Įvadas
Irklavimas Lietuvoje - viena seniausių sporto šakų, turinti gilias tradicijas ir garbingą istoriją. Šiame straipsnyje panagrinėsime irklavimo raidą Lietuvoje nuo pirmųjų klubų įkūrimo iki šių dienų, aptarsime svarbiausius įvykius, žymiausius sportininkus ir trenerius, taip pat atskleisime irklavimo populiarumo priežastis.
Irklavimo ištakos Lietuvoje
Irklavimo sportas Lietuvoje pradėjo kurtis XIX amžiaus pabaigoje. 1885 m. Klaipėdoje įkurtas pirmasis irklavimo sporto klubas „Neptūnas“. Šis įvykis žymi irklavimo sporto atsiradimą Lietuvoje. Vėliau, 1912-1913 m., Šilutėje įkurtas irklavimo klubas. Šios organizacijos tapo pirmaisiais irklavimo židiniais Lietuvoje, populiarinantys šią sporto šaką tarp gyventojų.
1920 m. įsteigta Vilniaus irklavimos draugija, o 1931 m. prie Lietuvos jachtų klubo (Kaunas; įkurtas 1921) įsteigta irklavimo sekcija. 1932 m. Klaipėdoje įvyko pirmosios Lietuvoje irklavimo tarptautinės varžybos. 1932-36 m. Kaune veikė Kipro irklavimo klubas. 1937 m. irkluoti pradėjo ir moterys. 1940 m. Kaune įvyko pirmosios Lietuvos irklavimo pirmenybės, nuo 1948 m. rengiamos kasmet.
Irklavimas tarpukario Lietuvoje
Tarpukario Lietuvoje irklavimas sparčiai populiarėjo. Buvo steigiami nauji klubai, rengiamos varžybos, o Lietuvos sportininkai dalyvavo tarptautiniuose renginiuose. Šiuo laikotarpiu irklavimas tapo neatsiejama Lietuvos sporto kultūros dalimi.
Irklavimas sovietmečiu
Sovietmečiu irklavimas Lietuvoje toliau vystėsi. 1945 m. įkurta Lietuvos irklavimos federacija, kuri 1991 m. priimta į Tarptautinę irklavimo federaciją. Lietuvos irkluotojai sėkmingai dalyvavo sąjunginėse varžybose ir pasiekė aukštų rezultatų tarptautinėje arenoje.
Taip pat skaitykite: Dviračių sporto nauda sveikatai
Olimpinėse žaidynėse 1960 (Roma) sidabro medalius iškovojo A. Bagdonavičius ir Z. Jukna (2+), 1968 (Meksikas) bronzos - A. Bagdonavičius, V. Briedis, J. Jagelavičius, Z. Jukna (8+), 1976 (Montréalis) sidabro - V. Butkus (4×) ir Klavdija Koženkova (8+), bronzos - G. Ramoškienė ir L. Kaminskaitė (2×), 1980 (Maskva) bronzos - J. Narmontas ir J. Pinskus (8+), 2000 (Sidnėjus) bronzos - Kristina Poplavskaja ir B. Šakickienė (2×), 2016 (Rio de Žaneiras) sidabro - M. Griškonis ir S. Ritter (2×), bronzos - D. Vištartaitė ir M. Valčiukaitė (2×). Pasaulio čempionatų medalininkai: 1962 sidabro medalį (1964 dar ir didįjį Henley regatos prizą) iškovojo A. Bagdonavičius, V. Briedis, J. Jagelavičius, Z. Jukna, Petras Karla, Ričardas Vaitkevičius (8+), 1966 sidabro - A. Bagdonavičius, J. Jagelavičius, Z. Jukna (4-), 1974 - G. Šidagytė-Ramoškienė (1×), 1975 sidabro - Antanas Čikotas (8+), bronzos - G. Šidagytė-Ramoškienė (1×), L. Kaminskaitė (4×) ir V. Butkus (4×), 1978 sidabro - L. Kaminskaitė (2×), 1981 aukso - Zigmantas Gudauskas, J. Narmontas, S. Norušaitis, J. Pinskus, Vladimiras Nižegorodovas (8+), R. Baltutytė (8+), 1983 bronzos - J. Narmontas, J. Pinskus, V. Nižegorodovas (4+) ir Angelė Kulikauskaitė ir Fedosija Kaleinikova (4+), sidabro - S. Norušaitis (2+), 1985 aukso - Sigitas Kučinskas (4+) ir J. Pinskus (8+), sidabro - J. Narmontas (4-), 1986 aukso - V. Cesiūnaitė-Bagdonienė (8+), sidabro - J. Pinskus, Zigmantas Gudauskas (8+); 1987 sidabro ir 1990 bronzos - Sigitas Kučinskas ir J. Narmontas (4-).
Europos čempionatų prizininkai: 1961 A. Bagdonavičius, Z. Jukna, vairininkas Gerdas Morkus (2+) laimėjo pirmą, 1963 Eugenijus Levickas, Romualdas Levickas, Povilas Liutkaitis, Celestinas Jucys (4+) - trečią vietą, 1963, 1965 ir 1967 Vilniaus Žalgirio moterų aštuonvietė tapo čempionėmis, 1964 ir 1966 - vicečempionėmis (I. Bačiulytė, Stasė Bubulytė (1963-66), Sofija Korkutytė, Aldona Margenytė (1963-65), A. Perevoruchova, L. Semaško, R. Tamašauskaitė, G. Strigaitė (tik 1963), Aldona Klimavičiūtė (1964), Aldona Čiukšytė (1965-67), Klavdija Koženkova (1966-67), Genė Galinytė (1967), vairininkės O. Vaisietaitė (1966), Jūratė Narvydaitė; 1967), A. Bagdonavičius, V. Briedis, J. Jagelavičius, Z. Jukna, P. Karla, R. Vaitkevičius (8+) 1963 ir 1964 laimėjo antrą, A. Bagdonavičius, J. Jagelavičius, Z. Jukna 1965 (4-) - pirmą, 1967 (4+) - pirmą, 1966 Sofija Grucova (4×) - antrą, 1968 - trečią, 1967 ir 1969 - pirmą, 1969 J. Jagelavičius, Z. Jukna, L. Subačius (8+) - antrą, G. Šidagytė-Ramoškienė (1×) 1969 ir 1973 - pirmą, 1967 ir 1970 - trečią vietą, Apolinaras Grigas, Benjaminas Nacevičius, Mindaugas Vaitkus 1971 (8+) - trečią, 1973 (4-) - antrą, 1973 V. Butkus (1×) - antrą vietą.
Nuo 1962 Trakuose kasmet rengiamos tarptautinės Gintarinių irklų regatos. 2002 Galvės ežere (Trakai) surengtas pasaulio jaunių irklavimo čempionatas.
Šiuo laikotarpiu išryškėjo tokie talentingi irkluotojai kaip Alfonsas ir Mykolas Rudzinskai, V. Česiūnas, Vitalijus Trukšinas, A. Vieta, A. Duonėla, E. Balčiūnas, T. Gadeikis, R. Labuckas, J. Šuklinas.
Irklavimas nepriklausomoje Lietuvoje
Atgavus nepriklausomybę, irklavimas Lietuvoje susidūrė su naujais iššūkiais. Tačiau, nepaisant sunkumų, Lietuvos irkluotojai toliau garsino šalies vardą tarptautinėje arenoje. 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse M. Griškonis ir S. Ritter iškovojo sidabro medalius, o D. Vištartaitė ir M. Valčiukaitė - bronzos.
Taip pat skaitykite: Sporto komandos: irklavimas ir IT
"Dangės Yriai"
Klaipėdoje įkurtas meistrų irklavimo klubas “Dangės yriai”. Iniciatoriais tapo Vida Stačkutė ir Arūnas Šatas. Pagelbėjo Antanina Gatautienė. Pagrindinis tikslas buvo - bendrai įsigyti valčių, kad būtų galima irkluoti. Sparneliu priglaudė irklavimo trenerė Stasė Rukevičienė. Valčių įsigyti padėjo Vida ir Hans Henrik Busse iš Hamburgo. “Danės regatoje” ir vieną seną lenktyninę vienvietę. Liudas Mileška.
“Danės regatoje” Liudas Mileška ir Arūnas Šatas laimi dviviete porine, Arūnas Šatas laimi dar ir vienviete. Po kiek laiko parvežti medaliai jau nieko nestebina. Arūnas Šatas dalyvauja komandoje, o Arūnas Šatas - vienvietėje.
Klubo šūkis skamba: „Gyvenimui, sportas visiems!“ Jose dalyvavo 5 Klubo irkluotojai. Jolanta Bagdonavičienė, pasipuošė sidabro medaliais. Iškovojo bronzos medalius. Varžybose Lietuvoje. Niekas iš Klubo irkluotojų nepasiryžo jame dalyvauti. 2014 metais atsiranda pirmoji pastovi įgula. 2015 metais tampa nenugalimos meistrų grupėje dviviečių porinių klasėje Lietuvoje. Kopenhagoje. Jos 2016 metais noriai kviečiamos dalyvauti tarptautinėse įgulose. Hazevinkelyje F1x, o Kopenhagoje F1x ir E1x valčių klasėse. Iš viso Blede iškovoti 4 aukso medaliai. Be to Blede dar užimtos 6 antros ir 2 trečios vietos.
Irklavimo inventorius
Lenktyninė valtis siaura, ilga, žemais lygia apkala (medine ar plastikine) šonais, su deniu. Irklo ilgis 285-385 cm, masė 3,5-4 kilogramai. Valtys būna 8 klasių: pavienės valtys, kurias kiekvienas sportininkas irkluoja 1 irklu: dvivietė su vairininku (2+, valties masė nuo 32 kg, vidutinis ilgis 10,4 m; tik vyrų) ir be jo (2-, masė nuo 27 kg, vidutinis ilgis 10,4 m), keturvietė su vairininku (4+, masė nuo 51 kg, vidutinis ilgis 13,4 m; tik vyrų) ir be jo (4-, masė nuo 50 kg, vidutinis ilgis 13,4 m), aštuonvietė su vairininku (8+, masė nuo 96 kg, vidutinis ilgis 19,9 m, sudedama iš 2 dalių); porinės valtys, kurias kiekvienas sportininkas irkluoja 2 irklais: vienvietė (1×, masė nuo 14 kg, ilgis nuo 7,2 m, vidutinis 8,2 m), dvivietė (2×, masė nuo 27 kg, vidutinis ilgis 10,4 m), keturvietė (4×, masė nuo 52 kg, vidutinis ilgis 13,4 m).
Lenktynės vyksta tiesioje trasoje daugiau kaip 2 m gylio ramiame vandenyje, kiekvienai valčiai skiriama 12,5-15 m pločio juosta, vienu metu gali startuoti 6-8 valtys.
Taip pat skaitykite: Žodžiai apie futbolą
Baidarių ir kanojų irklavimas Lietuvoje
Lietuvoje pirmieji turistinių baidarių irklavimą pradėjo kultivuoti Klaipėdos (1885) ir Šilutės (1912) irklavimo klubai. 1920 įsteigta Vilniaus irklavimo draugija, kuriai priklausė klubai, kultivuojantys ir baidarių irklavimą. 1921 Kaune Lietuvos jachtų klubas (LJK) organizavo varžybas paprastosiomis valtimis ir baidarėmis. 1931 prie Lietuvos jachtų klubo įkurta baidarių irklavimo sekcija. 1934 surengtas baidarių žygis Lietuvos upėmis, 1936 - ežerais. 1936 Šiauliuose įkurtas jachtų klubas, kuriame būrėsi baidarių irklavimo mėgėjai. 1938 Kuršių mariose įvyko Lietuvos tautinės olimpiados dviviečių baidarių varžybos, kuriose dalyvavo moterys ir vyrai. Vyrų 2000 m nuotolio nugalėtojais tapo A. ir L. Banioniai, moterų 1000 m - Guškevičiūtė ir Kvederaitienė. 1940 Kaune vyko pirmosios baidarių irklavimo pirmenybės (jose dalyvavo tik kauniečiai).
Nuo 1949 kasmet rengiamos Lietuvos baidarių (nuo 1954 ir kanojų) irklavimo pirmenybės. Nuo 1953 Lietuvos irkluotojai dalyvavo SSRS pirmenybėse, nuo 1957 - Europos, nuo 1958 - pasaulio čempionatuose, nuo 1960 - olimpinėse žaidynėse. 1967 įkurta Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacija, 1992 priimta į Tarptautinė kanojų irklavimo federaciją. Alfonsas ir Mykolas Rudzinskai 1957 keturviete baidare tapo Europos čempionais. V. Česiūnas dviviete kanoja tapo olimpinių žaidynių (1000 m, 1972), 4 kartus pasaulio (10 000 m, 1973; 1000 ir 10 000 m, 1974; 10 000 m, 1975), Europos (10 000 m, 1973) čempionu. Vitalijus Trukšinas vienviete baidare 1973 tapo pasaulio ir Europos čempionu (4 × 500 m estafetė) ir vicečempionu (500 m), 1974 pasaulio vicečempionu (estafetė 4 × 500 m). A. Vieta, daugkartinis pasaulio čempionatų prizininkas, triskart tapo pasaulio čempionu keturviete baidare (500 m, 1987; 10 000 m, 1989 ir 1990). Dviviete baidare A. Duonėla ir E. Balčiūnas, dviviete kanoja T. Gadeikis ir R. Labuckas tapo daugkartiniais pasaulio, Europos čempionais ir prizininkais, vienviete kanoja J. Šuklinas - daugkartiniu Europos čempionu ir prizininku, pasaulio čempionatų prizininku.
J. Pavilionis
J. Pavilionis - neeilinė Lietuvos irklavimo figūra. Irklą į rankas paėmė ir vieneriais metais vyresnė Dainiaus sesuo Loreta, būsimoji SSRS jaunių čempionė, Lietuvos suaugusiųjų rinktinės narė. Kaip ir tėvas, D. „Mano visa sportinė karjera jaunystėje buvo susieta su tėvu. Kurias sporto šakas tėvas kuravo dirbdamas „Žalgirio“ CT, su jomis supažindindavo ir mane. išmokė ir irkluoti. Kai atėjo laikas, ką rinktis: biatloną ar irklavimą, treneris Karolis Nutautas liepė apsispręsti, ar aš irkluoju, arba viską baigiam. Tėvas buvo didelis sporto entuziastas. Ko tik jis nedarė. Netgi slidėmis įveikdavo 50 km distancijas“, - pasakoja D. Buvo labai daug norinčiųjų, į valtis sėdo vos ne visi Vilniaus irkluotojai, kuriuos kateriu lydėjo J. J. J. Pavilionis gimė Raguojuose, Biržų-Pasvalio apskrityje. Turėdamas ekonomisto diplomą, jis įsidarbino vienoje uostamiesčio statybos įmonėje buhalteriu“, - pasakoja D. J. 1949-aisiais jis pasiekė savo pirmą svarią pergalę, tapo Lietuvos baidarių irklavimo čempionu dviviečių baidarių lenktynėse. Tais pačiais metais J. Turiningoje ir gražioje J. Pavilionio karjeroje 1949 metai jam buvo ypač įsimintini. Birželio 12 dieną kartu su 10 bendraminčių jis vyko į Vilnių parplukdyti po „Žalgirio“ stadiono tribūnomis rastų ir nežinia kam priklausiusių dviejų irklavimo keturviečių. J. „Kelionė buvo nuotaikinga ir su nuotykiais. Tėvas tą kelionę aprašė kažkuriame savo sąsiuvinių, kuriuos namuose, gerai paieškojus, būtų galima surasti“, - sako D. Dideliu organizuotumu ir energija pasižymintis J. Be irklavimo, draugijoje jis dar kuravo slidinėjimą ir biatloną. „Žalgirio“ draugijoje jis dirbo iki pat savo mirties. Dirbo ir aktyviai sportavo. J. Dabartinis ilgametis Klaipėdos irklavimo centro direktorius Liudvikas Albertas Mileška teigia, kad J. J. J. Jis visada buvo kupinas idėjų, kurias stengdavosi įgyvendinti. Klojo pagrindus visam mūsų irklavimui, rūpinosi sporto baze ir sportininkų gerove, su treneriu Ričardu Vaitkevičiumi būrė legendinę „Žalgirio“ vyrų aštuonvietę, buvo glaudžiai susietas su kitais to meto šalies irklavimo grandais“, - pasakoja L. A. J. J. „Tapti irkluotoju mane įkvėpė legendinis 18-metis rusų vienvietininkas Viačeslavas Ivanovas, tapęs Melburno olimpiniu čempionu. Studentų irklavimas buvo aukšto lygio ir ypač mėgstamas. Tris aukštąsias mokyklas baigęs Vilniaus universiteto irkluotojus ugdęs Jonas Pavilionis buvo puikus organizatorius, komunikabilus treneris. Pagalvojau: kaip gaila, kad gyvename tik vieną kartą ir tokie sportui atsidavę žmonės mus palieka. J. „Pas tėvą irkluoti pradėjo visa būsimoji garsių irkluotojų plejada. Aukodamas save, tėvas padėjo iškilti kitiems Lietuvos irklavimo treneriams, kurie įgijo pripažinimą“, - pasakoja D. Pavilionis. Lietuvos nusipelnęs treneris J. Pavilionis buvo lyg tas „pilkasis kardinolas“, kuris viską sureguliuodavo, suorganizuodavo, o pats likdavo nuošalyje.
Dabartinė situacija ir perspektyvos
Šiandien irklavimas Lietuvoje išlieka populiaria sporto šaka. Lietuvos irkluotojai dalyvauja įvairiose varžybose, garsindami šalies vardą. Tačiau, norint užtikrinti tolimesnį irklavimo vystymąsi Lietuvoje, būtina spręsti iškylančius iššūkius ir investuoti į jaunų talentų ugdymą.
tags: #zodziai #apie #irklavimas