Straipsnyje nagrinėjama Žygimanto Augusto futbolo mokyklos istorija, tradicijos ir šiuolaikinė veikla. Aptariami istoriniai aspektai, susiję su LDK laikais, švietimo sistemos raida Lietuvoje, studentų sporto tradicijos ir dabartinė mokyklos veikla, įskaitant sporto infrastruktūros atnaujinimą ir popamokinę veiklą.
Lietuvos Metrikos reikšmė krašto istorijai
Mane labai domina mūsų krašto istorinė pradžia mūsų senoje valstybėje LDK. Ir čia negali neatsigręžti į Lietuvos Metriką. Jas išstudijavęs surasi žinių apie mūsų miestelių ir kaimelių pradžią, mūsų senąsias istorines valdas, net mūsų tolimus giminaičius ir t.t. Mūsų senąjį Lietuvos vidaus ir užsienio dokumentų sąvadą tyrinėja Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir Baltarusijos bei Rusijos valstybių istorikai. Nors pagrindinė Lietuvos Metrikos dalis yra Maskvos Senųjų Aktų archyve, bet išvardytų tautų atstovai turi jos mikrofilmų kopijas. Žinome 700 Lietuvos Metrikos knygų (ne mažiau 70000 puslapių sunkiai įskaitomo, nuolatos šifruojamo teksto. Todėl labai svarbi kiekviena nauja Lietuvos Metrikos eilutė, ypač jeigu ji atperka dešimtmečio ieškojimus. Šiomis dienomis džiūgavau, nes Lietuvos Mokslų Akademijos bibliotekoje į rankas teko paimti pavėlavusias į Lietuvą Baltarusijoje leistas Lietuvos Metrikos knygas. Jas leidžia Baltarusijos Mokslų Akademija ir Baltarusijos Respublikos Teisingumo ministerija. Ypač svarbi mūsų kraštui Užrašymų knyga nr. LDK laikais, kaip ir šiais, deja, ne visuomet pareigūnai laikėsi valstybės įstatymų, ieškojo landų juos apeiti, pakreipti sau naudinga linkme, pasidarant iš to pinigų.
Lietuvos Metrika - tai neįkainojamas šaltinis, leidžiantis pažinti mūsų krašto istoriją, miestelių ir kaimelių pradžią, senąsias valdas ir net tolimus giminaičius. Šis dokumentų sąvadas yra tyrinėjamas įvairių šalių istorikų, o kiekviena nauja eilutė atveria naujas galimybes geriau suprasti praeitį.
Žygimanto Augusto nutartis kunigaikščiui Jaroslavui
„1554 m. birželio 30 dienos Lenkijos karaliaus, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Žygimanto Augusto nutartis kunigaikščiui Jaroslavui, Motiejaus Mikitinyčiaus sūnui dėl jo elgesio su valdiniais Juškevičiais, jų sulaikymo ir keitimo valstiečio kario žygininko tarnybos į bajoro karinę tarnybą. Aš, Dievo malone, Lenkijos karalius, Lietuvos, rusų, prūsų, žemaičių, Mazovijos ir kitų didysis kunigaikštis šiuo raštu pažymiu, kad skundėsi mums Motiejus ir Stasys Juškevičiai kartu su savo sūnumis maršalu Jaroslavu, Motiejaus Mikitinyčiaus sūnumi… Skundėsi tuo, kad jis savivalę ir smurtą palaikė, jų namus apiplėšė, namą užantspaudavo. Patį Motiejų į kalėjimą Jiezno rūmuose uždaryti įsakė. O jo sūnų Jokūbą jo urėdas mušė ir nemažai skriaudos padarė. Ir lenkėsi jie mums žemai. Dėl teisingumo sudarėme komisiją žemės riboms tarp jų patikrinti ir pavedėme tai Mikalojui Jurgio sūnui Radvilai (LDK valstybininkui Mikalojui Radvilai Rudajam (Didysis LDK valstybininkas, reformacijos skleidėjas, protestavęs ir verkęs Liubline dėl unijos sudarymo, palaidotas Dubingiuose - V.K.). Trakų vaivadai (karo vadui - V.K.), Lydos, Vasiliškių, Beliačių ir Semeliškių vietininkui. Kad jis šį mūsų raštą jam parodytų, kad šis stotų prieš Trakų vaivadą ir prieš mūsų bajorus dėl teisingumo. Gi Trakų vaivada mums pasakė, kad teismų rėžių bylas peržiūrėjo. bet ne viską suspėjo, nes kunigaikštis Jaroslavas tuos žmones, kurie juo skundęsi, pakeisdavo savo asmeniniais Jiezno pavaldiniais, kurie nuo seno kunigaikštienei Elenai ir netekus jos, ir velioniui broliui kunigaikščiui Jonui ir Jaroslavo dabartiniam globėjui Novgorodo vaivadai, dvaro maršalkai, žemės paiždininkiui,Slonimo seniūnui Jonui Gornostajui ir jam pačiam karine valstiečio tarnyba Jiezno dvarui amžinai tarnavo ir tuos Jiezno rūmus (kuriuose uždaryti buvo - V.K.) žinojo. Pas jį nuo išvykusio Žemaičių vyskupo Vaclovo Virbickio likę žmonės žygininkais tapo. Tolesniame tekste išaiškėjo, kad valstiečių žygininkų, atliekančių karinę prievolę,bet laisvų nuo lažo ir prievolių ne tiek jau ir daug buvo. Bet paskutiniam Jogailaičiui valdovui sukėlė įtarimą tie bajorai, kurie neskubėjo atlikti karinės prievolės, o norėjo nuo jos „išsipirkti“su kunigaikščio Jaroslavo pagalba, vietoje jų įtraukiant valstiečius žygininkus. Galima numanyti, kad bajorai su kunigaikščio Jaroslavo Holovčinskio žinia nuo karinės bajoro tarnybos išsipirkdavo. Kunigaikštis į karinę tarnybą siųsdavo savus valstiečius - žygininkus Juškevičiai iš Jiezno rūmų kalėjimo buvo paleisti. Tai buvo gera pamoka ir kunigaikščiui Jaroslavui Holovčinskiui. Daugiau eiti valdiškų nuodėmių keliu jis nesiryžo. Lietuvos Ponų Tarybos narys. Jiezno, Balbieriškio, Rokų, Šlienavos, Žuvinto, Amalvos, Leiciškių žemių valdovas tapo Kauno seniūnu ir mirė 1567 metais. Teigiama, kad jis, kaip ir jo sūnus Jaroslavas, yra palaidoti Balbieriškyje. Ši surasta žinia pirmąkart istoriografijoje reikšmingai patvirtina (nebijau tuo pasigirti), kad 1554 m. birželio 30 dieną, 80 metų iki Pacų pasirodymo Jiezne buvo mūriniai rūmai, tokie, kaip pas jų gimines, kunigaikščius Chodkevičius, kad juose buvo kalėjimas, kur buvo laikomi kaliniai. Tiesa, jau buvau pateikęs duomenis, kad tokie rūmai jau buvo 1524 metais. Aiškiai ir tiesiai pasakoma, kad pas rūmų savininką lankėsi Žemaičių vyskupas, pirmąkart Jiezne sutinkamas ir minimas katalikas Vaclovas Verbickis. (1501-1554) Jo tapatybę patvirtina Lietuvos Katalikų mokslų Akademijos tyrinėtojai - grandai. Jis gimė Ukrainoje, Podolėje, mirė Rygoje 1554 0718. Įšventintas į vyskupus Romoje 1534 metais, Gardine klebonavo 1524-1554 metais. Žemaitijos vyskupu buvo nuo 1534 iki 1554 m. Jeigu nebūtų miręs1554 metais, anksčiau už vyskupą Paulių Alšėniškį būtų tapęs Vilniaus vyskupu. Motiejus Valančius teigė, kad Virbickis parūpino Žemaitijos vyskupų galeriją Žemaitijos vyskupas ir valstybininkas, dalyvavęs Lietuvos-Livonijos sienų nustatyme, administravęs Upytės valdą. Kodėl pravoslavas, tačiau ne toks fanatiškas kaip jo tėvas Motiejus Mikitinyčius, susitiko su aktyviu Žemaitijos vyskupu dargi reformacijos pradžios metu? Veikiausiai jis, būdamas jau rezignuojančiu pravoslavu, ieškojo kito tikėjimo kelio. (Bažnyčios istorijos studijos. II tomas. Vytautas Ališauskas. Tomasz Jaszczolt. Liudas Jovaiša. Mindaugas Paknys.
Ši nutartis atskleidžia to meto socialinę ir politinę situaciją, pareigūnų piktnaudžiavimą valdžia ir bandymus apeiti įstatymus. Taip pat svarbu paminėti, kad 1554 m. Jiezne jau buvo mūriniai rūmai su kalėjimu, o Žemaičių vyskupas Vaclovas Verbickis lankėsi pas rūmų savininką.
Taip pat skaitykite: Žygimanto Augusto gimnazija
Studentų sporto tradicijos Lietuvoje
Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA) - savarankiška visuomeninė organizacija. Viena aktyviausių Tarptautinės universitetų sporto federacijos (FISU) bei Europos universitetų sporto asociacijos (EUSA), grindžianti savo veiklą šių organizacijų bei pagrindiniais Olimpinės chartijos įstatais, pritaikytais Lietuvos Respublikai. LSSA koordinuoja universitetų sporto veiklą, skatina akademinio jaunimo fizinį ir dvasinį ugdymą kaip sveiko gyvenimo filosofiją, sporto vertybes, bendradarbiavimą su kitų šalių studentų sporto organizacijomis, atsiriboja nuo diskriminacijos, prievartos, dopingo vartojimo atvejų.Organizuoja šalies studentų sporto šakų čempionatus, lygas, Lietuvoje vykstančias Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (SELL) žaidynes, studentų „Sporto visiems“ festivalius ir kitus renginius. Studentų sportas Lietuvoje turi daug gražių tradicijų. Jų ištakos siekia 1922 m. Per 100 metų studentai, jų treneriai, kūno kultūros dėstytojai, mokslininkai, sporto organizatoriai, medikai į Lietuvos sporto istoriją įrašė daug prasmingų puslapių. Vienas iš pagrindinių 1918 m. vasario 16 d. atsikūrusios Lietuvos valstybės rūpesčių buvo kuo skubiau atkurti Vilniaus universitetą. Lietuvos Valstybės Taryba 1919 m. gruodžio 5 d. priėmė Vilniaus universiteto statutą ir nutarė, kad universitetas pradės veikti nuo 1919 m. Lietuvos Vyriausybė tik 1922 m. vasario 16 d. laikinojoje sostinėje Kaune atidarė Lietuvos universitetą, nes trejus metus teko kovoti už Lietuvos nepriklausomybę. Universitetas Kaune buvo pirma nepriklausomos Lietuvos aukštoji mokykla, plačiai atvėrusi duris į mokslą šalies jaunimui. Universiteto studentai ėmė rūpintis įvairiais savo reikalais: ekonominiais, ideologiniais, tautiniais, sveikatos, reprezentaciniais ir kt. Šioje aukštojoje mokykloje ėmė kurtis įvairios organizacijos. Lietuvos sporto sąjūdžiui, ypač 3-ajame dešimtmetyje, buvo būdinga ideologinė dvasia, dauguma sporto organizacijų buvo susijusios su politinėmis organizacijomis ir partijomis. Lietuvos universitete įkurta pirmoji sporto organizacija tapo studentų sporto sąjūdžio pradininke Lietuvoje, buvo įsteigta studentų ateitininkų sporto sekcija, 1922 m. lapkričio 14 d. ji pasivadino „Achilo“ sporto klubu. Tai buvo pirmas Lietuvos akademinio jaunimo sportinis sambūris. Nepriklausomos Lietuvos studentų sporto istorijoje galima išskirti tris laikotarpius. Pirmuoju laikotarpiu (1922 m. Antruoju laikotarpiu (1930 m. kovo 9 d. - 1937 m. Trečiuoju laikotarpiu (1937 m. gegužės 20 d. - 1940 m. 1943 m. nacių režimas uždarė visas Lietuvos aukštojo mokslo įstaigas. 1944 m. Lietuvą antrą kartą okupavo Sovietų Sąjunga. Sovietai pradėjo švietimo struktūrų reorganizaciją pagal savo modelį. Vilniaus, Kauno universitetai, Vilniaus pedagoginis universitetas buvo atgaivinti, tačiau totalitarinis Stalino režimas pavertė pokario metus labai skaudžiu Lietuvai ir jos žmonėms istorijos tarpsniu. Lietuvos kūno kultūros institutas buvo įkurtas 1945 m. Tais pačiais metais kiekvienoje aukštojo mokslo įstaigoje buvo įsteigti karinio rengimo ir sporto skyriai. Šie skyriai 1947 m. buvo panaikinti ir sukurti kūno kultūros ir sporto skyriai. 1953 m. Vilniuje įvyko Lietuvos studentų pirmosios slidinėjimo pirmenybės. Jose dalyvavo studentai iš šešių aukštųjų mokyklų. Nors šalies gyventojų ekonominė padėtis buvo sunki, bet sportui, propaguojančiam tarybinę sistemą, buvo skiriama daug lėšų, todėl rezultatai sparčiai gerėjo. Lietuvos studentai dalyvavo SSRS studentų spartakiadose, taip pat atstovavo Lietuvai įvairiose sąjunginėse, o SSRS - tarptautinėse varžybose. 1959 m. įvyko IX studentų spartakiada, kurios varžybose dalyvavo per 1700 studentų iš 12 aukštųjų mokyklų. Buvo pagerinti keturi Lietuvos rekordai, dalyvavo 88 sporto meistrai. Studentų sportas labai išsiplėtė, bet nebuvo organizacijos, koordinuojančios studentų sporto klubų veiklos, todėl 1959 m. gruodžio mėn. prie „Žalgirio“ centro tarybos buvo įsteigta Respublikinė studentų sporto klubų ir fizkultūros kolektyvų taryba. 1959-1985 m. - tai Lietuvos sporto klestėjimo laikotarpis. Daug puikių laimėjimų pasiekė studentai, dalyvaujantys SSRS čempionatuose, olimpinėse žaidynėse, universiadose. Įsteigta Respublikinė studentų sporto klubų taryba nepasiteisino ir 1968 m. prie LSSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos buvo įsteigta LSSR studentų sporto taryba. Ši taryba 1974 m. buvo perorganizuota į Respublikinę studentų sporto tarybą, o 1977 m. vadovauti studentų sportui prie šios ministerijos buvo įkurtas Studentų kūno kultūros ir sporto skyrius. 1959-1985 m. laikotarpio pabaigoje 12-os aukštųjų mokyklų kūno kultūros katedrose dirbo 217 dėstytojų. LSSR studentų sporto tarybos iniciatyva 1968 m. 1972 m. Miuncheno olimpinėse žaidynėse dalyvavo penki Lietuvos studentai. 1980 m. Maskvos olimpinėse žaidynėse dalyvavo 14 Lietuvos studentų. 1982 m. įvyko 30-osios Lietuvos studentų žaidynės. 1984 m. svarbiausios Lietuvos studentų varžybos buvo SSRS studentų žaidynės. Jų programoje - 28 sporto šakos. Lietuvos studentų sporto sistema ir valdymas pertvarkos laikotarpiu keitėsi nedaug. Naują veiklą skatino ir 1988 m. atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Lietuvos sporto organizavimas gerokai kito nuo 1990 m. kovo 11 d., atkūrus Lietuvos valstybingumą. 1990 m. birželio mėn. Iškilmingai buvo paminėtas LSSR aukštųjų mokyklų kūno kultūros katedrų veiklos 40-metis. Nepaisant 1987 m. daugelio neigiamų sovietinės kūno kultūros pusių, pastebėtina nemaža teigiamų poslinkių, turėjusių įtakos Lietuvos sporto ir kūno kultūros laimėjimams. Per 40 metų laikotarpį olimpinėse žaidynėse dalyvavo 33 studentai, 17 iš jų tapo medalininkais, pasaulio čempionatuose laimėti 43, Europos - 50, universiadose - 27, SSRS čempionatuose - 156 medaliai. 1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse iš 26 Lietuvos atstovų 20 buvo studentai. Daug svarių pergalių Lietuvos studentai pasiekė pasaulio studentų žaidynėse - universiadose. Po Antrojo paulinio karo pasaulio studentų žaidynėse SSRS komandų sudėtyje lietuviai pirmą kartą dalyvavo 1949 m. Budapešte ir laimėjo penkis aukso medalius, 1951 m. Berlyne - du aukso, 1954 m. - Berlyne vieną aukso ir tris bronzos, 1957 m. Paryžiuje - vieną sidabro, 1965 m. Budapešte - vieną aukso ir du sidabro, 1970 m. Turine - vieną aukso, 1973 m. Maskvoje - du sidabro ir vieną bronzos, 1977 m. Sofijoje - vieną aukso ir keturis sidabro, 1981 m. Bukarešte - tris aukso, vieną sidabro ir vieną bronzos, 1983 m. Edmontone - vieną aukso ir du sidabro, 1985 m. Kobėje - aštuonis aukso ir du sidabro, 1987 m. Zagrebe - Lietuvos futbolo komanda tapo čempione, 1989 m. Duisburge - penkis sidabro ir vieną bronzos medalius. 1945-1990 m. Lietuvos studentų kūno kultūrai ir sportui 1990 m. atkūrus nepriklausomybę prasidėjo sunkus tarpsnis, kaip ir visam Lietuvos sportui. Nepriklausomybės aktas pareikalavo iš Lietuvos sporto organizatorių, vadovų ryžto naujai tvarkyti šalies sporto gyvenimą. Paskelbus nepriklausomybę, pasikeitė valstybinis sporto valdymas: vietoj buvusio Kūno kultūros ir sporto komiteto 1990 m. balandžio mėn. įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas. Gegužės 24 d. jo generaliniu direktoriumi paskirtas Algirdas Raslanas. Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA) kūrėsi sudėtingu pereinamuoju laikotarpiu. Tada griuvo beveik visos struktūros (ne tik sporto). Naujos organizacijos kūrimas buvo sunkus. Ne visų Lietuvos aukštųjų mokyklų sporto klubų pirmininkai, kūno kultūros katedrų vedėjai pradžioje tam pritarė. Buvo abejojančiųjų. Į pirmąjį steigiamąjį LSSA susirinkimą atvyko tik penkių aukštųjų mokyklų atstovai. Teko šaukti antrąjį, kurio metu ir buvo įkurta Lietuvos studentų sporto asociacija, patvirtinti jos įstatai, išrinktas vykdomasis komitetas. Pirmuoju LSSA prezidentu išrinktas LKKI katedros vedėjas docentas Česlovas Garbaliauskas, generaliniu sekretoriumi - Vaidotas Verba (LKKI). Nors buvo įkurta LSSA, tačiau šalies studentų sporto sąjūdyje vyravo dvivaldystė - kaip ir seniau, studentų sportą vis dar rėmė SSD „Žalgiris“. Tačiau pamažėl LSSA tvirtai ėmė vadovauti studentų sporto sąjūdžiui. Buvo sukurta ir patvirtinta LSSA emblema, LSSA talismanas - pelėdžiukas Žiniukas. Jo autorius - tautodailininkas R. Anot FISU generalinio sekretoriaus Rocho Campanos, sportas kiekvienoje šalyje turi savo ypatumų. Tai lemia ekonominė, politinė, geografinė ir kt. šalies padėtis. Todėl tiesiogiai taikyti vienos šalies modelį kitai valstybei būtų neprotinga, reikia ieškoti racionalaus grūdo. LSSA organizuoja daugiau kaip 20 sporto šakų šalies studentų čempionatus. Patys geriausi Lietuvos studentai sportininkai atstovauja šaliai didžiausiose tarptautinėse varžybose, pasaulio žiemos ir vasaros universitetų žaidynėse, pasaulio ir europos studentų čempionatuose. Be jokios abejonės, sporto varžybų sistema bus plečiama ir tobulinama. Tai visų pirma priklausys nuo sporto veiklos organizavimo pačioje aukštojoje mokykloje, jos sporto klubuose. Plėtoti šio lygio varžybų sistemą, mūsų manymu, yra daugiausia išteklių. Tačiau aukštosioms mokykloms būtina parama. Lietuvos studentų sporto asociacija tai puikiai suvokia ir koordinuoja visą savo veiklą kartu LTOK, įvairiomis federacijomis, Lietuvos asociacija „Sportas visiems“, miestų sporto skyriais. Būtina toliau vykdyti mokslinius tyrimus, nagrinėjančius studentų sporto problemas. 1993 m. liepos 8 d. LSSA buvo priimta į FISU ir tapo visateise jos nare. Per palyginti trumpą laikotarpį Lietuvos studentai dalyvavo visose pasaulio universitetų žaidynėse (universiadose): žiemos: Zakopanėje (Lenkija); Chakoje (Ispanija); Muju Chonju (Pietų Korėja); Tatrų Poprade (Slovėnija); Zakopanėje (Lenkija); Tarvizijuje (Italija); Insbruke (Austrija); Turine (Italija); Trentine (Italija); Granadoje (Ispanija), Almatoje (Kazachstanas), Krasnojarske (Rusija) ir Leik Pleside (JAV); vasaros: Bafale (JAV); Fukuokoje (Japonija); Sicilijoje (Italija); Maljorkos Palmoje (Ispanija), Pekine (Kinija); Daegu (Pietų Korėja); Izmyre (Turkija); Bankoke (Tailandas); Šendžene (Kinija); Kazanėje (Rusija); Gvangdžiu (P.Korėja); Taipėjuje (Taivanas) ir Neapolyje (Italija). Taip pat buvo studentai dalyvavo FISU pasaulio čempionatuose. Pirmus svariausius laimėjimus tarptautinėse žaidynėse iškovojo mūsų dailiojo čiuožimo meistrai Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko, šuolininkė į aukštį Nelė Žilinskienė. Tai universiados sidabro medaliai. 2007 m. Bankoko universiadoje pasipylė medaliai. 2009 m. Belgrado universiadoje Lietuvos studentai sportininkai iškovjo 3 medalius: sprinterė Lina Grinčikaitė-Samuolė (100 m. 2011 metų Šendženo (Kinija) universiada buvo kone sėkmingiausia per visą Lietuvos studentų sportą. Giedrius Titenis (MRU) plaukimo 100 m ir 200 m krūtine iškovojo du aukso medalius, Vilija Sereikaitė (VPU) du kart gerindama pasaulio universiados rekordus, treko asmeninėse 3 km persekiojimo lenktynėse iškovojo auksą, Vilma Rimšaitė (LKKA) BMX individualiose dviračių varžybose iškovojo aukso medalį, Eglė Zablockytė, Aušrinė Trebaitė (abi VPU), Aleksandra Sošenko (LKKA) komandinėse dviračių lenktynėse 30 km iškovojo taip pat aukso medalį. Sprinteris, LKKA studentas Rytis Sakalauskas tik per plauką nusileido Nigerijos sportininkui ir 100 m bėgimo rungtyje iškovojo sidabro medalį, taip pat sidabro medalius iškovojo lengvaatletės VU studentė Airinė Palšytė (šuolis į aukštį), LKKA studentė Viktorija Žemaitytė (septynkovė) ir LKKA studentė Zinaida Sendriūtė (diskas). Sunkiosios atletikos atstovas Aurimas Didžbalis (KU) iškovojo taip pat sidabro medalį. Bronzos medalius iškovojo trijų sporto šakų atstovai: ŠU studentas Tautvydas Biknius BMX dviračių klasėje, individualiose varžybose, sprinterė Lina Grinčikaitė-Samuolė (KU) ir vaikinų krepšinio komanda, kurią sudarė: Matas Sapiega, Edgaras Stanionis, Gediminas Orelik (KU), Marius Valukonis, Ernestas Ežerskis, Mindaugas Kupšas (VDU), Darius Gvezdauskas, Julius Jucikas (ŠU), Augustas Pečiukevičius, Gediminas Žylė, Mantas Kadzevičius (MRU), Osvaldas Matulionis (KU), vyr. 2013 metų Kazanės universiadoje (Rusija) Lietuvos studentai iškovojo 11 medalių: 2 aukso medalius iškovojo Jegvenij Šuklin (MRU, baidarių-kanojų irklavimas, C-1 200 ir C-1 500 m), Ignas Navakauskas (MRU, baidarių-kanojų irklavimas, K-1 200), Saulius Ritter ir Rolandas Masčinskas (MRU, M2x irklavimas), Donata Vištartaitė-Karalienė (LSU) ir Milda Valčiukaitė (VU) W2x irklavimas, Mindaugas Griškonis (MRU, M1x irklavimas), Lina Grinčikaitė-Samuolė (LSU, 100 m bėgimas), Tada Tamašauskas (LEU, +91 kg. 2015 metais Kvandžu (Kinija) vykusioje vasaros universiadoje Lietuvos studentai iškovojo 7 medalius. Aukso medalius iškovojo: Donata Vištartaitė-Karalienė (LSU) ir Milda Valčiukaitė (VU) W2x irklavimas, Saulius Ritter ir Rolandas Masčinskas (MRU, M2x irklavimas), Žygimantas Gališanskis (KTU, M1x irklavimas), Lina Šaltytė (LSU, W1x irklavimas), Airinė Palšytė (VU, lengvoji atletika, šuolis į aukštį). Sidabro medalį iškojo LSMU studentė, irkluotoja lengvo sv. kategorijoje Sonata Petrikaitė (Gelžinienė). 2017 metų vasaros universiadoje Taipėjuje (Taivanas) Lietuvos studentai iškovojo septynis medalius: auksą po 10 metų pertraukos iškovojo vaikinų krepšinio komanda: Kristupas Žemaitis (LSU), Mindaugas Kačinas (JAV), Martinas Geben (JAV), Dovis Bičkauskis (MRU), Regimantas Miniotas, Justas Tamulis, Tomas Dimša, Paulius Danisevičius, Donatas Tarulis, Martynas Sajus (VDU), Ignas Vaitkus, Evaldas Šaulys (KU), vyr. treneris Tomas Masiulis, treneriai Evaldas Beržininkaitis ir Marius Tamolis, kineziterapeutas Romas Petraitis. Plaukikas Danas Rapšys (LEU) iškovojo net tris medalius plaukimo 200 m nugara ir laisvuoju stiliumi - du aukso medaliai, o 100 m plaukimo nugara - bronzos medalį. Dziudo sportininkė, LSU absolventė Santa Pakenytė, svorio kategorijoje +78 kg iškovojo sidabro medalį, o absol.sv.kat- bronzos medalį. 2019 metų vasaros universiadoje Naapolyje (Italija) Lietuvos studentai iškovojo keturis medalius: visus medalius iškovojo lengvosios atletikos sportininkai - ieties metikė, LSU studentė Liveta Jasiūnaitė - aukso medalį, Edis Matusevičius žaidynių metu iškovojo sidabro medalį, bet 2020 m. vasario mėnesį diskvalifikavus Moldavijos sportininką už dopingo vartojimą, auksas perduotas Lietuvos sportininkui Edžiui Matusevičiui. 2023 metų pasaulio vasaros universitetų žaidynėse Čengdu mieste (Kinijoje) Lietuvos sportininkai iškovojo 12 medalių. Ieties metikas, LSU absolventas Edis Matusevičius iškovojo aukso medalį ir apgynė čempiono titulą. VDU studentė, plaukikė Kotryna Teterevkova iškovojo net tris aukso medalius ir įvykdė du Olimpinius normatyvus, VDU absolventas, irkluotojas (M1x) Povilas Stankūnas taip pat iškovojo aukso medalį. Moterų porinė dvivietė įgula (W2x) Ugnė Juzėnaitė (Kauno kolegija) ir Martyna KAzlauskaitė (VDU) iškovojo aukso medalį. Sidabro medaliais pasidabino: trišuolininkė, VU studentė Diana Zagainova, dešimtkovės atstovas, LSU studentas Edgaras Benkunskas, JAV studijuojantis plaukikas Tomas Navikonis, vyrų porinė dvivietė (m2x) Domantas Maročka (Ohajo univ, JAV) kartu su Mantu Juškevičiumi (VDU..
Lietuvos studentų sporto tradicijos siekia 1922 m., kai Kaune buvo įkurtas Lietuvos universitetas. Universiteto studentai rūpinosi įvairiais aspektais, įskaitant sportą. 1922 m. lapkričio 14 d. įkurtas „Achilo“ sporto klubas tapo pirmuoju akademinio jaunimo sportiniu sambūriu Lietuvoje. Po nepriklausomybės atkūrimo LSSA koordinuoja universitetų sporto veiklą ir skatina akademinio jaunimo fizinį bei dvasinį ugdymą. Lietuvos studentai dalyvauja įvairiose tarptautinėse varžybose, universiadose ir pasaulio čempionatuose, pasiekdami puikių rezultatų.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės