Įvadas
Šis straipsnis skirtas panagrinėti pirmuosius žingsnius profesionalaus krepšinio link Lietuvoje, atkreipiant dėmesį į 1992 metus, kai šalis atkūrė nepriklausomybę ir pradėjo formuoti savo sporto struktūras. Šie metai buvo svarbūs ne tik dėl istorinių įvykių, bet ir dėl to, kad krepšinis, kaip viena populiariausių sporto šakų, patyrė transformaciją.
Lietuvos Krepšinio Lyga Iki 1992 m.
Iki Lietuvos krepšinio lygos (LKL) įsteigimo 1993 m., „Lietkabelis“ buvo vienas stipriausių Lietuvos krepšinio čempionato klubų. Per šį laikotarpį, komanda, kurią nuo 1964 iki 1996 metų treniravo R. Sargūnas ir V. Paškauskas, du kartus tapo Lietuvos čempionais (1985 ir 1988 m.), tris kartus laimėjo trečią vietą (1983, 1984, ir 1991 m.), bei du kartus pateko į Lietuvos taurės varžybų finalą (1985 ir 1986 m.).
1992 Metų Sezono Ypatumai
1992 metai Lietuvos krepšiniui buvo pereinamasis laikotarpis. Šalyje vyko aktyvus sporto sistemos formavimas, klubai ieškojo finansavimo, o krepšininkai - galimybių tobulėti. Daugelis žaidėjų, įgiję patirties sovietinėje sistemoje, stengėsi prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų.
Lietuvos Krepšinio Rinktinė Barselonos Olimpinėse Žaidynėse
Lietuvos krepšinio rinktinė 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse išsiskyrė ypatingomis aprangomis - įvairiaspalviais marškinėliais su kaukole. Juos sukūrė JAV psichodelinio roko grupė „Grateful Death”. Sergejus Jovaiša su Sovietų Sąjungos rinktine jau buvo laimėjęs gausybę medalių, kai ant kaklo Barselonos olimpinėse žaidynėse sužibo su Lietuvos rinktine iškovota bronza.
1992 m. Barselonos olimpiados prizininką Darių Dimavičių klausia jo prisiminimų apie tas žaidynes, apie kitus sportinės karjeros etapus , kaip aplamai atėjo į krepšinį ir apie tuo metu naują etapą - Kėdainių „Nevėžio” vyriausiojo trenerio darbą.
Taip pat skaitykite: Žemaitijos sportas
Lietuvos sportininkai 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse buvo ryškūs visomis prasmėmis.
Moterų Krepšinis 1991-1994 m.
Jurgita Štreimikytė-Virbickienė paliko ryškų antspaudą Lietuvos krepšinyje. Europos (1997 m.), Eurolygos (2009 m.) ir du Italijos (1992 m., 2002 m.) titulai, penki Baltijos lygos (2003-2007 m.) ir dešimt Lietuvos moterų pirmenybių aukso medaliai (1991-1994 m., 2004-2009 m.). Prieš 13 metų karjerą baigusi krepšininkė iš viso sužaidė dvylika Eurolygos sezonų, iš kurių du kartus tapo rezultatyviausia finalo ketverto žaidėja, o tris sezonus varžėsi WNBA (2000-2002 m., 2005-2006 m.).
Atsimenu, kad buvo daug komandų, bet dominavo Kaunas ir Vilnius. Tuo metu buvo didelė konkurencija, daug merginų, daug apylygių komandų, todėl buvo įdomus čempionatas.
Lietuvos Tautinis Olimpinis Komitetas (LTOK)
Lietuvos olimpinio judėjimo pradžia laikomi 1924 m., kai mūsų šalies sportininkai pirmą kartą gavo kvietimą dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Bet Lietuvos tautinis olimpinis komitetas pirmą kartą įkurtas tik 1937 m. gruodžio 18 d. Iki tol Lietuvoje nacionalinio olimpinio komiteto funkcijas atliko Lietuvos sporto lyga ir Kūno kultūros rūmai. LTOK atgimė 1988 m. gruodžio 11 d.
Šalies nacionalinio olimpinio komiteto ištakos siekia 1922 m., kai buvo įkurta Lietuvos sporto lyga, koordinavusi visą šalies sportinį judėjimą. 1923 m. gruodžio 2 d. buvo sušauktas nepaprastasis LSL suvažiavimas, kuriame buvo papildytas lygos statutas 9 straipsniu: „Lietuvos Sporto Lygos Centro komitetas šaukia nuo visų organizacijų, įeinančių į Lietuvos Sporto Lygą, po vieną atstovą į susirinkimą sudaryti „Olimpinį komitetą“, kuris turi susirinkti ankščiau metais prieš Lietuvos ar Pasaulio olimpiadai vykstant.“
Taip pat skaitykite: Žemaitijos kolegijos baseino perspektyvos
Organizacija įgijo išimtinę teisę atstovauti Lietuvai 1924 m. Paryžiaus ir 1928 m. Amsterdamo vasaros bei 1928 m. Sankt Morico žiemos olimpinėse žaidynėse.
Lietuvos olimpinis debiutas įvyko 1924 m. Paryžiuje. Šie metai laikomi ir Lietuvos olimpinio judėjimo tarptautinio pripažinimo data. 1928 m. dalyvauti IX vasaros olimpinėse žaidynėse Amsterdame Lietuva išsiuntė du boksininkus, keturis dviratininkus, penkis lengvaatlečius ir vieną sunkumų kilnotoją - iš viso 12 sportininkų. Geriausią rezultatą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, pasidalijęs 5-8 vietomis.
Žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuva debiutavo 1928 m. vasarį. Lietuvos sporto lygos vadovai atsiliepė ir į gautus JAV olimpinio komiteto kvietimus dalyvauti 1932 m. III žiemos žaidynėse Leik Plaside ir tų pačių metų X vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele. Tačiau dėl šalies fizinio ugdymo reformos ir materialinių sunkumų Lietuvos sportininkai į tolimus JAV miestus nenuvyko.
Reformuojant šalies sporto sistemą ir priėmus Kūno kultūros įstatymą buvo įsteigti Kūno kultūros rūmai, perėmę Lietuvos sporto lygos ir Lietuvos futbolo lygos funkcijas.
1937 m. pagaliau pajudėjo Lietuvos olimpinio komiteto steigimo reikalai, nusprendus nepriklausomybės dvidešimtmetį paminėti Tautine olimpiada. Kūno kultūros rūmų taryba paruošė Tautinės olimpiados statuto projektą. 1937 m. gruodžio mėnesį Tautinės olimpiados statutą švietimo ministras paskelbė „Vyriausybės žiniose“. Pagal šį dokumentą Tautinei olimpiadai rengti turėjo būti steigiamas komitetas. Švietimo ministras įgavo teisę skirti komiteto pirmininką ir dalį narių penkeriems metams. Kūno kultūros rūmų sporto sąjungų pirmininkai pagal statutą tapo Lietuvos tautinės olimpiados komiteto nariais.
Taip pat skaitykite: Istorija ir varžybos Žemaitijoje
Gruodžio 18 d. komiteto sudėtis buvo patvirtinta, jo pirmininku paskirtas Kūno kultūros rūmų direktorius Vytautas Augustauskas-Augustaitis. Po penkių dienų įvyko posėdis, per kurį buvo išrinktas prezidiumas: du pirmininko pavaduotojai - Jonas Navakas ir Rapolas Skipitis, iždininkas Česlovas Butkys, sekretorius Vincas Kemežys. (Būtina atkreipti dėmesį, kad tai buvo ne visuomenės išrinktas komitetas, bet valdžios paskirtas - red. pastaba). Komitetas pradėjo darbą, kuris 1938 m. buvo vainikuotas pirmosios Tautinės olimpiados sėkme.
1939 m. Lietuvos olimpinį komitetą pripažino ir Tarptautinis olimpinis komitetas. Apie tai praneša TOK prezidento grafo Henri de Baillet-Latouro 1939 m. rugpjūčio 3 d. gautas laiškas.
1940 m. iš TOK atėjo kvietimas Lietuvos sportininkams dalyvauti XII olimpinėse žaidynėse Helsinkyje, tačiau dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo šios žaidynės neįvyko. Lietuvą okupavus SSRS, mūsų olimpiečių ryšiai su TOK nutrūko. Daugelis to meto Lietuvos olimpinio sporto vadovų ir olimpiečių buvo represuoti.
1952-1988 m. Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse dalyvavo kaip SSRS rinktinės nariai. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimas 1988 m.
Sumanymas vėl atkurti savarankišką nacionalinį olimpinį komitetą kilo 1988-aisiais.
1988 m. iškart po Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įsteigimo šalies sporto bendruomenė viena pirmųjų išsirinko Sąjūdžio rėmimo grupę. Jos nariai - Vytautas Briedis, Dainius Kepenis, Rimvydas Rimdžius, Pranas Rimša, Antanas Vaitkevičius - iškėlė idėją ne tik atkurti olimpinį komitetą, bet ir iš esmės pertvarkyti Lietuvos sporto sistemą.
Palaikydami šią idėją Algis Daumantas bei Vytautas Padlipskas įkūrė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio sporto darbuotojų koordinacinį centrą.
Didžiulį impulsą LTOK atkūrimui davė 1988 m. spalio 6 d. laikraštyje „Sportas“ išspausdintas Romos Griniūtės-Grinbergienės straipsnis „Ar naudosimės teise į LTSR nacionalinį olimpinį komitetą?“. Po publikacijos redakciją pasiekė laiškai su daugiau kaip šimtu tūkstančių parašų, raginančių atkurti Lietuvos tautinį olimpinį komitetą.
Prasidėjus sunkiai sustabdomiems procesams, Lietuvos valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto kolegija nusprendė sudaryti komisiją (darbo grupę) olimpiniam komitetui atkurti. Jos vadovu buvo paskirtas tuometis Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Artūras Poviliūnas, darbo grupę sudarė iškiliausi ir įtakingiausi sportininkai, kultūros, mokslo veikėjai, teisininkai. Pagrindiniai darbo grupės tikslai buvo aiškiai suformuluoti galimybes atkurti olimpinį komitetą ir pateikti siūlymų Lietuvos sporto pertvarkai įvykdyti.
Darbo grupės veiklą palaikė ir prie jos prisidėjo ne tik formalūs jos nariai, bet ir dr. Arvydas Juozaitis, Algimantas Gudiškis, Kęstutis Autukas, kiti asmenys.
Olimpinio komiteto atkūrimo darbo grupės veiklą vainikavo gruodžio 11 d. Vilniuje vykęs Lietuvos sporto federacijų, organizacijų ir visuomenės atstovų suvažiavimas. LTOK atkūrimo darbo grupę sudarė: Albertas Bandžius, Julius Vytautas Briedis, Algis Daumantas, Kleopas Girdžius, Janis Grinbergas, Roma Grinbergienė, Juozas Jankauskas, Rimgaudas Jūras, Antanas Kalanta, Donatas Kazlauskas, Dainius Kepenis, Vytautas Kukarskas, Jonas Mackevičius, Valdas Malinauskas, Algimantas Mikutis, Kazimieras Motieka, Vytas Nėnius, Vytautas Padlipskas, Arūnas Pakula, Artūras Poviliūnas, Irena Ramelytė, Rimvydas Rimdžius, Pranas Rimša, Aleksandras Ronkus, Petras Statuta, Kazimieras Tamašauskas, Rimgaudas Tirilis, Gintautas Umaras, Antanas Vaitkevičius.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkuriamajame suvažiavime išrinktas pirmasis atkurtojo LTOK prezidentas bei trys viceprezidentai. LTOK prezidentu tapo darbo grupės vadovas A. Poviliūnas, viceprezidentais - K.Motieka, V.Nėnius ir olimpinis čempionas G.Umaras. Generaliniu sekretoriumi paskirtas J.Grinbergas.
Suvažiavime priimtos rezoliucijos „Dėl sporto ir sveikatos harmonijos“, „Dėl sporto sistemos pertvarkymo ir sporto federacijų savarankiškumo“, „Dėl olimpinio sąjūdžio asociacijos sukūrimo“ (Lietuvos, Latvijos ir Estijos olimpinių komitetų asociacija).
Atkūrus LTOK prasidėjo tarptautinio pripažinimo paieškos. 1990 m. kovo 11 d. buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. 1990 m. liepos 30 d. Lozanoje Lietuvos, Latvijos, Estijos ir SSRS olimpinių komitetų vadovus priėmė Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Juanas Antonio Samaranchas. Jis pažadėjo pasitarti šiuo klausimu su kitais TOK nariais ir sudaryti Baltijos šalių informacinę komisiją. Procesai buvo lėti, bet sprendimus pagreitino 1991 m. rugpjūčio pučas Maskvoje ir SSRS žlugimas. Pasaulis pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir Jungtinės Tautos rugsėjo 17 d. Lietuvą priėmė į savo gretas.
1991 m. rugsėjo 18 d. Berlyne susirinkęs TOK vykdomasis komitetas nutarė pripažinti Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionalinius olimpinius komitetus de facto ir tris Baltijos šalis grąžinti į tarptautinį olimpinį sąjūdį, pabrėždamas, kad „tai nėra naujas pripažinimas, nes jos buvo pripažintos iki tol, kol Sovietų Sąjunga 1940 m. jas aneksavo.“
Nors tokio pobūdžio sprendimai įprastai tvirtinami TOK sesijoje, šiuo atveju, pasinaudojus Olimpinėje chartijoje numatyta neeiline procedūra, nuspręsta pagreitinti įvykius ir suteikti galimybę TOK nariams balsuoti paštu. Buvo išsiųsti 94 biuleteniai: už Lietuvos olimpinio komiteto sugrąžinimą ir pripažinimą balsavo 84 TOK nariai, prieš nebuvo (10 neatsiuntė laiškų). Gavus balsavimo biuletenius, 1991 m. lapkričio 11 d. Baltijos šalių olimpiniai komitetai pripažinti de jure. TOK prezidentas J.A.Samaranchas pasirašė trims Baltijos šalims adresuotus kvietimus dalyvauti 1992 m. Albervilio žiemos ir Barselonos vasaros olimpinėse žaidynėse. Į tarptautinę olimpinę areną Lietuva grįžo po 64 metų pertraukos - 1992-aisiais.
Pirmasis faktinis Lietuvos olimpinio komiteto vadovas buvo 1923-1926 m. Lietuvos sporto lygai vadovavęs generolas Jonas Jurgis Bulota (1855 04 18 - 1942 02 06) - sporto organizatorius ir visuomenės veikėjas, prisidėjęs prie laikraščių „Varpas“ ir „Ūkininkas“ leidybos, buvęs 1905 m. Didžiojo Vilniaus Seimo dalyvis ir įvairių draugijų pirmininkas. Sankt Peterburgo medicinos-chirurgijos akademiją baigęs veterinarijos gydytojas dirbo Lietuvos kariuomenės Veterinarijos skyriaus viršininku ir Lietuvos universiteto (dabartinio Vytauto Didžiojo universiteto) dėstytoju. Nuo 1926 m. komiteto vadovo pareigas ėjo dr. Antanas Jurgelionis (1894 04 14 - 1976 10 22) - kūno kultūros ir sporto organizatorius, 1928 m. Amsterdamo žaidynių Lietuvos sporto delegacijos ir 1937 m. antrojo Europos krepšinio čempionato vadovas, 1932-1934 m. dirbęs Kūno kultūros rūmų direktoriumi. Studijavęs Sankt Peterburgo karo medicinos akademijoje, medicinos mokslus baigęs ir daktaro disertaciją kūno kultūros klausimais apgynęs Paryžiaus universitete, A.Jurgelionis dirbo gydytoju, dėstytoju, mokslininku. Nuo 1930 m. nacionalinio olimpinio komiteto vadovas buvo Jonas Vileišis (1872 01 03 - 1942 06 01) - žymus visuomenės ir politinis veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Studijavo Sankt Peterburgo universiteto Fizikos ir matematikos fakultete, baigė šio universiteto Teisės fakultetą, vertėsi advokatūra. Leido „Lietuvos ūkininką“, „Vilniaus žinias“, „Lietuvos žinias“, buvo 1905 m. Didžiojo Vilniaus Seimo organizatorius, dirbo antrosios Laikinosios Lietuvos Vyriausybės (1918-1919) vidaus reikalų ministru, vėliau tapo Lietuvos valstybės atstovu JAV, 1921-1931 m. Pirmuoju oficialiu LTOK prezidentu buvo nuo 1934 m. Kūno kultūros rūmų direktoriumi dirbęs Vytautas Augustauskas-Augustaitis (1904 04 09 - 1958 06 27). Tai sporto organizatorius, pedagogas, mokslininkas. Baigęs Šiaulių mokytojų seminariją, V.Augustauskas-Augustaitis dėstė lietuvių kalbą ir gimnastiką, vėliau baigė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. Organizavo Kūno kultūros rūmų ir Kauno sporto halės statybą, prisidėjo prie pirmosios Tautinės olimpiados (vykusios 1938 m. Kaune) surengimo. 1940-1945 m. Nuo 1988 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. spalio 12 d. LTOK prezidento pareigas ėjęs dr. Artūras Poviliūnas gimė 1951 m. rugpjūčio 10 d. Kaune. Jis žaidė krepšinį, mokėsi ir baigė Lietuvos kūno kultūros institutą (dabar Lietuvos sporto universitetas), dirbo treneriu, dėstytoju, Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininko pavaduotoju, pirmuoju pavaduotoju. Vėliau dirbo Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojo patarėju, Lietuvos Respublikos prezidento vyr. referentu, Lietuvos olimpinio fondo pirmininku, nuo 2012 m. - Lietuvos edukologijos universiteto docentu. Jo veikla įvertinta Lietuvos Respublikos, Tarptautinio olimpinio komiteto, kitų tarptautinių olimpinių organizacijų bei kitų valstybių nacionalinių olimpinių komitetų apdovanojimais. 2012 m. spalį A.Poviliūnas išrinktas LTOK garbės prezidentu, 2013 m.
Lietuvos Moksleivių Krepšinio Lyga (MKL)
Viešoji įstaiga Lietuvos moksleivių krepšinio lyga įkurta 2001 m. rugpjūčio 1 d. Vilniuje. MKL steigėjais tapo Lietuvos krepšinio federacija, Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija ir viešoji įstaiga LKF reklamos ir paslaugų biuras. Būstinė įsikūrė Vilniuje, Žemaitės g. Lygos valdymas pristatytas taip: „MKL valdymo organai yra visuotinis susirinkimas, Taryba ir administracija. Taryba yra kolegialus valdymo organas, kurią sudaro 4 nariai: pimininkas - viešosios įstaigos Lietuvos moksleivių krepšinio lyga direktorius, nariai - po 1 VšĮ Lietuvos moksleivių krepšinio lyga steigėjų. Taryba sprendžia klausimus, susijusius su įstaigos veikla. Įstaigos operatyvią veiklą organizuoja ir vykdo administracija. MKL atidarymas įvyko 2001 m. spalio 11 d. „Šarūno“ viešbutyje Vilniuje. Apdovanojimai buvo įteikti Čempionų vakare Lietuvos Respublikos Prezidentūros kiemelyje 2002 m.
Žemaitijos veteranų krepšinis
Žemaitijos veteranų krepšinio lygos pirmenybės prasidėjo spalio mėnesį.
„Šilutės šamų“ sezonas
Krepšinio veteranų sporto klubas „Šilutės šamai“ šiais metais išgyvena auksinį sezoną.
Mažųjų miestelių krepšinio lyga
Mažųjų miestelių krepšinio lyga buvo įkurta 1998 metais Obeliuose (Rokiškio raj.). Lygos įkūrėjas - Romas Kundelis (Rokiškio rajono krepšinio entuziastas). Garbės prezidentu buvo išrinktas Rolandas Matulis (Vilniaus „Sakalai“). Pirmaisiais lygos veiklos metais varžybos vyko vienoje provincijoje (pavadinta Aukštaičių provincija), kurioje dalyvavo penkių rajonų (Rokiškio, Kupiškio, Utenos, Anykščių ir Zarasų) krepšinio komandos. Rungtynių rezultatai buvo pristatomi per LNK televiziją. 2012-ais metais Pietryčių provincijos iniciatyva buvo įregistruota nauja asociacija Lietuvos mažųjų miestelių krepšinio lyga.
MMKL čempionatai
- XVI-asis čempionatas, 2013-2014 metai (dalyvavo 30 komandų): 1. Stakliškių Stakliškės (Prienų r.), 2. Velžio krepšinio klubas (Panevėžio r.), 3. Kruonio Žaibas (Kaišiadorių r.).
- XV-asis čempionatas, 2012-2013 metai (dalyvavo 40 komandų): 1. Užpalių Užpaliai (Utenos r.), 2. Traksėdžio Lūšis-Viriga (Šilalės r.), 3. Stakliškių Stakliškės (Prienų r.).
- XIV-asis čempionatas, 2011-2012 metai (dalyvavo 48 komandos): 1. Balbieriškio Balbieriškis (Prienų r.), 2. Užpalių Užpaliai (Utenos r.), 3. Pajūrio Jūra (Šilalės r.).
- XIII-asis čempionatas, 2010-2011 metai (dalyvavo 34 komandos): 1. Obelių SK Obeliai (Rokiškio r.), 2. Balbieriškis (Prienų r.).
- XII-asis čempionatas, 2009-2010 metai: 1. Balbieriškis (Prienų r.), 2. Užpaliai (Utenos r.), 3. Senoji Varėna (Varėnos r.).
- XI-asis čempionatas, 2008-2009 metai: 1. Užpaliai (Utenos r.), 2. Surviliškis (Kėdainių r.), 3. Stakliškės (Prienų r.).
- X-asis čempionatas, 2007-2008 metai: 1. Užpaliai (Utenos r.), 2. Stakliškės (Prienų r.), 3. Surviliškis (Kėdainių r.).
- IX-asis čempionatas 2006-2007 metai: 1. Lukšiai (Šakių r.), 2. Stakliškės (Prienų r.), 3. Skapiškis (Kupiškio r.).
- VIII-asis čempionatas 2005-2006 metai.
- VII-asis čempionatas 2004-2005 metai: 1. Rietavas (Rietavo sav.), 2. Labūnava (Kėdainių r.), 3. Senoji Varėna (Varėnos r.).
- VI-asis čempionatas 2003-2004 metai.
- V-asis čempionatas 2002-2003 metai: 1. Švėkšna (Šilutės r.), 2. Mosėdis (Skuodo r.), 3. Svėdasai (Anykščių r.).
- IV-asis čempionatas 2001-2002 metai.
- III-asis čempionatas 2000-2001 metai: 1. Užpalių Užpaliai (Utenos r.).
- 1. Dusetų Ainiai (Zarasų r.).
Plungės „Olimpas“: Žemaitijos krepšinio reiškinys
Lietuvos krepšinio lyga per jubiliejinį 25-ąjį sezoną prisimena svarbiausius lygos gyvenimo momentus. Plungės „Olimpas“ stipriausioje šalies lygoje žaidė tik penkerius metus, tačiau LKL istorijoje paliko ryškų pėdsaką.
Komandos fenomenas
22 tūkst. gyventojų turinčio miestelio ekipa buvo vadinama visos Žemaitijos komanda, o „Olimpo“ rungtynes atvykdavo žiūrėti ir gretimų miestų žmonės. Norinčių pamatyti krepšinio spektaklį Plungėje buvo gerokai daugiau, nei talpindavo krepšinio salė - 400 žmonių. Žiūrovų skaičius kartais siekdavo ir dukart didesnį skaičių.
„Olimpas“ nebuvo komanda ar klubas, tai buvo reiškinys Žemaitijoje, - tinklalapiui LKL.LT sakė ilgametis komandos treneris Genadijus Glikmanas. - Žmonės savo savaitgalius planuodavo taip, kad galėtų iš kitų miestų pas mus atvykti pažiūrėti krepšinį. Lietuvoje patys brangiausi bilietai į krepšinį buvo būtent Plungėje, o bilieto kaina tuomet siekė virš 10 litų.“
„Olimpo“ salėje netilpdavo visi norintys pamatyti krepšinį, tad žmonės įsigudindavo sėdėti ant karnizų ar virš krepšių. Varžovų ekipą pasitikdavo ištikimiausių Plungės ekipos sirgalių tribūna su legendiniu tapusiu užrašu: „Sveiki atvykę į pragarą.“.
„Atvažiuodavo sirgaliai iš Telšių, Mažeikių, o salėje laisvų vietų nebūdavo net dvi valandas prieš rungtynes, - tinklalapiui LKL.LT sakė legendinis „Olimpo“ krepšininkas Augenijus Vaškys. - Dabar įsijungus tų laikų rungtynių įrašus, tai palaikymas yra neįtikėtinas. Plaukai šiaušiasi žiūrint. Dėl tokios salės ir palaikymo ir dabar ne viena komanda Plungėje kristų. Tuomet atrodė, kad toks palaikymas ir turi būti. Sunku būtų buvę įsivaizduoti, kad salė gali būti pustuštė, ar kad joje gali būti ramu.“
Plungės krepšinio tėvas - Vitas Klimas. Tai komandos vadovas, kuris ekipai sudarydavo ypatingas sąlygas tuometinėje lygoje.
„Legionieriai gyvendavo viešbučio tipo bendrabutyje. Maitinimas ir kuras mašinai buvo nemokamas, o atlyginimas niekada nevėluodavo“, - sakė G. Glikmanas. Į Europos taurės rungtynes „Olimpas“ keletą kartų skrido užsakomuoju reisu, kai kitos LKL komandos turėjo varginančias keliones autobusais.
„Skrendame iš Palangos, nusileidžiame Kaune paimti Valdemaro Chomičiaus ir toliau skrendame į rungtynes Moldovoje. Tai parodo šiokį tokį lygį, nes kitos komandos po Europa bastydavosi su autobusais“, - prisiminė A. Vaškys.
Didžiausia Plungės ekipos stiprybė buvo vietinių žaidėjų branduolys. Nuo trečios lygos iki LKL pakilęs „Olimpas“ stipriausioje šalies lygoje rėmėsi net 8 vietiniais žaidėjais, kuriais vėliau aplipdydavo pajėgiais užsieniečiais.
„Mes buvome didžiausia jėga, - neabejojo A. Vaškys, pats kilęs iš Plungės. - Manau, kad dėl to ir sirgaliai stipriai rinkdavosi, ir visa Žemaitija mus palaikydavo, nes mūsų pagrindas buvo vietiniai žaidėjai.“
#
tags: #zemaitijos #krepsinio #lyga #cempionai