Slidinėjimas - tai ne tik sportas, bet ir aistra, nuotykis bei galimybė patirti nepamirštamus įspūdžius kalnuose. Šis straipsnis skirtas tiek pradedantiesiems, žengiantiems pirmuosius žingsnius ant slidžių, tiek pažengusiems slidininkams, siekiantiems ištobulinti savo techniką ir pasiekti naujų aukštumų. Aptarsime įvairius slidinėjimo aspektus - nuo fizinio pasirengimo ir tinkamos įrangos pasirinkimo iki pažangių technikų, leidžiančių drąsiai įveikti bet kokio sudėtingumo šlaitus.
Fizinis pasirengimas: raktas į sėkmingą slidinėjimą
Slidinėjimas reikalauja ne tik techninių įgūdžių, bet ir gero fizinio pasirengimo. Stiprūs raumenys, ištvermė ir pusiausvyra - tai pagrindiniai elementai, užtikrinantys saugų ir malonų slidinėjimą. Skirtingus tikslus sau keliantys kalnų slidininkai skirtingai ir treniruojasi. Siekiantys didžiausių sportinių laimėjimų treniruojasi pagal nusistovėjusią klasikinę treniruotės metodiką. Metinis treniruotės ciklas skirstomas į parengiamąjį, varžybų ir pereinamąjį laikotarpius.
Parengiamasis laikotarpis: jėgos ir ištvermės ugdymas
Parengiamojo laikotarpio (gegužės-lapkričio mėn.) pagrindinis uždavinys išugdyti specialias fizines galias iki reikiamo lygio, kad būtų galima kokybiškai atlikti technikos veiksmus įveikiant varžybines trasas. Kalnų slidinėjime didžiausias krūvis tenka kojų ir dubens raumenims, nemažas -nugaros, pilvo preso ir šoniniams raumenims. Rankų raumenų vaidmuo mažesnis, jos atlieka pagalbinį darbą. Taigi šios raumenų grupės daugiausia ir lavinamos. Raumenų jėga priklauso nuo daugelio veiksnių, bet vienas iš pagrindinių - raumenų masė. Jos ugdymui reikia skirti daug laiko. Raumenų galingumas priklauso nuo jų jėgos ir susitraukimo greičio. Šiai savybei ugdyti taip pat skiriama nemažai laiko. Įveikiant ilgas trasas prireikia raumenų lokalinės ištvermės, taip pat suaktyvinamos ir kvėpavimo bei kraujotakos sistemos. Todėl dalis treniruotės turėtų būti skiriama specialiajai ištvermei lavinti. Kalno profilis, vartų išdėstymas būna labai įvairūs, todėl kalnų slidininkui reikia geros pusiausvyros, vikrumo, koordinacijos. Kad būtų galima atlikti judesius plačia amplitude, reikia pakankamai gero lankstumo. Taigi šiuos fizinius gebėjimus parengiamuoju laikotarpiu ir ugdo profesionalūs kalnų slidininkai. Tai turėtų daryti ir žemesnio lygio sportininkai, tik jų darbo apimtis turėtų būti mažesnė.
Kalnų slidinėjimo mėgėjai, norėdami kokybiškai slidinėti, besirengdami išvykti į didesnius kalnus, taip pat privalo pagal savo galimybes fiziškai rengtis, sustiprėti, parengti savo raumenis dideliems fiziniams krūviams. Tik tada jie pajėgs gerai valdyti slides, kokybiškai atlikti posūkius, leistis nuo ilgų šlaitų nesustodami pailsėti ir svarbiausia po tokių slidinėjimų nejaus raumenų skausmo, kuris dažnai pasitaiko ir jaučiamas kitą dieną atsikėlus iš lovos ir ypač lipant laiptais žemyn. Tinkamai fiziškai nepasirengusiems asmenims slidinėjimas tampa kančia, o ne malonumą teikiančia veikla. Pagrindinė kojų skausmo priežastis yra silpni raumenys. Leidžiantis nuo kalno ir atliekant posūkius šie raumenys labai apkraunami, stipriai įsitempia, kad net atskiros jų dalelės, skaidulos, miofibrilės ir dar plonesni siūleliai deformuojasi, o kartais ir sutrūkinėja. Tenka 3-4 dienas kentėti skausmus, kol raumenys sugyja. Priežastis dar ir ta, kad prie tokios veiklos raumenys nėra įpratę, CNS sudėtinga jų veiklą valdyti: nėra gera dirbančių raumenų veiklos vidinė koordinacija, nesuderinta motorinių vienetų ( skaidulų grupių) veikla, jie nesugeba visi įsitempti reikiamu metu, todėl kai kuriems tenka per didelė apkrova, jie yra pažeidžiami. Labiausiai raumenys nukenčia atliekant ekscentrinį darbą, tai yra įsitempdami ir ilgėdami, taip būna posūkio metu pritupiant. Šlaunų priekiniai, dubens užpakaliniai raumenys tempiami didžiule jėga ilgėja. Baigiant posūkį jie susitraukia, kojos tiesiamos. Tokiai veiklai raumenys turi būti rengiami specialiais pratimais, savo struktūra ir raumenų apkrova panašiais į kalnų slidinėjimo veiksmus.
Mažai pagelbės bėgimas, žaidimai, plaukimas, gimnastika, nes šiose sporto šakose raumenų veiklos mechanizmai skiriasi nuo kalnų slidininko veiklos. Gerokai veiksmingesnis yra važiavimas dviračiu, dar geriau -čiuožimas ar važiavimas riedučiais. Artimiausia kalnų slidinėjimui yra slidinėjimas lenktyninėmis arba turistinėmis slidėmis. Daug slidžių valdymo elementų yra bendrų, nors daug ir skirtingų. Gerai mokant slidinėti turistinėmis slidėmis iš karto negalės drąsiai leistis nuo kalno su kalnų slidėmis, bet pranašumą prieš nemokantį visai slidinėti turės. Taigi vasaros metu tinkamiausia rengimosi priemonė yra važiavima riedučiais. Tai ir fizinio rengimo pratimas, ir pusiausvyrą lavinanti, koordinaciją tobulinanti, ir net atskirus technikos elementus formuojanti priemonė. Žmogus, gerai išmokęs važiuoti riedučiais, išvykęs į kalnus lengvai išmoksta kalnų slidinėjimo techniką. Jam ypač gerai sekasi tai daryti su trumpomis slidėmis. Važiavimą riedučiais naudoja didelio meistriškumo kalnų slidininkai, taip pat ir lenktynininkai. Yra ir kitų veiksmingų būdų, kuriuos galima naudoti sporto treniruoklių salėje arba lauke ar net namuose, ne itin erdviame kambaryje.
Taip pat skaitykite: Slidinėjimo atostogos Gruzijoje: ką reikia žinoti
Kojų raumenų stiprinimas
Pats paprasčiausias ir veiksmingas kojų raumenų jėgos lavinimo pratimas yra atsitūpimai ir atsistojimai. Pajėgesni gali juos daryti pašokdami. Pirmą savaitę patartina pritūpimus daryti 4-6 dienas po 10 kartų ir po 3 serijas per dieną, tarp jų pailsint 1-1,5 min. Toliau kas savaitę kiekvienoje serijoje pritūpimų skaičių padidinti 3-5, kol bus pasiekta 30 pritupimų, juos kartoti 3-5 kartus. Po tokios mankštos nuvykę į kalnus posūkius atliksite veiksmingai ir kojų tikrai neskaudės. Per ilgesnį laiką padidės raumenų masė ir jų galingumas. Galingumas daugiau didės darant šuoliukus, nes raumenys bus priversti - susitraukti. Slidininkai, norintys dar labiau sustiprinti kojas, gali bandyti atsitūpti ir atsistoti ant vienos kojos. Taip atsitūpti ir atsistoti pajėgūs slidininkai labai daug kartų, o mėgėjams siektinas 15 kartų rodiklis.Vienkartinį raumenų susitraukimo galingumą galima įvertinti išmatuojant, kiek slidininkas pašoka aukštyn. Tai daroma taip: atsistojama prie sienos ir iškelta ranka pirštais pažymima, kiek pasiekiama, tada energingai pašokus ir mojant rankomis vėl pažymima, kiek ta pačia ranka pasiekiama. Atstumas tarp pirmo ir antro pažymėjimo parodo, kiek aukštai pašokama. Vyrai turėtų pašokti 50-70 cm, o moterys - 35-50 cm. Galingumo ištvermę galima pamatuoti suskaičiuojant, kiek kartų per minutę atsitupiama ir atsistojama ranka pasiekiant žymę ant sienos. Turėtų būti apie 40-50 k./min. Kojas sustiprinti galima atliekant šuoliukus į šonus, iš dalies imituojant kojų ir liemens padėtį posūkio metu.
Liemens raumenų stiprinimas
Ruošiantis slidinėti, reikia mankštinti ne tik kojų, bet ir liemens raumenis. Pilvo preso raumenims stiprinti naudotini šie pratimai:
- Kelti kojas kybant ant skersinio (iki 15-30 kartų).
- Kelti sulenktas kojas ir vėl jas nuleisti gulint ant nugaros.
- Sėstis ir gultis (kojos sulenktos) laikant rankas už galvos arba ant krūtinės.
Pilvo preso pajėgumą galima patikrinti skaičiuojant, kiek kartų sportininkas atsisės per 30 s. Vyrų geras rezultatas 25- 35 kartų, o moterų -20-30 kartų. Svarbu stiprinti ir nugaros raumenis, nes jie dalyvauja atliekant kiekvieną posūkį ir laiko palinkusį liemenį. Nugaros raumenis lavina pratimai su svarmenimis arba įveikiant savo kūno svorį. Pvz., gulint ant atramos veidu žemyn (kojos fiksuotos), lenkti ir tiesti liemenį. Treniruojant nugaros raumenis būtina laikytis labai svarbios vienos taisyklės: negalima kelti svarmenų sulenkus nugarą, nes šiuo atveju bus spaudžiamas vienas tarpslankstelinių diskų kraštas, todėl šie diskai gali deformuotis ir pasislinkti į mažiau spaudžiamą pusę arba atsirasti išvarža. Taip patiriama stuburo trauma, kuri gali pridaryti daug nemalonumų.
Pravartu patreniruoti ir rankų raumenis,tam daromi įvairus atsispaudimai. Moterys gali atsispaudimus daryti remdamosi į grindis rankomis ir keliais. Galima atlikti prisitraukimus prie skersinio. Lankstumui lavinti taip pat reikia skirti laiko. Su lankstumo pratimais kartu atliekami ir raumenų tempimo pratimai, tai gerina jų elastingumą, atsipalaidavimo galimybes. Prieš darant lankstumo pratimus būtina sušildyti sąnarius, jų raiščius, raumenis, sausgysles. Tempimo pratimai yra balistiniai ir statiniai. Balistiniai pratimai -tai įvairūs mostai trumpai padidinant judesio amplitudę, o statiniai -kai tempimas tęsiasi kelias ar net keliolika sekundžių. Daugelio autorių nuomone, statinis tempimas yra veiksmingesnis. Lėtai tempiant labiau ištempiami audiniai, o staigaus (balistinio ) veiksmo metu trumpas timptelėjimas sukelia raumenų refleksinį pasipriešinimą, apsisaugant nuo pertempimo. Labai paveiku tempti tuos raumenis, kurie tik ką atliko jėgos pratimus. Vikrumas ugdomas žaidžiant įvairius žaidimus. Pusiausvyrq lavina važiavimas riedučiais, dviračiu, kai nevairuojama rankomis, o tik kūno judesiais.
Treniruotis du kartus ner savaitę ir mažiau nėra veiksminga. Reikia treniruotis ne mažiau kaip tris kartus , nors ir po 15-30 min. Profesionalūs slidininkai treniruojasi 6-10 kartų per savaitę po 1,5-2 valandas, o kartais ir daugiau. Kra6tutiniu atveju reikia prieš vykstant į kalnus nors vieną mėnesį reguliariai pasimankštinti.Ypač svarbu patreniruoti jau minėtais būdais kojų raumenis. Reikia priminti, kad fizinę vekla apkrauna kelius , padeda išlaikyti juose pakankamai kalcio ir išsaugoti jų stiprumą.
Taip pat skaitykite: Žiemos sportas Italijoje: Vialattea
Apšilimas prieš slidinėjimą: pasiruošimas šlaitams
Prieš kalnų slidinėjimą, kaip ir prieš bet kokį kitą sportą, norint išvengti traumų, būtina atlikti apšilimą. „Apšilimas truks tik 15-20 minučių, tačiau tai padės išvengti traumų, dėl kurių vėliau gali reikėti reabilitacijos, galinčios užtrukti net iki pusės metų“, - pasakoja kineziterapeutas. Specialistas apšilti pataria su elastinio pasipriešinimo gumomis, su kuriomis apšildysite kojas bei visą kūną ir taip sumažinsite traumų tikimybę. Apsiriškite kojas su kilpa, atsistokite ant vienos kojos, lengvai pritūpkite ir tarsi spirkite į priekį, į šoną ir atgal. Pratimą kartokite kelis kartus, kaskart greitinant spyrį ir stengiantis jį paversti kuo stipresniu. Apšilti galite ir be specialių gumų. Prajudinkite sąnarius: keliolika kartų pasukite liemenį į vieną pusę ir į kitą. Atsistokite ant vienos kojos, pakeltoji - sulenkta per kelį. Sulenktą ir iškeltą koją sukite į šoną ir pastatykite ant žemės. Judesį atlikite 10-15 kartų, tą patį atlikite su kita koja. Atsistokite tiesiai, kojos suglaustos. Pasiimkite už kelių ir atlikite sukamuosius judesius į vieną ir į kitą puses. Švelniai, sukamaisiais judesiais prajudinkite kaklą, sukamaisiais judesiais prajudinkite pečius, alkūnes, riešus, čiurnos sąnarius. Kelias minutes lengvai pabėgiokite. Atsistokite ant vienos kojos, užsimerkite ir taip pastovėkite apie 10 sekundžių. Tai padės apšilti jūsų čiurnos sąnariui, išvengti išnirimų ar čiurnos raiščių plyšimų. „Apšilimas nėra tempimo pratimai, kaip daug kas galvoja. Tai turi būti tokie judesiai, kurie suaktyvintų širdies darbą ir leistų sąnariams sušilti bei prasijudinti, kad raiščiai ir sausgyslės taptų elastingesni ir galėtų atlikti savo funkcijas“, - pasakoja kinieziterapeutas.
Tinkama įranga: saugumo ir komforto garantas
Tinkama įranga ir apranga yra svarbūs, bet ne vieninteliai pirmosios kelionės į slidinėjimo trasas elementai. Labai svarbu atsakingai pasirinkti inventorių: slidinėjimo aprangą, šalmą, apsaugas bei profilaktines priemones. „Jokiu būdu nepamirškite užsidėti šalmo, specialių pirštinių. Kai kuriais atvejais, esant ekstremalesniems nusileidimams nuo kalno ar atliekant triukus, būtina dėvėti stuburo, sąnarių apsaugas“, - pataria gydytojas ortopedas traumatologas G.Pocius. Prieš kelionę derėtų pasirūpinti ne tik slidinėjimo apranga ir apsaugomis, bet ir profilaktinėmis priemonėmis - kelio ir čiurnos įtvarais. Pažeidus meniską ar plyšus raiščiams, gali prireikti kelio sąnario sutvirtinimo. Tokiu atveju kelio įtvaras tampa nepakeičiama pagalba. Patempus čiurnos sąnario raiščius, sausgysles, esant sumušimams ir mėlynėms geriausiai gelbėja čiurnos sąnario įtvaras, atliekantis stabilizuojančią funkciją.
Visada įvertinkite oro sąlygas ir dienos prognozę, ypač slidinėjant kalnuose, kur vėjas ir pūga gali užklupti staiga. Tinkama slidinėjimo apranga yra raktas į gerus mokymosi rezultatus ir įspūdžius. Kaip suaugusiems, taip ir vaikams gaminamos būtent slidinėjimui sukurtos striukės - jos neleis vaikui sušalti kylant keltuvu ir sukaisti besileidžiant šlaitu. Pašiltinta, atspari drėgmei bei kvėpuojanti striukė su aukštesne apykakle bei gobtuvu yra tai, ko jūsų vaikui reikia pramogaujant ant sniego. Kelnės taip pat turi būti pašiltintos, atsparios vandeniui bei laidžios orui. Atkreipkite dėmesį, kad ties čiurna klešnėje būtų „sijonas“ užkirsiantis galimybes sniegui patekti į slidinėjimo batus. Jeigu jūsų mažylis mažiau koordinuotas ir mėgėjas pasivartyti sniege, apsvarstykite galimybę jį aprengti vienos dalies slidinėjimo kostiumu. Pirmojo sluoksnio termo rūbus rinkitės iš sintetinio arba merino vilnos audinio (jokiu būdu netinka medvilnės turintys audiniai). Tiek vienas, tiek kitas variantas puikiai veiks ir išlaikys vaiko kūną šiltą bei sausą. Kaklo mova yra dažnai ir be reikalo pamirštama aprangos dalis. Ji apsaugo kaklą, ausis bei apatinę veido dalį nuo vėjo, šalčio ir nudegimo saulėje. Slidinėjimo kojinės turi būti iš sintetinių audinių, gali būti dalis vilnos. Patartina turėti 2 poras. Jei vaiko kojytės sudrėktų ir imtų šalti, pakeiskite kojines sausomis. Mažiesiems patartina rinktis kumštines pirštines, jos visais atvejais bus šiltesnės. Pirštinės turi būti atsparios drėgmei bei laidžios orui. „Bendra taisyklė - slidinėjimui rinkitės slidinėjimo rūbus. Jeigu jūsų vaikas pirmą kartą lipa ant slidžių ar per sezoną slidinėjate tik kartą kitą, apsvarstykite nuomos variantą. Gali būti, kad ši pramoga jūsų vaikui nepasirodys įdomi ir nupirkę slides bei batus turėsite nereikalingą balastą. Be to, vaikas slides išauga per porą metų. Kitas nuomos privalumas - visada gausite pagaląstas ir išparafinuotas slides. Šalmas - privaloma apsaugos priemonė slidinėjant tiek vaikui, tiek suaugusiam. Jis apsaugo galvą griuvimo ar susidūrimo metu. Be to, jis kur kas šiltesnis už kepurę bei gerai vėdinasi esant šiltam orui. Po šalmu niekada nedėkite vaikui kepurės! Esant šiltesniam orui pakaks kaklo movos, o šaltą dieną būtinai naudokite sintetinės medžiagos pošalmį, kuris apsaugos ne tik galvą ir kaklą, tačiau ir skruostus bei kaktą. Nepamirškite ir akinių, jie apsaugo akis nuo žalingų ultravioletinių spindulių, vėjo ir ledo dalelių. Vaikiškų slidžių ilgiai būna nuo 67 iki 140 cm, o rinktis derėtų tokias, kurios siekia tarpą nuo smakro iki nosies (pirmiesiems kartams - dar trumpesnes). Prieš pradedant slidinėti, patikrinkite, ar apkaustai suveržti pagal vaiko svorį ir slidinėjimo įgūdžius. Pradedantiesiems vaikams reikėtų išrinkti batukus su 2 ar 3 sagtimis. Tokie batai bus minkšti, lankstūs ir patogūs. Pažengusiems ar didesnio svorio vaikams rinkitės batus su 4 sagtimis. Ekonominiais sumetimais protingas pasirinkimas - reguliuojamo dydžio batai. Jų vaikui tikrai užteks 2-3 metams, kadangi batai didinsis 4-5 dydžiais. Vaikui, siekiančiam sportinių aukštumų, tokie batai bus per minkšti, tad teks atrasti tinkamus fiksuoto dydžio kietesnius batus. Po slidinėjimo būtinai išimkite bato kojinę iš kiauto ir išdžiovinkite susikaupusį prakaitą ir kondensatą. Neskubėkite vaikui į rankas įduoti slidinėjimo lazdų. Iš pradžių leiskite vaikui susikoncentruoti tik į slides ir išmokti čiuožti bei daryti posūkius be lazdų. „Yra ir kelios pagalbinės priemonės, viena jų - slidžių galų segtukas (edgie wedgies), kuris išlaiko tarpą tarp slidžių galų, taigi, vaikas nekryžiuoja slidžių, mažiau griūna ir lengvai išlaiko slides plūgo pozicijoje. Kita priemonė, leidžianti vaikui jaustis užtikrintai, o jums kontroliuoti jo greitį - savotiški pakinktai su vadelėmis, jungiančiomis priekyje čiuožiantį vaiką su jumis.
Pagrindinės slidinėjimo technikos: nuo plūgo iki karvingo
Prieš pradedant slidinėti, pravartu išmokti slidinėjimo technikos. Nors žinios nepakeičia praktikos, žinant pagrindus bus lengviau pradėti. Jei nusprendėte mokymasis slidinėti šį žiemos sezoną ir reguliariai nesportuojate, turėtumėte pasirūpinti tinkamu fiziniu pasirengimu. Tai leis jums slidinėti saugiai ir naudingai sveikatai, taip pat padės lengviau daryti pažangą mokantis reikiamų įgūdžių. Reguliariai treniruotis pradėkite likus bent kelioms savaitėms (6-12 savaičių) iki pirmųjų žingsnių slidinėjimo trasose. Daugiausia dėmesio skirkite kojų ir rankų raumenų jėgai ir ištvermei gerinti, judesių diapazonams didinti ir laikyseną stabilizuojantiems raumenims (vadinamajam branduoliui) stiprinti. Tai svarbu ne tik dėl to, kad slidinėjimas ypač apkrauna kelius, o daugybė kritimų slidinėjimo nuotykių pradžioje gali sukelti traumų ar sužalojimų. Pasirinkite kūno svorio pratimai (kėdė prie sienos, įvairios lentos variacijos, daugiaplpokštuminiai atsilenkimai ir salto atgal, pritūpimai su kojų pirštais į viršų arba šuoliukai ir t. t.), taip pat su papildomu svoriu (štanga, hanteliai, kettlebells, TRX juostos, bosu, mini juostos ar gimnastikos kamuoliai). . Nežinote, kaip savarankiškai susikurti treniruotę arba ar teisingai atliekate tam tikrą pratimą? Kad pradėtumėte nuo geros pradžios, rinkitės pamokas su sertifikuotu slidinėjimo instruktoriumi (individualiai arba grupėje), kuris supažindins su slidinėjimo šlaituose pagrindais, padės įvaldyti slidinėjimo techniką arba ištaisys jūsų klaidas (kad neišsiugdytumėte blogų įpročių). , užsidėti ir nulipti nuo slidžių, naudotis lazdomis ir t.
Imtis atitinkamų slidinėjimo pozicijos Tai yra vienas iš svarbiausių saugumo (leidžia greitai reaguoti į situaciją šlaite ar trasoje), pažangos ar greičio didinimo elementų. Visų pirma turite užtikrinti, kad jūsų kūno svoris tolygiai pasiskirstytų tarp pėdų. Atsistokite taip, kad pėdos būtų klubų plotyje. Tada švelniai sulenkite kelius (tiek, kiek leidžia batai) ir šiek tiek sulenkite klubus, kad sukurtumėte šiek tiek pasvirusį siluetą. Rankas, sulenktas per alkūnes, padėkite priešais kūną. Venkite griežto stuburo laikymo, pernelyg didelio pasilenkimo atgal, greitų, plačių ir nekoordinuotų rankų judesių ar atstumo tarp pėdų sutrumpinimo (prarasite pusiausvyrą). Keisdami stovėsenos aukštį (nuleisdami ir pakeldami), pasirūpinkite, kad vienu metu dirbtų klubai, keliai ir kulkšnys.
Taip pat skaitykite: Krkonošės ir Šumavos slidinėjimas
Pradėkite mokytis slidinėti judėdami aplink vadinamąjį. plūgas, todėl jums bus lengviau įvaldyti, be kita ko, greitį. Kai pasitikėsite šiuo elementu, galėsite išbandyti sudėtingesnes slidinėjimo technikas, t. y. Plūgas yra paprasčiausia slidinėjimo technika, su kuria išmoksite elementarių dalykų: važiuoti tiesiai, valdyti slidę (įskaitant greitėjimą ir lėtėjimą), pasukti ir stabdyti. Įvaldę plūgo vairavimo įgūdžius, galite pereiti į aukštesnį lygį ir išbandyti vadinamąjį „šus” vairavimą. yra lygiagrečiai vienas kitam, todėl galite greitėti. Karvingo slidės (dar vadinamos liemeninėmis slidėmis - jos per vidurį yra siaurėjančios) yra varomos šlaito kraštais, o tai, be kita ko, įmanoma dėl dinamiško kelių poveikio. Dėl to slidininkas posūkyje nepraranda greičio. Šiuo atveju plūgo vairavimas Sukantis reikia perkelti kūno svorį ant vienos slidės. Norėdami pasukti į kairę, turite prispausti dešinę slidę prie sniego, ir atvirkščiai. Lygiagrečiai slidinėjant posūkyje reikia perkelti kūno svorį į vieną koją (išorinę koją) ir tuo pačiu metu judinti slides į vieną pusę. Tai yra vadinamasis. slydimo posūkis. Drožyba, vadinamoji. Dar viena svarbi saugaus judėjimo ant „dviejų lentų” dalis - mokėjimas stabdyti. plūgas - gerai veikia mažinant greitį ir lengvai stabdant. Pastatykite slides apverstos V raidės forma (kaip važiuodami plūgu), šiek tiek nuleiskite svorio centrą ir judėkite atgal. Kuo plačiau išskleisite slidžių kulnus ir kuo stipriau spausite vidinę pusę (kraštus), tuo mažesnis bus jūsų greitis. į šoną - Šis būdas leidžia sustabdyti efektyviau ir greičiau nei plūgas, todėl jį patartina naudoti stačiuose šlaituose ir tada, kai norite kuo greičiau sustoti (avarinėse situacijose).
Dažniausios pradedančiųjų klaidos
Pagrindinė klaida, kurią daro slidinėti besimokantys žmonės, yra ta, kad į trasas jie leidžiasi „iš karto”, t. y. be tinkamo fizinio pasiruošimo ir pagrindinių žinių apie slidinėjimą.echninis slidinėjimas. Suaugusieji taip pat klaidingai mano, kad pamokos su instruktoriumi skirtos vaikams, todėl dažniausiai bando mokytis slidinėti savarankiškai, o tai dažnai baigiasi blogais įpročiais ir nepakankama pažanga. Kita pradedančiojo klaida su slidinėjimo technika susijęs raumenų įtempimas krentant ir kritimas žemyn - ant kelių ir riešų, kuris gali baigtis rimtu susižalojimu ar trauma.
Pažangios slidinėjimo technikos: meistriškumo link
Kaip pažengęs slidininkas, jūs jau nugalėjote šlaitus kaip patyręs kapitonas, kuris naviguoja aukštuose jūrų vandenyse. Norint iš tikrųjų puikiai išmokti sukibti posūkius, nuosekliai praktikuokite įvairiose nuolydose, kad tobulintumėte savo techniką. Pradėkite koncentruodamiesi į savo kūno pozicionavimą. Laikykite svorį subalansuotą ant nuolydžio slidžių, šiek tiek pasvyrikite į posūkį. Pradėję posūkį, aktyvuokite kraštus, taikydami slėgį per kojas. Jaučiant, kaip slidžiai įsikibę į sniegą, lygiai pereinate iš vieno krašto į kitą. Neužmirškite žiūrėti į priekį ir numatyti savo kitą žingsnį. Skenuodami nuolydį ir planuodami savo liniją, galite prisitaikyti prie savo greičio ir trajektorijos.
Mogulų įveikimas
Norėdami tapti sėkmingu mogulių meistru, turite sutelkti dėmesį į mogulų posūkių valdymą, iššūkių tereno navigavimą ir greičio kontrolę. Norint išmokti valdyti smūgius, svarbu išlaikyti pusiausvyrą, įlenkus kelius ir nukreipiant aukštyn kūną link kalno. Priartėjus prie smūgio, absorbuokite jo poveikį sulenkę kelius ir ištiesdami juos, kai jį aplenksite. Laikykite rankas priekyje ir numatykite kitą smūgį žiūrėdami į priekį. Artėjant prie mogulų lauko, numatykite savo posūkius ir būkite lengvi ant slidžių, kad judėtumėte sklandžiai. Naudokite lazdas balansui ir ritmui, tvirtai įsikibę į sniegą, kai įveikiate bumbas. Sulenkti savo kojų sąnarius, kad sugertumėte tereną ir išliktumėte stabilūs ištisą laiką. Atminkite būti atsipalaidavę ir leisti savo slidėms lengvai slinkti per bumbas, o ne kovoti prieš jas.
Trumpų posūkių technika
Manevruojant kalnų reljefais su išbaigtumu ir valdymu yra būtina pažengusiems slidinėtojams, siekiantiems pagerinti savo greičio kontrolę iššūkių kupinose vietose. Trumpi posūkiai reikalauja precizikaus svorio perkėlimo ir greito kraštų valdymo. Norėdami atlikti aštrius, kontroliuojamus trumpus posūkius, pradėkite lygiagrečiai paskirstydami savo svorį ant abiejų slidžių, kai įeinama į posūkį. Pradėję posūkį, perkėlkite savo svorį į kalnyno slidę, išlaikydami lengvą priekinį pasvirimą, kad kraštai būtų aktyvuoti veiksmingai. Sukoncentruokite dėmesį į aktyvų kraštų aktyvavimą, taikydami spaudimą per jūsų kojas ir kojines. Lenkite kojines, kad pasvirusi slidė ant kraštų, leisianti uždarinti posūkio spindulį. Norint drąsiai slidinėti nuo šlaitinių terenų, sutelkite dėmesį į tvirtą sportinę poziciją ir nuolat keiskite kūno svorį, prisitaikydami prie šlaito iššūkių.
#
tags: #slidinejimas #prie #vienos