Įvadas
Lietuvos Sambo Imtynių Federacija (LSF) - organizacija, vienijanti sambo imtynių entuziastus ir sportininkus Lietuvoje. Jos istorija siekia sovietmetį, o atkūrus nepriklausomybę, federacija tapo tarptautinių organizacijų nare. Šiame straipsnyje apžvelgiama LSF istorija, svarbiausi įvykiai, asmenybės ir pasiekimai, pradedant nuo ištakų ir tęsiant iki šių dienų.
Sambo ištakos Lietuvoje
Savigynos imtynės, arba sambo (rus. samozaščita bez oružija - savigyna be ginklo), yra dvikovos sporto šaka, susidedanti iš dviejų susijusių dalių - sportinės ir kovinės. Ši sporto šaka atsirado Sovietų Sąjungoje maždaug 1938 m., apjungiant įvairių rytietiškų kovos menų, tokių kaip aikido, dziudo ir džiudžitsu, elementus.
Pirmąją savigynos imtynių grupę Vilniuje subūrė ir treniravo Dinamo draugijos Respublikinės tarybos darbuotojas V. Michailikas. Kartu su V. Gusakova 1949 m. surengė pirmąjį instruktorių-trenerių seminarą Lietuvoje. Pirmosios Vilniaus kolektyvų savigynos imtynių varžybos surengtos 1951 m., o 1952 m. įvyko Dinamo draugijos Lietuvos pirmenybės, kuriose Vilniaus komanda užėmė pirmąją vietą.
Federacijos įkūrimas ir Pranciškaus Eigmino indėlis
1954 m. įvyko pirmasis Lietuvos savigynos imtynių čempionatas. 1955 m. Vilniaus universitete įkurta savigynos imtynių sekcija, kuriai vadovavo ir treniravo V. Kravčenka, o nuo 1957 m. - Pranciškus Eigminas. 1959 m. įkurtas Lietuvos imtynių federacijos savigynos imtynių komitetas, kuriam pirmininkavo V. Gusakova.
1967 m. įkurta Lietuvos savigynos imtynių federacija (LSIF). Nuo 1967 m. iki 2006 m. jai vadovavo Pranciškus Eigminas, kuris vėliau tris kadencijas buvo išrinktas Tarptautinės sambo mėgėjų federacijos (FIAS) generaliniu sekretoriumi.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Pranciškus Eigminas (1936-2006) - vienas iš sambo pradininkų Lietuvoje, atidavęs šiai sporto šakai daugiau nei 50 metų. Jis baigė Obelių vidurinę mokyklą ir studijavo ekonomiką Vilniaus universitete, tapo socialinių mokslų daktaru. P. Eigminas net aštuonis kartus tapo Lietuvos sambo čempionu (1957-1960, 1963-1965 ir 1969 m.) ir dukart laisvųjų imtynių šalies čempionu.
P. Eigmino autoritetas ir pastangos lėmė, kad Lietuvos sambo imtynių federacija taptų savarankiška ir būtų priimta į FIAS. Jam ketvirtą kadenciją buvo patikėtos FIAS generalinio sekretoriaus pareigos, o 1991-2004 m. jis buvo Europos sambo federacijos (ESF) viceprezidentas ir generalinis sekretorius.
Sambo populiarėjimas sovietmečiu
Savigynos imtynės vis populiarėjo, o Lietuvos sportininkai pasiekė gerų rezultatų SSRS, Europos ir pasaulio čempionatuose. 1974 m. savigynos imtynes kultivavo daugiau nei 1000 sportininkų, dirbo 33 treneriai. 1975 m. SSRS tautų spartakiadoje Lietuvos komanda užėmė trečiąją vietą.
Savigynos imtynių grupių turėjo Dinamo, Žalgirio, Nemuno, Darbo rezervų, Lokomotyvo sporto draugijos, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių miestai ir 17 rajonų. Nuo 1961 m. kasmet rengtuose Pabaltijo ir Baltarusijos savigynos imtynių turnyruose čempionais tapo Jurijus Kuricinas, Viktoras Kairys, Česlovas Jezerskas, Algirdas Žulonas ir Sigitas Lukavičius.
Didžiausių laimėjimų pasiekė Viktoras Kairys, kuris 1967-1968 m. tapo SSRS jaunimo čempionu, 1968 m. - SSRS čempionato, o 1971 m. - SSRS tautų spartakiados bronzos medalininku. Česlovas Jezerskas 1972 ir 1975 m. tapo SSRS, 1972 m. - Europos, o 1973-1975 m. - pasaulio čempionu.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Federacija atkūrus nepriklausomybę
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos savigynos imtynių federacija (nuo 2008 m. - Lietuvos sambo federacija, LSF) 1991 m. buvo priimta į Tarptautinę sambo mėgėjų federaciją ir Europos sambo federaciją.
1989 m. surengtas pirmasis Lietuvos moterų savigynos imtynių čempionatas.
Didžiausių laimėjimų po nepriklausomybės atkūrimo pasiekė:
- Feliksas Jankauskas ir Marijonas Subočius (1991 m. - Europos čempionai)
- Algimantas Grybauskas (1991 m. - Europos vicečempionas, 1992 m. - Europos čempionas ir pasaulio vicečempionas, 1993 m. - Pasaulio taurės laimėtojas, 1994 m. - pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtojas)
- Eduardas Rudas (1992-1993 m. - Europos čempionatų, 1993 m. - pasaulio neolimpinių sporto šakų žaidynių bronzos medalio laimėtojas)
- Ričardas Rocevičius (1991 ir 1994 m. - Europos čempionas, 1992-1993 m. Europos, 1992 ir 1994 m. pasaulio čempionatų bronzos medalio laimėtojas)
- Vytautas Gušauskas (1993 m. - pasaulio, 1991 ir 1996 m. - Europos vicečempionas, 1994 ir 1997 m. Europos čempionatų bronzos medalio laimėtojas)
- Ieva Klimašauskienė (2004 m. - pasaulio čempionė)
- Sergejus Grečicha (2007 ir 2009 m. - pasaulio kovinių savigynos imtynių čempionas, 2012 m. - Europos čempionato kovinės SAMBO auksas)
2004 m. įvyko pirmasis Lietuvos kovinių savigynos imtynių čempionatas.
Lietuvos sambo federacija šiandien
Lietuvos sambo federacija toliau plėtoja šią sporto šaką Lietuvoje. Naujasis Lietuvos sambo federacijos vadovas teigiamai įvertino buvusio prezidento veiklą ir pabrėžė būtinybę plėtoti sambo tiek rajonuose, tiek miestuose, gerinti sporto šakos žinomumą per sporto visiems renginius su sambo technikos demonstravimo programa.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
2011 m. Lietuvai teko garbė priimti pasaulio sambo savigynos imtynių čempionatą. Lietuvoje jau vyko įvairaus amžiaus grupių Europos (1994, 1998, 2004 ir 2009 m.), pasaulio studentų (2008 m.) ir meistrų veteranų (2009 m.) sambo čempionatai.
Šiuo metu sambo klubų yra ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir keliolikoje miestelių. 2010 m. sambo savigyną oficialiai pripažino Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.
Pranciškaus Eigmino atminimas
Rokiškio krašto muziejuje atidaryta 1-ojo Lietuvos sambo imtynių prezidento Pranciškaus Eigmino surinkta sambo raidos Lietuvoje ekspozicija. 2007 m. į FIAS varžybų kalendorių įtrauktas ir kasmet vyksta tarptautinis P. Eigmino atminimo sambo turnyras.
P. Eigminas parašė tris knygas apie sambo: „Savigynos imtynių ABC“ (1987), „Pirmieji sambo žingsniai“ (1992) ir „Mokykimės sambo“ (1997).
Sambo apranga ir kilimas
Sportinių savigynos imtynių varžybų dalyvių apranga - raudona arba mėlyna striukė iš medvilninės medžiagos, juosiama tokios pat spalvos diržu, kelnaitės, minkštos odos batukai. Kovinių savigynos imtynių apranga papildoma kovinėmis pirštinėmis, šalmu ir kitomis kūno apsaugos priemonėmis.
Savigynos imtynių kilimas - lygus, nuo 10 × 10 iki 13 × 13 m ploto, ne plonesnis kaip 5 cm paklotas. Rungtyniaujama jo apskritoje (6 arba 9 m skersmens) dalyje su 1 m pločio pakraščio juosta - pasyvumo zona. Aplink ją - ne mažesnė kaip 2 m pločio apsauginė zona.
Amžiaus ir svorio kategorijos
Rengiamos abiejų lyčių paauglių (11-12 m), jaunučių (13-14 m.), jaunių (15-16 m.), jaunuolių (17-18 m.), jaunimo (19-20 m.), suaugusiųjų (19 m. ir vyresnių) amžiaus grupių, veteranų (nuo 35 m.) sportinių jaunučių varžybos.
Suaugusiųjų svorio kategorijos:
- Lengviausiasis (vyrų - iki 52 kg, moterų - iki 48 kg)
- Puslengvis (iki 57 kg ir iki 52 kg)
- Lengvasis (iki 62 kg ir iki 56 kg)
- I pusvidutinis (iki 68 kg ir iki 60 kg)
- II pusvidutinis (iki 74 kg ir iki 64 kg)
- I vidutinis (iki 82 kg ir iki 68 kg)
- II vidutinis (iki 90 kg ir iki 72 kg)
- Pussunkis (iki 100 kg ir iki 80 kg)
- Sunkusis (per 100 kg ir per 80 kg)
Kovinių savigynos imtynių svorio kategorijos tokios pat kaip ir sportinių savigynos imtynių vyrų.
tags: #lietuvos #sambo #imtyniu #federacija