Vaikščiojimas yra ne tik natūrali, bet ir gyvybiškai būtina fizinė veikla, turinti didelį teigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Norint padidinti savo fizinį aktyvumą, paprasčiausias būdas yra daugiau vaikščioti.
Vaikščiojimo Poveikis Ilgalaikiam Sėdėjimui
Sėdimas darbas ir mažas fizinis aktyvumas kelia didelę grėsmę sveikatai. Net trumpi kasdieniai pasivaikščiojimai gali sumažinti neigiamas ilgo sėdėjimo pasekmes. Moksliniai tyrimai rodo, kad aktyvus (greitas) pasivaikščiojimas suintensyvina raumenų veiklą ir kraujotaką, taip sumažinant žalą, kurią sukelia ilgos valandos sėdėjimo.
Jei ilgai sėdite darbe, darykite trumpas pertraukas: apeikite pastatą, pasivaikščiokite parke arba sparčiu žingsniu paėjėkite bent vieną transporto stotelę.
Kūrybiškumo Skatinimas Vaikščiojant
Pasivaikščiojimas skatina kūrybiškumą. Tyrimai rodo, kad pasivaikščiojimo metu ir po jo žmogaus kūrybingumas padidėja. Kūrybiškų testo atsakymų gauta du kartus daugiau, kai savanoriai judėjo. Rezultatai nepriklauso nuo to, ar vaikštoma patalpoje, ar lauke. Jeigu blogas oras, galima žingsniuoti ant bėgimo takelio.
Vaikščiojimas Mažina Psichologinę Įtampą
Asmenys, kurie daugiau vaikšto, patiria mažesnį psichologinės įtampos lygį. Šis poveikis ypač pastebimas žmonėms, patyrusiems sunkias emocines traumas. Smegenys patiria būseną, panašią į meditaciją, kai vaikštoma po vaizdingas, žalias erdves. Dažniau pasivaikščiokite po parkus, miškus ar sodus po pietų ar priešpiečių.
Taip pat skaitykite: Žmogaus-voro boksas: išsami apžvalga
Kraujospūdžio Mažinimas
Greitas ėjimas sumažina arterinį kraujospūdį. Tyrimai rodo, kad 30 minučių greito ėjimo sumažina kraujospūdį, o poveikis išlieka ir po pasivaikščiojimo. Panašų efektą galima pasiekti 30 minučių ėjimą padalinus į 3 dalis (po 10 minučių). Tai ypač naudinga dirbantiems intensyvų protinį darbą sėdint.
Organizmo Aktyvavimas Vaikščiojant
Jei jaučiate nuovargį ar silpnumą, nevenkite žemo intensyvumo fizinių pratimų ar pasivaikščiojimo. Ši paprasta fizinė veikla gali padidinti subjektyvų energijos lygį ir sumažinti nuovargį.
Nuotaikos Gerinimas
Kuo daugiau laiko žmonės praleidžia automobilyje, tuo prastesnė jų psichologinė būsena. Tačiau net 10 minučių greito ėjimo gali ją pagerinti. Daugiau fizinio aktyvumo - daugiau emocinės pusiausvyros.
Darbo Efektyvumo Didinimas
Jei darbdavys skatina fizinio aktyvumo iniciatyvas darbo vietoje, nauda gali būti akivaizdi. Žmonės, kurie dirbo specialiai įrengtose darbo vietose su galimybe žingsniuoti vietoje, tapo mažiau dirglūs, jautė didesnį pasitenkinimą darbu ir patyrė žemesnį streso lygį.
Imuninės Sistemos Stimuliavimas
Kasdienis intensyvus pasivaikščiojimas skatina imuninę sistemą ir iš dalies apsaugo nuo neigiamo šalčio poveikio. Reguliariai besimankštinantys žmonės peršalimo ligomis serga rečiau, trumpiau bei lengviau.
Taip pat skaitykite: Apie sporto naudą
Cukraus Kiekio Kraujyje Mažinimas
Pasivaikščiojimas po kiekvieno valgio gali sumažinti cukraus kiekį kraujyje. Tiems, kurių padidėjęs cukraus kiekis kraujo plazmoje, ypač naudinga vietoj deserto pasivaikščioti lauke.
Atminties Stimuliavimas Vyresnio Amžiaus Žmonėms
Ilgas vaikščiojimas ypač naudingas vyresnio amžiaus žmonėms: jis teigiamai veikia ne tik fizinę sveikatą, bet ir pagerina atmintį bei pažintines funkcijas.
Krūties Vėžio Rizikos Mažinimas
Kasdien vaikščiodamos (ne mažiau kaip 2,5 val. per savaitę) greitu tempu vyresnio amžiaus moterys gali sumažinti tikimybę susirgti krūties vėžiu. Fizinė veikla sumažina hormono estrogeno ir progesterono bei jų metabolitų lygį, taip pat mažina riebalinio audinio kiekį moters kūne, kuris gamina ir išskiria estrogeną.
Vyrų Amžinės Impotencijos Sumažinimas
Kasdienis intensyvus pasivaikščiojimas gali sumažinti vyrų amžinės impotencijos pavojų, nes efektyviai pagerina kraujotaką visame kūne ir lyties organuose.
Dažniausios Vaikščiojimo Klaidos ir Jų Koregavimas
Netinkamas vaikščiojimas gali sukelti sveikatos problemų.
Taip pat skaitykite: Futbolo Fenomenas Lietuvoje
Per Didelis Skubėjimas arba Per Didelis Vaikščiojimo Greitis
Greitai einant labiau ištiesiamas kelio sąnarys ir „kiečiau“ statomas kulnas ant žemės, kas sudaro papildomą apkrovimą kojoms. Eikite trumpesniais žingsniais, atkreipkite dėmesį į žingsniavimo techniką, kokybiškai atsispirkite pėda.
Einant Nemojama Rankomis
Aktyvūs mostai rankomis suteikia nemažą naudą vaikštant. Pakelkite rankas 90 laipsnių kampu prieš save ir leiskite joms natūraliai kristi žemyn, taip atpalaiduojant pečius. Darydami žingsnį dešine koja plačiai mokite kaire ranka ir atvirkščiai.
Pliaukšėjimas Pėdomis Einant
Normalus žingsnis prasideda nuo kulno atrėmimo į paviršių, tada pėda laipsniškai leidžiasi žemyn, kol visa pastatoma ant paviršiaus. Jeigu viena pėda pliaukši labiau nei kita, pasitarkite su gydytoju. Sėdėdami nekryžiuokite ir nelenkite po savimi kojų, kad išvengtumėte nervų pažeidimo. Pasivaikščioti eikite apsiavę tinkama avalyne su minkštu padu ir 2-4 cm kulnu.
Vaikščiojimas Nuleista Galva
Normali laikysena sumažina kaklo raumenų įtampą, nuima krūvį nuo klubų sąnarių ir mažiau įsitempia apatinės nugaros dalies raumenys. Eidami dažniau atkreipkite dėmesį, kaip laikote galvą. Kartkartėmis įsivaizduokite, kad esate balerina ar marionetė, nuo kurios viršugalvio aukštyn kyla siūlas.
Vaikščiojimas Turint AntsVorio
Vietoje vaikščiojimo ar bėgimo geriau rinktis kitą fizinę veiklą: pvz., važiavimą dviračiu, plaukimą, irklavimą ar šiaurietiškąjį ėjimą, kuris šiek tiek sumažina kojų sąnarių apkrovą.
Pėdos Padėtis Einant
Pasirinkite avalynės minkštą vidinį įklotą ir specialius supinatorius, kurie tolygiai paskirsto krūvį visam padui. Pašalinus visus avalynės trūkumus toliau konsultuojamasi su ortopedu ar kineziterapeutu, nuosekliai koreguojamas šis sutrikimas, norint išvengti galimų sužalojimų.
Profesoriaus Įžvalgos Apie Vaikščiojimo Naudą
Anot profesoriaus, vaikščiojimas aktyvuoja raumenis, kurie gamina daugiau nei tūkstantį natūralių „vaistų“ - miokinų, stimuliuojančių milijardus kūno ląstelių. Tai gerina širdies ir kraujagyslių, smegenų, kvėpavimo, imuninės, sausgyslių, raumenų, kaulų, endokrininės, inkstų, kepenų, žarnyno ir net odos sveikatą. Vaikščiojimas stiprina protinį ir fizinį darbingumą, gerina gebėjimą įveikti stresą ir atsistatyti po jo, mažina uždegiminius procesus, nutukimą ir padeda kovoti su ankstyvu senėjimu.
Norint gauti reikšmingos naudos sveikatai, suaugusiems rekomenduojama kasdien nueiti apie 7 000-10 000 žingsnių. Tyrimai rodo, kad žmonių, sistemingai pasiekiančių šią ribą, mirtingumas nuo širdies ligų ir kitų lėtinių susirgimų sumažėja 3-4 kartus, palyginti su mažai judančiais asmenimis. Vaikščiojimo nauda dar labiau išryškėja, kai jis atliekamas vidutiniu ar aukštesniu intensyvumu - tai yra, einant 5-6,5 km/val. greičiu, kai širdies susitraukimų dažnis siekia apie 70-85 proc. maksimalaus dažnio.
Vaikščiojimo dažnis taip pat svarbus: geriausia vaikščioti bent 3-5 kartus per savaitę, po 30-60 minučių. Tai gali sumažinti riziką susirgti depresija, Alzheimerio liga, insultu, hipertenzija, II tipo diabetu ir kitomis lėtinėmis ligomis. Tuo pačiu vaikščiojimas mažina streso hormonų lygį, ramina nervų sistemą, gerina miegą ir atmintį. Ypač naudinga vaikščioti vakare - 30-45 minučių lėtas pasivaikščiojimas 2-3 val. prieš miegą gerokai pagerina miego kokybę, padeda atsipalaiduoti ir sumažinti nerimą.
Vaikščiojimas ryte, ypač nevalgius, taip pat turi didelės naudos. 60-90 minučių rytinis pasivaikščiojimas vidutiniu tempu aktyvina riebalų deginimo procesus, gerina gliukozės kontrolę ir padeda kovoti su metaboliniu sindromu bei II tipo diabetu. Be to, vaikščiojimas prieš valgį arba po jo suaktyvina žarnyno veiklą, o lengvas judėjimas po valgio - apie 20-30 min. - yra naudingas gliukozės reguliavimui.
Be fizinės naudos, vaikščiojimas stiprina kognityvines funkcijas - ypač hipokampo neurogenezę, atsakingą už atmintį ir mokymąsi. Reguliarus vaikščiojimas mažina demencijos riziką, gerina dėmesį, reakcijos laiką ir mąstymo aiškumą. Šešių minučių ėjimo testas netgi naudojamas kaip rodiklis širdies ir kraujagyslių sistemos būklei įvertinti - kuo toliau žmogus nueina per 6 min., tuo geresnė jo širdies sveikata ir fizinis pajėgumas.
Ekonomiškai vaikščiojimas taip pat yra labai naudingas - skaičiuojama, kad vienas fiziškai aktyvus žmogus per metus sutaupo apie 3 000 eurų medicininių išlaidų. Tai itin efektyvi ir prieinama prevencinė priemonė visoms amžiaus grupėms. Geriausi rezultatai pasiekiami kaitaliojant ėjimo tempą, maršrutus ir aplinką - tai ne tik gerina fizinį pasirengimą, bet ir mažina monotoniją bei stimuliuoja daugiau raumenų ir nervinių sistemų. Ėjimas nelygiu paviršiumi, į kalną ar per sniegą, vandens ar smėlio danga aktyvuoja kūną įvairiapusiškai. Įvairinimas padeda išlaikyti motyvaciją bei didina vaikščiojimo naudą ilguoju laikotarpiu.
Apibendrinant, vaikščiojimas yra vienas universaliausių ir efektyviausių būdų stiprinti fizinę, protinę ir emocinę sveikatą, ilgaamžiškumą bei gyvenimo kokybę. Tai natūralus, saugus, prieinamas visiems ir moksliškai pagrįstas „vaistas“, kurį galima skirti kasdien be jokio šalutinio poveikio.
Vaikščiojimo Poveikis Smegenims
Vaikščiojant smegenyse gaminasi daugiau sinapsių, t. y. atsiranda daugiau ryšių tarp neuronų. Ypatingai aktyviai nauji ryšiai kuriasi, kai veikiame kažką naujo - vaikštome naujose vietose, einant pasikeičia oro sąlygos, kelyje ištinka netikėtumai, pavyzdžiui, užtvertas praėjimas ir reikia rasti kitą kelią. Vaikščiojimas taip pat skatina naujų neuronų augimą. Judėjimo metu išsiskiria smegenų neurotropinis faktorius (BDNF). Nauji neuronai auginami hipokampe ir iš ten keliauja į kitas smegenų dalis. Hipokampas yra smegenų dalis, atsakinga už įsiminimą, skirtingos informacijos susiejimą į visumą, informacijos atgaminimą. Trečias svarbus procesas, kurį skatina vaikščiojimas, yra angiogenezė, t. y. naujų kraujagyslių augimas. Vaikštant išsiskiria ir seratoninas, atsakingas už gerą žmogaus nuotaiką.
Reikia vaikščioti kuo įvairiau. Pamirštame, kad mums reikia ir įvairovės, kurią pajaučiame liesdami ir įvairiai judėdami, per sąnarius ar vestibiuliarinį aparatą. Reikia vaikščioti ir lėčiau, ir greičiau, nes judėjimo intensyvumo kaita naudinga gerai širdies ir kraujotakos sistemos veiklai.
Pagrindinis streso neigiamas padarinys smegenims - jis mažina smegenų neurotropinio faktoriaus gamybą. Kai patiriame daug streso, tampame apatiški, pablogėja atmintis. Kita ėjimo nauda labiau psichologinė. Patiriant didelį stresą, dažnai yra sunku priimti tinkamus sprendimus, vadovaujamasi emocijomis, o ne protu.
Didžiausią įtaką ėjimas, kaip ir kitos judėjimo formos, turi vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Vaikams yra reikalingas didesnis fizinis aktyvumas. Judėjimas sveikai vaiko raidai yra būtinas ir jie turi judėti kuo įvairiau. Kalbant apie vyresnio amžiaus žmones, aktyvus ir nuolatinis vaikščiojimas padeda prislopinti su senėjimu susijusius veiksnius, ypač neurodegeneraciją, raumenų atrofiją. Beje, vyresnio amžiaus žmonėms vaikščioti bei kita fizine veikla užsiimti rekomenduojama pirmoje dienos pusėje.
Mieste yra daug įvairių neigiamų dalykų, kurių gamtoje mažiau. Tai didesnis užterštumas, tiek cheminis, tiek vizualinis, tiek garsinis. Vaikščioję mieste asmenys dažniau galėjo patirti nerimo. Be to, buvo pastebėta, kad gamtoje judėję žmonės mažiau „virė“ savo besikartojančiose neigiamose mintyse.
Vaikščiojimo, judėjimo per dieną laikas priklauso nuo amžiaus. Teigiamas poveikis atsiranda tik judant ilgiau nei pusvalandį per dieną. Beje, didelį neigiamą poveikį daro ilgas sėdėjimas nejudant.
Natūralaus Vaikščiojimo Praktika
Senovinė natūralaus vaikščiojimo praktika teikia didžiulę naudą, kuri dažnai pranoksta įprastas treniruotes sporto salėje. Šis pirmykštis judėjimo modelis įdarbina visą kūną per tinkamą dubens sukimąsi, rankų svyravimą ir smūgius pėda nuo kulno iki kojos. Skirtingai nuo šiuolaikinių treniruočių, natūralus vaikščiojimas optimizuoja širdies ir kraujagyslių sistemos efektyvumą, aktyvina fascijų tinklą ir sinchronizuoja smegenų pusrutulius - viskas be specialios įrangos. Vaikščiojimas įvairiu reljefu dar labiau pagerina propriocepciją ir biomechaninę pusiausvyrą.
Prarastas Natūralaus Vaikščiojimo Menas
Šiuolaikiniai vaikščiojimo modeliai, kuriems būdingi trumpesni žingsniai, mažesnė klubų rotacija ir riboti rankų judesiai, labai skiriasi nuo mūsų protėvių eisenos. Natūralus vaikščiojimas apima viso kūno judesius. Kiekvieną žingsnį dubuo sukasi, rankos svyruoja priešpriešiais kojoms, o pėdos sukasi nuo kulno iki kojų ir riedėjimo judesiu jungiasi su žeme. Šis integruotas judėjimo modelis paskirsto pastangas visoje raumenų ir kaulų sistemoje, gerindamas kraujotaką, sąnarių judrumą ir neurologinę funkciją.
Kaip Šiuolaikinis Gyvenimas Sutrikdė Mūsų Pirminius Judėjimo Modelius
Šiuolaikiniai patogumai, tokie kaip minkšta avalynė, plokšti paviršiai ir sėslus gyvenimo būdas, iš esmės pakeitė mūsų judėjimo būdą. Betoniniai šaligatviai pakeitė natūralų reljefą, todėl nebeliko įvairios tekstūros, kuri kadaise buvo iššūkis mūsų pėdoms ir pagrindiniams raumenims. Biurų kėdės pakeitė pritūpimus, taip susilpnindamos svarbiausias raumenų grupes. Šie pokyčiai sutrikdė mūsų protėvių ištobulintą biomechaninę simfoniją. Dėl nenaudojimo suprastėjo tarpusavyje susijusios kūno sistemos - nuo propriocepcijos iki vestibulinės pusiausvyros. Šis pokytis atskyrė žmones nuo jų evoliucinio judėjimo paveldo ir prisidėjo prie laikysenos problemų, lėtinio skausmo ir sumažėjusio judrumo, kurie dabar vargina šiuolaikinę visuomenę.
Mokslo Žinios Apie Puikią Vaikščiojimo Naudą Sveikatai
Tyrimai atskleidė, kad pirmykščiai ėjimo modeliai suaktyvina daugiau raumenų grupių nei įprastinė treniruotė ant bėgimo takelio ir skatina subalansuotą raumenų vystymąsi. Šis judėjimo modelis optimizuoja širdies ir kraujagyslių sistemos efektyvumą, nesukeldamas oksidacinio streso, kuris gali lydėti didelio intensyvumo treniruotes. Be to, vaikščiojant pagal protėvių tradicijas, įjungiamas kūno fascijų tinklas, todėl pagerėja propriocepcija ir biomechaninė pusiausvyra. Ritmiškas abipusis judėjimas sinchronizuoja smegenų pusrutulius, gerina pažintines funkcijas ir stimuliuoja klajoklinį nervą- aktyvuoja parasimpatines reakcijas, kurios neutralizuoja lėtinį stresą. Skirtingai nuo izoliuotų pratimų sporto salėje, pirmykštis ėjimas integruoja kelias sistemas vienu metu, sukuriant visapusišką fiziologinį atsparumą.
Tinkamas Išlyginimas: Atraskite Savo Kūno Planą Iš Naujo
Tinkamas vaikščiojimas prasideda nuo to, kad galva yra tiesiai virš pečių, pečiai - virš klubų, o klubai - virš kulkšnių. Toks vertikalus išdėstymas leidžia gravitacijai veikti kartu su kūno struktūra, o ne prieš ją. Dubuo turėtų išlikti neutralus, nepasviręs nei į priekį, nei atgal, o pėdos turėtų atsiremti į žemę vidurio arba priekine pėdos dalimi, o ne kulnu, kaip įprasta amortizuotoje avalynėje. Tokia pusiausvyra sumažina sąnarių apkrovą, pagerina raumenų įsitraukimą ir optimizuoja energijos perdavimą per kinetinę grandinę.
Ritmiškas Kvėpavimas: Vaikščiojimo Meditacijos Ryšys
Sąmoningai derindami kvėpavimą ir žingsnius (paprastai įkvepiant žengiami trys žingsniai, o iškvepiant - trys), praktikuojantieji pereina į parasimpatinę būseną, kuri neutralizuoja šiuolaikinį stresą. Šis kvėpavimo modelis suaktyvina klajoklį nervą, atpalaiduoja įtampą ir skatina dabarties suvokimą. Skirtingai nuo treniruočių sporto salėje, kuriose kūnas dažnai atskiriamas nuo proto, ritmingo vaikščiojimo meditacija sujungia juos abu - sukuriama praktika, kuri vienu metu ramina nervų sistemą ir kartu stiprina kūną.
Natūralus Reljefas: Kodėl Bėgimo Takeliai Negali Būti Lyginami
Šiuolaikiniai bėgimo takeliai negali atkartoti turtingos jutiminės patirties ir biomechaninių privalumų, kuriuos suteikia ėjimas natūraliu paviršiumi. Senovėje buvo pripažįstama įvairių paviršių- minkštos žemės, nelygių akmenų ir nuožulnių takų - svarba, nes jie įtraukia skirtingas raumenų grupes ir stiprina propriocepciją. Natūrali aplinka taip pat stimuliuoja daugybę pojūčių: augmenijos kvapą, laukinės gamtos garsus ir besikeičiančius regimuosius kraštovaizdžius, kurių negali suteikti bėgimo takeliai. Tyrimai rodo, kad šie jutimai efektyviau mažina streso hormonų kiekį nei mankšta uždarose patalpose.
Ėjimo Poveikis Streso Hormonams ir Psichikos Sveikatai
Tyrimai patvirtina, kad vaikščiojimas mažina kortizolio kiekį ir didina endorfinų ir BDNF (smegenų neurotrofinio faktoriaus) kiekį, o tai sukelia stiprų antidepresinį poveikį. Vos 20 minučių sąmoningo vaikščiojimo gali pakeisti nervų sistemos reakcijos į stresą režimą į atsigavimo režimą. Kitaip nei didelio intensyvumo fiziniai pratimai, kurie pažeidžiamiems asmenims gali sukelti reakciją į stresą, vaikščiojimas yra naudingas psichikos sveikatai ir nesukelia fiziologinės įtampos.
Natūralaus Vaikščiojimo Įgyvendinimas Nenatūraliame Pasaulyje
Įgyvendinant protėvių vaikščiojimo būdus reikia sąmoningai prisitaikyti. Praktikai rekomenduoja pradėti nuo trumpų užsiėmimų basomis ant įvairių natūralių paviršių, kai tai įmanoma. Miestų gyventojai savaitgalio treniruotėms gali ieškoti parkų, žolynų ar paplūdimių. Padeda net paprasti pakeitimai: vaikščiojimas asfaltuotų takų pakraščiais, skirtingas dienos tempas ir batų nusiavimas, kai tai saugu. Nereikia atsisakyti šiuolaikinio gyvenimo - svarbiausia šiuos senovinius principus integruoti į kasdienę rutiną ir sukurti pusiausvyrą tarp mūsų evoliucinio paveldo ir šiuolaikinės egzistencijos.
Atvejo Analizė: Žmonės, Atsisakę Sporto Salių ir Pradėję Vaikščioti
Daugybė fitneso entuziastų iškeitė sporto salės narystę į vaikščiojimą pėsčiomis ir pranešė, kad jų fizinė ir psichinė savijauta labai pagerėjo. Buvusi kultūristė Sarah atrado, kad kasdieniai penkių kilometrų pasivaikščiojimai palengvino jos lėtinį sąnarių skausmą ir išlaikė raumenų tonusą. Tuo tarpu Marcusas, daug metų praleidęs ant bėgimo takelių, pastebėjo, kad vaikščiojimas lauke sumažino jo nerimą ir pagerino miego kokybę veiksmingiau nei treniruotės uždarose patalpose. Verslo vadovė Elena pastebi, kad pasivaikščiojimo susitikimai padidino jos komandos kūrybiškumą ir kartu sumažino sveikatos priežiūros išlaidas.
Paprasta ir Efektyvu: Vaikščiojimo Nauda
Jei nuolat skundžiatės, jog neturite nei laiko, nei pinigų treniruotėms sporto klube, tuomet pradėkite vaikščioti pėsčiomis. Ėjimui pėsčiomis nereikalinga jokia speciali įranga, užteks patogių batų ir rūbų pagal orą. Ši aktyvumo forma ypač tinka užimtiems žmonėms, nes eiti pėsčiomis galima bet kur ir bet kada, šią veiklą paprasta įtraukti į kasdienę rutiną. Dauguma žmonių klaidingai įsitikinę, jog svorio metimui reikalinga intensyvi treniruotė su daug prakaito ir širdies dūžių virš 100 kartų per minutę. Tyrimai rodo, jog ėjimas pėsčiomis yra žymiai efektyvesnis ir paprastesnis būdas mesti svorį. Po intensyvių treniruočių žmogus paprastai jaučiasi labai išalkęs, nes kūnas tikisi atstatyti sudegintus riebalus.
Širdies ir Kraujagyslių Ligų Prevencija
Daugeliui metų širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Rizika susirgti šiomis ligomis vyrams didėja nuo 45 metų, o moterims nuo 55 metų. Paskutiniai tyrimai rodo, jog vaikščiojimas pėsčiomis sumažina padidėjusį kraujo spaudimą bei mažina trigliceridų kiekį kraujyje.
Sąnarių ir Psichologinės Sveikatos Gerinimas
Jei jus kankina viršsvoris, nuolat skaudantys sąnariai, ryžtis treniruotėms gali būti labai sunku tiek fiziškai, tiek emociškai. Netinkamai parinktos, per intensyvios treniruotės gali dar labiau pabloginti savijautą ir visai numušti ūpą treniruotis. Žmogaus fizinė sveikata įtakoja ir jo psichologinę sveikatą. Tyrimai rodo, jog 20 minučių intensyvaus ėjimo gerina nuotaiką, kognityvinę veiklą, mažėja nemiga, nurimsta įkyrios mintys.
Vaikščiojimas ir Kūrybiškumas
Jeigu ieškote kūrybingų idėjų, išeikite pasivaikščioti. Judėjimas kasdien padeda kovoti su sveikatos problemomis.
Greitasis Ėjimas - Raktas Į Ilgaamžiškumą
Naujas tyrimas rodo, kad net ir neturint laiko sporto salės treniruotėms, sveikatą galima išsaugoti į savo kasdienybę įtraukus bent 15 minučių spartaus ėjimo. Tai gali suteikti tokias pat naudas, kaip ir rekomenduojamos 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę. Tyrimo rezultatai parodė, kad kasdien bent 15 minučių sparčiai vaikščioję žmonės turėjo beveik 20 proc. mažesnę priešlaikinės mirties riziką, palyginti su vos 4 proc.
Spartus ėjimas stiprina širdį, mažina ligų riziką ir gerina nuotaiką. Vaikščiojimas, ypač spartus, padeda kontroliuoti svorį ir cukraus kiekį kraujyje, mažina vėžio riziką, sąnarių skausmą ir stiprina imunitetą. Reguliarus judėjimas gerina kraujagyslių elastingumą, mažina cholesterolio kiekį ir apsaugo nuo ligų, kurios gali pakenkti sveikatai. Kiti tyrimai rodo, kad kasdienis ėjimas gali sumažinti demencijos ar Alzheimerio riziką.
Kaip Teisingai Vaikščioti, Kad Nauda Būtų Didžiausia
Jungtinės Karalystės Nacionalinė sveikatos tarnyba rekomenduoja laikyti save einančiu sparčiai, kai galite kalbėti, bet jau negalite dainuoti. Svarbu laikytis taisyklingos vaikščiojimo formos: eiti tiesia laikysena, pečius laikyti atloštus, rankas aktyviai judinti priešinga kryptimi nei kojos. Specialistai pataria vaikščiojant sąmoningai kvėpuoti - įkvėpti pro nosį, o iškvėpti pro burną. Tai padeda reguliuoti kraujospūdį ir gali apsaugoti nuo hipertenzijos.