Geriausias Žirgų Sporto Meistras: Andrius Gudžius ir 2018-ųjų Sporto Metų Apžvalga

Įvadas

Šis straipsnis apžvelgia 2018-uosius metus sporto pasaulyje, ypatingą dėmesį skiriant lengvaatlečiui Andriui Gudžiui, Europos čempionui disko metimo rungtyje, bei kitoms svarbioms sporto šakoms ir įvykiams. Straipsnyje aptariami sportininkų pasiekimai, sporto finansavimo pokyčiai ir sporto bazių atnaujinimai Lietuvoje.

Andrius Gudžius: Šeima, Žvejyba ir Sportiniai Pasiekimai

Andrius Gudžius 2018 metais pasiekė įspūdingų rezultatų - tapo Europos čempionu. Jo talismanas sėdėjo ir Berlyno stadione, kai Andriaus švystelėtas diskas nusileido Europos čempionato auksu ant jo krūtinės. Šeima jam - ramybės uostas, į kurį grįžta po įtempto sezono. Kita vertus, kai oras geras, į treniruotes disko metikas išsiruošia su visa šeima. Sūnus į treniruotes nuo dvejų metų kartu vaikšto - bėgioja, sportuoja, dabar jau ir savo lengvučių diskų turi, bando mėtyti. Žaidimas tai, bet svarbiausia - judėti. Kaune turime nepakartojamą vietą - Ąžuolyną, ten daug laiko visi praleidžiame. Kai žmona treniruotėje, diskas visada geriau skrieja.

Be sporto, A. Gudžiaus laisvalaikis neatsiejamas nuo žvejybos, kuria jis mėgaujasi su šeima. „Kai pavyksta, žvejoju vienas, bet dažniausiai - su šeima“, - juokiasi disko metikas, tikindamas, kad žmona irgi patyrusi žvejė, todėl ji nesunkiai papasakotų, kada kokį masalą ar jauką naudoti, kaip ir kur žvejoti. Tad meškerių Gudžių namuose rikiuojasi gal dvi dešimtys. „Kiekvienai žūklei reikia skirtingos. Žvejyba - menas“, - dėsto lengvaatletis, kuriam šie metai padovanojo ne tik Europos čempiono titulą, bet ir didžiausią laimikį gyvenime - Dzūkijoje jis sugavo 14,5 kg karpį. „Žinoma, paleidau, - patikina. - Lietuvoje karpiai patys sunkiai veisiasi, reikia saugoti šį išskirtinumą. Žuvies galima nueiti nusipirkti, o trofėjinius laimikius reikia paleisti. Pagalvokite: 14 kg mėsos! Paleidžia stotingas vyras visus savo laimikius. Na, beveik visus: pasilieka nebent smulkius ešeriukus ar kitą smulkmę - išrūkyti skanu. „Šita tema galiu kalbėti ir kalbėti. Jeigu visus brakonierius Lietuvoje išgaudytų, tada gal ir pasiimčiau kokią žuvį“, - prisipažįsta. O imti meškerę į rankas A. Kol kas A. Gudžius žvejoja Lietuvoje. Tačiau galbūt kada nors išsiruoš ir į kelionę paskui savo svajonių žuvį - marliną.

Europos ir pasaulio čempionas gimė ir iki keturiolikos metų augo kaime. Tad jis - gamtos vaikas. „Aš ir šiandien gyvenu kaime, kuriame 200 gyventojų. Gyvendamas nuosavame name A. Gudžius džiaugiasi ir čia pat esančio miško kaimynyste. Drauge su šeima jie dažnai žingsniuoja į mišką. „Šiemet sunkūs metai, sausi, grybai sunkiai augo, be to, dar ir gyvūnėliams reikia palikti.

A. Gudžiaus treneris Vaclovas Kidykas viename interviu yra sakęs, kad Andrius - ne šiaip sportininkas, o žmogus, kuris daug skaito ir domisi. „Na, treneris kaip visada pergiria, - šypsosi Andrius, tačiau prisipažįsta, kad skaityti jis mėgstąs. Pirmenybę atiduoda fantastinei literatūrai, tačiau vieno autoriaus, kurio knygos rikiuotųsi pačioje garbingiausioje vietoje, jis neturi. „Čia autoritetų aš neturiu. Kiekviename dalyke galima rasti kažką gero, kažką blogo, kažką įdomaus, kažko nereikalingo. Patinka A. Gudžiui ir fantastiniai filmai. Kaip ir dokumentika. Filmai - būtent tas užsiėmimas, kuris trumpina Andriaus keliones sezono metu. „Kai keliauju, žiūriu filmus. Geriausiai migdo dokumentika. Žmona anądien klausia, kodėl parsiradau tik ketvirtą valandą ryto. Per sezoną namie susikaupia visokių reikalų, tad per atostogas Andriui tenka ir prie namų pasikrapštyti. Meistro į namus kiekviena proga kviesti nereikia - pakalti, paremontuoti gali ir pats Andrius. „Aišku, moku - juk iš kaimo esu. Rimtiems darbams - taip, nebūsi visų galų meistras, kiekvieną darbą reikia patikėti profesionalui.

Taip pat skaitykite: Sportas namuose: patarimai ir treniruokliai

Sporto Finansavimo Pokyčiai

Pristatęs naują šalies sporto finansavimo tvarką, Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Edis Urbanavičius mušėsi į krūtinę, kad, skirtingai nei ankstesniais metais, šiemet lėšos bus dalijamos kur kas skaidriau, o diskutuotinų momentų ir klausimų kils gerokai mažiau. Iš dalies KKSD vadovas buvo teisus. Į aiškius kriterijus įrėminta sistema vietos manipuliavimui tikrai palieka kur kas mažiau, tačiau kai kurios sporto federacijos vis tiek surado būdų, kaip vienas ar kitas eilutes paversti savo pranašumais, išnaudojant tokius aspektus, kaip įvairių rungčių skaičius ir „augantis“ masiškumas, pavienių sportininkų užimtos aukštos vietos, nors sporto šaką kultivuoja tik ant vienos rankos pirštų suskaičiuojamų asmenų grupė, ar patraukliai pateiktos užimtos pozicijos. Pastarasis niuansas vienas dažniausiai pasitaikiusių - nemažai federacijų svarbiausiose metų varžybose pasiektus savo sportininkų laimėjimus kaip įmanydamos bandė „pritempti“ prie aukščiausiai įmanomų vietų. Pavyzdžiui, jeigu sportininkas pasitraukė iš kovos Europos ar pasaulio pirmenybių ketvirtfinalyje, pinigų siekiantys federacijos atstovai nurodydavo 5 vietą, nors realiai čempionate jam atitekdavo 5-8 vietos. Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Edis Urbanavičius „To nebuvome numatę ir reglamentavę, - bendraudamas su 15min, prisipažino E.Urbanavičius. - Būtent dėl šios priežasties skaičiavimai šiek tiek užtruko, teko iš naujo viską peržiūrėti, konsultuotis su federacijomis. Daugumos sporto šakų tarptautinės federacijos konkrečių vietų nenurodo, tad ir oficialaus dokumento pristatyti mums nėra galimybės. Radome visus tenkinusį sprendimą - ėmėme vidurkį ir nustatėme vietą.“ Šiomis „privilegijomis“ gudriai naudojosi dvikovinių sporto šakų bei teniso atstovai.

Nauja Tvarka ir Kriterijai

Pagal naują finansavimo tvarką šiemet federacijos turėjo atitikti bendruosius ir specialiuosius kriterijus. Jeigu sportininkas pasitraukė iš kovos Europos ar pasaulio pirmenybių ketvirtfinalyje, pinigų siekiantys federacijos atstovai nurodydavo 5 vietą, nors realiai čempionate jam atitekdavo 5-8 vietos. Pavyzdžiui, federacija, siekianti gauti lėšų, turi būti suorganizavusi bent jau du nacionalinius čempionatus. Taip bandyta išvengti atvejų, kai federacija susikuria tais pačiais metais ir jau po savaitės siekia finansavimo. Kitas kriterijus, padėjęs atskirti pelus nuo grūdų, - federacija per pastaruosius ketverius metus turi būti delegavusi bent vieną savo sportininką į pasaulio čempionatą. Nacionalinė federacija turi priklausyti tarptautinei sporto šakos federacijai, kuri turi bent 55 valstybėse ir ne mažiau kaip keturiuose žemynuose veikiančius narius. Sporto šaka privalo priklausyti antidopingo kodekso sąrašui, taip pat federacija privalės savo interneto svetainėje viešinti visą gautą finansavimą ir metinį biudžetą. Maža to, federacijų įstatuose privalės būti įtvirtinta vadovų ir valdymo organų rotacija. Tiesa, dėl kadencijų skaičiaus ir jų trukmės leista apsispręsti pačioms federacijoms. Ateityje norima priimti ir pataisą, kuri numatytų, kad valdymo organų nariai nebūtų teisti už finansines ar kitas tyčines nusikalstamas veikas.

Lėšų Skirstymas

Visos lėšos išskirstytos trims sporto šakų grupėms. 60,8 proc. atiteks strateginėms olimpinėms sporto šakoms, 22,5 proc. - kitoms olimpinėms sporto šakoms, 16,6 proc. - likusioms sporto šakoms. Nemažai federacijų svarbiausiose metų varžybose pasiektus savo sportininkų laimėjimus kaip įmanydamos bandė „pritempti“ prie aukščiausiai įmanomų vietų. Šios grupės sudarytos atsižvelgiant į 2017-ųjų metų finansavimą. Šiemet procentinis pasiskirstymas išlaikytas toks pats. Ateityje, jeigu didės bendras krepšelis, atitinkamai didės ir kiekvienos grupės lėšos. Didelio meistriškumo programoms šiemet bus išdalinta 6,33 mln. eurų. Keturiolikai strateginių sporto šakų išdalinta 3,56 mln. eurų. Į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų grupei šiemet atseikėta 1,27 mln. Kitoms sporto šakoms teko šiek tiek daugiau kaip 965 tūkst., o neįgaliųjų sportui - apie 0,5 mln. Iš viso į KKSD pinigus šiemet galėjo taikytis 74 nacionalinės sporto šakos. Bobslėjaus ir skeletono, laipiojimo, rogučių sporto, bangų sporto asociacija, alpinizmo, kendo, kudo ir ušu federacijos nepateikė visos reikiamos dokumentacijos, o boulingo ir kuraš (sumo) atstovai į lenktynes dėl pinigų stojo pavėluotai.

Biudžeto Sudėtinės Dalys

Šiemet federacijų metiniai biudžetai pildomi iš trijų čiaupų. Sportininkų rengimo dalis atneša 75 proc., nacionalinė varžybų sistema - 15 proc., federacijos vadybinė veikla - 10 proc. Sportinio rengimo vertinimas susideda iš daug įvairaus rango varžybų, nustatyta, kiek konkreti vieta konkrečiose varžybose atneša taškų federacijai. Čia imamas ketverių metų laikotarpis, suskaičiuota kiekvienos federacijos bendra surinktų taškų suma, priklausomai nuo metinio biudžeto išvedama kiekvieno taško vertė. Pagal surinktus taškus konvertuojamas konkrečios federacijos biudžetas. Sąlygos olimpinėms ir neolimpinėms sporto šakoms šiek tiek skiriasi, taip pat pagal atskirus kriterijus vertinamos komandinės ir techninės sporto šakos. Šiuolaikinei penkiakovei KKSD nurėžė daugiau nei trečdalį finansavimo ir vietoj pernai gautų 191 tūkst. šiemet ji turės tenkintis vos 128 tūkst. eurų. 15 proc. metinio biudžeto priklauso nuo konkrečios sporto šakos nacionaliniuose šalies čempionatuose dalyvaujančių subjektų (žmonių) skaičiaus. Čia skaičiuojamos visos nacionalinės varžybos, pradedant suaugusiais ir baigiant jaunučiais. Kuo daugiau čempionatas įtraukia dalyvių, tuo daugiau taškų gauna federacija. Vadybinė federacijos veikla vertinama pagal surastų komercinių rėmėjų skaičių, pritrauktų netarptautinės federacijos dotacijų, ne iš kitų valstybės šaltinių gautų lėšų, moterų skaičių. Taip pat atsižvelgta į tai, ar federacija Lietuvoje buvo suorganizavusi kokias nors ir kokio lygio tarptautines varžybas, vertinamas federacijos sugebėjimas dirbti su savivaldybėmis, papildomi taškai skirti ir už suorganizuotus mokymus sutartų rungtynių, antidopingo, kvalifikacijos kėlimo ar kitomis aktualiomis temomis.

Finansavimo Lyderiai

Visus taškus ant „i“ ir projekto tvirtinimą KKSD turėtų atlikti antradienį, tačiau bendras paveikslas aiškiai matomas jau ir dabar. Pagal jį lyderio poziciją ir toliau tvirtai išlaiko antrąja Lietuvos religija vadinamas krepšinis. Šiemet oranžinio krepšinio atstovams skirta 745 tūkst. eurų injekcija. Ši suma yra gerokai didesnė nei Lietuvos krepšinio federacija gavo pernai (421 tūkst.) iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF). Tiesa, iki šių metų komandinės sporto šakos dar gaudavo kompensaciją iš papildomos biudžeto eilutės. Žaidimams KKSD biudžete būdavo papildoma programa - išdalijami dar 600 tūkst. eurų, o krepšininkams iš jų pernai teko 367 tūkst. Kur kas solidesnės paramos šiemet sulauks 2017-aisiais metais pasaulinėje sporto arenoje žibėję lengvaatlečiai. Alfredo Pliadžio nuotr./Eimantas Skrabulis Pasaulio čempionas Andrius Gudžius ir uždarų patalpų Europos čempionė Airinė Palšytė metų pabaigoje atsiėmė geriausiems šalies sportininkams skirtus prizus, bet jų įstabių pasiekimų neužmiršo ir KKSD. Lengvajai atletikai šiemet atriekta 472,5 tūkst. Tai yra daugiau nei dvigubai daugiau nei šiai sporto šakai skirta pernai (199 tūkst.). Lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis neslėpė, kad labai palaiko šią sporto finansavimo reformą. Anot jo, kur kas geriau, kad visos lėšos, skirtos tiek sporto šakos plėtrai, tiek mokomajam sportiniam darbui, tiek dalies trenerių bei papildomo personalo išlaikymui, bus pervestos tiesiogiai federacijoms. „Mums racionaliau ir lengviau dirbti, galėsime optimaliau panaudoti lėšas. Kai susidarai tikrą vaizdą, kiek turi lėšų, gali žymiai efektyviau prisidėti prie mokomojo sportinio darbo, komandų komplektavimo bei delegavimo į varžybas. Manau, kad šis modelis turi duoti pozityvų efektą, tačiau prie kiekvienos reformos būna nepatenkintų. Galbūt nepatenkinti yra tie, kurie iki reformos nepelnytai gerai gyveno ar jų administraciniai ištekliai yra nepakankami“, - svarstė E.Skrabulis.

Taip pat skaitykite: Riedlenčių pasirinkimo gidas

Strateginių Sporto Šakų Finansavimas

Sporto šaka	2018	2017	Pokytis
Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacija	337093	171000	166094
Lietuvos bokso federacija	107375	81500	25875
Lietuvos buriuotojų sąjunga	105179	81900	23279
Lietuvos dviračių sporto federacija	185571	138800	46771
Lietuvos dziudo federacija	92338	47400	44938
Lietuvos greitojo čiuožimo asociacija	50990	14100	36890
Lietuvos imtynių federacija	139617	88000	51617
Lietuvos irklavimo federacija	490514	253000	237513
Lietuvos krepšinio federacija	744972	421000	323972
Lietuvos lengvosios atletikos federacija	483971	198700	285271
Lietuvos plaukimo federacija	530703	337000	193703
Lietuvos sunkiosios atletikos federacija	121206	85000	36206
Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija	128353	191000	-62647
Lietuvos tekvondo federacija	38312	14200	24112

Visgi iš pirmo žvilgsnio žalios strateginių sporto šakų eilutės taip pat džiugina ne visus. Šie skaičiai iš tiesų rodo tik lyginamąsias sumas, kurias federacijos šiemet ir pernai gaudavo iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo, tačiau iš tiesų nemažai daliai sporto šakų atstovų didžiule paspirtimi būdavo Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) parama, kur buvo įdarbinti treneriai. Šiemet LOSC pinigai įlieti į bendrąjį katilą. Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Romas Petrukanecas „Finansiniai klausimai po įvykdytos reformos, mums, kaip ir nemažai daliai kitų sporto federacijų yra labai skaudūs. 2017 m. iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo bei Lietuvos olimpinio sporto centro kartu sudėjus gavome 450 tūkst. eurų. Po reformos federacijai numatyta skirti tik 328 tūkst. eurų. Finansavimas mažės net ketvirtadaliu, nors pastaraisiais metais nuolat iškovojame medalius svarbiausiose tarptautinėse varžybose, net keturios įgulos įsitvirtino pasaulio elite ir nuolat patenka į pasaulio ir Europos čempionatų finalus“, - skundėsi Lietuvos baidarių ir kanojų federacijos (LBKIF) generalinis sekretorius Romas Petrukanecas, nors už baidarininkus solidesnio kąsnio šiemet sulaukė vos keturios sporto šakos. Jis neslėpė, kad susiveržus diržus veikiausiai teks mažinti Lietuvos rinktinės narių skaičių. Po šios sporto reformos mažiau bendrų pinigų lyginant su pernai taip pat teko plaukimo, dviračių sporto, šiuolaikinės penkiakovės, irklavimo, buriavimo, imtynių, dziudo, gimnastikos federacijoms, kurios negali pasigirti didžiuliu masiškumu, bet yra išugdžiusios daugybę šalį garsinančių atletų.

Šiuolaikinės Penkiakovės Nuosmukis

Daugiau džiaugsmo olimpinėse žaidynėse už šiuolaikinės penkiakovės sportininkus nepriklausomai Lietuvai yra padovanoję tik lengvosios atletikos atstovai, tačiau skirstant pinigus šiais metais jiems netikėtai teko podukros vaidmuo. Alfredo Pliadžio nuotr./Laura Asadauskaitė Šiuolaikinei penkiakovei KKSD nurėžė daugiau nei trečdalį finansavimo ir vietoj pernai gautų 191 tūkst. šiemet ji turės tenkintis vos 128 tūkst. eurų. Nemažą dalį metinio penkiakovininkų biudžeto sudarydavo ir Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) parama, kuriame buvo įdarbinti specialistai ir treneriai. Nors praėjusį sezoną penkiakovininkų pasitiktuvių oro uostuose buvo gerokai mažiau nei ankstesniais metais, turbūt niekas neįsivaizdavo, kad taip greitai keturis olimpinius medalius Lietuvai padovanojusi šaka atsidurs nykiame užribyje. 128 tūkst. - tai 3 tūkst. mažiau nei šiemet gaus išvis neolimpinė orientavimosi sporto federacija. Bet apie pastarosios sėkmės receptą šiek tiek vėliau. Beje, šiuolaikinė penkiakovė yra vienintelė iš visų strateginių sporto šakų, kuriai net iš KKSRF šiemet skirtas mažesnis finansavimas nei pernai.

Šiuolaikinės Penkiakovės Pasiekimai Olimpinėse Žaidynėse

Medalis	Dalyvis	Žaidynės
Sidabras	Andrejus Zadneprovskis	2004 Atėnai
Sidabras	Edvinas Krungolcas	2008 Pekinas
Bronza	Andrejus Zadneprovskis	2008 Pekinas
Auksas	Laura Asadauskaitė	2012 Londonas

„Su penkiakovininkais diskutavome tikrai nemažai. Kai buvo tvirtinami kriterijai ir imties laikotarpis, jie nepasitenkinimo nereiškė. O dabar išėjo taip, kad per ketverius pastaruosius metus, kokia yra imtis, penkiakovė rezultatų neturėjo. Darbo grupėje diskutavome, kurį - ketverių ar aštuonerių metų - laikotarpį rinktis, bet nusprendėme žiūrėti į vieną olimpinį ciklą“, - liūdną penkiakovininkų perspektyvą aiškino E.Urbanavičius. Išėjo taip, kad per ketverius pastaruosius metus, kokia yra imtis, penkiakovė rezultatų neturėjo. Tačiau jis siūlė žvilgtelėti ne tik į sportininkų rezultatus, o ir į kitas dvi biudžeto dedamąsias. „Iš jų pamatysime, kad šiuolaikinė penkiakovė ir vadybos srityje atrodo silpnokai. Šie kriterijai puikiai atskleidžia, kuo iki šiol užsiimdavo federacija ir iš ko ji gyveno iki šiol. Kol buvo rezultatai, pinigai buvo neprasti. Kai rezultatai krito, iš kitų dviejų dalių pritraukti lėšų jiems nepavyko“, - analizavo KKSD vadovas. Visgi jis sutiko, kad šiuolaikinės penkiakovės finansavimo kritimas žemyn - pernelyg didelis. „Čia diskusija ateičiai. Puikiai suprantame, kad sportas - dalykas, kuriame inertiškumas yra labai svarbus. Didelių pergalių per metus čia nepasieksi. Reikia įdirbio ir finansavimas kiekvienais metais turėtų būti kiek įmanoma tolygesnis“, - svarstė KKSD vadovas.

Ateities Perspektyvos

Žvelgiant į šiuos skaičius šiuolaikinės penkiakovės atstovams beliko tik skėsčioti rankomis. „Neįsivaizduoju, ką reiks daryti. Juk darbo grupė galėjo paimti ne vieno, o dviejų olimpinių ciklų rezultatus, - kalbėjo Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos generalinis sekretorius Viačeslavas Kalininas. - Tiek mažai pinigų dar niekada nesame gavę. Maža to, mums atimti olimpinio sporto centro pinigai. Su tais 30 tūkst., kuriuos iš jo gaudavome anksčiau, dar galėtume „žaisti“, bet dabar - kilpa po kaklu.“ Alfredo Pliadžio nuotr./Viačeslavas Kalininas V.Kalininas skaičiuoja, kad per metus šiuolaikinės penkiakovės federacija išleisdavo apie 250-260 tūkst. eurų. Tačiau veikiant LOSC, nekainavo nei medicinos paslaugos, nei sportininkų apgyvendinimas. „Dabar mes turime įdarbinti trenerius - 80 tūkst. Žirgų išlaikymas - dar 10 tūkst. Pasaulio čempionatas Meksikoje. Prieš jį turime būtinai skristi į aukštikalnes ir adaptuotis. Vienam žmogui ši stovykla ir varžybų savaitė kainuoja apie 7 tūkst. eurų, o turime 14 žmonių“, - stropiai skaičiavo LŠPF generalinis sekretorius. Jei skaičiai liks tokie, žirgų jau neturėsime. Teks joti ant kumelių, arklių ar net ožkų. Paklaustas, kaip teks suktis iš susidariusios situacijos, V.Kalininas tik gūžčiojo pečiais. „Atsakymo negavau ir iš KKSD vadovo. 17-ieji - jau tokie metai. Rusai prieš šimtą metų darė revoliuciją, dabar daro ir lietuviai, - humoro jausmo neprarado treneris. - Bet jei rimtai, tai mums tai - didžiulė problema. Dabar mūsų vienintelis gelbėjimosi ratas - Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Nes jei ne jis, paskęsim visiškai. Jei skaičiai liks tokie, žirg…

Sporto Bazių Atnaujinimas Šiauliuose

Per­nai Šiau­liuo­se vy­ko pen­ki rep­re­zen­ta­ci­niai ren­gi­niai: kas­me­ti­nio tarp­tau­ti­nio vy­rų te­ni­so tur­ny­ro De­vi­so tau­rės ma­čai, Tarp­tau­ti­nės žir­gų kon­kū­rų var­žy­bos, Šiau­lių dvi­ra­čių die­na, Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos var­žy­bos, ku­rio­se rung­ty­niau­jan­tys „Šiau­liai“ 2017-2018 me­tų se­zo­ne bu­vo penk­ti, ir Eu­ro­pos vy­rų reg­bio-7 čem­pio­na­to „Trop­hy“ di­vi­zio­no II eta­po tur­ny­ras. Įsi­min­ti­ni me­tai bu­vo ir nau­jo­mis spor­to ba­zė­mis. Prie Šiau­lių spor­to gim­na­zi­jos du­ris at­vė­rė spor­to komp­lek­sas su tri­mis sa­lė­mis. Pa­ga­liau sta­dio­no su pa­sta­tu (Gar­di­no g.) su­lau­kė ir reg­bi­nin­kai. Per­nai ati­da­ry­tos dvi var­di­nės žai­di­mų aikš­te­lės. Ge­gu­žę prie „Ro­mu­vos“ gim­na­zi­jos ati­da­ryta krep­ši­nio tre­ne­rio An­ta­no Si­rei­kos aikš­te­lė, o spa­lį prie Jo­va­ro pro­gim­na­zi­jos - 2003 me­tų Eu­ro­pos čem­pio­no krep­ši­nin­ko Do­na­to Sla­ni­nos aikš­te­lė. Vyks­ta Gy­ta­rių dirb­ti­nės dan­gos sta­dio­no at­nau­ji­ni­mo dar­bai. Me­tų pa­bai­go­je sta­dio­nas ap­tver­tas tvo­ra, tvar­ky­tas aikš­tės pa­grin­das. Kai orai at­šils, bus klo­ja­ma dirb­ti­nė dan­ga. Tie­sa, šios per­mai­nos ne­pa­tin­ka kai ku­riems mik­ro­ra­jo­no gy­ven­to­jams. Mat tve­riant tvo­rą te­ko paau­ko­ti da­lį gy­ven­to­jų įreng­to al­pi­na­riu­mo. Žmo­nės taip pat bai­mi­na­si, kad sta­dio­ne bus nuo­la­ti­nis triukš­mas, į lan­gus švies pro­žek­to­rių švie­sos ir ne­leis ra­miai mie­go­ti. G. Ne­se­niai Talk­šos pa­kran­tė­je, Žvy­ro gat­vė­je, pra­si­dė­jo Irk­la­vi­mo ba­zės elin­go sta­ty­ba. Jau su­kal­ti po­li­niai pa­ma­tai. Per­nai Kū­no kul­tū­ros ir spor­to de­par­ta­men­tas šiam pro­jek­tui sky­rė 40 tūks­tančių eu­rų. Vi­sa ob­jek­to ver­tė - 624 tūks­tančiai eu­rų. Penk­ta­die­nį, gruo­džio 28 die­ną, Vals­ty­bi­nia­me Šiau­lių dra­mos teat­re pa­gerb­ti ge­riau­si, la­biau­siai nu­si­pel­nę Šiau­lių spor­ti­nin­kai.

Taip pat skaitykite: Patarimai renkantis krepšinio kamuolį

#

tags: #geriausias #zirgu #sporto #meistras #2018m #nugaletojas