Žirginis sportas - tai sporto šakų grupė, apimanti jojimą, važiavimą kinkiniais, rogių lenktynes ant ledo ir raitelių sportinius žaidimus. Tai viena seniausių sporto šakų, kurioje sportinė sėkmė labai priklauso nuo sportininko ir žirgo bendradarbiavimo. Treniruotėse siekiama, kad žirgas suprastų, ko iš jo reikalaujama, ir pats stengtųsi tai atlikti.
Žirginio sporto istorija
Nėra tiksliai žinoma, kada žirgai buvo prijaukinti, tačiau yra įrodymų, jog žirgais pradėta joti anksčiau nei jie buvo pakinkyti. Žinoma, kad jojimas egzistavo dar Bronzos amžiuje ir laikui bėgant buvo pritaikytas transportui, karo pramonei, sportui bei poilsiui.
Populiariausios žirginio sporto rungtys
Žirgų sportas apima įvairias rungtis, iš kurių populiariausios yra šios:
- Konkūrai (kliūtinis jojimas): Tai kliūtinis jojimas griaunamų 6-17 kliūčių maršrute (parkūre). Kiekvienas dalyvis startuoja atskirai. Taisyklių pažeidimai vertinami baudos taškais arba baudos sekundėmis. Rungtyniaujama aptvertoje smėlio arba žolės aikštėje. Aukščiausiojo lygio varžybose kliūčių aukštis iki 160 cm, plotis iki 200 cm; aukštesnės kaip 170 cm kliūtys naudojamos tik šuolio galingumo rungtyje. Konkūrai yra ir viena šiuolaikinės penkiakovės rungčių.
- Dailusis jojimas (išjodinėjimas): Tai aliūrų ir žirgo judėjimo kitų rūšių demonstravimas. Įgūdžiai įgyjami žirgo išjodinėjimu - jo fizinių ir psichinių savybių lavinimu per sistemingas treniruotes. Pagrindinis išjodinėjimas būtinas bet kurioje rungtyje, dailiojo jojimo rungtyje dalyvaujantiems žirgams privaloma vadinamoji aukštoji jojimo mokykla (jie atlieka sudėtingiausius judesius - piruetus, pasažus ir kitus, jų įvairius derinius). Sunkiausia dailiojo jojimo rungtis yra Didžiojo prizo (Grand Prix) varžybos. Čempionatų pagrindinė rungtis - laisvoji programa pagal Didžiojo prizo varžybų reikalavimus. Atliekama su muzika. Varžybos vyksta 60 × 20 m smėlio aikštelėje, aptvertoje 30 cm aukščio tvorele. Dailusis jojimas pagrįstai laikomas meniškiausia jojimo sporto šaka.
- Trikovė: Susideda iš dailiojo jojimo (išjodinėjimo pagrindinio testo, be aukštosios jojimo mokyklos), kliūtinio laukų jojimo ir konkūro (kliūtys iki 120 centimetrų). Laukų jojimas vyksta raižytoje vietovėje įveikiant negriaunamas 120 cm aukščio kliūtis; yra kliūčių, įkomponuotų sekliame vandenyje. Priklausomai nuo varžybų sunkumo klasės, šuolių skaičius 32-45, nuotolis 4160-7410 m, reikalaujamas jojimo greitis 520-570 m/min. Varžomasi 3 dienas tuo pačiu žirgu. Šiuolaikinė trikovė- tai raitelio bei žirgo išbandymų kompleksas. Tai daug jėgų ir kruopštaus pasiruošimo reikalaujančios trijų dienų varžybos, sudarytos iš dailiojo jojimo, konkūrų bei kroso rungčių.
- Reiningas: Tai Jungtinių Amerikos Valstijų kaubojiškojo vesterno stiliaus išjodinėjimo varžybos apvalioje smėlio arenoje. Jojama Amerikos ketvirtmylių veislės (Quarter Horse) žirgais, kurių atliekamų žaibiškų sukinių neišlaikytų kitų veislių žirgų kojų sausgyslės. Vertinama balais.
- Ištvermės jojimas: Tai ilgų nuotolių jojimas 1 dieną su veterinarijos kontrolės punktais. Klasikinis nuotolis - 160 km (100 mylių); jojama 80 km ir trumpesni nuotoliai. Žirgų būklė tikrinama prieš startą, trasoje ir finiše. Laimi raitelis, pirmas finišavęs ir išlaikęs veterinarinį patikrinimą po finišo.
- Voltižiravimas: Tai gimnastika ant ratu bėgančio žirgo, pabalnoto specialiu balnu su rankenomis. Svarbiausi pratimai: užšokimas ant žirgo ir nušokimas nuo jo, peršokimas per žirgą, žirklės, jojimas stačiomis.
- Važiavimas kinkiniais: Susideda iš važiavimo manieže, lauko kliūčių įveikimo ir aikštėje įrengto kliūčių maršruto įveikimo. Važiuojama keturračiais vežimėliais. Vyksta keturkinkių, dvikinkių ir vienkinkių varžybos, pasaulio ir žemynų čempionatai. Vertinama baudos taškais.
- Žirgų lenktynės: Greičio lenktynės (hipodrome arba kitoje lygioje vietoje) dažniausiai rengiamos be kliūčių ne jaunesniais kaip 2 m. amžiaus žirgais (trasos ilgis dažniausiai 1,6-2,4 km), su kliūtimis ne jaunesniais kaip 3 m. žirgais (3,2-5,2 km), su įvairiomis kliūtimis (stiplčezas) ne jaunesniais kaip 4 m. žirgais (nuotolis 3,2-7,2 km su 18 arba daugiau masyvių nejudamų kliūčių, kurių aukštis iki 140 centimetrų).
Be jau paminėtų, dar išskiriamos šios žirginio sporto rūšys: medžioklinis jojimas, stiplčezas, raitelių žaidimai (polo, vesternas ir kt.).
Žirgų sportas pasaulyje
Žirgų sportas - viena seniausių sporto šakų. 682 pr. Kr. olimpinėse žaidynėse vyko važiavimo ketvertu žirgų varžybos.
Taip pat skaitykite: Kiemelių žirgyno sporto kompleksas
1868 Dubline įvyko pirmosios šiuolaikinio žirgų sporto varžybos. 19 a. pabaigoje Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose vyko šokimo per kliūtis varžybos.
1900 ir 1908 į olimpinių žaidynių programą įtrauktas polas, į 1912 oficialią programą - žirgų sporto 3 rungtys: konkūrai, dailusis jojimas ir trikovė (pirmasis čempionas švedas Carlas Gustafas Bonde); iki 1920 olimpinės žirgų sporto varžybos vykdavo pagal nacionalines rengėjų taisykles.
1921 P. de Coubertino (Prancūzija) iniciatyva parengtos žirgų sporto taisyklės ir 8 šalių atstovai įkūrė Tarptautinę žirgų sporto federaciją (pranc. Fédération Equestre Internationale, FEI, kuri 2023 vienijo 133 šalis). Tarptautinė žirgų sporto federacija kultivuoja 7 rungtis, iš jų 3 yra olimpinės: konkūrai, dailusis jojimas, trikovė, kitos - reiningas, ištvermės jojimas, voltižiravimas ir važiavimas kinkiniais. Rengiamos ir neįgaliųjų žirgų sporto varžybos.
Nuo 1953 rengiami konkūrų pasaulio čempionatai (1965-74 įvyko 3 moterų čempionatai, vėliau moterys ir vyrai pradėjo rungtis kartu lygiomis teisėmis), nuo 1957 - Europos čempionatai. 1927-62 vyko Tarptautinės žirgų sporto federacijos išjodinėjimo, nuo 1963 vyksta Europos, nuo 1966 - pasaulio dailiojo jojimo čempionatai. Pasaulio ir Europos čempionatuose, olimpinėse žaidynėse daugiausia laimėjimų pasiekė Vokietijos raiteliai.
Tarptautinė žirgų sporto federacija (pranc. Fédération Equestre Internationale, FEI; 1964-1986 prezidentas Edinburgo hercogas Pilypas, Philip; Didžiosios Britanijos Karalienės Elžbietos II vyras, nuo 2006 - Jordanijos princesė Haja, Haya) įkurta 1921. 2012 jai priklausė 134 šalys.
Taip pat skaitykite: Žirginis sportas Lietuvoje
Nuo 1978 Tarptautinė žirgų sporto federacija rengia (halėse rudenį-pavasarį) konkūrų Pasaulio taurės varžybas (13-oje atrankos lygų dalyvauja apie 1,5 tūkstančių viso pasaulio raitelių, finalo prestižas prilygsta pasaulio čempionatui; austras H. Simonas, Simon, brazilas R. Pesoa, Pessoct, Vokietijos raitelė M. Michaels-Beerbaum, vokietis M. Ėningas, Ehning, laimėjo po 3 kartus), nuo 1986 - dailiojo jojimo Pasaulio taurės, rengia ir trikovės bei kinkinių Pasaulio taurės nuo 1994 poriniais metais tarp olimpinių žaidynių - pasaulio žirgų sporto žaidynes (angl.
Žirgų sportas ypatingas tuo, kad ir vyrai, ir moterys rungiasi kartu. Tai brangus sportas, todėl ir vadinamas "karalių sportu". Ir iš tiesų, kaip nė vienoje kitoje sporto šakoje, čia gausu karališko kraujo sportininkų.
Žirgų sportas Lietuvoje
Lietuvoje 19 a. vyko ristūnų lenktynės ant ežerų ledo, iki šiol išliko Sartų lenktynės (nuo 1933 jos tapo oficialios). 19 a. Vilniuje veikė Jojamųjų žirgų lenktynių draugija.
Šiuolaikinio žirgų sporto pradžia - Lietuvos kavalerijos pulkuose. Nuo 1920 visi 3 pulkai - husarai (Kaune), ulonai (Alytuje), dragūnai (Tauragėje) - geresniam kareivių ir žirgų parengimui naudojo 8 km kliūtinį laukų jojimą. 1925 pulkai ėmė rengti savo konkūrų varžybas.
1929 Kaune surengtos pirmosios žirgų sporto oficialios varžybos - kavalerijos pulkų raitųjų sporto rungtynės (KPRSR). Geriausi raiteliai karininkai tobulinosi Vakarų Europos aukštosiose kavalerijos mokyklose. 1932 IV kavalerijos pulkų raitųjų sporto rungtynėse įvyko medžioklinis (laukų) jojimas (3620 m nuotolis su 12 iki 1,30 m aukščio kliūčių).
Taip pat skaitykite: Lietuvos konkūrų čempionatas
1932 įsteigta Lietuvos žirginio sporto sąjunga (LŽSS; rengė varžybas, į jas įtraukė ir civilius raitelius), 1933 - Sporūtos žirgų sporto sekcija Vytija (rengė jaunuosius raitelius, gerino žirgus), Kaune - Jojimo mokykla. Buvo rengiamos raitelių varžybos, aktyviausi - šauliai, jaunalietuviai, skautai. Suvalkijos ir Panevėžio apskričių civilių raitelių rateliai 1933 dalyvavo V Raitųjų dienose (buvusios kavalerijos pulkų raitųjų sporto rungtynės). 1934 VI Raitųjų dienose dalyvavo 248 raiteliai su 320 žirgų (iš jų 75 civilių žirgai). 1936 įvesta raitelių ir žirgų registracija bei licencijos.
Pagal Tarptautinės žirgų sporto federacijos statutą įsigaliojo raitelių skirstymas į klases: džentelmenus, amazones, mėgėjus, profesionalus. Žirgų sportui buvo svarbi 1938 I Lietuvos tautinės olimpiados dalis. 1938 majoras Antanas Andriūnas (su Ampyru) Paryžiuje laimėjo Europos kariuomenių tarptautinių varžybų konkūrų rungties aukso medalį.
Žirgų sporto atkūrimo iniciatorius - K. Načajus. 1955 Kaune įvyko 1 m aukščio konkūrų ir lenktynių varžybos, 1955 įkurta Kauno, 1957 - Vilniaus jojimo sporto mokykla, Lietuvos jojimo federacija. 1956 Kaune įvyko I oficialus Lietuvos čempionatas (išjodinėjimo, konkūrų ir trikovės rungtys). Maskvoje SSRS tautų spartakiados II grupės trikovės varžybose Lietuvos komanda ir individualiai A. Juodžbalis užėmė 3 vietą. L. Navickas Didžiajam prizui parengė kumelę Sireną, kuri pasiekė rekordą: 11 kartų tapo Lietuvos čempione. 1964 Kaune įvyko pirmos tarptautinės konkūrų varžybos (iki 1989 jų surengta 19). 1965 pradėtos rengti Nemuno draugijos žaidynės ir čempionatai. 1967 SSRS tautų spartakiadoje Lietuvos trikovės rinktinė (A. Sinevičius, V. Bučys, A. Butkus ir J. Butkus) pelnė bronzos medalį. Nuo 1965 pradėta dalyvauti socialistinių šalių varžybose (dažniausiai jojimo klubų kvietimu). 1973 Lietuvos jaunimo konkūrų rinktinė (V. Šleivis, P. Balandis, G. Pikūnas) tapo SSRS čempione. 1974 R. Žibaitis (su Teletaipu) Europos trikovės jaunių čempionate individuliai užėmė 4 vietą, su SSRS rinktine pelnė bronzos medalį. 1970-90 žirginiam sportui daug nusipelnė konkūrų vyriausiasis treneris Antanas Vaitkevičius ir Lietuvos jojimo federacijos pirmininkas Vytautas Rupas, įrengęs šiuolaikines bazes.
Žymesnieji sportininkai, SSRS čempionai ir prizininkai: Zigmas Šarka, Raimundas Udrakis, Edmundas Klimovas, Laimondas Skėrys, Vincas Civinskas (jaunesnysis), Rimantas Babrauskas (konkūrų), L. Navickas, R. Sidabraitė (Sabonienė), S. Snarskienė (dailiojo jojimo), Alfredas Žvirblis (trikovės). 1983 ir 1985 Z. Šarka ir Edmundas Klimovas dalyvavo (su SSRS rinktine) Europos, 1986 Z. Šarka - pasaulio konkūrų čempionate. 1986 R. Udrakis (su Dekoracija) laimėjo Europos jaunimo konkūrų čempionato bronzos medalį, V. Civinskas (jaunesnysis; su Fascidu) - greičio konkūrą.
1989 atkurta Lietuvos žirginio sporto sąjunga (nuo 2010 Lietuvos žirginio sporto federacija), kuri 1992 tapo Tarptautinės žirgų sporto federacijos (FEI) nare. 1993 trikovininkas G. Pikūnas CCI Gotlande užėmė 8 vietą, 2003 Aistis Vitkauskas (su Candis) laimėjo 3 vietą dideliame CIC××× (trikovės sutrumpinta programa) turnyre Švedijoje. Nuo 1994 Lietuvos žirginio sporto federacija dalyvauja neakivaizdinėse Tarptautinės žirgų sporto federacijos pasaulio išjodinėjimo varžybose (FEI World Dressage Challenge), R. Sabonienė, N. Drobyševskaja ir kitos yra laimėjusios Tarptautinės žirgų sporto federacijos prizų. 1998 Z. Šarka (su Ema) pirmasis dalyvavo pasaulio žirgų sporto žaidynių (PŽSŽ; WEG) Romoje konkūrų varžybose. 2004 neakivaizdinėse pasaulio konkūrų varžybose Lietuvos komanda tapo bronzos medalininke. 2002 Lietuvos tautinėje olimpiadoje Z. Šarka (su Sir Saliutu) pagerino Lietuvos šuolio į aukštį rekordą (iki 210 centimetrų). 2006 pasaulio žirgų sporto žaidynėse lietuviai pirmą kartą dalyvavo dailiojo jojimo ir ištvermės jojimo varžybose. Kanados lietuvė O. Vyšniauskas gerai jojo Didžiojo prizo testą (66 %), 160 km nuotolyje varžėsi D. Lastauskaitė ir Gražina Stugytė. 2009 Aistis Vitkauskas (su AK Galopper) pirmasis iš lietuvių raitelių dalyvavo Europos trikovės čempionate Fontainebleau (Prancūzija), 2011 ten pat dalyvavo prestižinėse CIC××× varžybose.
Tarptautinės žirgų sporto federacijos oficialūs asmenys: tarptautiniai teisėjai - Viktoras Milvydas (1992-2003), Judra Kašarina, V. Paznanskis, G. Oliškevičius, maršrutų dizaineriai (CD) - L. Skėrys, V. Paznanskis, varžybų veterinaras Aleksandras Dranseika. Lietuvoje 2013 buvo apie 200 žirgų sporto klubų (iš jų 36 priklausė Lietuvos žirginio sporto federacijai), apie 800 sportinių žirgų, 10 etatinių trenerių.
Lietuvoje šiuo metu veikia sporto klubas “ Civinskų žirgai“, kuris užsiima žirginio sporto plėtra, populiarinimu Lietuvoje ir už jos ribų. Žirgyne yra jojimo maniežas, aikštynai, todėl žirgams treniruoti profesionaliam bei megėjiškam jojimui yra sudarytos puikios sąlygos. Klube organizuojami ir vykdomi kūno kultūros ir sporto, sveikatingumo, turistiniai, parodomieji renginiai, sporto varžybos ir sporto šventės.
Šis klubas siūlo jojimo pamokas, žirgų priežiūrą, treniravimą bei transportavimą, taip pat parduoda žirgus.
Jojimo pamokos
Jojimo metu išmoksite valdyti žirgą, o gal net pavyks prajoti ristele,- tai tikrai nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Jodinėdami žirgu patirsite daug teigiamų emocijų ir maloniai praleisite laiką. Pamoka užtruks apie 45 minutes. Taip pat yra galimybė išsipirkti abonimentą mėnesiui t.y. 3 kartus per savaitę.
Treniruočių etapai
Net ir nepastovūs, trumpalaikiai užsiėmimai duoda savo efektą. Žinoma, maksimalių rezultatų galima pasiekti tik pastoviai dirbant, todėl tokiems raiteliams siūlome abonementą. Užsiėmimai su kiekvienu klientu suderinami atskirai ir, kadangi žmonės labai individualūs, kiekvienas pagal savo galimybes pasirenka ties kuria pakopa stabtelėti, kur reikia ar nori padirbėti ilgiau. Juk be A nebūna ir Z…
Žirgas vidutiniškai 10 kartų už mus sunkesnis, turi apie 100 kartų jautresnę už žmogaus klausą, uoslę, greitesnę reakciją. Ir, nežiūrint to, jis yra be galo… bailus. Juk evoliucijos eigoje išgyveno tik tie, kurie spėjo pabėgti nuo plėšrūno. Todėl pirmasis etapas- susipažinti su žirgu: kokie jo įpročiai, kaip saugiai prieiti, kaip suprasti žirgo kūno kalbą. Turbūt nerasime nė vieno žmogaus, kuris nesijaudindamas pirmą kartą paglostė žirgą. Galima imituoti drąsą, bet žirgas tai jaučia ir…bijo. Todėl antrasis etapas- pasijusti drąsiai ir saugiai prie šio didelio gyvūno. Tam reikia laiko ir buvimo šalia: kalbinimo, glostymo, valymo, balnojimo. Tuo metu būsimasis raitelis atranda bendravimo su žirgu džiaugsmą. Pajunta, jog jo ramus, santūrus, pasitikintis savimi elgesys grįžta žirgo pasitikėjimu žmogumi.
Jojimo esmė- pusiausvyra. Todėl trečiasis etapas- jos ugdymas. Tam atliekami įvairūs pratimai pradedant ant stovinčio, o vėliau jau ir ant žingsniuojančio žirgo. Palaipsniui raitelio nugaros, dubens, kojų raumenys tvirtėja, vystosi ištvermė, balansas, ko pasekoje nyksta kupros ir pilvukai. Kadangi žirgo nugara atlieka labai daug judesių įvairiomis kryptimis, kartu priverčia judėti ir raitelio liemenį bei klubus. Toks darbas gerai juos išlanksto, atpalaiduoja ir suaktyvina kraujotaką. Raiteliai neserga radikulitu- tai tiesiog neįmanoma…
Tik pakankamai gerai jaučiantis pusiausvyrą raitelis gali vairuoti žirgą. Ketvirtasis etapas- pats sunkiausias. Jo metu ne tik teoriškai susipažįstame su žirgo valdymo pagrindais, bet kartu mokomės ir praktiškai. Tai pareikalauja dar tiesesnės sėdėsenos. Kai jau raitelis puikiai valdo žirgą žingsniu, pereiname prie ristelės, o vėliau ir šuoliavimo- penktojo etapo.
Visų šių etapų metu raiteliui aiškinama, koks jo kūno poveikis žirgui, kodėl žirgas reaguoja taip, o ne kitaip. Taip žmogus po truputį mokosi ne tik sėdėti ant žirgo, bet ir dirbti kartu su juo. Tuomet ir gimsta vientisas duetas, kuris gali skrieti per kliūtis, žavėti elegancija ir taurumu. Čia jau prasideda sportas su maloniu raumenų virpuliu, jauduliu ir skrydžio džiaugsmu. O tada susergama žirgais. Ir jei Jums nebūna blogo oro, Jūsų visų drabužių kišenėse yra cukraus ar duonos trupinių, Jūsų visi pokalbiai baigiasi viena tema- žirgai…Pripažinkite, Jūs paslapčia svajojate apie nuosavą žirgą ! Pas mus svajonės pildosi !
tags: #zirginio #sporto #kompleksas