Įvadas
Olimpinės žaidynės - svarbiausia ir didžiausia pasaulio sporto šventė, rengiama kas ketveri metai. Šis straipsnis skirtas apžvelgti žiemos olimpinių žaidynių istoriją Italijoje, pradedant nuo praeities įvykių ir baigiant ateities planais. Italija turi turtingą istoriją, susijusią su žiemos sportu, ir 2026 m. ji vėl taps olimpinių žaidynių šeimininke.
Žiemos olimpinių žaidynių ištakos
Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės įvyko 1924 metais Prancūzijoje, Monblano Šamoni mieste. Švedas Viktoras Gustafas Balckas buvo vienas pirmųjų, pasiūliusių įtraukti žiemos žaidynes į Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) programą. Jo iniciatyva 1901 metais pradėtos rengti Šiaurės žaidynės - pirmasis tarptautinis žiemos sporto renginys. Iki Antrojo pasaulinio karo įvyko dar dvejos žiemos žaidynės - 1932-aisiais JAV ir 1936-aisiais nacistinėje Vokietijoje.
Italijos indėlis į olimpines žaidynes
Italija jau yra organizavusi žiemos olimpines žaidynes du kartus:
- 1956 m. Kortina d'Ampecas: Šiame miestelyje vyko VII žiemos olimpinės žaidynės.
- 2006 m. Turinas: XX žiemos olimpinės žaidynės.
Milano-Kortinos žiemos olimpinės žaidynės
2026 metais Italija vėl taps žiemos olimpinių žaidynių šeimininke. Šį kartą žaidynės vyks Milane ir Kortinoje d'Ampece. Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) sprendimu, kuris buvo paskelbtas 134-ojoje sesijoje Lozanoje (Šveicarija) 2019 metų birželio 24 dieną, italai konkursą laimėjo rezultatu 47-34, įveikdami Švedijos miestus Stokholmą ir Are.
Žaidynių datos ir vieta
Milano-Kortinos žiemos olimpinės žaidynės vyks 2026 m. vasario 6-22 dienomis.
Taip pat skaitykite: Apie Turiną, Italiją
Žaidynių teritorija
„Tai įvairių tautų, kultūrų ir tradicijų lobynas, kurio grožiui lygių nėra visame pasaulyje. Šios žiemos olimpinės žaidynės apims plačiausią istorijoje teritoriją“, - apie vietoves atsiliepė G.
Milane vyks dailiojo čiuožimo, greitojo čiuožimo, greitojo čiuožimo trumpuoju taku ir ledo ritulio varžybos, kuriose savo šalims atstovaus Nacionalinės ledo ritulio lygos žvaigždės. Kortina d’Ampece vyks moterų kalnų slidinėjimo varžybos legendinėje Olympia delle Tofane trasoje, taip pat akmenslydžio turnyrai, bobslėjaus, skeletono ir rogučių varžybos. Val di Fiemme vyks lygumų slidinėjimo, šuolių su slidėmis ir kombinuoto šiaurietiško slidinėjimo varžybos.
Tikslai ir vertybės
„Siekiame įvairiais būdais parodyti Italijos grožį. Įvaizdinė kampanija įkvėpta mūsų itališkos energijos, entuziazmo bei talento. Pagrindinės vertybės, kurias bus siekiama perteikti kuriant arenų apipavidalinimą - energija, entuziazmas, aistra, talentas.
Tvarumas
Kaip ir šiemet vykusiose Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse, bus siekiama palikti kuo mažesnį pėdsaką gamtai, todėl didžioji dalis sporto bazių ir infrastruktūros - jau veikiančios, renovuotos arenos. Pavyzdžiui, atidarymo ceremonija vyks legendiniame Milano „San Siro“ stadione, talpinančiame 80 tūkst.
„Milano-Kortinos 2026 m. žaidynės gali viską pakeisti, nes būtent šios žaidynės prisitaikys prie teritorijos ir žmonių, o ne atvirkščiai. Jos siūlo novatorišką įgyvendinimo modelį, iš tiesų tvaresnį ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos požiūriu.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Logistika
„Olimpinėse žaidynėse įprastai bent jau dalis komandos galėdavo gyventi kartu. Dabar nebus tokios galimybės, kad skirtingų sporto šakų atstovai gyventų kartu - per dideli atstumai tarp sporto bazių. Laukia nemažas logistinis iššūkis, bet tam reikia tik dar detalesnio planavimo. Jau kitų metų kovo mėnesį laukia paskutinis Misijos vadovų susitikimas prieš Milano-Kortinos žiemos olimpines žaidynes, planuoju į Italijos sostinę vykti ir aš. Vyks techniniai seminarai ir sporto bazių apžiūra“, - sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto sporto direkcijos vadovė A. Vanagienė.
Bilietai ir savanorystė
Jau prasidėjo ir registracija burtams dėl bilietų į žiemos olimpines žaidynes - jų pardavimą planuojama pradėti 2025 metų vasarį. Neseniai prasidėjo ir registracija dėl galimybės savanoriauti olimpinėse žaidynėse - jau sulaukta 50 tūkst.
Lyčių lygybė
2026 m. Milano-Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse bus užtikrinta didžiausia lyčių pusiausvyra per visą žiemos olimpinių žaidynių istoriją ‒ jose dalyvaus 47 proc. moterų ir bus pristatytos naujos rungtys, pavyzdžiui, mišrios skeletono komandos ir moterų dviviečių rogučių varžybos. Kaip ir 2024 m. Paryžiuje, varžybų tvarkaraštis pakeistas taip, kad būtų daugiau dėmesio skiriama moterims sportininkėms: moterų slidinėjimo masinis startas vyks paskutinę varžybų dieną ir, pirmą kartą, ta pačia 50 km ilgio trasa, kaip ir vyrų, kurių varžybos vyks diena anksčiau.
Thomas Bacho komentaras
„Sveikiname Milaną-Kortiną. Tikimės puikių ir tvarių žiemos olimpinių žaidynių tradicinėje žiemos sporto šalyje. Italijos gerbėjų aistra ir žinios kartu su patyrusiais šalies sporto organizatoriais sukurs puikią atmosferą geriausiems pasaulio sportininkams. Žiemos olimpinės žaidynės 2026-iais metais vyks ikonomis tapusiose vietose, renginį vienys šiuolaikinio Europos didmiesčio ir klasikinės Alpių aplinkos derinys“, - sakė TOK prezidentas Thomas Bachas.
Žiemos olimpinių žaidynių rekordai ir įsimintini momentai
Žiemos olimpinės žaidynės yra kupinos įspūdingų pasiekimų ir įsimintinų akimirkų. Štai keletas iš jų:
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
- Daugiausia medalių iškovojusi šalis: Norvegija, laikoma žiemos sporto motina, yra daugiausia titulų pelniusi žiemos žaidynių šalis. Norvegija per visas žiemos olimpines žaidynes yra iškovojusi 368 medalius: 125 aukso, 125 sidabro ir 111 bronzos.
- Tituluočiausia žiemos žaidynių dalyvė: Norvegė Marit Bjørgen. Slidinėjimo legenda sąskaitoje turi 15 medalių: 8 aukso, 4 sidabro ir 3 bronzos.
- Tituluočiausias vyras žiemos olimpiadoje: Norvegas Ole Einaras Bjørndalenas. Biatlonininkas per ilgą karjerą iškovojo 13 medalių: 8 aukso, 4 sidabro ir 1 bronzos.
- Ericas Heidenas: 1980-ųjų Leik Plesido žiemos olimpinėse žaidynėse į istorijos metraščius įsirašė amerikiečių greitojo čiuožimo atstovas Ericas Heidenas. E. Heidenas tuomet tapo pirmu sportininku, laimėjusiu penkis aukso medalius per vienas olimpines žaidynes, - tiek žiemos, tiek vasaros.
- Hermannas Maieris: Vienas įsimintiniausių olimpinių žaidynių momentų - austro Hermanno Maierio pasirodymas 1998 metais Nagane. Vienas žymiausių kalnų slidininkų pirmoje greitojo nusileidimo rungtyje išskriejo iš trasos, vertėsi ore ir patyrė peties bei kelio traumą. H.
- Nancy Kerrigan: 1994-aisiais amerikietė Nancy Kerrigan laimėjo sidabro medalį Lilehamerio olimpinėse žaidynėse. Likus septynioms savaitėms iki jų pradžios, ją sunkiai sužeidė užpuolikas - teleskopine lazda trenkė per kelį. Kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo pagrindinės varžovės Tonya Harding buvęs vyras. N. Kerrigan pasveiko iki žaidynių ir jose varžėsi kartu su T. Harding, kuri po jų galiausiai buvo suspenduota visam gyvenimui.
- Stevenas Bradbury: Australui Stevenui Bradbury iki šiol priklauso netikėčiausios pergalės žiemos olimpinėse žaidynėse titulas. 2002-ųjų Solt Leik Sičio olimpinių žaidynių greitojo čiuožimo trumpuoju taku finale S. Bradbury iškovojo auksą po to, kai visi keturi priekyje čiuožę varžovai paskutiniame posūkyje link finišo susidūrė ir griuvo ant ledo.
- „Stebuklas ant ledo“: Taip iki šiol prisimenamos JAV ir Sovietų Sąjungos ledo ritulio rungtynės 1980-ųjų olimpinėse žaidynėse, kai JAV rinktinė, sudaryta iš mėgėjų ir koledžo žaidėjų, įveikė tuo metu pasaulyje dominavusią SSRS komandą. SSRS rinktinė olimpinėse žaidynėse triumfavo keturis kartus iš eilės nuo 1964 metų, tačiau amerikiečiai sugebėjo pateikti sensaciją ir iškovoti pergalę 4:3.
Lietuvos dalyvavimas žiemos olimpinėse žaidynėse
Lietuvos sportininkai žiemos olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1928 metais Sankt Morice (Šveicarija), kur čiuožėjas K. Bulota debiutavo. Šių metų žiemos žaidynėse Lietuvai atstovaus didžiausia iki šiol rinktinė - 13 atletų. Penktadienį prasidėjo 2022 metų Pekino olimpinėse žaidynėse, kuriose varžosi 13 sportininkų iš Lietuvos.