Žirgų sportas Lietuvoje turi gilias tradicijas, siekiančias Lietuvos kavalerijos pulkus ir tarpukario Lietuvą. Ši sporto šaka apima įvairias disciplinas, nuo konkūrų ir dailiojo jojimo iki trikovės ir ištvermės jojimo. Straipsnyje aptariama žirginio sporto raida Lietuvoje nuo jo ištakų iki šių dienų, išryškinant svarbiausius įvykius, asmenybes ir iššūkius.
Žirgų sporto ištakos ir raida Lietuvoje
Žirgų sporto ištakos Lietuvoje siekia Lietuvos kavalerijos pulkus, kuriuose buvo naudojamas 8 km kliūtinis laukų jojimas geresniam kareivių ir žirgų parengimui. 1925 m. pulkai pradėjo rengti savo konkūrų varžybas. Pirmosios oficialios žirgų sporto varžybos - kavalerijos pulkų raitųjų sporto rungtynės - 1929 m. birželio 16 d. Kaune surengė Kavalerijos štabas. Karininkų konkūrą laimėjo vyriausiasis leitenantas Šakėnas su Azijatu. Kariuomenės vadovybė geriausius raitelius karininkus siuntė į garsias Vakarų Europos aukštąsias kavalerijos mokyklas.
1932 m. įkurta Lietuvos žirginio sporto sąjunga (LŽSS), kuri turėjo rengti varžybas, į jas įtraukti ir civilius raitelius. 1933 m. įsteigta Sporūtos žirgų sporto sekcija Vytija, kurios tikslas - rengti jaunuosius raitelius, gerinti žirgus. Kaune įkurta Jojimo mokykla.
1938 m. majoras Antanas Andriūnas su Ampyru Paryžiuje laimėjo Europos kariuomenių tarptautinių varžybų konkūrų rungties aukso medalį. Per trumpą nepriklausomybės laikotarpį Lietuva sukūrė gerą tais laikais žirgų sportą. Raitelių ir žirgų treniravimui taikyta pažangiausia Vakarų Europos metodika, išugdyta žirgų sporto vadovų ir organizatorių, gerų bereitorių.
Žirgų sportas po Antrojo pasaulinio karo
Po Antrojo pasaulinio karo, J. Stalino mirties šiek tiek sušvelnėjus režimui, keli entuziastai pradėjo laisvalaikiu jodinėti. Žirgų sporto atkūrimo iniciatorius ir pradininkas K. Načajus, 1955 m. rugpjūtį Lietuvos žemės ūkio akademijos ūkio direktoriui A. Antanaičiui leidus panaudoti 2 arklius, pasidaręs kelias kliūtis ir pataisęs senus balnus, pradėjo treniruotis.
Taip pat skaitykite: Apie „Bėk bėk, žirgeli!“
1955 m. Kaune įvyko 1 m aukščio konkūrų ir lenktynių varžybos, o tais pačiais metais įkurta Kauno jojimo sporto mokykla. 1957 m. įkurta Vilniaus jojimo mokykla. 1956 m. Kaune įvyko I oficialus Lietuvos čempionatas, kuriame buvo išjodinėjimo, konkūrų ir trikovės rungtys.
1963 m. Žemės ūkio ministerijos eržilų depus perorganizavo į 4 valstybinius žirgynus - Vilniaus (Riešėje), Nemuno (Šilgaliuose), Žagarės ir Sudavijos (Kapsuke, buvusioje Marijampolėje). 1964 m. Kaune įvyko pirmos tarptautinės konkūrų varžybos.
Žirgų sportas nepriklausomoje Lietuvoje
1989 m. atkurta Lietuvos žirginio sporto sąjunga (nuo 2010 m. Lietuvos žirginio sporto federacija), kuri 1992 m. tapo Tarptautinės žirgų sporto federacijos (FEI) nare. 1998 m. Z. Šarka pirmasis dalyvavo pasaulio žirgų sporto žaidynių (PŽSŽ; WEG) Romoje konkūrų varžybose.
2002 m. Lietuvos tautinėje olimpiadoje Z. Šarka pagerino Lietuvos šuolio į aukštį rekordą. 2006 m. pasaulio žirgų sporto žaidynėse lietuviai pirmą kartą dalyvavo dailiojo jojimo ir ištvermės jojimo varžybose.
Dabartinė situacija ir iššūkiai
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 200 žirgų sporto klubų, apie 800 sportinių žirgų ir 10 etatinių trenerių. Tačiau žirginio sporto infrastruktūra Lietuvoje vis dar nepakankama. Lietuvoje nėra tinkamų bazių sportuoti, rengti varžybas ir vasarą, ir žiemą. Vienintelė tokia bazė, kuri atitinka reikalavimus, yra „Audruvis“ Joniškio rajone.
Taip pat skaitykite: Geriausias Žirgų Sporto Meistras
Atsinaujinusios Lietuvos žirginio sporto federacijos (LŽSF) prezidentas Sigitas Paulauskas teigia, kad po šios kadencijos LŽSF norėtų, kad į Lietuvos sporto objektų sąrašą būtų įtrauktos dar bent trys naujos šiuolaikiškos jojimo bazės.
S. Paulauskas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad žirginis sportas yra brangus sportas. Žirgelį išlaikyti - vien jį maitinti, gardą nuomoti, prižiūrėtoją, veterinarą samdyti - jau 350-500 eurų per mėnesį.
Lietuvos žirginio sporto federacijos veikla
Šių metų birželio pabaigoje Lietuvos žirginio sporto federacijos prezidento pareigos buvo patikėtos ilgamečiam šios sporto šakos rėmėjui, žinomam verslininkui Sigitui Paulauskui.
Naujoji LŽSF komanda siekia padaryti bendruomenę draugiškesnę, pakantesnę vieni kitiems, ne tokią susipriešinusią ir vektorizuoti bendrą visos federacijos veiklą. Taip pat siekiama didesnio šio sporto masiškumo.
LŽSF planuoja nuo kitų metų surengti kuo daugiau įvairaus lygio varžybų: vaikų, mėgėjų, pradedančiųjų.
Taip pat skaitykite: Viskas apie žirgų sportą
Žymūs Lietuvos žirginio sporto atstovai
Per visą Lietuvos žirginio sporto istoriją buvo daug žymių sportininkų, kurie garsino Lietuvos vardą tarptautinėse varžybose. Tarp jų galima paminėti Antaną Andriūną, Zigmas Šarką, Raimundą Udrakį, Edmundą Klimovą, Laimondą Skėrį, Vincą Civinską (jaunesnįjį), Rimantą Babrauską, L. Navicką, R. Sidabraitę (Sabonienę), S. Snarskienę, Alfredą Žvirblį.
Žirgų veislės Lietuvoje
Lietuvoje auginamos įvairios žirgų veislės, tarp kurių galima paminėti trakėnus, sunkiuosius žirgus, žemaitukus ir Lietuvos jojamuosius. Lietuvos jojamasis - nauja oficiali veislė, įrašyta į pasaulinį žirgų kilmės registrą.