Įvadas
Žolės riedulys - tai komandinis sportas, turintis gilias istorines šaknis. Šiame straipsnyje panagrinėsime žolės riedulio atsiradimą ir raidą Lietuvoje, nuo pirmųjų užuomazgų iki reikšmingiausių pasiekimų ir dabartinės situacijos.
Žolės Riedulio Pradžia Pasaulyje
Manoma, žolės riedulys yra seniausias žaidimas su lazda ir kamuoliuku. Panašus į žolės riedulį žaidimas buvo žaidžiamas jau 2000 pr. Kr. Egipte, 1000 pr. Kr. Etiopijoje. Jį mėgo senovės graikai, romėnai, actekai. Šiuolaikinis žolės riedulys pradėtas žaisti 18 a. viduryje Didžiosios Britanijos mokyklose. 1861 Londone įkurtas pirmasis vyrų žolės riedulio klubas.
Oficialia šios sporto šakos įteisinimo data laikomi 1861 metai. Tada pietryčių Londone buvo įkurtas pirmasis žolės riedulio klubas pasaulyje - "Blackheath". Netrukus kitas Anglijos sostinės klubas - "Teddington" - parengė pirmąsias taisykles. Jose pirmą kartą buvo uždrausta liesti kamuoliuką rankomis, kelti lazdas aukščiau pečių ir įvesta smūgiavimo zonos taisyklė. Pirmą kartą olimpinėse žaidynėse žolės riedulys žaistas 1908 metais (varžėsi Anglijos, Airijos ir Škotijos rinktinės).
1924 įkurta Tarptautinė žolės riedulio federacija (Fédération Internationale de Hockey sur Gazon, FIH; ji 2024 vienijo 137 valstybių federacijas), 1927 - Tarptautinė moterų žolės riedulio asociacijų federacija, kuri 1982 prisijungė prie Tarptautinės žolės riedulio federacijos.
Pirmieji Žingsniai Lietuvoje
Lietuvoje žolės riedulys pradėtas žaisti 1930 Klaipėdos krašte. Po 1934 vokiški klubai sunyko ir žolės riedulio varžybos nutrūko. 1955 Lietuvos kūno kultūros instituto studentus su žolės rieduliu supažindino V. Griešnovas, jo iniciatyva Kaune suburta vyrų žolės riedulio miesto rinktinė (sudaryta iš ledo ritulininkų) 1955 žaidė I sąjunginiame turnyre Maskvoje ir užėmė 5 vietą, 1956 Lietuvos rinktinė (Žalgiris) II sąjunginiame turnyre Leningrade - 7 vietą.
Taip pat skaitykite: Žolės riedulio prekės
Visoje Lietuvoje žolės riedulys pritapo tik iš trečio karto. Pirmasis bandymas įvyko 1954 metais, kai tuometinis LKKI studentus su šiuo žaidimu supažindino žinomas krepšinio ir rankinio treneris Valerijus Grešnovas. Jo iniciatyva Kaune suburta vyrų žolės riedulio komanda 1955-aisiais debiutavo 1-ajame SSRS sąjunginiame turnyre ir užėmė 5-ąją vietą. Po metų jau "Žalgirio" pavadinimu kauniečiai buvo 7-ti. 1956-aisiais lietuviai Kaune taip pat žaidė draugiškas rungtynes su SSRS rinktinės 1-ąja ir 2-ąja komandomis ir tik po atkaklios pralaimėjo joms atitinkamai 0:3 ir 0:1.
Antras bandymas populiarinti žolės riedulį buvo 1968-aisiais. Trenerio Adolfo Mickaus suburti LKKI studentai ir ledo ritulininkai Lietuvos rinktinės vardu išvyko į 3-iąjį sąjunginį turnyrą, kuriame buvo kovojama dėl kelialapių į 1969-ųjų SSRS čempionatą. Deja, mūsiškiai pralaimėjo daugumą rungtynių ir turėjo žaisti papildomus mačus su Latvija.
Trečias daiginti žolės riedulio daigus Lietuvoje ėmėsi jaunas gydytojas terapeutas Feliksas Paškevičius. Jis 1977 metų vasarą savo iniciatyva išvyko į Maskvą susipažinti su žolės rieduliu ir rudenį pradėjo kviesti Šiaulių merginas į naujos sporto šakos treniruotes. Gydytojo suburtos šiaulietės netruko pamilti naują sporto šaką, kuri nuo to laiko iš Lietuvos jau nebepasitraukė.
Lietuvos Žolės Riedulio Federacijos Įkūrimas ir Veikla
1978 įkurta Lietuvos žolės riedulio federacija (LŽRF; prezidiumo pirmininkas Feliksas Paškevičius). Federacija rūpinasi žolės riedulio populiarinimu, jaunų talentų ugdymu ir Lietuvos atstovavimu tarptautinėse varžybose.
Lietuvos žolės riedulio federacija (LŽRF) buvo įkurta 1978 m. kovo 1 d. Siekiant koordinuoti ir plėtoti šią sporto šaką Lietuvoje. Pagrindinė įmonės veikla yra sąjungos, fondai, asociacijos. Šiuo metu Lietuvos žolės riedulio federacija įsikūrusi adresu Žemaitės g.
Taip pat skaitykite: Žolės riedulio istorija Lietuvoje
Federacijos Struktūra ir Valdymas
LŽRF prezidentais skirtingais laikotarpiais buvo:
- F. Paškevičius (1978-1980)
- V. L. Beržanskis (1980-1991)
- V. Alekna (1991-1992)
- V. Juškus (1992-1995, 1996-2000)
- N. Songaila (1995)
- L. Čaikauskas (nuo 2000)
Federacijos veikloje taip pat svarbų vaidmenį atlieka viceprezidentai ir generaliniai sekretoriai (nuo 2002 m. biuro administratoriai).
„Tauro“ Komandos Fenomenas
1977 F. Paškevičius subūrė Šiaulių Tauro moterų žolės riedulio komandą, kuri 1979 SSRS I lygos pirmenybėse užėmė 1 vietą ir pateko į aukščiausiąją lygą (1980 joje užėmė 7 vietą). 1985 moterų komanda Tauras laimėjo SSRS čempionato bronzos medalius ir taurę, po 1987 - SSRS taurę.
Paškevičiaus įkurta Šiaulių "Tauro" komanda per keletą metų pasiekė labai aukštų rezultatų. 1978-aisiais sąjunginėse žaidynėse savo zonoje užėmė 3-iąją vietą ir tik per plauką nepateko į 1-ąjį SSRS aukščiausiosios lygos čempionatą. Po metų šiaulietės vis dėlto nugalėjo SSRS pirmojoje lygoje ir iškopė į elitinį divizioną. 1980 metais SSRS aukščiausioje lygoje "Tauras" ilgai žengė trečias, tačiau iš komandos vyriausiojo trenerio pareigų turėjo pasitraukti Paškevičius ir ekipa liko be medalių. Vis dėlto naujuoju riedulininkių treneriu tapęs Rimantas Čaikauskas neleido Lietuvos žolės rieduliui nusiristi žemyn. 1985 metais "Tauras" pirmą kartą iškovojo SSRS čempionato bronzos medalius ir taurę.
Lietuvos Žolės Riedulio Pasiekimai
SSRS Jaunimo Pirmenybės
Lietuvos rinktinė laimėjo 1988 ir 1989 m.
Taip pat skaitykite: Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademija
Pasaulio Jaunimo Čempionatas
SSRS jaunimo rinktinė (su Lietuvos žaidėjomis) laimėjo bronzos medalius 1989 m.
Europos Čempionų Taurės Turnyras
"Šiauliai" komanda 1995 m. užėmė 3 vietą.
Europos Uždarų Patalpų Riedulio Čempionatas
Lietuvos moterų rinktinė 2002 m. laimėjo sidabro medalius.
Pasaulio Čempionatas (Uždarų Patalpų)
Lietuvos moterų rinktinė 2003 m. užėmė 6 vietą.
Žolės Riedulio Infrastruktūra
LŽRF itin didžiuojasi, kad 1999 metais pavyko iš FIH gauti 100 tūkstančių JAV dolerių subsidiją dirbtinės dangos aikštei Šiauliuose įrengti.
Žolės Riedulio Taisyklės ir Ypatumai
Žolės riedulys - tai komandinis sportas, žaidžiamas ant žolės arba sintetinės dangos aikštės. Žaidime dalyvauja dvi komandos po 11 žaidėjų, įskaitant vartininką. Žaidimo tikslas - lazdomis varyti kamuoliuką į varžovų vartus ir pelnyti įvartį.
Aikštė ir Įranga
Žolės riedulio aikštė yra stačiakampio formos, 91,4 m ilgio ir 55 m pločio. Aikštės galuose yra vartai, kurių plotis 3,66 m, o aukštis 2,14 m. Žaidėjai naudoja specialias riestas lazdas, skirtas varyti ir smūgiuoti kamuoliuką. Kamuoliukas yra kietas, apvalus, sveriantis 156-163 g.
Žaidimo Taisyklės
Žaidimo metu žaidėjai gali liesti kamuoliuką tik lazda, o ne kūnu. Įvarčiai gali būti įmušami tik iš specialios smūgiavimo zonos, esančios prieš vartus. Už taisyklių pažeidimus skiriami baudos smūgiai, mažieji kampiniai ir baudiniai.
Žaidimo Trukmė
Žolės riedulio rungtynės susideda iš dviejų kėlinių po 35 minutes, su 10 minučių pertrauka tarp jų. Jei rungtynės baigiasi lygiosiomis, gali būti skiriamas pratęsimas arba baudinių serija, priklausomai nuo varžybų formato.
LŽRF Šiandien
Šiandien LŽRF vienija 17 klubų iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų, tokių kaip Vilnius, Kaunas, Šiauliai, Panevėžys, Kėdainiai, Kelmė, Joniškis, Širvintos ir Vilniaus rajonas. Šią sporto šaką žaidžia apie 1200 vyrų ir moterų, o jų treniravimu rūpinasi 17 etatinių trenerių. Federacija aktyviai dalyvauja tarptautinėse parodose nuo 1994 metų, organizuodama Lietuvos įmonių dalyvavimą užsienyje vykstančiose specializuotose parodose.
LŽRF savo 40-mečiui specialiai pasigamino originalius prizus, federacijos ženkliukus, išsileido fotografo Alfredo Pliadžio 2009-2017m. nuotraukų albumą.
Vaidoto Vaičeliūno Indėlis į Lietuvos Žolės Riedulį
Futbolo kamuolį gainiojęs Vaidotas Vaičeliūnas tapo vienu geriausių Lietuvos žolės riedulio trenerių. Sausio 11 d. garbingą 50 metų jubiliejų šventė Lietuvos nusipelnęs žolės riedulio treneris šiaulietis Vaidotas Vaičeliūnas, kurio auklėtinės - daugkartinės Lietuvos čempionės. Vienuolika kartų iš eilės Lietuvos čempionių - Šiaulių „Gintros-Strektės-Universiteto“ moterų žolės riedulio komandos - vyr. treneris V. Vaičeliūnas su mėgstama sporto šaka draugauja nuo 1986 metų. Iki tol jam egzistavo tik futbolas, kurį žaidė besimokydamas Panevėžio internatinėje sporto mokykloje, o vėliau - Šiaulių „Tauro“ komandoje.
V. Vaičeliūnas visą laiką norėjo dirbti futbolo treneriu. Tačiau 1986 m. tuometis Šiaulių „Klevo“ direktorius Jonas Sakalauskas jam pasiūlė treniruoti žolės riedulininkes. Vaidotas spyriojosi, sakė, kad šios sporto šakos visiškai nesupranta. Direktorius neatstojo, teigdamas, kad žolės riedulys kaip futbolas - tik rankose reikia laikyti lazdą.
Nuo 1992 m. V. Vaičeliūnas treniruoja „Gintros-Strektės-Universiteto“ moterų žolės riedulio komandą, kuri gerai žaidžia ne tik vasarą, bet ir žiemą, penkis kartus tapo Lietuvos uždarųjų patalpų šalies čempione. Šiaulietės rungtyniauja Europos šalių čempionių taurės turnyruose, du kartus per Europos šalių klubų čempionių taurės varžybas buvo ketvirta. Vaidotas - ir ilgametis Lietuvos merginų bei nacionalinės rinktinės treneris.
Donatos Grigienės Indėlis į Šiaulių Žolės Riedulį
2017 balandžio mėn. Šiauliečius vyrus ant nugalėtojų pakylos atvedė „Klevo-Šiaulių“ trenerė ir „Gintros-Strektės-Universiteto“ žaidėja Donata Grigienė, kuri uždarųjų patalpų žolės riedulio moterų pirmenybėse šiemet su komandos draugėmis iškovojo jau tryliktą šalies čempionės titulą. Šiaulių sporto mokyklos „Klevas“ trenerė Irina Dildienė pirmąją berniukų komandą Šiauliuose subūrė 2006-aisiais. Iš berniukų pirmenybių išaugusi „Klevo-Šiaulių“ komanda vyrų uždarųjų patalpų čempionato B divizione startavo 2011 metų sezone, jau po metų iškovojome ir pirmuosius šio diviziono aukso medalius, tapome salės ir lauko žolės riedulio šalies jaunių čempionais. Vyrų aukščiausiame divizione startavome 2013 m. ir užėmėme 5 vietą, po to sekė bronzos, sidabro, bronzos ir aukso medaliai.
Nesueniai 10 metų santuokoje atšventę ilgametė Lietuvos žolės riedulio nacionalinės rinktinės žaidėja, Lietuvos ir Europos čempionatų prizininkė, Šiaulių „Ginkstrekė“ komandos žaidėja, berniukų žolės riedulio trenerė Donata Grigienė ir jos sutuoktinis regbininkas Mindaugas Grigas sako, kad jų santuokos pamatai stovi ant savitarpio supratimo ir besąlygiško palaikymo. Namuose dūmų per santuokinį gyvenimą dėl karjeros ir šeimos derinimo nebūta, nepaisant to, kad kartais tai padaryti dėl Donatos gilaus pasinėrimo į šį sportą ir nėra lengva. Šeimoje apsieinama pokštais apie žolės riedulio vietą Donatos gyvenime.