Įvadas
Olimpinės žaidynės - tai ne tik sporto šventė, bet ir platforma, kurioje gimsta legendos, įkvepiančios milijonus visame pasaulyje. Per ilgą istoriją olimpinėse žaidynėse dalyvavo daugybė išskirtinių sportininkų, kurių pasiekimai ir įtaka paliko neišdildomą įspūdį. Šiame straipsnyje apžvelgsime žymiausius olimpinių žaidynių dalyvius, jų įspūdingus pasiekimus ir indėlį į sporto pasaulį.
2024 m. Paryžiaus olimpinės žaidynės: apžvalga
Prieš pradedant gilintis į žymiausius sportininkus, verta apžvelgti pastarąsias 2024 m. Paryžiaus olimpines žaidynes, kurios įėjo į istoriją kaip rekordinės ir novatoriškos. Žaidynės vyko įspūdingose vietose visame Paryžiuje ir Prancūzijoje, daug dėmesio skiriant tvarumui ir lyčių lygybei.
Pagrindiniai faktai ir skaičiai:
- 19 dienų varžybų.
- 32 sporto šakos (48 disciplinos).
- 35 varžybų vietos.
- 4 naujos sporto šakos: riedlenčių sportas, laipiojimo sportas, banglenčių sportas ir breikas.
- Breikas debiutavo olimpinėse žaidynėse.
- 329 medalių komplektai.
- 5084 medaliai, pagaminti panaudojant ir 18 gramų geležies iš Eifelio bokšto.
- 91 nacionalinio olimpinio komiteto (NOK) ir TOK pabėgėlių olimpinės komandos atstovai iškovojo medalius.
Žaidynės išsiskyrė rekordine žiūrovų statistika, pritraukus daugiau nei pusę pasaulio gyventojų. Taip pat buvo pasiekta visiška lyčių lygybė, užtikrinant po 50 proc. vietų moterims ir vyrams.
Legendiniai olimpiečiai ir jų pasiekimai
Olimpinėse žaidynėse dalyvavo daugybė sportininkų, kurie įrodė, kad žmogaus galimybės yra neribotos. Štai keletas iš jų:
F. Kugleris
Greičiausiai apie šį sportininką nebūsite girdėję, tačiau tai yra vienintelis atletas istorijoje, laimėjęs medalius trijose skirtingose sporto šakose per vienerias olimpines žaidynes. Vokietijoje gimęs ir tik 1913 m. JAV pilietybę gavęs F. Kugleris dalyvavo 1904 m. Saint Luiso žaidynėse, kur iškovojo sidabrą imtynių varžybose sunkaus svorio kategorijoje, laimėjo du bronzos medalius sunkiosios atletikos rungtyse bei su JAV rinktine iškovojo bronzą virvės traukimo varžybose.
Taip pat skaitykite: Pasaulio futbolo teisėjai
Aladár Gerevich
Žmogus, kurio olimpinė fechtavimo karjera truko rekordiškai ilgai. Pirmą aukso medalį vengras olimpinėse žaidynėse komandinėje fechtavimo rungtyje iškovojo 1932 m., paskutinį - 1960 m. Po vieną aukso medalį A. Garavechas iškovojo 6 skirtingose olimpinėse žaidynėse - tai yra visų laikų rekordas - ir greičiausiai jų būtų iškovojęs daugiau, jei ne Antrasis pasaulinis karas ir atšauktos 1940 ir 1944 m. 1960 m. jis jau buvo 40 metų amžiaus ir Vengrijos olimpinis komitetas teigė, kad A. Garvichas jau yra per senas varžytis olimpinėse žaidynėse. Ką jis padarė? Metė iššūkį fechtavimo rinktinei ir individualiose kovose nugalėjo kiekvieną narį, taip patekdamas į rinktinę ir 1960 m. Iš viso jo sąskaitoje yra 10 olimpinių apdovanojimų - 6 aukso, 1 sidabro, 2 bronzos.
Fanny Blankers-Koen
Sportininkė, kurios pasiekimai turėtų būti pavyzdys visoms pasaulio moterims ir šeimoms - motinystė ir aukščiausio lygio sportas yra suderinami. 175 cm ūgio mergina anksti suprato, kad jos pašaukimas yra sportas, pradėjo sportuoti dar 17-os, būdama 18-os dalyvavo 1936 m. 1942 m. ji pagimdė pirmą savo vaiką, sūnų, ir spauda automatiškai nurašė sportininkės karjerą kaip baigtą. Tas laikais buvo galvojama, kad vaikų turinti moteris sportuoti profesionaliai negali. Vis dėlto karo metais sąlyginai ramiuose vokiečių okupuotuose Nyderlanduose sportuoti galėjusi Fanny iki 1944 m. pagerino šešis pasaulio rekordus. 1945 m. Pasibaigus karui ji grįžo į lengvosios atletikos viršūnę, o tarptautinę šlovę ir „skrajojančios namų šeimininkės“ pravardę jai pelnė įspūdingas pasirodymas Londono žaidynėse 1948 m. Jau po žaidynių, kai 1949-aisiais F. Blankers-Koen pagimdė trečiąjį savo vaiką, paaiškėjo, kad visus keturis medalius Londone ji iškovojo jau būdama nėščia.
Wilma Rudolph
Dar viena nuostabi sportininkė, JAV augusi rasinės segregacijos laikais, dėl ko dar vaikystėje galėjo likti raiša. Gimė ji 1940 m. per anksti ir svėrė vos 2 kilogramus, buvo 20-as vaikas iš 22-iejų dviejose savo tėvo Edo santuokose. Kūdikystėje persirgusi plaučių uždegimu, skarlatina ir poliomielitu, po kurio jos kairė koja ir pėda liko silpna, dėl to vaikystėje ji ant kojos nešiojo metalinį įtvarą, kad galėtų vaikščioti. Vidurinėje mokykloje pradėjusi žaisti krepšinį dėl savo greičio ir staigumo buvo pastebėta atletikos trenerių. 14-metė mergina jau rimtai sportavo, o būdama 16-os pateko į JAV 4 po 100 estafetės komandą 1956 metų žaidynėms. Jos žvaigždė ryškiausiai suspindo per 1960 metų žaidynes Romoje, kur W. Rudolph laimėjo tris aukso medalius - 100 ir 200 m bėgimo bei 4 po 100 m estafetėje. Kadangi šios žaidynės jau buvo rodomos televizijoje visame pasaulyje, W. Rudolph tapo superžvaigžde ne tik gimtinėje. Karjerą sportininkė baigė jau 1962 m. būdama aukštumoje ir nepralenkta, ji argumentavo noru išeiti viršūnėje. JAV ji tapo žinoma kovotoja už juodaodžių teises, taip pat treniravo ir padėdavo vaikams sportuoti.
Steve Redgrave
Tikra irklavimo sporto legenda, daugiausiai olimpinių aukso medalių iškovojęs irkluotojas istorijoje, triumfavęs visose olimpinėse žaidynėse nuo 1984 iki 2000 metų. Tai vienas mylymiausių visų laikų Didžiosios Britanijos sportininkų, 2001 m. įšventintas į riterius, laimėjęs 9 aukso medalius pasaulio čempionatuose. Pasiekti sportinių aukštumų S. Redgrave`ui nesutrukdė net dvi lėtinės ligos. Nuo 1992 m jam diagnozuota žarnyno liga, pasireiškianti opomis, nuolatiniu pilvo skausmu ir pan. simptomais, o nuo 1997 m.
Jackie Joyner-Kersee
Šešių olimpinių medalių septynkovės ir šuolių varžybose savininkė, triskart olimpinė čempionė - 1988 ir 1992 m. septynkovėje bei 1988 m. Jos sportinės karjeros viršūne tapo 1988 m. žaidynės Seule, kuriose ji tapo pirma amerikiete, triumfavusia septynkovės ir šuolių į tolį varžybose. Šuolių į tolį rungtyje ji dukart yra įveikusi 7,49 m ribą - tai 3 cm prasčiau už nuo 1988 m.
Taip pat skaitykite: NBA žvaigždės
Lasse Virén
Suomijos vidutinių nuotolių bėgimo mokyklos tradicijų perėmėjas iš 20 metų prieš jį šiose rungtyse dominavusių tautiečių L. Virenas garsėjo sekinančiomis treniruotėmis ir geležiniu ryžtu. L. Vireno olimpinių žaidynių kraitis - 4 aukso medaliai 5000 ir 10 000 m bėgimo rungtyse 1972 ir 1976 m. olimpinėse žaidynėse. 1972 m. žaidynėse 10 000 m rungtyje L. Virenas krito 12-ajame rate, prarado apie 20 metrų, tačiau atsistojo, per 150 metrų pasivijo sportininkų grupę, o per likusius 600 metrų ne tik laimėjo aukso medalį, bet ir pagerino tuo metu 7 metus galiojusį pasaulio rekordą.
Emil Zátopek
Skurdžioje šeimoje augęs ir nuo 16 metų batų fabrike gimęs bėgikas apie savo karjeros pradžią pasakoja tokią istoriją: „Vieną dieną fabriko sporto treneris pirštu dūrė į keturis berniukus, tarp jų ir mane, nurodydamas bėgti varžybose. Nesutikau, sakydamas, kad esu silpnas, bet buvau nusiųstas fizinei apžiūrai ir daktaras pasakė, kad esu visiškai sveikas. Tad turėjau bėgti, o startavęs pajaučiau, kad noriu laimėti. Jau 1948 m. olimpinėse žaidynėse jis laimėjo auksą 10 000 m rungtyje, tačiau labiausiai čekas atsimenamas dėl savo įspūdingo ir iki šiol nepakartoto pasiekimo 1956 m. žaidynėse. Jis laimėjo auksą 5000 ir 10 000 , rungtyse bei maratono varžybose, pasiekdamas olimpinius rekordus visose rungtyse. Jeigu pirmose dviejose stadioninėse rungtyse E. Zatopekas tuo metu buvo vienas geriausių pasaulyje, tai maratoną jis bėgo pirmą kartą.
Birgit Fischer
Tituluočiausia baidarių ir kanojų sporto atstovė olimpinių žaidynių istorijoje, laimėjusi net 8 aukso ir 4 sidabro medalius vienviečių, dviviečių ir keturviečių varžybose nuo 1980 iki pat 2004 m. B. Fischer laimėjo medalius 6 skirtingose žaidynėse - šiuo rekordu dalijasi su A. Gurevichu. Įdomu, kad B. Fischer net dukart buvo pasitraukusi iš sporto. Pirmą sykį ji tai padarė dar po 1988. žaidynių, gimus jos antrajam vaikui, dukrai Ullai. Vis dėlto susivienijus Vokietijai ji grįžo į sportą ir tęsė šlovingą karjerą iki 2000 m.
Věra Čáslavská
7 aukso ir 4 sidabro medalių olimpinėse žaidynėse laimėtoja, 4 sykius pasaulio ir 11 kartų Europos čempionė. 1960 m. iškovojusi pirmą sidabrą žaidynėse Romoje čekė laimėjo dar 4 medalius Tokijuje 1964-aisiais. Prieš 1968 m. žaidynes Meksikoje V. Per vargus ji buvo išleista į olimpines žaidynes Meksikoje, kur tiesiog dominavo gimnastikos varžybose. Ji laimėjo keturi aukso ir du sidabro medalius, tačiau pajuto ir didžiulę neteisybę. Pratimuose ant grindų peržiūrėjus rezultatus teisėjai nusprendė, kad aukso medalį V. Časlavska turės dalintis su sovietų sportininke Larisa Petrik. Pratimuose ant buomo čekė liko antrą, o teisėjai auksą atidavė kitai SSRS atstovei Natalijai Kučinskajai.
Bob Beamon
Šis žmogus yra laimėjęs tiek vieną olimpinį aukso medalį ir dalyvavęs tik vieneriose olimpinėse žaidynėse. Vis dėlto juo šuolių į aukštį varžybų finale užfiksuotas rezultatas buvo toks įspūdingas ir lenkiantis laiką, kad po 1968 m. Prieš 1968 m. žaidynes B. Beamonas buvo laimėjęs 22 iš 23 pastarųjų varžybų, kuriose dalyvavo, ir buvo vienas rungties favoritų žaidynėse. Įsibėgėjęs amerikietis skriejo taip toli, kad vos neperšoko viso šuolių į tolį sektoriaus, iškart buvo aišku, kad nutiko kažkas fantastiško. Vis dėlto teisėjų matavimo įrankis nebuvo toks ilgas, o elektroninių matavimo sistemų tuo metu nebuvo. Šuolio matavimas senuoju būdu, matavimo juosta, užtruko apie 15 minučių, o kai švieslentėje užsidegė skaičius 8,90 m, B. Pasaulio rekordą jis pagerino net 55 cm - tai buvo šuolis, pralenkęs laiką.
Taip pat skaitykite: Futbolo treneriai pasaulyje
Teófilo Stevenson
Kubos boksininkas, kuris aktyviai boksavosi nuo 1966 iki 1986 metų. Tris kartus tapo olimpiniu čempionu sunkaus (+81 kg) svorio kategorijoje, aukso medalius iškovojo 1972 m. Miuncheno, 1976 m. Montrealio ir 1980 m. Maskvos olimpinėse žaidynėse, jis nedalyvavo 1984 m. Miunchene pirmą kovą tuo metu nežinomas T. Tiesa, kubietis taip niekada ir neperėjo į profesionalų bokso ringą. 1970 m. T. Stevensonas buvo sulaukęs pasiūlymo susikauti su legendiniu Mumamedu Ali - sklando kalbos, kad už kovą būtų gavęs 5 mln. dolerių, bet pasakė, kad „kas yra milijonas dolerių, kai turi 8 mln. kubiečių meilę“. Per 20 metų karjerą mėgėjų ringe T. Stevensonas laimėjo 301 kovą iš 321 galimos - tai yra vienas geriausių rezultatų bokso istorijoje. Tik trys boksininkai yra laimėję po 3 aukso medalius, tačiau T.
Paavo Nurmi
Suomijos bėgikas, gimęs dar XIX amžiaus pabaigoje Rusijos imperijoje, per savo olimpinę karjerą 1920, 1924 ir 1928 m. Suomis bėgo, kur tik galėjo, o karjeros viršūne tapo 1924 m. žaidynės, kur jis laimėjo 1500 ir 5000 m asmenines rungtis stadione, 3000 m komandines lenktynes bei komandines ir asmenines bėgimo bekele varžybas. Vėliau jis ėmėsi bėgti ir kur kas ilgesnes distancijas - valandos bėgimą, maratoną, 25 mylių bėgimą ir pan.
Mark Spitz
Septinto dešimtmečio pabaigos ir aštunto pradžios Michaelas Phelpsas. Ilgus metus su 9 aukso ir vienu sidabro bei bronzos medaliu buvo neaplenkiamas jokiam pasaulio plaukikui, o tai galiausiai pavyko padaryti būtent M. Phelpsui. Prieš pastarąjį M. Prieš išvykdamas į 1968 m. žaidynes amerikietis žadėjo laimėti 6 aukso medalius, bet grįžo „tik“ su dviem bei sidabru ir bronza. 1972 m. žaidynėse M. Spitzas per 8 dienas startavo net 7 skirtingose distancijose, visas jas laimėjo ir visose pagerino pasaulio rekordus - tai buvo 100 bei 200 m peteliške ir laisvu stiliumi asmeninės rungtys bei komandinės estafetės 4x100 ir 4x200 m laisvu stiliumi bei 4x100 m.
Usain Bolt
U. Boltas, mėgęs vaikystėje žaisti kriketą ir futbolą (pastarąjį po karjeros pabaigos mėginęs žaisti net profesionaliai), pradėjo kurti legendos aurą dar būdamas jaunas. 2002 m. jaunių u-19 pasaulio čempionate U. Būdamas jau 17 metų jamaikietis 200 m nubėgo per 19,93 sek. Dominavimas olimpiniame lygyje prasidėjo Pekine, kai U. Boltas laimėjo visus tris aukso medalius - 100, 200 ir 4 po 100 metrų rungtyse. Visose šiose rungtyse dar krito ir pasaulio rekordai, tiesa, jau kur kas vėli…
Lietuvos sportininkų indėlis į olimpines žaidynes
Lietuva turi turtingą olimpinę istoriją, kuri prasidėjo 1924 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Nors kelias į olimpines aukštumas nebuvo lengvas, Lietuvos sportininkai pasiekė reikšmingų laimėjimų ir įrašė savo vardus į istoriją.
Pirmieji žingsniai
1924 m. Paryžiuje Lietuvai atstovavo futbolininkų rinktinė ir du dviratininkai. Nors medalių iškovoti nepavyko, šis debiutas tapo svarbiu žingsniu Lietuvos sporto istorijoje.
Tarpukario laikotarpis
1928 m. Sankt Morice Lietuvai atstovavo pirmasis žiemos olimpietis Kęstutis Bulota, o Amsterdamo vasaros olimpinėse žaidynėse dalyvavo dvylika sportininkų.
Sovietinis laikotarpis
1952-1988 m. Lietuvos sportininkai dalyvavo olimpinėse žaidynėse kaip SSRS rinktinės nariai. Per šį laikotarpį lietuviai iškovojo 25 aukso, 19 sidabro ir 16 bronzos medalių.
Nepriklausomybės atkūrimas
1992 m. Lietuva vėl žengė į olimpinį stadioną kaip nepriklausoma valstybė. Albervilio žiemos ir Barselonos vasaros olimpinės žaidynės buvo pažymėtos didžiuliu entuziazmu ir patriotizmu.
Žymūs Lietuvos olimpiečiai
- Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius: krepšininkai, iškovoję sidabro medalius 1952 m. Helsinkio olimpinėse žaidynėse.
- Antanas Mikėnas: ėjikas, pirmasis iš lietuvių pelnęs asmeninės rungties medalį - sidabrinį 1956 m. Melburno olimpinėse žaidynėse.
- Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius: irkluotojai, iškovoję sidabro medalius 1960 m. Romos olimpinėse žaidynėse.
- Birutė Kalėdienė: ieties metikė, pirmoji Lietuvos sportininkė, iškovojusi olimpinį medalį - bronzos 1960 m. Romos olimpinėse žaidynėse.
- Ričardas Tamulis: boksininkas, iškovojęs sidabro medalį 1964 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse.
- Danas Pozniakas: boksininkas, pirmasis olimpinis čempionas iš Lietuvos, iškovojęs aukso medalį 1968 m. Meksiko olimpinėse žaidynėse.
- Vasilijus Matuševas: tinklininkas, iškovojęs aukso medalį 1968 m. Meksiko olimpinėse žaidynėse.
- Angelė Rupšienė: krepšininkė, iškovojusi aukso medalį 1976 m. Monrealio olimpinėse žaidynėse.
- Aldona Česaitytė-Nenėnienė: rankininkė, iškovojusi aukso medalį 1976 m. Monrealio olimpinėse žaidynėse.
- Arvydas Juozaitis: plaukikas, iškovojęs bronzos medalį 1976 m. Monrealio olimpinėse žaidynėse.