Lietuva, neabejotinai, yra krepšinio šalis, turinti turtingą istoriją ir įspūdingus pasiekimus tarptautinėje arenoje. Tačiau be krepšinio, Lietuvoje buvo ir kitų sporto šakų entuziastų, kurie siekė populiarinti įvairias sporto disciplinas. Steponas Darius - viena iš tokių asmenybių, reikšmingai prisidėjusi prie Lietuvos sporto, įskaitant ir beisbolą, plėtros. Šiame straipsnyje aptarsime S. Dariaus veiklą, susijusią su beisbolu Lietuvoje, jo indėlį į šios sporto šakos populiarinimą ir įkurtos Lietuvos beisbolo lygos istoriją.
Krepšinio tradicijos Lietuvoje
Lietuva Europos krepšinio čempionatuose yra iškovojusi 7 medalius: 3 aukso, 3 sidabro ir 1 bronzos. Tai leidžia Lietuvai užimti antrą vietą pagal iškovotų medalių skaičių Europos čempionatų istorijoje, nusileidžiant tik Ispanijai, kuri turi 14 medalių. Reikšminga, kad Lietuva praleido 24 Europos čempionatus dėl sovietų okupacijos. Nepaisant to, Lietuvos pasiekimai yra įspūdingi.
Lietuva triumfavo Europos čempionatuose 1937 m. Rygoje ir 1939 m. Kaune. Po Nepriklausomybės atgavimo, Lietuva vėl sėkmingai dalyvavo Europos čempionatuose, iškovodama medalius 1995-2015 m. laikotarpiu.
Lietuvos rinktinė keturis kartus dalyvavo pasaulio vyrų krepšinio čempionatuose. Debiutas įvyko 1998 m. Atėnuose, kur užimta 7 vieta. Bronzos medaliai buvo iškovoti 2010 m. Turkijoje vykusiame pasaulio vyrų krepšinio čempionate.
Lietuvos rinktinė taip pat sėkmingai dalyvavo olimpinėse žaidynėse, iškovodama bronzos medalius 1992 m. Barselonoje, 1996 m. Atlantoje ir 2000 m. Sidnėjuje.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Nuo 1939 m. Lietuva negalėjo dalyvauti Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse po savo vėliava dėl visiems žinomų priežasčių. Tačiau ryškiausios Lietuvos krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei.
Lietuvos krepšininkai reikšmingai prisidėjo prie TSRS rinktinės pasiekimų tarptautinėje arenoje. Modestas Paulauskas, Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis ir kiti žaidėjai garsino Lietuvos vardą, atstovaudami TSRS rinktinei Europos, pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse.
Steponas Darius - krepšinio pradininkas Lietuvoje
Šią garbingą misiją reikėtų priskirti legendiniam lakūnui Steponui Dariui. Todėl norėtųsi šiek tiek dėmesio skirti ir jam, bei pristatyti.
Steponas Darius - tai žmogus, kurį visi lietuviai iš istorijos vadovėlių žino kaip lakūną, kuris kartu su kitu bendraminčiu Stasiu Girėnu lėktuvu „Lithuanica“ skrido per Atlantą į gimtinę Kauną ir ne daug likus iki tikslo žuvo jų lėktuvą numušus vokiečių karininkams. Už šį žygdarbį jie buvo kiek įmanoma pagerbti, daug gatvių jų vardais pavadinti, daug paminklų pastatytų ir net gi jų atvaizdai buvo ant nacionalinės valiutos - 10 litų banknotų.
Tačiau ne ką mažiau Steponas Darius nusipelnė Lietuvos sportui ir ne tik krepšiniui. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų kartu su tėvais emigravo į JAV. Pradžioje porą metų pagyveno Newarke, o vėliau persikėlė ir įsikūrė Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje. Tiesa, iki grįžimo į Lietuvą dar įvyko karas. 1914-1918 m. kilus Pirmajam pasauliniam karui, kare S. Darius dalyvavo kaip savanoris, fronte Prancūzijoje tiesė telefono linijas. Nukentėjo dujų atakų metu, taip pat artilerijos sviedinio skeveldra sužeistas į šoną. Stodamas į kariuomenę pasikeitė pavardę - tapo Dariumi (sutrumpinta antroji tėvo pavardė Darašius).
Į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 metų sausio 10-15 d., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą. Nuo 1927 m. - aviacijos kapitonas. Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletiką ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis.
Beisbolas
1922 m. pirmojo Lietuvos beisbolo čempionato iniciatorius ir dalyvis. 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą. Steponas Darius bandė sudominti lietuvius Amerikoje pamėgtu beisbolu, jau pirmame žurnalo „Sportas“ numeryje apie jį parašė straipsnį, tačiau ši sporto šaka Lietuvoje taip ir neprigijo. S. Darius pasirūpino, kad iš Amerikos būtų atgabenta reikalinga įranga: lazdos, pirštinės, kamuoliukai. Būtent įranga sukėlė nemažą susidomėjimą ir nuostabą jau pirmųjų varžybų metu, kai „Lietuvos sporte“ buvo aprašytos pirmojo šalyje beisbolo čempionato varžybos tarp S. Dariaus suburtų LFLS ir „Aviacijos“ komandų. „Lietuvos sportas“ rašė: „Labiausiai buvo nauja tai patys beisbolininkų kostiumai, skiriantys nuo visų kitų sporto šakų kostiumų savo ypatingu kirpimu. Žaislo būdas ir kostiumai nejučiomis sukelia mintis apie indijonus ir Indija, iš kur šis žaislas ir yra kilęs“, išties tai buvo neįprastas reginys to meto žmonėms.
S. Darius dėjo dideles pastangas, kad beisbolas Lietuvoje rastų vietą ir taptų ne ką mažiau populiarus nei krepšinis ar futbolas. Praėjus metams po pirmojo šalies čempionato, S. Dariaus pastangomis buvo suorganizuotos ir pirmos tarptautinės rungtynės su Estijos beisbolininkais. Lietuviai pasirodė puikiai ir 3 kartus nugalėjo estus. Naujo, lietuvio akiai neįprasto žaidimo taisyklės ir aprašymas nugulė į dar vieną S. Dariaus išleistą knygelę „Beisbolo žaidimas“. Steponas ją rašė dažnai vėlyvais vakarais, pasilikęs mokymų klasėje braižė schemas, formulavo taisykles. Dar po metų, 1925 m., S. Darius įkūrė Beisbolo lygą, teigė, kad tai „žaidimas, lavinantis ne tik kūną, bet ir protą“. Deja, beisbolas Lietuvoje netapo populiarus, nors ir šiuo metu galime rasti Dariaus paliktą pėdsaką - Kaune egzistuoja beisbolo klubas „Lituanica“.
Futbolas
Futbolo rinktinėje žaidė pirmąsias Lietuvos rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija (1923 m. birželio 24 d.).S. Darius buvo puikus Lietuvos rinktinės vartininkas pirmose tarpvalstybinėse rungtynėse tarp Lietuvos ir Estijos. S. Darius buvo tarp kandidatų ir į Lietuvos olimpinę futbolo rinktinę, tačiau žaidynėse nedalyvavo, priežastys galėjo būti kelios: nesutarimai aviacijos tarnyboje arba S. Dariaus liga - pleuritas. Beje, S. Darius buvo vienas iš Lietuvos futbolo lygos įkūrėjų ir pirmininku, taip pat vienas iš Lietuvos futbolo teisėjų kolegijos kūrėjų.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Krepšinis
Pirmųjų oficialių krepšinio rungtynių Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.) dalyvis, žaidęs Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija.S. Darius buvo ir vienas iš pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems suteikta pirmoji, tuo metu aukščiausia, kvalifikacinė kategorija. Būtent teisėjaudamas Lietuvos moterų čempionate jis supažino ir su savo būsima žmona Jaunute Škėmaite.
S. Darius norėjo, kad kuo daugiau žmonių susipažintų su krepšiniu, todėl 1926 m. išleido knygelę „Basketbolo žaidimas (krepšiasvydis) ir Lietuvos sporto lygos oficialinės basketbolo taisyklės 1926-1927 metams“. Šioje knygelėje S. Darius aprašė krepšinio taisykles, terminus, žaidimo technikas, surašė net dešimt krepšinio įsakymų. To meto krepšinio entuziastams tai buvo nepamainomas leidinys.
Ledo ritulys
1926 m. pirmojo Lietuvos ledo ritulio čempionato dalyvis, žaidęs čempione tapusioje Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ekipoje.
Lengvoji atletika
1924 m. Dalyvavo pirmajame 1921 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate kur pelnė sidabrą ieties metime. Įrankį numetė 34,40 m.
1920 m. liepos 27 d. S. Darius grįžo į Lietuvą, tais pačiai metais įstojo į Karo mokyklą, po kurios buvo paskirtas į aviaciją. Tarnaudamas aviacijoje S. Darius nepamiršo savo didžiausios aistros - sporto. Vos tik grįžęs į Lietuvą, S Darius tapo vienu iš Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos kūrėjų, vėliau ir pirmininku. Dar Mokomojoje eskadrilėje buvo paskirtas Mokomosios komandos gimnastikos instruktoriumi, tai įpareigojo vesti kariams rytinę mankštą. Karo mokykloje visi žinojo, kad jei S. Dariaus tuo metu nėra, jis sportuoja. Jis į šią veiklą įtraukė ir tarnybos draugus.
Tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje S. Darius svariai prisidėjo prie Lietuvos sporto plėtros. Tuo metu labai trūko sportinės aprangos, avalynės (kariai sportuodavo su kasdieniais drabužiais ir kariška avalyne) bei įrangos. Ir vėl gelbėjo S. Darius, jis savo draugų iš Amerikos pagalba rinko paramą sporto inventoriui. Sportuoti skirtų vietų trūkumas taip pat buvo nemenka problema. Sportininkai rinkdavosi Ąžuolyne, visai šalia ganyklų, tad su kamuoliu neretai ir karves pavaikydavo. Apie persirengimo vietas ar kitus patogumus nebuvo nė kalbos. S. Dariaus iniciatyva lakūnai įsirengė krepšinio, teniso ir žiemos sportui skirtas vietas. „Nenurimsiu, kol neturėsim stadiono“, - sakydavo S. Darius. Ir nenurimo. Kartu su draugu inžinieriumi Kęstučiu Bulota ėmėsi projektavimo darbų. S. Darius ne tik nuolat ieškojo paramos, organizuodavo sportininkų talkas statant stadioną, bet nemenkai prisidėjo ir finansiškai. Po didelių pastangų 1925 m. Ąžuolyne buvo įrengtas stadionas, dabar puikiai žinomas kaip Dariaus ir Girėno.
„Basketbolas“, „krepšiasvydis“ (taip vadintas krepšinis) buvo viena populiariausių sporto šakų, šiandien vadinama antrąja Lietuvos religija. 1922 m. Darius dirbo instruktoriumi pirmuosiuose Kūno kultūros kursuose, tais pačiai metais įvyko ir pirmosios vyrų krepšinio rungtynės, kuriose rungtyniavo Kauno miesto ir Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) komandos. Pastaroji, kurioje žaidė ir Darius, nugalėjo rezultatu 8:6. Ne tik rezultatas, bet ir rungtynių aprašymas leidinyje „Lietuvos sportas“ priminė labiau futbolo nei krepšinio varžybas: „Įmušė tris taškus golus raudoniesiems“.
Šis gretinimas nekelia nuostabos: krepšinis išrastas 1891 m., o jam žaisti buvo naudojamas futbolo kamuolys, pirmųjų rungtynių rezultatas 1:0. 1922 m. buvo sužaistos 8 oficialios krepšinio rungtynės, o 1923 m. jau 18 vyrų ir 26 moterų oficialios varžybos. 1925 m. Rygoje įvyko ir pirmosios tarptautinės rungtynės su Latvija, baigėsi Lietuvos pralaimėjimu rezultatu 41:20. Turbūt nereiktų stebėtis: žaidimas vyko uždaroje salėje, lietuviai nebuvo prie to pratę, nes žaisdavo išskirtinai tik pavasarį ir rudenį lauko aikštelėse, o ir žaidėjai buvo futbolininkai ar lengvaatlečiai.
S. Darius norėjo, kad kuo daugiau žmonių susipažintų su krepšiniu, todėl 1926 m. išleido knygelę „Basketbolo žaidimas (krepšiasvydis) ir Lietuvos sporto lygos oficialinės basketbolo taisyklės 1926-1927 metams“.
Steponas Darius bandė sudominti lietuvius Amerikoje pamėgtu beisbolu, jau pirmame žurnalo „Sportas“ numeryje apie jį parašė straipsnį, tačiau ši sporto šaka Lietuvoje taip ir neprigijo. S. Darius pasirūpino, kad iš Amerikos būtų atgabenta reikalinga įranga: lazdos, pirštinės, kamuoliukai.
Krepšinio kultūra Lietuvoje
Krepšinis Lietuvoje yra daugiau nei tik sportas - tai nacionalinė aistra, vienijanti žmones ir įkvepianti didžiuotis savo šalimi. Krepšinio rungtynės pritraukia tūkstančius žiūrovų, o Lietuvos rinktinės pasirodymai tarptautinėse varžybose sulaukia didelio susidomėjimo ir palaikymo.
Krepšinio populiarumas
Krepšinis yra populiariausia sporto šaka Lietuvoje, o krepšinio rungtynės pritraukia didelį žiūrovų skaičių. Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynės yra populiarus renginys, o Eurolygos rungtynės, kuriose dalyvauja Kauno „Žalgiris“, sulaukia didelio susidomėjimo.
Krepšinio įtaka visuomenei
Krepšinis daro didelę įtaką Lietuvos visuomenei. Krepšininkai yra nacionaliniai didvyriai, o jų pasiekimai įkvepia jaunimą siekti sportinių aukštumų. Krepšinis taip pat yra svarbus Lietuvos įvaizdžio užsienyje formavimo veiksnys.
Krepšinio ateitis Lietuvoje
Lietuvos krepšinio ateitis atrodo perspektyvi. Šalyje yra daug talentingų jaunų krepšininkų, kurie ateityje gali tapti naujomis krepšinio žvaigždėmis. Lietuvos krepšinio federacija (LKF) ir krepšinio klubai deda daug pastangų, kad populiarintų krepšinį ir ugdytų jaunąją kartą.
Statistinė analizė: Perimti kamuoliai ir klaidos
Lietuva krepšinio pasaulyje dažnai vadinama apsigimusių metikų kraštu. Tačiau bandant nuspėti, kaip rinktinei svarbiausiose vasaros varžybose seksis atakuoti iš toli, kaskart reikia mesti kauliuką: pagal tritaškių pataikymą komanda būna tai lyderė, tai vidutiniokė. O kartais ir autsaiderė.
Lietuviai nuolat giriami kaip komandinio žaidimo apologetai. Tik ne visada tai atsispindi, pavyzdžiui, rezultatyvių perdavimų vidurkių suvestinėse. Tokios ir panašios nacionalinės charakteristikos - tik abstrakčios klišės, neatsilaikančios prieš konkrečius faktorius: komandos sudėtį, sportinę formą, trenerio pomėgius, varžovų pajėgumą ir t. t.
Tačiau yra itin gajų lietuviško krepšinio bruožų, kurie nuosekliai palieka savo pėdsaką ne tik tautosakoje, bet ir objektyviuose statistikos protokoluose. Perimtų kamuolių ir klaidų koeficientas - nei populiarus, nei savaime informatyvus krepšinio statistikos rodiklis. Bet kuomet tos pačios indikacijos būdingos ir šalies rinktinei, ir tarptautinėje arenoje kovojantiems klubams, tai jau traukia akį. O jei tendencija apima ne vieną ir ne kelis sezonus, o ištisus dešimtmečius, susimąstyti verta.
STT (anglų kalba - „steal to turnover“) koeficientas reiškia santykį tarp komandos ar žaidėjo perimamų kamuolių ir padaromų klaidų. Net dėl statistikos pamišusioje NBA lygoje šis išvestinis parametras pasitelkamas labai retai.
Bet lietuviškame kontekste įdomiau vertinti komandinę statistiką. Ir lyginti ją su varžovų STT koeficientu rungtyniaujant su lietuviais. Tai leidžia suvokti, kuri ekipa sėkmingiau stabdo atakas iki metimo fazės ir susidoroja su analogišku pasipriešinimu kitoje aikštės pusėje. Mat perimti kamuoliai ir klaidos - tarsi susisiekiantys indai, kuriuose kartu teliuskuoja pastangos surakinti priešininkus ginantis ir kamuolio branginimas puolant.
Skaičiai nekinta nuo amžiaus pradžios
Per pastaruosius dešimt metų Lietuvos rinktinės STT koeficientas pagrindiniuose turnyruose dar nė karto nebuvo palankesnis nei prieš ją rungtyniavusių varžovų. Skaičiuojant nuo amžiaus pradžios, tik 2000 metų Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse ir 2001 metų Europos čempionate rungtynėse su lietuviais varžovai vidutiniškai klysdavo dažniau. Kituose 14-oje didžiųjų turnyrų iš eilės buvo atvirkščiai, ir tokia tendencija tęsiasi iki pat šių dienų.
Panaši ir perimtų kamuolių statistika. Tik ketveriose pirmenybėse - 2000, 2001, 2003 ir 2005 metais - Lietuvos nacionalinė komanda jų nugvelbdavo daugiau nei komandos, su kuriomis tekdavo galynėtis.
Lygiai tuo pačiu pasižymi ir Lietuvos klubai, kuomet susitinka su užsienio ekipomis. Net nepaisant to, jog pusę jų sudėties gali sudaryti legionieriai, o nurodymus dalinti svetimšaliai specialistai.
Krepšinis.lt apskaičiavo 2000-2017 metais pajėgiausiuose žemyno turnyruose - Eurolygoje, Europos taurės varžybose ir FIBA Čempionų lygoje (Suprolygoje) - dalyvavusių šalies klubų STT koeficientus per visą šį laikotarpį. Skaičiai iškalbingi: nė vieno lietuviško klubo perimtų kamuolių ir klaidų santykis nebuvo geresnis nei oponentų, su kuriais žaista.
Net praėjusiame sezone Šarūno Jasikevičiaus vadovauta ekipa, nepaisant solidžių rezultatų, perėmė mažiausiai kamuolių visoje lygoje (vid. 4,93 per rungtynes). Daug pasako nuo 2000-ųjų skaičiuojama suminė modernios Eurolygos statistika. Pagal išprovokuotas varžovų klaidas „Žalgiris“ tarp 83 turnyre skirtingu metu žaidusių komandų užima tik 68 vietą.
Vis dėlto būtent „Lietuvos rytas“ istoriškai yra geriausiu STT koeficientu tarptautinėje arenoje pasižyminti šalies komanda, vienintelė tik nežymiai atsiliekanti nuo savo varžovų. Tad nacionalinis lietuviško krepšinio įdagas, regis, slypi kažkur tarp perimtų kamuolių ir klaidų grafų. Įsitaisęs pakankamai giliai, kad nedarytų lemiamos įtakos pergalių ir pralaimėjimų balansui. Tūnantis pataikymo procentų, atkovotų kamuolių, rezultatyvių perdavimų ir kitų svarbesnių statistikos parametrų šešėlyje.
Jaunystė ir karo audros
1917 m. balandžio 6 d. Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė karą Vokietijai. Stoti į kariuomenę pasiryžo ir Stepas Darius. Tai jis ir padaro 1917 m. balandžio 12 d. Kaip rašė pats Darius, jis ruošėsi stoti į karo aviaciją. Nuo balandžio 16 iki rugsėjo 1 d. pulke vyko įvairūs apmokymai ir rugpjūčio mėnesį Darius skiriamas pulko štabo telefonistu. Rugsėjo 1 d. Stepas atsisveikina su šeima ir išvyksta į Niujorką. Niujorke jis vėl dirbo telefonistu, mokėsi braižybos. Kartą pulke net žaidė už čikagiečių beisbolo komandą. Spalio 18 d. Dariaus pulkas laivu „Prezidentas Linkolnas“ („President Lincoln“) išplaukia į Europą. Lapkričio 3 d. „Prezidentas Linkolnas“ atplaukia į Prancūziją, pulkas išžygiuoja į Sen-Nazarą.
1918m. sausio 2 d. Darius rašo savo motinai: „Praėjusią savaitę mes trise laimėjom pirmenybę telefoninkų varžytinėse: mes visoj brigadoj greičiausiai veikėme. Praneškit, ar visi mano laiškai gaunami. Siunčiu jums kas savaitę 2-3 laiškus.“ Sausio 9 d. telefonistas Darius paskiriamas telefonų centrinės trečiuoju telefoninku. Kiekvieną dieną telefoninkams privalomi jojimo, telefonavimo pratimai, kartais ir šaudymas. Nuo vasario 4 d. iki 16 d. Darius tiesdavo telefono laidus ir šaudė šaudykloje. Vasarį Darius atvyko į prancūzų kareivines. Vasario mėnesio pabaigoje Dariaus kuopa išvyksta į frontą. Kovo mėnesį Steponas Darius daugiausiai laiko praleido telefonų centrinėje. Balandžio 1-10 dienomis Darius tiesė telefono linijas, vėliau vėl dirba centrinėje. Karta jis net dirba „valytoju“ mūšio lauke: kurie surenka ginklus, aprangą ir pnš. Liepos mėnesį Dariaus pulkas išvyksta iš Šampanės fronto. Pulkas atvyksta į Mo (Maux), Darius vėl taisė telefono linijas. Rugpjūčio 1 d. taisant telefono linijas jis yra sužeidžiamas vokiečių patrankos skeveldrų. Kitą dieną Dariui padaroma operacija ir 16 d. jis išsiunčiamas į Nanto ligoninę. Lygiai po mėnesio Darius vėl grįžta į frontą. Spalio mėnesio 18 d. Darius atvyko į priešakines pozicijas ir pranešė vadovybei apie sugrįžimą. 31 d. S.Darius vėl taisė telefono linijas ir dirbo telefono centrinėje. Lapkričio 2-9 dienomis Darius su visa 42-ają divizija keliauja ir užima Sedano miestą. Lapkričio 11 d. paskelbiamos paliaubos. Divizija žygiavo į Belgiją, Liuksemburgą ir gruodžio 3 d. įžengė į Vokietiją. Gruodžio - kovo mėnesiais Darius taisė telefono linijas, užsiminėjo sportu. Balandžio 6 d. traukiniu išvyksta į Remageną, o jau 18 d. išplaukia į Ameriką. Gegužės 10 d. Darius paleidžiamas į atsarga ir gegužės 19 d. jam suteikiamas grandinio laipsnis.
Lietuvių savanorių organizavimas
1920 m. S.Darius pradeda lankyti Čikagos universitetą ir tuo pačiu metu artilerijos karininkų kursus. Po karo jis aktyviai dalyvavo Amerikos lietuvių karių organizacijoje SALK (Susivienijimas Amerikos Lietuvių Kareivių). Dariui dažnai tekdavo vykdyti atsakingas pareigas: SALK 3-ios kuopos valdybos sekretoriaus, sekretoriaus padėjėjo, o 1920 m. gegužės 5 d. jį paskyrė SALK centro valdybos sekretoriumi. Jau 1919 m. SALK‘o buvo numatęs padėti Lietuvai sunkioje kovoje ir išsiųsti brigadą Amerikos lietuvių. Tačiau trūko pinigų, o Amerikos vyriausybė nesutiko paremti atvykėliu tikslo. Darius tapo vienu svarbiausiu SALK‘o vadovų. Jis rūpinasi kelionpinigių skirstymu ir kitais organizaciniais reikalais. S.Darius vienas pats per keletą savaičių surinko apie 60 savanorių. Galiausiai Stepo troškimas išsipildo liepos 3 d. jis išplaukia į Lietuvą.
Liep. 13, Atvikau PariziumLiep. 18-19- 1920 Apziurejau mušiu laukus kuriosi aš buvau suzeistas (Feren Tardenios)Liep. 21, 1920 Apleidu Pariziu 10 v.v. Liepos 22 Pervažiuojiu Belgia ir pasiekiu Koln VokietijaApleidžiu Koln 8 ; 30vv. Liepos 27 Apleidau Eydkuhnus. Kaip 2 v.v. pamačiau Lietuva. Puiki laukai ir tyras oras. Paemu Metropolius Viešbuti. Vakare susidraugauju su Lietuvos apginėju kareiviu Antanas Vainauskas iš pirmo parubežio pulko. Tik atvykus į Lietuvą Darius ir J. Milius skiriami į Generalinio štabo Žvalgybos skyrių. Tarnybos reikalais lankydamas Lietuvos miestelius aplanko ir savo tėviškę. 1920 spalio 15 d. jis įstojo į Karo mokyklą. Darius rašinėjosi su SALK vadais JAV ir siūlė pirkti Lietuvai šarvuotą automobilį.
Darius - Lietuvos karo aviacijoje
1921 m. gegužės 8 d. Baigęs karo mokyklą Darius paskiriamas į artileriją, bet jau birželio 19 d. jis įrašomas į karo aviacijos mokinių sąrašus. 1922 m. baigęs teorinius kursus, birželio mėnesį leitenantas Darius vykdė žvalgo pareigas. Liepos 25 d. jis paskiriamas į mokinių lakūnų grupę. 1922 m. spalio 12 d. lėktuvu Albatros B. II leit. S.Darius išskrido savarankiškai. Iki 1923 m. birželio 13 d. Darius įvaldė Albatros B.II , C.I , C.III. Birželio 13 d. S.Darius įvaldo ir dvivietį žvalgybinį lėktuvą LVG. C.V. Už dešimties dienų jis skiriamas į vyr.leit A. Štašaičio vadovaujama 3-čiają žvalgybinę eskadrilę.1923 m. liepos 14-21 d. leit. Darius buvo kariuomenės vadovybės pasiųstas į Klaipėdą sutikti JAV karo lakūną. Siekdamas karo lakūno vardo Darius atliko 65 skraidymo uždavinius ir kartu su J.Garoliu, A.Gaveliu ir V.Čemarka įvaldė aukštąjį pilotažą. 1924 m. gruodžio 1 d. Dariui suteikiamas karo lakūno vardas, o gruodžio 18 d. suteikiamas vyresniojo leitenanto laipsnis.