Įvadas
Žolės riedulys - tai komandinis sportinis žaidimas, turintis gilias istorines šaknis ir vis dar populiarus visame pasaulyje. Šiame straipsnyje aptarsime žolės riedulio esmę, taisykles, istoriją Lietuvoje ir užsienyje, bei atkreipsime dėmesį į vartų matmenis ir svarbą žaidime.
Žolės Riedulio Apibrėžimas ir Taisyklės
Žolės riedulys yra sportinis komandinis žaidimas, kuriame dalyvauja dvi komandos po 11 žaidėjų. Žaidėjai ant žolės (arba sintetinės dangos) lazda (riedmuša) varinėja, perdavinėja ir smūgiuoja kamuoliuką, siekdami įstumti jį į vartus. Kamuoliukas sveria 156-163 gramus.
Žaidimo aikštė yra stačiakampė, jos matmenys - 91,4 × 55 metrai. Aikštės abiejuose galuose yra vartai, kurių plotis 3,66 metro, o aukštis - 2,14 metro. Vartai turi tinklą.
Žaidimo metu kamuoliukas varomas riestomis riedmušomis, liečiant kamuoliuką tik kaire plokščiąja lazdos dalimi. Dešine apvaliąja puse žaisti draudžiama. Nuošalės taisyklės žolės riedulyje nėra taikomos. Laimi komanda, įmušusi daugiau įvarčių.
Įvarčių Pelnyti Būdai
Įvarčiai žolės riedulyje gali būti pelnyti keturiais būdais:
Taip pat skaitykite: Žolės riedulio prekės
- Iš žaidimo
- Iš mažojo kampinio
- Iš 6,4 m baudinio metimo
- Iš baudinio nuo 23 m linijos per 8 sekundes varant kamuolį į vartus
Įvarčiai gali būti pelnomi tik iš smūgio zonos - pusapskritimio prieš vartus. Iš toliau įmušti įvarčiai neįskaitomi.
Mažasis Kampinis
Mažieji kampiniai skiriami, kai besiginančios komandos žaidėjai paliečia kamuoliuką kūnu, kojomis arba ne pagal taisykles atakuoja varžovą savo smūgio zonoje. Teisėjui paskyrus mažąjį kampinį, abiejų komandų žaidėjai užima savo vietas. Vienas puolėjas su kamuoliuku atsistoja prie galinėje aikštės linijoje esančios kamuoliuko padavimo vietos, kiti laukia už smūgio zonos pusapskritimio. Besiginančios komandos didžioji dalis žaidėjų privalo pasitraukti už aikštės vidurio linijos. Prie savo vartų gali likti tik 5 gynėjai (su vartininku). Jie mažojo kampinio pradžios gali laukti vartuose, už galinės linijos ir šalia jų. Mažasis kampinis prasideda, kai kamuoliukas perduodamas vienam iš prie smūgio zonos laukiančių žaidėjų. Pirmą kartą puolėjai prie kamuoliuko privalo prisiliesti už smūgio zonos ir tik tada į ją įžengę gali atakuoti vartus.
Žaidimo Trukmė
Žaidžiama du kėlinius po 35 minutes, su 10 minučių pertrauka tarp jų.
Žolės Riedulio Istorija
Žolės riedulys turi senas tradicijas. Teigiama, kad žolės riedulys yra seniausias žaidimas su lazda ir kamuoliuku. Egipte jis buvo žaidžiamas dar 2000 metų, o Etiopijoje - 1000 metų prieš Kristų. Šį žaidimą po egiptiečių ir etiopų pamėgo senovės graikai ir romėnai; panašų į žolės riedulio žaidimą žaidė actekai.
Šiuolaikinis žolės riedulys pradėtas žaisti XVIII amžiaus viduryje Anglijos mokyklose. Oficialia šios sporto šakos įteisinimo data laikomi 1861 metai, kai Londono pietrytinėje dalyje buvo įkurtas pirmasis vyrų žolės riedulio klubas pasaulyje ("Blackheath"). Netrukus kitas Anglijos sostinės klubas ("Teddington") parengė pirmąsias taisykles, kuriose pirmą kartą buvo uždrausta liesti kamuoliuką rankomis, kelti lazdas aukščiau pečių ir įvesta smūgio zonos taisyklė. 1886 metais šios naujovės buvo įtrauktos į oficialias tuomet įkurtos Didžiosios Britanijos žolės riedulio asociacijos (angl. British Hockey Association) taisykles.
Taip pat skaitykite: Žolės riedulio istorija Lietuvoje
Žolės Riedulys Olimpinėse Žaidynėse
Vyrų žolės riedulys buvo įtrauktas į IV olimpinių žaidynių (1908 m. Londonas) ir VII olimpinių žaidynių (1920 m. Antverpenas) programas. Nuo IX olimpinių žaidynių (1928 m. Amsterdamas) žaidžiama reguliariai. Daugiausia - 8 kartus - olimpine čempione tapo Indijos rinktinė. Moterys žolės riedulį žaidžia nuo XXII olimpinių žaidynių (1980 m. Maskva). Daugiausia - 3 kartus - olimpine čempione tapo Australijos rinktinė.
Tarptautinės Organizacijos
1924 metais P. Leotei (Prancūzija) iniciatyva įkurta Tarptautinė žolės riedulio federacija (angl. Fédération Internationale de Hockey sur Gazon, FIH). 1964 metais ji vienijo 50 valstybių, o 2011 metais - 127 valstybių federacijas. 1927 metais įkurta Tarptautinė moterų žolės riedulio asociacijų federacija (angl. International Federation of Women’s Hockey Associations, IFWHA). 1982 metais Tarptautinė moterų žolės riedulio asociacijų federacija prisijungė prie Tarptautinės žolės riedulio federacijos.
Pasaulio žolės riedulio taurės vyrų varžybos rengiamos nuo 1971 metų, moterų - nuo 1974 metų. Pasaulio vyrų žolės riedulio taurę daugiausia - 4 kartus - laimėjo Pakistano, moterų - 6 kartus - Olandijos rinktinė.
1969 metais įkurta Europos žolės riedulio federacija (angl. European Hockey Federation, EHF). 2011 metais ji vienijo 45 nares. Nuo 1970 metų rengiami Europos žolės riedulio vyrų, nuo 1984 metų - moterų čempionatai. Vyrų čempione daugiausia - 7 kartus - tapo Vokietijos, moterų - 8 kartus - Olandijos rinktinė. 2007 metais įkurta Europos žolės riedulio lyga (angl.
Žolės Riedulys Lietuvoje
Lietuvoje žolės riedulio pradžia siekia 1930 metus, pirmiausia su juo susipažinta Klaipėdos krašte. Šis žaidimas buvo populiarus Vokietijoje, todėl juo susidomėjo ir Klaipėdos krašto vokiškos sporto organizacijos. Klaipėdos žolės riedulio komandos nepriklausė Lietuvos sporto institucijoms ir su jomis nebendravo, rungtyniavo su Rytprūsių kolektyvais. Po 1934 metų vokiški klubai sunyko, ir šios sporto šakos varžybos nutrūko.
Taip pat skaitykite: Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademija
Visoje Lietuvoje žolės riedulys pritapo tik iš trečio karto. Pirmas bandymas - Lietuvos kūno kultūros instituto studentus su žolės rieduliu supažindino V. Griešnovas. Jo iniciatyva Kaune suburta vyrų žolės riedulio miesto rinktinė (sudaryta iš ledo ritulininkų) 1955 metais debiutavo I sąjunginiame turnyre Maskvoje ir užėmė 5 vietą. 1956 metais Lietuvos rinktinė ("Žalgiris") II sąjunginiame turnyre Leningrade užėmė 7 vietą. Antras bandymas - Lietuvos rinktinė (treneriai A. Mickaus ir N. Dunderio suburti Lietuvos kūno kultūros instituto studentai ir ledo ritulininkai) išvyko į III sąjunginį turnyrą Voroneže (Rusija), kuriame buvo rungtyniaujama dėl kelialapių į 1969 metų I SSRS čempionatą. Turnyre laimėta 3 vieta (iš 6 komandų) ir vėliau žaistos papildomos rungtynės su Latvija (1968 metais Kaune 0:0, Rygoje - 0:1). Trečias bandymas - Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas terapeutas F. Paškevičius 1977 metų vasarą savo iniciatyva išvyko į Maskvos sporto klubą "Fili" susipažinti su žolės rieduliu ir 1977 metų lapkričio 5 dieną subūrė Šiaulių "Tauro" moterų žolės riedulio komandą. "Tauro" riedulininkės 1978 metų gegužės 24-26 dienomis dalyvavo Maskvoje sezono atidarymo turnyre (užėmė 3 vietą), birželio 6-10 dienomis Šiauliuose ir rugpjūčio 26-30 dienomis Maskvoje - SSRS šešių komandų pirmenybėse (3 vietą). 1979 metais šiaulietės (treneris visuomenininkas F. Paškevičius) debiutavo SSRS I lygos pirmenybėse, užėmė 1 vietą ir pateko į aukščiausiąją lygą (1980 metais joje užėmė 7 vietą; treneris R. Čaikauskas).
1978-1980 metais SSRS moterų žolės riedulio olimpinės rinktinės kandidatėmis buvo 4 šiaulietės: A. Maldonytė, G. Plūkaitė, L. Remeikaitė, O. Šimkutė (visų treneris R. 1978 metų kovo 1 dieną įkurta Lietuvos žolės riedulio federacija (pirmasis prezidiumo pirmininkas F. Paškevičius). 1978 metais surengtas I Lietuvos uždarų patalpų moterų, 1984 metais - vyrų žolės riedulio čempionatas. 1979 metais įvyko I Lietuvos moterų žolės riedulio čempionatas, jame dalyvavo 4 komandos. 1979 metais Lietuvos vyrų žolės riedulio rinktinė (žaidė Kauno ir Vilniaus ledo ritulininkai; vyriausiasis treneris A. Mickus, treneris ir vadovas F. 1983 metais F. Paškevičius įkūrė pirmą Lietuvoje klubinę vyrų žolės riedulio komandą - Kėdainių "Chemiką". Kėdainiuose surengtas pirmasis uždarų patalpų vyrų žolės riedulio 6 komandų turnyras (laimėjo Kėdainių "Chemikas"). 1983 metų gruodžio 17 dieną išrinktas Vyrų žolės riedulio žaidimo atkūrimo Lietuvoje komitetas (11 asmenų; pirmininkas E. Zaniauskas). 1984 metų balandžio 14-15 dienomis Plungėje vyko pirmosios oficialios žolės riedulio varžybos - I Lietuvos uždarų patalpų vyrų žolės riedulio taurės turnyras; jį laimėjo Kėdainių "Chemikas" (treneris F. Paškevičius). 1984 metais Kėdainiuose surengtos I Lietuvos jaunių (16-17 metų vaikinų) žolės riedulio pirmenybės (laimėjo Kėdainių rj. Kaplių profesinės technikos mokyklos sportininkai; treneris E. Macenskis), Plungėje - I Lietuvos vyrų žolės riedulio taurės finalinės varžybos (laimėjo Plungės "Buitis"; treneris E. Zaniauskas). 1985 metais vyko Nemuno sporto draugijos XIII vasaros sporto žaidynių žolės riedulio finalinės varžybos (laimėjo Kėdainių rj. rinktinė; treneris R. Kačinskas), I Lietuvos vyrų žolės riedulio čempionatas (dalyvavo 10 komandų), laimėjo Vilniaus miesto I rinktinė; treneris F. Paškevičius. 1986 metais vyko XI Lietuvos vasaros spartakiados vyrų (jaunimo komandos) žolės riedulio finalinės varžybos (laimėjo Vilniaus miesto I rinktinė; treneris F. Paškevičius), I SSRS jaunių, iki 18 metų, sporto žaidynių žolės riedulio varžybos (Lietuvos vaikinų rinktinė užėmė 8 vietą tarp 14 rinktinių).
Pirmieji vyrų žolės riedulio organizatoriai ir propaguotojai: F. Paškevičius (Kėdainiai, Vilniaus miestas ir rj.), E. Zaniauskas, P. Stakionis, J. Rondza ir K. Urniežius (Plungė), V. Kulišauskas (Panevėžys), A. Dieninis ir V. Kupšys (Zarasai), R. Mikalajūnas (Širvintos), A. Šernas ir M. Žiemelis (Biržai), G. Girdauskas ir V. Žukauskas (Vilkaviškis), S. Jokubauskas ir R. Kačinskas (Kėdainiai), V. Burbulis ir A. Kapčius (Druskininkai), J. Juškevičius (Utena), B. Žąsinienė (Joniškis), A. Skliutas (Varėna), V. Beržanskas (Kretinga), A. Kavaliauskas, Č. Marčiukaitis ir V. 1985 metais moterų komanda "Tauras" pirmą kartą laimėjo SSRS čempionato bronzos medalius ir taurę, po 2 metų vėl laimėjo SSRS taurę (net 7 "Tauro" riedulininkės buvo pakviestos į įvairaus amžiaus SSRS rinktines). Su SSRS moterų rinktine Europos bronzos medalius pelnė O. Šimkutė-Kanaporienė ir V. Povilonytė-Čaikauskienė (abiejų treneriai R. Čaikauskas, J. Sakalauskas, S. 1988 metais žolės riedulys jau buvo žaidžiamas 20 Lietuvos miestų ir rajonų. 1988 ir 1989 metais SSRS jaunių čempione tapo Lietuvos merginų rinktinė (vadovai V. Vaičeliūnas ir A. Kšivickas). 1989 metais SSRS jaunimo rinktinė (treneris R. Čaikauskas) pasaulio čempionate Kanadoje laimėjo bronzos medalius (vartininkė R. Baniulytė-Čepienė, žaidėjos R. Kriščiūnaitė ir R. Pilkauskaitė). 1990 metais Pasvalio rj. vykdomojo komiteto pirmininkas. V. Lalo iniciatyva įkurta Pasvalio moterų komanda "Svalia", kurios pagrindą sudarė Šiaulių internatinės sporto mokyklos auklėtinės (treneriai A. Kšivickas ir V. Milkintas, vėliau V. Vaičeliūnas, vadovas R.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, žolės riedulininkės savo pozicijų neužleido. Šiaulių komanda "Tauras-Eurovil" (treneris R. Čaikauskas) 1993 metais debiutavo Europos čempionų taurės turnyro B divizione ir iš karto pelnė kelialapį į elitinį divizioną. 1995 metais (Šiaulių pavadinimu) tarp stipriausių Europos klubų užėmė 3 vietą. 1997 metais Šiauliai iškrito į B divizioną, bet Šiaulių "Gintros" komanda (treneris V. Lietuvos moterų nacionalinė rinktinė (treneris R. Čaikauskas, V. Europos uždarų patalpų riedulio čempionų taurės turnyruose Lietuvos klubai nuo 1994 metų rungtyniauja tik A divizione ir net 6 kartus užėmė 4 vietą. 2002 metais Lietuvos moterų rinktinė (treneriai R. Čaikauskas, V. Lietuvos jaunimo (iki 21 metų) rinktinė 1999 metais laimėjo pirmuosius Europos uždarų patalpų čempionato sidabro medalius, 2001 metais tapo čempione, 2003 ir 2007 metais pelnė bronzos, 2005 metais - sidabro medalius (treneriai R. Čaikauskas, V. Vaičeliūnas), 2009 metais vėl tapo čempione (trenerės G. Juodienė, R.
Žolės riedulio tarptautinės kategorijos teisėjai: V. Čaikauskienė (2004 uždarų patalpų riedulio ir žolės riedulio), R. Chmeliauskas (2001 uždarų patalpų riedulio), V. Bagdanskienė (2009 uždarų patalpų riedulio ir 2010 žolės riedulio), O. Kanaporienė (2002 Europos žolės riedulio federacijos komisarė ir 2008 žolės riedulio), D. 2012 metais Lietuvos žolės riedulio federacija vienijo 17 klubų: Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Kėdainiuose, Kelmėje, Joniškyje, Širvintose ir Vilniaus rajone. Žolės riedulį žaidžia apie 1200 vyrų ir moterų, dirba 17 etatinių trenerių.
Lietuvos žolės riedulio federacijos prezidentai (pirmininkai): F. Paškevičius (1978-1980), V. L. Beržanskis (1980-1991), V. Alekna (1991-1992), V. Juškus (1992-1995, 1996-2000), N. Songaila (1995), L. Čaikauskas (nuo 2000), viceprezidentai: V. Geigalas (1991-1995), L. Čaikauskas (1996-2000), G. Radavičius (nuo 2000), generaliniai sekretoriai (nuo 2002 biuro administratoriai): L. Čaikauskas (1990-1995), V. Strakšys (1995), D. Rudžianskaitė, V. Kundrotas, I. Tamulevičiūtė (1995-2002), L. Čaikauskaitė, L. Dirmaitė, J.
Žolės Riedulio Vartų Savybės ir Priežiūra
Šie žolės riedulio vartai puikiai tiks gatvės ir lauko ritulio ar lakroso treniruotėms.
Medžiagos
- Tinklas: Žolės riedulio treniruočių tinklas yra pagamintas iš poliesterio. Poliesteris - dėl atsparumo UV spinduliams ir tempimui žinomas sintetinis audinys. Poliesteris yra atsparus vandeniui, tad jis puikus pasirinkimas esant drėgmei ar lyjant bei yra lengvai valomas.
- Rėmas: Žolės riedulio inventorius pasižymi plieniniu rėmu. Plienas - išskirtinai kieta ir tvirta medžiaga. Jis suteikia tvirtumo ir stabilumo.
Spalva
Efektinga raudona spalva užtikrina, kad žolės riedulio treniruočių tinklas ne tik bus matomas akies krašteliu, bet ir esant prastoms oro sąlygoms, tad galėsite paskirti daugiau individualių treniruočių.