Įvadas
Kūno kultūra ir sportas Lietuvoje turi gilias tradicijas, siekiančias senovę. Šiandieninė sporto sistema susiformavo per ilgą laikotarpį, patirdama įvairių politinių ir socialinių įtakų. Straipsnyje apžvelgiama kūno kultūros ir sporto raida Lietuvoje nuo seniausių laikų iki šių dienų, atkreipiant dėmesį į svarbiausius įvykius, organizacijas ir asmenybes, dariusias įtaką sporto raidai.
Sporto Užuomazgos Senovėje
Sporto apraiškų būta jau senovės baltų buityje ir darbe. Tačiau, Rusijos imperijos valdomoje Lietuvos teritorijoje sportas nebuvo populiarus.
Pirmieji Žingsniai Nepriklausomoje Lietuvoje (1918-1940)
Lietuvos gyventojai su sportu ir kūno kultūra plačiau pradėjo susipažinti tik po Pirmojo pasaulinio karo. Vietos gyventojų požiūris į sportą, kūno kultūrą ir jos reikšmę iš pradžių buvo negatyvus, nes Lietuva buvo žemės ūkio kraštas. Buvo manoma, kad jaunimas pakankamai „prisisportuoja“ prie dalgio, plūgo ir grėblio.
Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje 1918 m., sportinė veikla pradėta organizuoti iš Rusijos, Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) grįžusių ir vietinių lietuvių iniciatyva bei pastangomis. Tarp jų - S. Garbačiauskas, E. Kubiliūnaitė‑Garbačiauskienė, P. Oleka, K. Dineika, Pranas Šližys, J. J. Bulota, S. Darius, J. Eretas ir kiti. Pradėta steigti sporto organizacijas (sąjungas, klubus). 1919 m. Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS). 1920 m. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kuri kultivavo beveik visas to meto populiarias sporto šakas.
1922 m. Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto institucija, kuri vadovavo visam sporto sąjūdžiui ir tvarkė jo veiklą bei atstovavo Lietuvai tarptautiniu lygiu. Kūrėsi ir kitos sporto organizacijos:
Taip pat skaitykite: Pašto ženklai ir olimpiada Lietuvoje
- 1922 m. - Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF).
- 1923 m. - Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS).
- 1923 m. - Lietuvos futbolo lyga (LFL).
- 1924 m. - Kauno teniso klubas (KTK).
- 1926 m. - Klaipėdos įgulos ir krašto sporto sąjunga (KSS).
- 1930 m. - Akademinis sporto klubas (ASK).
- 1931 m. - Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO).
1922 m. pasirodė pirmasis Lietuvoje sporto žurnalas „Lietuvos sportas“. 1932 m. įsteigta valstybinė institucija - Kūno kultūros rūmai. Kūno kultūros rūmų iniciatyva ir pastangomis buvo susistemintas vadovavimas kūno kultūrai ir sportui. 1934-1938 m. veikė Aukštieji kūno kultūros kursai - aukštosios mokyklos statusą turėjusi dvimetė mokykla, kuri rengė aukštesniųjų ir vidurinių mokyklų kūno kultūros mokytojus. Buvo statomos sporto bazės: Kūno kultūros rūmai Kaune (1934), Klaipėdoje (1938), Kauno stadionas (1936), gimnazijų sporto salės, pirmasis statinys Europoje krepšinio varžyboms - Kauno sporto halė (1939). 1935 m. įsteigtos 7 sporto apygardos: Kauno, Panevėžio, Marijampolės, Telšių, Ukmergės, Šiaulių, Klaipėdos. 1936 m. įsteigtas 4 laipsnių Valstybinis kūno kultūros ženklas.
20 a. 3 dešimtmečio pradžioje buvo populiarinamos sporto šakos, kurios Vakarų Europos šalyse kultivuotos jau kelis dešimtmečius. Pradėti rengti įvairių sporto šakų Lietuvos čempionatai: 1921 m. - lengvosios atletikos, 1922 m. - futbolo, moterų krepšinio, dviračių sporto, 1924 m. - vyrų krepšinio, 1925 m. - bokso, šaudymo, 1927 m. - stalo teniso, 1929 m. - teniso, 1931 m. - plaukimo; nuo 1935 m. - gimnazijų žaidynės. 1937 m. įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris organizavo olimpinį sąjūdį Lietuvoje, rengė sportininkus ir komandas olimpinėms žaidynėms, atstovavo Lietuvai Tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje. 1938 m. LTOK pagal olimpinių žaidynių tradicijas surengė Lietuvos tautinę olimpiadą.
Vienas Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 m. priimta į FIFA (Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją). 1924 m. į Tarptautinę federaciją priimta Lietuvos dviratininkų sąjunga, 1928 m. - Lengvosios atletikos komitetas, 1935 m. - Šaudymo sąjunga, 1936 m. - Krepšinio komitetas.
Olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai debiutavo 1924 m.
Kūno Kultūros Ženklai Nepriklausomoje Lietuvoje
Sporto organizatoriai ieškojo įvairiausių būdų, kaip populiarinti sportą ir kūno kultūrą. Tuo metu tokiose Europos šalyse kaip Švedija, Austrija, Vokietija, Rusija buvo įkurti sporto ženklai, kurie buvo reikšmingi kūno kultūros ir sporto plėtrai. Lietuvoje ženklą įvesti buvo bandyta 1926 m., tačiau bandymas buvo nesėkmingas.
Taip pat skaitykite: Sporto klubo vaizdo stebėjimo gairės
1932 m. Kūno kultūros rūmai ėmėsi įgyvendinti Sporūtos programą, kuria siekta sportu sudominti Lietuvos visuomenę. Tačiau jau 1934 m. šios programos kūrėjas A. Jurgelionis pripažino, kad joje yra daug trūkumų, todėl 1934 m. švietimo ministro A. Šakenio aplinkraščiu Sporūtos komisijų veikla valsčiuose ir parapijose buvo sustabdyta. Tais pačiais metais spaudoje buvo paskelbtas sporto ženklo statuto projektas, bet jis nebuvo patvirtintas ir neįsigaliojo.
1936 m. Švietimo ministras paskyrė komisiją, kuri išanalizavusi anksčiau parengtus ženklo projektus ir susipažinusi su kitų valstybių ženklais, parengė naują Valstybinio kūno kultūros ženklo (VKKŽ) projektą. Aukštųjų kūno kultūros kursų Direktoriaus V. Augustausko iniciatyva VKKŽ statutas patvirtintas 1936 m. ir buvo vykdomas iki Lietuvos okupacijos.
Lietuvos Gimnastikos ir Sporto Federacijos (LGSF) ženklelis:
- Įsteigtas 1925 m. gegužės 1 d.
- Tikslas - racionaliai stiprinti ir gražinti kūną.
- Buvo 3 laipsnių: balto metalo, sidabrinis ir auksinis.
Valstybinis Kūno Kultūros Ženklas:
- Įsteigtas 1936 m.
- Nustatyto pavyzdžio žymuo, kurį turėjo teisę gauti sportuotojai, išlaikę nustatytas fizinio parengtumo normas ir mokantys asmens higienos taisykles.
- Buvo 4 laipsnių: jaunių (15-17 m. mergaitėms ir 15-18 m. berniukams); 1 laipsnio - bronzos (17-20 m. moterims ir 18-22 m. vyrams); 2 laipsnio - sidabro (20-28 m. moterims ir 22-32 m. vyrams); 3 laipsnio - aukso (nuo 28 m. moterims ir nuo 32 m. vyrams).
- Ženklo paskirtis - propaguoti kūno kultūrą, gerinti žmonių fizinį parengtumą.
Sovietinis Laikotarpis (1940-1990)
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, tautinės sporto organizacijos buvo uždarytos arba tapo SSRS sporto organizacijų filialais. Daugelis sportininkų ir sporto organizatorių buvo ištremti. Per Vokietijos okupaciją (1941-1944) atsikūrė nepriklausomybės metais veikę sporto klubai ir organizacijos. Okupantų valdžia nenuolankius sportininkus ir sporto organizatorius suėmė ir išvežė į Vokietiją.
1940-1941 ir nuo 1944 m. kūno kultūros ir sporto sistema buvo pertvarkoma SSRS pavyzdžiu.
Mokyklinės kūno kultūros programos rengtos remiantis BPDG (Būk pasirengęs darbui ir gynybai) ir PDG (Pasirengęs darbui ir gynybai) kompleksų reikalavimais. Mokyklinės ir sportininkų rengimo programos buvo bendros visoje SSRS, bet Lietuvoje jos turėjo savitumų, rėmėsi mokslininkų ir pedagogų rekomendacijomis.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie draudžiamus ženklus
1945 m. įkurtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas (dabar Lietuvos sporto universitetas). Nuo 1954 m. rengiami kūno kultūros specialistai Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje. Nuo 1949 m. Lietuvos aukštosiose mokyklose buvo steigiamos kūno kultūros katedros.
Po karo SSRS pasisavinus Lietuvos sporto organizacijų tarptautines teises į olimpines žaidynes, į pasaulio ir Europos čempionatus Lietuvos sportininkai galėjo išvykti tik patekę į SSRS rinktinę.
Nepaisant politinių apribojimų, Lietuvos sportininkai pasiekė reikšmingų laimėjimų. Lietuvos krepšininkai tapo Europos čempionais, o S. Butautas, K. Petkevičius ir J. Lagunavičius parvežė pirmuosius olimpinius medalius į Lietuvą. Boksininkas A. Šocikas pasiekė pergalių SSRS ir Europos čempionatuose. Pirmąja Lietuvos sportininke pasaulio čempione tapo tinklininkė Liudmila Meščeriakova, olimpiniu čempionu - boksininkas D. Pozniakas.
Didelių pergalių tarptautinėse varžybose pasiekė Lietuvos komandos. Kauno Žalgirio krepšininkai kelis kartus tapo SSRS čempionais, o Vilniaus Žalgirio aštuonvietės irkluotojos tapo Europos čempionėmis.
Sportininkus rengė sporto mokyklos, sporto kolektyvai, kurių geriausiems buvo suteiktas sporto klubų statusas. Reguliariai vyko sporto šakų vaikų, jaunučių, jaunių, jaunimo, suaugusiųjų čempionatai, taurių varžybos.
Fizinio Parengtumo Ženklai Sovietmečiu
Sovietmečiu buvo propaguojamas fizinis parengtumas, o moksleiviams ir suaugusiems buvo skirti specialūs normatyviniai fizinio parengtumo ženklai:
- BPDG (Būk pasirengęs darbui ir gynybai): Normatyvinis fizinio parengtumo ženklas moksleiviams iki 15 m., įsteigtas Sovietų Sąjungoje 1934 m.
- PDG (Pasirengęs darbui ir gynybai): Normatyvinis fizinio parengtumo ženklas, įsteigtas Sovietų Sąjungoje 1931 m. Tikslas - stiprinti žmonių sveikatą, gerinti visapusišką fizinį parengtumą, reikiamai pasirengti darbui ir šalies gynybai. Ženklas buvo teikiamas įvykdžius atitinkamas fizinio parengtumo normas.
Sportas Atkūrus Nepriklausomybę (1990-Dabar)
1988 m. gruodžio 11 d. atkurtas LTOK. 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, vietoj LSSR valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės.
1988 m. Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Adelaidėje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990), beveik visi sportininkai atsisakė dalyvauti SSRS rinktinėse ir čempionatuose. Daug geriausių žaidėjų nuo 1988 m. išvažiavo sportuoti į užsienio klubus.
Tarptautinis olimpinis komitetas 1991 m. rugpjūčio 18 d. Berlyne atkūrė LTOK tarptautines teises. Savarankiškomis pasiskelbė Lietuvos sporto šakų federacijos, atgavo savo tarptautines teises, tapo tarptautinių federacijų narėmis.
1992 m., po 64 m. pertraukos, savarankiška Lietuvos olimpinė rinktinė vėl dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse Albertville’yje. Tais pačiais metais 47 sportininkų Lietuvos olimpinė rinktinė varžėsi vasaros olimpinėse žaidynėse, kur disko metikas R. Ubartas tapo olimpiniu čempionu, o vyrų krepšinio rinktinė laimėjo bronzos medalius.
Pakito sportinės veiklos struktūra, organizavimas. Vietoj sporto draugijų steigiami sporto klubai, žaidimų varžybas ima rengti sporto lygos. Sportininkų ir komandų rengimas sutelktas sporto mokymo įstaigose (SMI) ir klubuose.
Lietuva - viena pajėgiausių Europos ir pasaulio krepšinio valstybių. 2003 m. Lietuvos krepšininkai trečią kartą laimėjo Europos čempiono titulą. 2005 m. Lietuvos jaunimo rinktinė (iki 21 m.) Argentinoje tapo pasaulio čempione.
Atgaivintas Lietuvos Kūno Kultūros Ženklas
Atkūrus nepriklausomybę, buvo atgaivintas Lietuvos kūno kultūros ženklas, praplėstas ir patobulintas jo turinys. Šiuo metu veikia šios programos:
- Lietuvos kūno kultūros ženklas: Fizinio parengtumo ženklas, įsteigtas atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę. Žymuo, kurį turi teisę gauti 8-18 m. mokiniai, išlaikę nustatytas fizinio parengtumo normas ir teorinį žinių testą.
- Augti ir stiprėti: Įsteigtas 2003 m. 8-11 m. vaikams. Tikslas - ugdyti mergaičių ir berniukų savigarbą, asmeninę kūno kultūrą, poreikį mankštintis, sportuoti, fiziškai tobulėti, stiprinti sveikatą. Fizinio parengtumo programa perskirta į 2 dalis: 8-10 m. ir 11 m. vaikams. Yra 3 laipsnių: ąžuolo lapelis, ąžuolo šakelė, ąžuolo vainikas.
- Kasdien judėti: Įsteigtas 2004 m. 12-13 m. vaikams. Tikslas - įtraukti mokinius į savanoriškai pasirenkamas kasdienio fizinio aktyvumo formas, skatinti savanoriškai mankštintis ir stiprinti sveikatą, įvertinti savo fizinį parengtumą, skiepyti tikslingo ir prasmingo fizinio aktyvumo motyvus ir sveiko gyvenimo įpročius, padėti patirti mankštinimosi džiaugsmą, praplėsti žinias apie olimpizmą, asmens kūno kultūrą, sveiką mitybą ir savikontrolę, suteikti pirmosios pagalbos žinių ir įgūdžių. Yra 3 laipsnių: bronzos, sidabro, aukso.
- Vis tobulėti: Įsteigtas 1996 m., teikiamas 14-18 m. mokiniams. Tikslas - skatinti jaunimą nuolatos domėtis savo fiziniu parengtumu, sveikatos stiprinimu, ugdyti asmeninę kūno kultūrą, sveiką gyvenseną. Yra 6 laipsnių: bronzos, sidabro, sidabro su ąžuolo šakele, aukso, aukso su ąžuolo šakele ir aukso su ąžuolo vainiku.