Krepšinis, kaip ir bet kuri kita sporto šaka, neapsieina be traumų rizikos. Visai neseniai Keenanas Evansas rungtynių su Stambulo „Fenerbahče“ pradžioje patyrė Achilo sausgyslės traumą. Ataka visiškai ramiai prasidėjusi, be jokio varžovų spaudimo, jokio driblingo ir trauma lygioje vietoje. Medikų brigada dar net nespėjus pasibaigti rungtynėms atliko operaciją, bet tokių traumų gydymas užtrunka 6 - 8 mėnesius, todėl naudingiausio žalgiriečio sezonas baigtas. Dažnos traumos gali pristabdyti ar net sustabdyti krepšininko karjerą. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias krepšinio traumas, ypač susijusias su Achilo sausgyslės pažeidimais, bei prevencijos būdus.
Achilo sausgyslės traumos krepšinyje
Traumos yra priežastis karjeros pristabdymui, o gal netgi ir sustabdymui. Taigi, ar žinote, jog dažniausios krepšinio traumos būtent ir yra nelemtoji Achilo sausgyslė. Achilo sausgyslės plyšimas - viena iš baisiausių traumų, galinčių ištikti krepšininką. Ši trauma gali turėti įvairių pasekmių: vieni krepšininkai sėkmingai grįžta į aikštelę, o kiti priversti baigti karjerą.
Arvydas Sabonis ir Achilo sausgyslės iššūkiai
Pirmiausia - Arvydas Sabonis. Legendinis lietuvos krepšininkas 1987 m. nutraukė Achilo sausgyslę ir praktiškai mikrochurgo Kęstučio Vitkaus profesionalumas išgelbėjo krepšinio klasiko karjerą. Tuometinė medicina nebuvo taip pažengusi kaip dabar, todėl patyrus tokią traumą dažniausiai krepšininkams tekdavo visam laikui atsisveikinti su didžiuoju sportu. Kitaip tariant, jei Achilas kerta, tai tik iš peties. Pakviestas į Sovietų Sąjungos rinktinės stovyklą Novogorske A. Sabonis dirbo netausojo savęs. O vyriausias rinktinės treneris „papa“ Aleksandras Gomelskis, kaip buvo įprasta tais laikais, krepšininkų netausojo, jie dažnai rungtyniaudavo su nuskausminamųjų vaistų pagalba, gydymas dažnai būdavo tik kosmetinis. O nelemtas įvykis atsitiko šeštadienio treniruotės metu. A. Sabonis buvo išvežtas į ligoninę.
O savaitgalis tuometinėje Tarybų Sąjungoje buvo šventas reiškinys. Ligoninės chirurgas laisvadienio gadinti nenorėjo, budintis gydytojas neturėjo tiek kompetencijos. A. Saboniui teko kentėti skausmą iki pirmadienio. O svarbi buvo kiekviena minutė. Nutrūkusi sausgyslė traukiasi, todėl prabėgus daug laiko operacija tampa vis sudėtingesnė. O dar svartymas: kur daryti operaciją! A. Sabonis pareikalavo operacinėje matyti garsųjį jau tuo metu Lietuvos mikrochirurgą Kęstutį Vitkų. Šis pasirinkimas buvo lemiamas. Kas geriau pasistengs atlikti darbą, jei ne savas gydytojas lietuvis?
Jeigu ne gydytojo Kęstučio Vitkaus kruopštus darbas, A. Sabonis būtų jau sportbačius pakabinęs ant vinies. Tuo metu tokio tipo operacijos skaitėsi labai sudėtingos ir į sportą grįždavo vos kelis sportininkai. Po mėnesio A. Sabonis nuvyko į reabilitaciją Suomijoje. Gydytojai konstatavo faktą, jog operacija buvo atlikta idealiai. Nors Maskvos chirurgai buvo atsiuntę gydytojui K. Vitkui piešinį kaip turėtų būti atlikta operacija, panašu jog Lietuvos chirurgijos asas pats galėjo pamokyti ir kitus.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
O A. Saboniui nuotykiai su achilo sausgyslėmis nesibaigė. Tesiant reabilitaciją Palangoje, antroji žymiai pavojingesnė trauma patirta visiškai lygioje vietoje. Lipant laiptais A. Sabonis suklupo ant operuotos kojos. Rezultatas - sausgyslė plyšo į daugybę skaidulų. O čia ir dabar ypatingai svarbi gydytojo kompetencija. Medicininiu požiūriu achilas, tai daugybės pluoštų junginys. Atmestinai operuojant galima imti ir tiesiog susiųti visą gumulą. Po tokios operacijos vaikščioti galėsi, bet bėgioti ne. K. Vitkus ir komanda vėl susiuvo siulelį po siulelio.
Po kruopščiai atliktos operacijos buvo reikalinga gera reabilitacija. Čia krepšininkui padėjo Porlando „Trail Blazers“ klubas. (Turintis teises į krepšininką po NBA naujokų biržos). Krepšininkui nuvykus į Jungtines Amerikos valstijas, jis buvo apžiūrėtas garsiausių amerikos mikrochirurgų. Pastarieji nusprendė, jog Vilniuje atlikta operacija buvo sėkminga ir jų chirurginio įsikišimo tikrai nereikia. Po reabilitacijos Seulo olimpiada. Gudrusis treneris A. Gomelskis žadėjo, jog A. Sabonio į aikštelę neišleis, jis vyksta tik palaikyti komandos, bet A.Sabonis žaidė ir kartu su komanda laimėjo olimpinį auksą.
Kitų krepšininkų patirtys su traumomis
Traumos neaplenkė ir kitų garsių krepšininkų, o kai kuriems iš jų Achilo sausgyslės traumos turėjo didelės įtakos karjerai.
- Kobe Bryantas: Didysis „Mamba“ arba šviesaus atminimo Kobe Bryantas. Šią traumą krepšininkas patyrė jau link karjeros saulėlydžio, kai jam buvo 35 metai. Reabilitacija truko 8 mėnesius. Po traumos krepšininkas, deja, nebuvo toks kaip anksčiau. Šį trauma nebuvo nepastebėta. Sportinių prekių gamintoja „Nike“ išleido batus pavadinimu „Medical Mamba“, jų funkcija - padėti atsigauti Achilo traumą patyrusiems sportininkams.
- Kevinas Durantas: Kevino Duranto pavardė linksniuojama tarp NBA lyderių. Pastarasis, achilo sausgyslės traumą patyrė 2018-2019 metų NBA finalo penktose rungtynėse. Reabilitacija truko visą kitą sezoną. Nepaisant to, talentas nepražūsta, 2020 metais grįžęs ant parketo ir rungtyniaudamas Bruklino „Nets“ komandoje fiksavo net geresnius statistinius rodiklius nei iki traumos. 28,8 taško, 7,6 atkovotų kamuolių ir 5,4 rezultatyvaus perdavimo.
- Klay Thompson: Siaubinga trauma : trūkę kryžminiai raiščiai ir nutrūkusi sausgyslė neturėjo didelės įtakos ir Klay Thomsono žaidimui. 2020 m. Tiesiog metant į krepšį, atletas pajuto siaubingą skausmą. Reabilitacija truko net dvejus metus. Krepšininkas grįžo, fiksavo 19,8 taško, 3,9 atkovoto kamuolio ir 2,6 rezultatyvaus perdavimo statistiką.
- Dominikas Wilkinsas: Vyresnieji krepšinio sirgaliai prisimena 1988 metus kaip su Sovietų Sąjungos rinktine tris draugiškus susitikimus sužaidė NBA klubas Atlantos „Hawks“. Tuometiniuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose didžiausią žiūrovų dėmesį sukaustė Dominikas Wilkinsas. Šis ypatingu šuoliu pasižymėjęs krepšininkas tai pat patyrė sausgyslės plyšimą. Šią baisią traumą patyrė sulaukęs 32 metų amžiaus, o po sėkmingos reabilitacijos rungtyniavo iki 39 metų. Statistika buvo praktiškai identiška kaip ir prieš traumą. Tai buvo skraidantis, besiveržiantis, šoklus, greitas krepšininkas ir pasižymėjęs rekordu pataikant 23 baudos metimus iš eilės. Dar vienas įdomus faktas, jog po šios traumos D. Wilkinsas tapo tritaškių metiku. Tam turėjo įtakos prasiveržimas - nebuvo toks staigus ir reikėjo ieškoti kitokių ginklų užkariaujant varžovų krepšį. Praėjus dviem sezonam po patirtos traumos, D. Wilkinsas pasiekė geriausią tritaškių taiklumo procentą savo karjeroje - 39 procentus.
- Isiah Tomas: Isiah Tomas. Tas pats susižeidimas, bet kita istorija. Tai yra dar vienas „blogasis“ berniukas iš Detroit „Pistons“. Jis kartu su Dennisu Rodmanu, Joe Dumarsu, Marku Aguiru, Bilu Lambiru vedė Detroito komandą iškovojant du NBA titulus. I. Tomasas NBA sužaidė 13 sezonų, bet jam esant 32 metų amžiaus patirta dešiniojo achilo plyšimo trauma buvo lemiama. I. Tomasas daugiau į aikštelę nebegrįžo.
- Patrikas Ewingas: Vėl gi ar vyresnysis skaitytojas atsimena 1992 metų JAV svajonių komandą? Vienas jų narių Patrikas Ewingas. Jis prisijungė prie Achilo traumų kompanijos. Dalinai plyšusi kairiojo Achilo sausgyslė išvedė iš rikiuotės 36 metų dar vieną NBA legendą. Nors P. Ewingas niekada nelaimėjo NBA čempiono žiedo, jis du kartus žaidė finale (1994 ir 1999 m.) ir iškovojo du olimpinius aukso medalius 1984 metais, dar nebūdamas NBA žaidėjas ir 1992 metais su pirmąją svajonių rinktine. O NBA rytų konferencijoje P. Ewingas ir Niujorko „Knicks“ kompanija niekaip negalėjo peržengti Chikago „Bulls“ su M. Jordanu ir S. Pippenu barjero. M. Jordanui baigus karjerą, atsirado šansas pagaliau pakovoti dėl NBA titulo. Tačiau, 1999 m. visą sezoną P. Ewingą kamavo achilo skausmai, kol galiausiai apšilimo metu, prieš konferencijos finalą prieš Indianos „Pacers“ komandą, plyšo Achilo sausgyslė. Valingasis krepšininkas nusprendė visgi rungtyniauti ir pelnė 10 taškų, bet dėl labai didelio skausmo turėjo pasitraukti iš aikštelės. Komanda ir be jo pagalbos pateko į NBA finalą. Deja, jame serijoje 4-1 pralaimėjo San Antonio „Spurs“ komandai. Po traumos grįžęs P. Ewingas demonstravo ženkliai prastesnius rezultatus. Jeigu prieš traumą įmesdavo 23,2 taško, tai po traumos „tik“ 9,6 taško. Iki karjeros pabaigos rungtyniavo 3 metus.
- Eltonas Brandas: Šiek tiek mažesnė NBA figūra Eltonas Brandas. Diagnozė - plyšusio kairiojo Achilo sausgyslė. 28 metai buvo krepšininkui kai patyrė traumą. Statistika grįžus į aikštelę suprastėjo. Įmesti taškai nuo 20,3 per rungtynes nukrito iki 12,1; Atkovoti kamuoliai nuo 10,2 nukrito iki 7 vidurkio. Tačiau krepšininkas daugelyje sezonų išliko stabiliu ir retai praleidžiančiu rungtynes. Kiek ryškesnis prarastas žaidimo komponentas - blokuoti metimai. Po traumos blokų atlikdavo kur kas mažiau.
- Marijonas Petravičius: Achilo sąrašą pabaigsime dar vienu Lietuvos krepšininku Marijonu Petravičiumi. Tai dar viena istorija su neskaniu Achilo prieskoniu. Traumos Marijoną lydėjo nuo pat pirmųjų rimtų žingsnių krepšinio aikštelėje. Vos 17 metų rungtyniaujant plyšo kryžminiai kelio raiščiai. Vėliau pėdos operacija, o po jos - kraujo užkrėtimas. Medikai netgi svarstė ar nereiktų amputuoti galūnės! Visgi iš šios situacijos išėjus sveikam ir jau ruošiantis grįžti į krepšinį, trūko Achilo sausgyslė. O tai dar ne viskas. Vėliau diagnozuotas stresinis pėdos lūžis, o dirbant su Lietuvos rinktine dar viena diagnozė - plaučių mikoembolija. Ši diagnozė sustabdė karjerą.
- Arvydas Macijauskas: Nuo gimtojo Klaipėdos „Neptūno“ iki Vilniaus „Ryto“ ir toliau iki Vitorijos ir Pirėjų „Olympiakos“. Galiausiai iki NBA. Tai nėra protmūšio klausimo pradžia, tai įžanga apie Arvydą Macijauską. Dėl taiklių tritaškių metimų „Kalašnykovo“ pravardę turintis buvęs krepšininkas turėjo trumpą, bet ypač įspūdingą karjerą. Ir prasidėjo: pradžioje trūko Achilo sausgyslė. Reabilitacija buvo ypač bloga. Viena blauzda tapo siauresnė už kitą net 3 cm. Toliau nugaros išvarža ir krepšinio aikštelėje dedamas taškas. Nuostalgija krepšiniui išlieka, bet kaip pats krepšininkas teigia, reikia gyventi ateitimi.
3x3 krepšinio traumos
Nors 3×3 krepšinis tampa vis populiaresnis visame pasaulyje, ši olimpinė sporto šaka pasižymi itin dideliu fiziniu krūviu ir didesne traumų rizika. Dėl staigių judesių, intensyvaus kontakto ir mažesnės aikštelės, čia dažniau fiksuojami čiurnos, kelio, peties, klubo ar odos sužalojimai. Naujausi duomenys rodo, kad krepšininkai vidutiniškai patiria 6-14 traumų per tūkstantį žaidimo valandų. Tarp visų komandinių sporto šakų išsiskiria 3×3 krepšinis - greitas, intensyvus ir ekstremalus žaidimas, kuriame traumų rizika yra viena didžiausių. Dėl mažos aikštelės, trumpo atakų laiko ir nuolatinio aukšto tempo žaidėjai patiria didžiulį fizinį krūvį.
Dėl tokio fizinio krūvio dažniau pasitaiko raumenų, sausgyslių ir raiščių mikrotraumos, kurias per laiką gali komplikuotis rimtesniais pažeidimais. Pasak L. Šiupšinsko, dažniausiai nukenčia keliai, plaštakos, pažeidžiamas odos vientisumas. „3×3 aikštelės danga specialiai sukurta šiek tiek nelygi - kad sumažintų slydimą. Tačiau dėl to kritimai tampa skaudesni. Be to, 3×3 krepšinis dažnai žaidžiamas lauke, todėl oro sąlygos dar labiau apsunkina situaciją. Drėgmė padidina slydimo riziką, karštis kelia dehidratacijos pavojų, o vėjas gali net pakeisti kamuolio trajektoriją. Dėl saulės sukelto perkaitimo rizikos ar lietaus sukelto aikštelės slidumo, pastaraisiais metais priimtas sprendimas aukščiausio lygio turnyrus rengti tik aikštelėse, turinčiose stogą. Tai svarbu ne tik dėl komforto - tyrimai rodo, kad tiesioginė saulės spinduliuotė reikšmingai mažina žaidėjų reakcijos laiką, koordinaciją ir didina nuovargį, o tai iš karto verčia galvoti apie prevenciją ir saugumą“, - aiškina L. Anot jo, tokiose sąlygose itin svarbi ne tik tinkama apranga, bet ir nuolatinis medicinos komandos pasirengimas. Aukščiausio lygio komandos turi savo medicinos personalą, kuris nenutrūkstamai rūpinasi žaidėjų sveikata ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų. Traumos atveju būtina greita ir tiksli reakcija.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
Varžybų metu sportininko skausmo lygis dažnai būna pakitęs dėl adrenalino, todėl jis gali nesuvokti tikrojo sužalojimo masto. Medikui tenka akimirksniu įvertinti situaciją ir priimti sprendimą - ar sportininkas gali tęsti rungtynes, ar būtina jį stabdyti. Taip pat ne visos įprastos priemonės tinka. „Pavyzdžiui, stipriai apspausta kraujuojanti alkūnė gali trukdyti kraujotakai ir sukelti komplikacijų - ypač jei tai metimą atliekanti ranka. Todėl naudojami lankstūs, judesių nevaržantys tvarsčiai ir greitai veikiančios dezinfekcinės priemonės“, - sako L. Didelis krūvis per trumpą laiką - dar vienas iššūkis. Per dieną tenka sužaisti kelias rungtynes, o poilsio tarp jų - vos valanda ar dvi. „Toks intensyvus tvarkaraštis gali smarkiai išbalansuoti žaidėjo organizmo atsistatymo ciklus - ypač jei trūksta miego, skysčių ar energijos. Raumenų negalima visiškai atpalaiduoti, nes jie praranda pasirengimą greitai reaguoti. Anot jo, 3×3 krepšinyje beveik nėra pasikartojančių traumų scenarijų - kiekviena situacija reikalauja greito vertinimo ir individualių sprendimų. Tai ypač aktualu šio formato žaidime, kuriame nėra tipinio pozicinio pasiskirstymo - visi žaidėjai nuolat keičiasi vaidmenimis, o tai lemia nevienodą apkrovą skirtingoms kūno dalims.
Skirtumai tarp profesionalių ir mėgėjiškų sportininkų traumų dažnai priklauso ne vien nuo fizinio krūvio intensyvumo, bet ir nuo pasiruošimo bei atsistatymo kokybės. „Profesionalai dirba pagal aiškią treniruočių programą, bendradarbiauja su fizinio rengimo specialistais, laikosi režimo ir planuoja atsistatymą. Tuo metu mėgėjai dažnai žaidžia epizodiškai, be išankstinio pasirengimo ar medicininės patikros, o tai didina traumų tikimybę“, - sako P. „Kai tarp rungtynių - vos kelios dienos, kiekviena valanda svarbi. Gydymo procese pasitelkiamos tokios technologijos kaip krioterapijos sistema „GameReady“, padeda efektyviau mažinti tinimą ir skausmą, o kartu ir sutrumpinti gijimo laiką. Dėmesį skiriame ne tik traumų gydymui, bet ir jų prevencijai - tai ypač svarbu jauniems sportininkams. Patarčiau visiems 3×3 krepšinio entuziastams reguliariai testuoti savo kūną, pažinti silpnąsias vietas bei disbalansus ir tam skirti daug dėmesio prieš ir po treniruočių. Sveikas ir paruoštas kūnas leis siekti aukštumų - tada viskas priklauso tik nuo įdėto darbo“, - sako P.
Krepšinio kamuolio priežiūra
Galbūt nustebsite, tačiau jei norite krepšinio kamuolio, kuris galėtų tarnauti ne vienerius metus, tuomet tikrai neužtenka įsigyti brangų ir geros kokybės kamuolį. Labai svarbu yra tinkamai juo rūpintis, kadangi būtent gera priežiūra gali daryti didelę įtaką kamuolio tarnavimo laikui.
Kamuolio tipas ir paviršius
Greičiausiai žinote, jog krepšinio kamuoliai yra skirstomi į tuos, kurie yra skirti laukui, bei į tuos, kurie naudojami uždaroje erdvėje, salėje. Būtent dėl to su iš odos pagamintais kamuoliais reikia elgtis itin atsargiai bei juos naudoti tik salėje. Tokie nelygūs ir šiurkštūs paviršiai kaip žvyras ar betonas gali labai greitai sugadinti jūsų kamuolį - jis gali suplyšti arba pasikeisti jo tekstūra, dėl ko bus labai sunku kamuolį išlaikyti rankose, valdyti. Lauke rekomenduojama naudoti iš gumos ar kitų sintetinių medžiagų pagamintus krepšinio kamuolius, kurie tinka nelygiems paviršiams bei yra atsparesni. Taigi, visuomet atsižvelkite į tai, kur žaidžiate bei kokį kamuolį tam pasirenkate, kadangi tai gali būti būtent ta priežastis, dėl ko kamuolys greitai tampa nebetinkamas.
Kamuolio švara
Taip pat dar vienas svarbus patarimas - neleiskite ant kamuolio nusėsti dulkėms. Tuo nesirūpinant, laikui bėgant visi nešvarumai gali patekti į įvairius kamuolio plyšelius, dėl ko jis taps itin slidus. Tai reiškia, jog kamuolį bus sunku perduoti, išmesti ar driblinguoti. Siekiant to išvengti, siūloma dažnai perbraukti kamuolį švariu rankšluosčiu. Tuo tarpu, jei turite odinį kamuolį ir norite jį išvalyti iš pagrindų, turimą medžiagos skiautę galite pamirkyti vandens ir švelnaus ploviklio mišinyje arba naudoti specialiai odai tinkantį ploviklį. Kaip bebūtų, po tokio valymo labai svarbu kamuolio nepalikti šlapio, nes taip irgi galite sugadinti jo paviršių, todėl iškart jį nusausinkite sausu rankšluosčiu.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas
Kamuolio slėgis
Norint, jog krepšinis būtų malonus ir smagus, pasirūpinkite tuo, jog kamuolys būtų pripūstas iki reikiamo slėgio. Ar kamuolys yra geras, padės išsiaiškinti labai paprasta taisyklė - pabandykite, laikydami kamuolį virš galvos, jį numesti ant žemės. Jei kamuolys atšoks iki maždaug jūsų krūtinės aukščio, jis - tinkamas naudoti. Be to, turėkite omenyje, jog per daug pripūsti kamuolio taip pat nereikėtų, kadangi tokiu būdu gali susiformuoti gumulėliai ant paviršiaus bei jis gali plyšti, ypač jei bus mušinėjamas gana stipriai į žemę. Taigi, visuomet patikrinkite, kiek kamuolys yra pripūstas.
Apsauga nuo aplinkos veiksnių
Net ir lauko krepšiniui skirtą kamuolį reikia saugoti nuo aplinkos veiksnių. Ką tai reiškia? Jokiu būdu nepalikite kamuolio lauke ilgam laikui, nesvarbu, ar lyja lietus, šviečia saulė, šalta ar karšta. Tai rekomenduojama dėl to, nes, kaip jau galėjote suprasti, drėgmė gali sugadinti kamuolio paviršių, kas lems prastą sukibimą. Tuo tarpu, aukšta temperatūra gali deformuoti kamuolį, o tai gali itin paveikti jūsų pasirodymą aikštelėje. Net jei lauke ir nėra labai karšta, tačiau šviečia saulė, saulės spinduliai dažnai išblukina kamuolio spalvą. Dėl to visuomet pasiimkite kamuolį su savimi ir nepalikite jo atviroje vietoje, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Geriausia jį būtų laikyti kambario temperatūroje, sausoje bei uždaroje vietoje.
Atsarginiai kamuoliai
Galiausiai, paskutinis, tačiau tikrai ne prasčiausias patarimas - žaidimo metu turėkite ne vieną krepšinio kamuolį. Tokiu būdu galėsite būti užtikrinti, jog net ir išsileidus kamuoliui, turėsite atsarginį ir visa tai nesutrukdys žaidimo. Be to, keli kamuoliai itin pasitarnaus apšilimo metu, kai žaidimui ruošiasi daugiau žmonių.
tags: #uztvaros #krepsinio #aiksteleje #nuo #kamuolio