Šis straipsnis skirtas aptarti svarbų įvykį Lietuvos krepšinio istorijoje - pirmąsias oficialias krepšinio varžybas, įvykusias 1922 m. balandžio 23 d. Kaune. Šis įvykis laikomas lietuviško krepšinio gimtadieniu ir yra svarbus žingsnis populiarinant šią sporto šaką šalyje.
Krepšinio reikšmė Lietuvai
Krepšinis Lietuvoje yra daugiau nei sporto šaka. Tai yra nacionalinio identiteto ir bendrinės kultūros dalis. Ši sporto šaka išugdė daug žinomų sportininkų, trenerių ir teisėjų, o Lietuvos krepšininkų laimėjimai garsina šalies vardą visame pasaulyje. Krepšinis vienija visuomenę ir įkvepia žmones. Tai liudija ir tai, kad Lietuvoje šiuo metu yra 18 tūkstančių licencijuotų krepšininkų ir apie 100 000 šalies gyventojų krepšinį žaidžia savo malonumui.
Krepšinio kelias į Lietuvą
Krepšinis, sukurtas 1891 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose, Lietuvą pasiekė panašiu metu, kaip ir kitas Europos šalis. Nors XX amžiaus pirmajame dešimtmetyje apie krepšinį sužinojo Prancūzijos, Italijos ir Rusijos sportininkai, Senajame žemyne amerikietiškas žaidimas sparčiau plisti pradėjo tik per Pirmąjį pasaulinį karą. Tuo metu JAV kariai, dislokuoti Europoje, laisvalaikiu žaisdavo krepšinį, kuris sudomino ir vietos gyventojus.
Po karo Jaunųjų krikščionių asociacija (YMCA) tapo dar didesniu Europos krepšinio vystymosi postūmiu. Jos misionieriai aktyviai skleidė kūno kultūros idėjas, populiarindami krepšinį ir tinklinį. Tačiau Lietuvos vyriausybė, baimindamasi neigiamos katalikų bažnyčios reakcijos, nepriėmė YMCA pagalbos.
Sporto terpė Lietuvoje
XIX amžiaus pabaigoje Europoje prasidėjo stiprus sporto judėjimas. Tačiau carinei Rusijos Imperijai priklausiusioje Lietuvoje sąlygos sportui vystytis nebuvo palankios. Vis dėlto, XX amžiaus pradžioje didžiausiuose Imperijos pramonės centruose kūrėsi sporto klubai, jaunimas žaidė futbolą ir užsiėmė kitomis sporto šakomis.
Taip pat skaitykite: "Lietuvos Sportas": žvilgsnis į sporto raidą Lietuvoje
Šiuolaikinis sporto judėjimas Lietuvoje prasidėjo tik po Pirmojo pasaulinio karo. Paskelbus Nepriklausomybę, į Lietuvą grįžo daug lietuvių, turinčių sportinio organizacinio darbo patirties. Jie įsteigė pirmuosius Kauno sporto klubus, rengė varžybas ir pristatė iki tol nematytas sporto šakas. Šį branduolį sustiprino 1920 metais į Lietuvą atvykęs Steponas Darius bei kiti JAV lietuvių savanoriai.
Krepšinio užuomazgos: nuo korfbolo iki krepšinio
Iš pradžių Lietuvoje pradėtas žaisti krepšinis nebuvo tas pats krepšinis, kuris buvo žaidžiamas Amerikoje. Lietuvos sportininkės pirmiausiai sužinojo apie „basketbolą pagal vokiškas taisykles“ - korfbolą. Tai buvo panašus žaidimas, bet turintis atskirą pavadinimą ir taisykles.
Krepšinio ir korfbolo žaidimo tikslas yra tas pats - įmesti kamuolį į krepšį. Vis dėlto šių žaidimų taisyklėse tiek prieš šimtą metų, tiek dabar yra daug skirtumų, o didžiausias skirtumas - korfbolo krepšyje nėra lentos.
Lietuvoje lentos prie krepšių buvo pritvirtintos ir korfbolas krepšiniu virto 1921 metais. Kauno sportininkės krepšinio taisykles gavo iš tais metais Lietuvoje viešėjusių Rygos YMCA sportininkų.
Pirmoji Kauno krepšinio aikštelė buvo įrengta Vytauto kalne. 1921-1922 metais joje daugiausiai rinkdavosi moterys, bet į treniruotes taip pat ateidavo „Aušros“ gimnazijos moksleiviai.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Krepšinio tvarkaraštis
Lietuvos Fizinio Lavinimosi Sąjungos (LFLS) indėlis
XX amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžioje Kaune vystant krepšinį, kaip ir kitas sporto šakas, daugiausiai nusipelnė pirmasis šiuolaikinis Lietuvos sporto klubas - Lietuvos Fizinio Lavinimosi Sąjunga (LFLS), įkurta 1920 metų rugsėjo 15 dieną. LFLS sportininkams pristatė ne vien krepšinį, bet ir beisbolą, boksą, ledo riedulį, rankinį, kumštinį, kitas sporto šakas, kelias mūsų kraštuose nematytas lengvosios atletikos rungtis.
1922 metų pavasarį LFLS pradėjo plačią kitų sporto šakų pristatymo kampaniją, o kartu plėtė visą organizaciją, kuri išsiveržė iš Kauno ribų ir pasiekė provincijos miestus.
1922 metų balandžio 5-22 dienomis LFLS surengė pirmuosius Lietuvoje sporto kursus, kurių programoje buvo lengvosios atletikos, futbolo, ledo riedulio, teniso, krepšinio, beisbolo ir kitų sporto šakų teorijos bei praktikos pamokos. Krepšinio instruktorius buvo JAV šio žaidimo pramokęs S.Darius.
Krepšiniu ir S.Garbačiauskienės dėstytu kumštiniu kursų klausytojai susidomėjo labiausiai.
Pirmosios viešos krepšinio varžybos
Krepšinio populiarumas sporto kursuose paskatino LFLS vadovus surengti pirmąsias viešas šio žaidimo rungtynes. Jos buvo numatytos iškart po kursų - balandžio 23 dieną.
Taip pat skaitykite: Šventė, skirta Lietuvos krepšiniui
1922 metų balandžio 22 dieną į pirmąsias viešas krepšinio rungtynes kauniečius pakvietė svarbiausias šalies dienraštis „Lietuva“.
Kitų Kauno dienraščių pranešė, kad sekmadienį, balandžio 23-iąją, trečią valandą po pietų Vytauto kalne įrengtoje aikštelėje susitiks dvi LFLS klubo komandos.
Anonsuose buvo skelbiama, kad tą pačią dieną krepšinį žais ir moterys. Vis dėlto moterų rungtynės neįvyko.
Rungtynių aprašymas
Po kelių dienų spauda aprašė pirmąsias krepšinio rungtynes. Išsamiausią aprašymą, išspausdintą balandžio 27 dieną išleistame „Kario“ savaitraštyje, parengė K.Dineika:
„Publikos buvo gana apsčiai, bent kiek mažoka tokiam įdomiam, estetingam ir gyvam žaislui. Na, buvo gi ko ir pasižiūrėti. Įgudę basketbole „baltieji“ amerikiečiai (3) su parinktais (2) žmonėmis grūmėsi su vietos basketbolo „raudonaisiais“ pradėjėjais, kurių tarpe irgi buvo 1-2 senesni to žaidimo praktikai. „Baltųjų“ veiduose ryškiai spindi nugalėjimo viltis…Ir štai atsitikimas;„Raudonieji“ įmeta 2 kart „baltųjų“ krepšin! „Baltieji“ vos vos išstena vieną įvaryti „raudoniesiems“.Po pertraukos žymiai pakyla žaidėjų ūpas. Publika domiai seka jų žygius.„Baltieji“ suskato ir štai beveik vienas po kito smagiai įdrožia 3 kart į „raudonųjų“ krepšelį.Publikos ūpas irgi gerėja ir nerimas nyksta „baltiesiems“ atsigaunant. Kiekvienas jų pasisekimas lydimas katučių plojimais.Rodos, kad publika visai nebenorėtų, kad „raudonieji“ atsikvituotų su „baltaisiais“. Jau toks dauguomenės būdas, kai jau kam ji savo simpatiją paveda, tai ir galas, - sunku jau kitai partijai bepamergti. Taip ir čia.„Raudonieji“ vikriais smagiais judėjimais taip surėmė „baltuosius“, kad tie nebesumojo sulaikyti 2 smūgių. Ir štai jau atsilygino „baltiesiem“. O publika net nebešypso, o katučių „raudoniesiem“ tai ir pyragu neišprašytum…Taip ir baigės šis įdomus žaidimas lygiomis išdavomis.Keli „raudonųjų“ (Juozapaitis, Vikt.Dineika, Garbačiauskas) be galo vikrūs ir be to estetingai žaidžia.„Baltieji“ amerikonai irgi vikrūs, tik jau nebe taip švelniai žaidžia, nors perduoda vienas kitam labai gerai.Referi buvo neakylus ir nežinąs, matyti, taisyklių.Basketbolas - rankinis žaidimas turi daug gerų pusių. Ypač jis papildo futbolą - kojų žaidimą“.
Gegužės 1 dieną išleistame numeryje apie pirmąsias rungtynes papasakojo „Lietuvos sporto“ žurnalas:
„Reikia pripažinti rungtynės buvo labai indomios ir suteikė labai malonaus įspūdžio žiūrėtojams, kurie žiūrint į mus vikrius, linksmus žaidėjus jautė esantys visai kultūringoj valstybėj.Žaidėjų tarpe matėme jau žinomus iš pereitų metų sportininkus S.Garbačiauską, Juozapaitį, K.Bulotą, V.Dineiką, S.Darių, kuriais širdingai galėjome pasidžiaugti jų gražiu žaidimu, o ypač S.Dariaus, V.Dineikos, Juozapaičio ir dar baltosios komandos dešiniuoju sparnu Glamba, kuris įmušė tris taškus golus raudoniesiems. Jį pirmą kart tenka matyti sporte.Neblogai žaidė ir kiti, todėl nuo šių pirmų rungtynių pasiliko, bendrai imant, labai malonus įspūdis.Gausinga ir šviesi savo gyvumu Lietuvos Fizinio Lavinimos Sąjunga, per ją mes įgaunam vis naujų ir naujų sporto srityje žinių, jos triūsu pažinom pirmąjį žaislą futbolą, lengvą atletiką, žiemos sportą hockey,…“
Pirmosios oficialios varžybos ir jų reikšmė
Lietuvos sporto istoriografijoje įsivyravo teiginys, kad pirmosios „oficialios“ krepšinio rungtynės Lietuvoje įvyko 1922 metų balandžio 23 dieną, o jose LFLS komanda nugalėjo Kauno rinktinę 8:6.
Tačiau, anot žiniasklaidos pranešimų, Kauno Vytauto kalne įrengtoje krepšinio aikštelėje susitiko iš Lietuvos Fizinio Lavinimosi Sąjungos (LFLS) sportininkų sudarytos „raudonųjų“ ir „baltųjų“ vyrų komandos, kurių rungtynės baigėsi lygiosiomis 8:8.
Vis dėlto, pažymint būtent šią datą, nepelnytai pamirštamos tikrosios Lietuvos krepšinio pradininkės - Kauno sportininkės, ir visi laurai priskiriami tik retsykiais kamuolį į krepšį pamėtydavusiems sportininkams vyrams.
Krepšinio šimtmečio minėjimas
Minint šalies krepšinio šimtmetį, numatyta parengti ir visuomenei pristatyti dokumentinių kino filmų ir televizijos laidų ciklų, istorinių knygų, surengti ne mažiau kaip 1000 sporto varžybų ar sporto renginių. Lietuvos krepšinio šimtmečio minėjimo programa parengta įgyvendinant Seimo 2021 m. gegužės 13 d. nutarimą „Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos krepšinio šimtmečio metais“.
Pagrindinis šalies krepšinio šimtmečio renginių organizatorius yra Lietuvos krepšinio federacija.
Krepšinio pradininkas Lietuvoje - Steponas Darius
Vienas iš pagrindinių krepšinio iniciatorių Lietuvoje buvo Steponas Darius. Jis ne tik populiarino krepšinį, bet ir futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas.
Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų kartu su tėvais emigravo į JAV. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Grįžo į Lietuvą 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika.
Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose.
Lietuvos rinktinės pasiekimai
Lietuvos krepšinio rinktinė yra pasiekusi daug įspūdingų laimėjimų tarptautinėje arenoje. 1937 m. Rygoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmąkart tapo Europos čempionais. 1939 m. Kaune Lietuva vėl tapo Europos čempionais.
Atgavus nepriklausomybę, Lietuvos krepšininkai vėl atstovavo Lietuvos rinktinei svarbiausiuose čempionatuose po savo vėliava. 1992 m. Olimpinėse žaidynėse Barselonoje Lietuvos rinktinė iškovojo bronzos medalius.