Žiemos olimpinės žaidynės - tai tarptautinis daugelio sporto šakų renginys, vykstantis kas ketveri metai. Šis straipsnis apžvelgia žiemos olimpinių žaidynių istoriją nuo pat pirmųjų varžybų 1924 m. Šamoni, Prancūzijoje, iki 2018 m. Pjongčango žaidynių Pietų Korėjoje.
Žiemos olimpinių žaidynių ištakos ir raida
Olimpinės žaidynės, kaip sporto šventė, siejama su Olimpijos žaidynėmis. 17-19 amžiuje buvo bandoma atgaivinti olimpines žaidynes. Šiuolaikines olimpines žaidynes inicijavo ir atgaivino Pierre’as de Coubertinas (Prancūzija).
Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės įvyko 1924 m. Šamoni (Prancūzija). Jose dalyvavo 258 sportininkai iš 16 šalių. Žaidynių programa apėmė įvairias sporto šakas, įskaitant ledo ritulį, kuris 1908 ir 1920 metais buvo žaidžiamas vasaros olimpiadose, bei dailusis čiuožimas. Pirmasis, pasiūlęs įtraukti žiemos žaidynes į Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) programą, buvo švedas Viktoras Gustafas Balckas. Jo iniciatyva 1901 metais pradėtos rengti Šiaurės žaidynės - pirmas tarptautinis žiemos sporto renginys.
Nuo pat pradžių žiemos olimpinės žaidynės sulaukė didelio susidomėjimo, o šalių ir sportininkų skaičius nuolat augo. Iki Antrojo pasaulinio karo įvyko dar dvejos žiemos žaidynės - 1932-aisiais JAV ir 1936-aisiais nacistinėje Vokietijoje.
1986-aisiais Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) balsai lėmė didžiulę permainą sporto istorijoje - atskirtos vasaros ir žiemos olimpines žaidynes. 1994-aisiais žiemos olimpiada surengta Lilehameryje. Ankstesnė vyko ne prieš ketverius, o dvejus metus - 1992-aisiais Albervilyje.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
Žiemos olimpinių žaidynių etapai
Žiemos olimpinių žaidynių istoriją galima suskirstyti į kelis etapus:
I-V olimpinės žaidynės (1896-1912). Šiam laikotarpiui būdingas palyginti mažas tarptautinio olimpinio sąjūdžio ir olimpinių žaidynių populiarumas. Žaidynių organizavimas pasižymėjo nepastovia ir ištęsta sporto varžybų programa, nebuvo sporto šakų ir rungčių atrankos kriterijų, žaidynių organizavimas priklausė nuo šalies, kurioje vyko žaidynės tradicijų, materialinių išteklių ir kitų veiksnių. II ir III olimpinės žaidynės rengtos pasaulinių parodų metu, dėl ko susilaukė didelės kritikos. Taip pat II, III ir IV žaidynėse buvo įtrauktos mažai kam žinomas ir tuo metu nepopuliarios sporto šakos, kaip lakrosas, žirgų polo, jeu de paume (teniso pirmtakas), kuriose dalyvavo ne daugiau kaip trijų šalių atstovai.
VII-XIV olimpinės žaidynės (1914-1948). Laikotarpis pažymėtas dviem pasauliniais karais, dėl ko neįvyko 1916 (Berlyno), 1940 (pirminė teisė rengti olimpines žaidynes buvo suteikta Tokijui, vėliau perleista Helsinkiui) ir 1944 (Londono) olimpinės žaidynės. Nors laikotarpis buvo sudėtingas tiek politiniu, tiek ekonominiu požiūriu, tačiau olimpinis sąjūdis plėtėsi, tobulėjo ir rengė žaidynes. Nusistovėjo sportinė žaidynių programa: po 1920 (Antverpeno) olimpinių žaidynių jose nebeliko nepopuliarių sporto šakų, nustatyta parodomųjų varžybų tvarka, žaidynių apdovanojimo sistema. Daug esminių pakeitimų padaryta rengiant olimpines žaidynes: įvestos iškilmingos olimpinės vėliavos pakėlimo, atletų priesaikos, olimpinės ugnies uždegimo ir kitos ceremonijos. Padaugėjo Nacionalinių olimpinių komitetų (nuo 23 iki 52), kuriuos pripažino Tarptautinis olimpinis komitetas. Į olimpinio sąjūdžio veiklą įsitraukė Pietų Amerikos, Azijos šalys.
XV-XXIV olimpinės žaidynės (1952-1988). Šiam laikotarpiui būdinga neigiama pasaulio politikos įtaka olimpiniam sportui. Viena sudėtingiausių problemų - pasinaudojant žaidynėmis pasiekti politinius tikslus, kurių išraiška buvo olimpinių žaidynių boikotas. Nors pirmieji protestai prasidėjo nuo pat olimpinių žaidynių organizavimo pradžios, pirmasis boikotas įvyko 1956 prieš Melburno olimpines žaidynes. Nyderlandų, Švedijos, Ispanijos ir kitų šalių delegacijos atsisakė dalyvauti žaidynėse protestuodamos prieš SSRS kariuomenės dalyvavimą Vengrijos įvykiuose. Didžiausias boikotas paskelbtas prieš 1980 (Maskvos) olimpines žaidynes - daug šalių (tarp kurių Jungtinės Amerikos Valstijos) atsisakė dalyvauti žaidynėse protestuodamos prieš SSRS kariuomenės įvedimą į Afganistaną. SSRS ir ją palaikančios šalys (viso 14) boikotavo 1984 (Los Andželo) olimpines žaidynes. 1988 (Seulo) olimpinėse žaidynėse dėl politinių priežasčių nedalyvavo Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos, Kubos ir Etiopijos delegacijos. Reikšmingi šio laikotarpio įvykiai 1961 Tarptautinės olimpinės akademijos (angl. International Olympic Academy) ir 1968 Europos nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos (angl. Association of European National Olympic Committees) įkūrimas.
Nuo 1992 XXV olimpinių žaidynių. Naujas olimpinio sporto, olimpinių žaidynių plėtros laikotarpis. Jo požymiai: šalių atgavusių nepriklausomybę (tarp jų ir Lietuvos) dalyvavimas 1992 žiemos (Albervilio) ir vasaros (Barselona) olimpinėse žaidynėse, lygių galimybių dalyvauti olimpinėse žaidynėse užtikrinimas, aplinkos apsaugos klausimai, technologiniai iššūkiai, olimpinių simbolių apsauga. Tarptautinis olimpinis komitetas itin didelį dėmesį skiria lyčių lygybei sporte, skatindamas tiek nacionalinius olimpinius komitetus, tiek tarptautines sporto federacijas didinti moterų skaičių ne tik sporto varžybose, bet visose valdymo grandyse.
Taip pat skaitykite: Žiemos olimpinės žaidynės 1984
Žiemos olimpinių žaidynių sporto šakos
Žiemos olimpinių žaidynių programą sudaro 15 sporto šakų: akmenslydis, akrobatinis slidinėjimas, biatlonas, bobslėjus, dailusis čiuožimas, greitasis čiuožimas, greitasis čiuožimas trumpuoju taku, kalnų slidinėjimas, ledo ritulys, rogučių sportas, skeletonas, slidinėjimas, snieglenčių sportas, šiaurės dvikovė, šuoliai su slidėmis.
Vėliausiai į olimpinių žaidynių programą įtrauktas snieglenčių sportas. Ši šaka žiemos olimpiadoje debiutavo 1998-aisiais Nagane.
Žiemos olimpinės žaidynės ir Lietuva
Pirmasis lietuvis, dalyvavęs žiemos olimpinėse žaidynėse - Kęstutis Bulota. Jis 1928-aisiais vyko į Sankt Moricą Šveicarijoje. Lietuvis lenktyniavo visose keturiose čiuožimo rungtyse, o 10 000 metrų įveikė penktas.
Lietuvos vėliava į žiemos olimpines žaidynes grįžo 1992-aisiais Albervilyje. Nuo to laiko geriausią rezultatą užfiksavo dailiojo čiuožimo atstovai - Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. Jie 2002-aisiais Solt Leik Sityje liko penkti. Aukščiausia praėjusios olimpiados Sočyje vieta priklauso greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovei Agnei Sereikaitei. Ji 1500 metrų rungtyje buvo 16-a.
Didžiausios Lietuvos sportininkų pergalės pasiektos Sovietų Sąjungos sudėtyje. Algimantas Šalna 1984-aisiais Sarajeve laimėjo aukso medalį estafečių 4×7,5 km biatlono varžybose. Po ketverių metų Kalgaryje Vida Vencienė iškovojo aukso apdovanojimą 10 kilometrų slidinėjimo varžybose, o bronzos - penkių. Tituluotas Lietuvos ledo ritulininkas Darius Kasparaitis. Jis turi visų trijų spalvų medalių komplektus. Sportininkas 1992-aisiais Albervilyje laimėjo aukso, 1998-aisiais Nagane - sidabro, o 2002-aisiais Solt Leik Sityje - bronzos apdovanojimą. Tiesa, visus medalius D. Kasparaitis iškovojo su Rusijos ledo ritulio rinktine.
Taip pat skaitykite: Olimpinė istorija: Pekino žiemos žaidynės
Žiemos olimpinių žaidynių rekordai ir įsimintini momentai
Per visą žiemos olimpinių žaidynių istoriją buvo pasiekta daugybė rekordų ir nutiko įsimintinų momentų. Štai keletas iš jų:
Norvegų slidininkas Bjornas Daehlie yra sėkmingiausias žiemos olimpinių žaidynių dalyvis, iškovojęs 8 aukso ir 4 sidabro medalius.
Norvegija yra daugiausia titulų pelniusi žiemos žaidynių šalis, iškovojusi 368 medalius: 125 aukso, 125 sidabro ir 111 bronzos.
Visų laikų tituluočiausia žiemos žaidynių dalyvė yra norvegė Marit Bjørgen, sąskaitoje turinti 15 medalių: 8 aukso, 4 sidabro ir 3 bronzos.
1980-ųjų Leik Plesido žiemos olimpinėse žaidynėse į istorijos metraščius įsirašė amerikiečių greitojo čiuožimo atstovas Ericas Heidenas, tapęs pirmu sportininku, laimėjusiu penkis aukso medalius per vienas olimpines žaidynes.
Australui Stevenui Bradbury iki šiol priklauso netikėčiausios pergalės žiemos olimpinėse žaidynėse titulas. 2002-ųjų Solt Leik Sičio olimpinių žaidynių greitojo čiuožimo trumpuoju taku finale S. Bradbury iškovojo auksą po to, kai visi keturi priekyje čiuožę varžovai paskutiniame posūkyje link finišo susidūrė ir griuvo ant ledo.
Žiemos olimpinės žaidynės XXI amžiuje
XXI amžiuje žiemos olimpinės žaidynės toliau populiarėja ir tobulėja. Žaidynių programos plečiasi, atsiranda naujų sporto šakų ir rungčių. Didelis dėmesys skiriamas sportininkų saugumui, dopingo kontrolei ir aplinkosaugai.
2014 m. žiemos olimpinės žaidynės vyko Sočyje, Rusijoje. 2018 m. žiemos olimpinės žaidynės vyko Pjongčange, Pietų Korėjoje. 2022 m. žiemos olimpinės žaidynės vyko Pekine, Kinijoje.