"Lietuvos Sportas" Laikraštis: Puslapis į Tarpukario Lietuvos Sporto Istoriją

Įvadas

Šis straipsnis skirtas atskleisti laikraščio "Lietuvos Sportas" istoriją 1922 metais, atsižvelgiant į to meto Lietuvos sporto gyvenimą ir svarbius įvykius. Taip pat bus aptariami svarbūs asmenys, prisidėję prie sporto plėtros Lietuvoje tarpukariu.

Pirmieji Žingsniai Lietuvos Sporte

Prieš pradedant nagrinėti laikraščio istoriją, svarbu paminėti, kad futbolas Lietuvoje gyvavo ir tarpukariu. Tai iliustruoja Petro Kaminsko nuotraukos ir fotoatvirukai. Pirmoji futbolo komanda Lietuvoje buvo suburta 1911 metais. 1923 m. birželio 24 d. Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė sužaidė pirmąsias oficialias rungtynes, kuriose pralaimėjo Estijos rinktinei rezultatu 0:5. Tačiau jau po poros mėnesių, prieš tuos pačius estus, buvo pasiekta pirmoji pergalė rezultatu 2:1. Vėliau Lietuva reguliariai dalyvavo tarptautinėse futbolo varžybose iki pat sovietmečio.

"Lietuvos Sportas": Pirmasis Sporto Leidinys Lietuvoje

"Lietuvos Sportas" buvo pirmasis sporto leidinys Lietuvoje, pradėtas leisti 1922 m. Kaune. Laikraščio pirmasis numeris pasirodė vasario 1 dieną. Nuo ketvirtojo numerio, jis tapo iliustruotu sporto ir fizinio auklėjimo žurnalu. Šis leidinys buvo dvisavaitinis, nespalvotas, turėjo 16-8 puslapius. "Lietuvos Sportas" buvo Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS), o nuo 4 numerio - ir Lietuvos sporto lygos (LSL) bei Lietuvos jachtklubo organas.

Turinys ir Bendradarbiai

Laikraštyje buvo spausdinama informacija apie Lietuvos ir užsienio sportinį gyvenimą. Nuo 4 numerio buvo pateikiama ir specialių praktinių žinių, patarimų sporto treniruotės, mankštinimosi klausimais sportuojantiems, treneriams, sporto vadovams. Tarp aktyviausių bendradarbių buvo žinomi to meto sporto visuomenės veikėjai:

• K. Bulota (lengvoji atletika)
• K. Dineika
• J. Eretas
• S. Garbačiauskas (futbolas, sporto aktualijos)
• K. Grinius
• A. Karnauskaitė-Ingelevičienė (moterų sportas)
• J. Teišerskis (lengvoji atletika)
• J. Vencius

Laikraščio redaktorė buvo E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė. Iš pradžių leido ir finansavo LFLS, nuo 4 numerio - LSL. Spausdino „Varpo" bendrovės spaustuvė Kaune.

Taip pat skaitykite: „Lietuvos sportas“ – sporto istorijos dalis

Leidimo Nutraukimas

"Lietuvos Sportas" išleido 12 numerių. Pirmasis numeris išėjo vasario 1 d., paskutinis - spalio 22 dieną. Leidimas nutrūko dėl finansinių sunkumų.

Kiti Sporto Leidiniai Tarpukario Lietuvoje

Be "Lietuvos Sporto", tarpukario Lietuvoje ėjo ir kiti sporto leidiniai:

• Sportas (1923-1928 m.) - sporto ir fizinio auklėjimo žurnalas.
• Saulėtos Pramogos (1923 m.) - mokslo, blaivybės ir sveikatos žurnalo „Sargyba" priedas sporto reikalams.
• Jėga ir Grožis (1923-1928 m.) - racionalios kūno kultūros laikraštis.
• Sporto Menturys (1925-1927 m.) - sporto humoro ir satyros laikraštis, „Sporto" laikraščio priedas.
• Jaunimo Sportas (1928-1929 m.) - mėnesinis iliustruotas savaitraščio „Sargyba" priedas.
• Iliustruotas Sportas (1929 m.) - sporto savaitraštis.
• Mūsų Sportas (1931-1932 m.) - sporto ir fizinio auklėjimo laikraštis.
• Fiziškas Auklėjimas (1931-1940 m.) - iliustruotas pedagoginis mankštos, sporto ir sveikatos žurnalas.
• Sporto Pasaulis (1933-1934 m.) - savaitinis iliustruotas žurnalas.
• Kūno Kultūra ir Sveikata (1933-1934 m.) - fizinio auklėjimo ir sporto savaitraštis.
• Sporto Tribūna (1933-1935 m.) - savaitinis iliustruotas sporto žurnalas.
• Sparnai (1934 m.) - mėnesinis oro sporto žurnalas.
• Lietuvos Sparnai (1935-1940 m.) - karo ir sporto aviacijos, nuo 1938 m. ir automobilizmo žurnalas.
• Stadionas (1936 m.) - informacinis sporto laikraštis.
• Lietuvos Sportas (1937-1938 m.) - sporto laikraštis, atkurtas 1922 m. Kaune ėjęs to paties pavadinimo leidinys.
• Šachmatai ir Bridžas (1934 m.) - mėnesinis žurnalas.
• Sporto Dienos (1935 m.) - dvisavaitinis sporto žurnalas.
• Sporto Naujienos (1935-1936 m.) - savaitinis sporto laikraštis.
• Šachmatai (1938-1939 m.) - dvisavaitinis laikraštis.
• Sporto Žinios (1939 m.) - iliustruotas sporto savaitraštis.
• Liaudies Sparnai (1940-1941 m.) - aviacijos sporto žurnalas, ėjęs vietoj uždarytų „Lietuvos sparnų".
• Raudonasis Sportas (1940-1941 m.) - sporto savaitraštis, ėjęs pirmosios sovietų okupacijos metais.

Svarbūs Asmenys Lietuvos Sporto Istorijoje

Tarpukario Lietuvoje buvo daug asmenų, kurie reikšmingai prisidėjo prie sporto plėtros. Štai keletas iš jų:

• Steponas Darius: Futbolininkas, neoficialus treneris, teisėjas, propagandininkas, taip pat aktyvus kitų sporto šakų pradininkas.
• Vytautas Petrauskas: Vienas pirmosios nepriklausomos Lietuvos sporto organizacijos - Lietuvos sporto lygos (LSL) - steigėjų.
• Antanas Saunoris: Įsteigė pirmąją Lietuvoje futbolo teisėjų kolegiją.
• Leonas Juozapaitis: 1922, 1923 m. Lietuvos futbolo čempionas.
• Bronius Štencelis: 1930 m. įkūrus Fiziško auklėjimo draugiją, B. Štencelis tapo jo pirmininku.
• Romualdas Marcinkus: Lietuvos futbolo rinktinės kapitonas ir treneris.
• Steponas Garbačiauskas: Vienas iš LSL, LFLS, Futbolo lygos, teisėjų kolegijos steigėjų ir vadovų.
• Valerijonas Balčiūnas: Vienas iš Kauno Šančių „Kovo“ klubo steigėjų.
• Nikodemas Čerekas: Nuo 1922 m. Kauno LFLS narys.
• Antanas Lingis: Rezultatyviausias tarpukario Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas.
• Juozas Eretas: Kartu su K. Dineika 1922 m. įkūrė Lietuvos gimnastikos ir sporto sąjungą (LGSFC).

Steponas Darius: Universalus Sportininkas ir Asmenybė

Steponas Darius (tikroji pavardė Darašius) gimė 1907 m. kaime, netoli Tauragės. 1917 m. pasivadino Dariumi, sutrumpinęs antrąją tėvo pavardę. Jis buvo ne tik futbolininkas, bet ir aktyvus kitų sporto šakų, tokių kaip krepšinis, beisbolas, ledo ritulys, greitasis čiuožimas ir boksas, pradininkas. S. Darius daug pasidarbavo rengiant Lietuvos futbolo rinktinę pirmą kartą dalyvauti 1924 m. olimpinėse žaidynėse Paryžiuje.

Kiti Sporto Veikėjai

• Vytautas Petrauskas buvo vienas pirmosios nepriklausomos Lietuvos sporto organizacijos - Lietuvos sporto lygos (LSL) - steigėjų. Jis taip pat buvo vienas iniciatorių 1923 m. steigiant Lietuvos dviratininkų sąjungą (LDS), turėjusią ir Futbolo skyrių.
• Antanas Saunoris 1925 m. įsteigė pirmąją Lietuvoje futbolo teisėjų kolegiją, pats buvo išrinktas jos vicepirmininku.
• Leonas Juozapaitis 1922, 1923 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu, atstovaudamas LFLS.
• Romualdas Marcinkus 1927 ir 1932 m. su LFLS tapo Lietuvos čempionu. 1927 m. buvo pakviestas į Lietuvos futbolo rinktinę, tapo jos kapitonu.
• Steponas Garbačiauskas žaisdamas LFLS, KSK ir „Kovo“ sporto klubuose 1922, 1923 ir 1926 m. tapo Lietuvos čempionu.

Futbolas 1924 m. Olimpinėse Žaidynėse Paryžiuje

1924 m. Lietuvos futbolo komanda dalyvavo Olimpinių žaidynių futbolo turnyre Paryžiuje. Prieš varžybas Lietuvos rinktinė buvo suburta paskubomis ir rimčiau pasiruošti turnyrui nespėjo.

Taip pat skaitykite: Prienų krepšinio istorija

Kiti Svarbūs 1922 Metų Įvykiai Lietuvoje

1922 metais Lietuvoje vyko ne tik sporto, bet ir kitų sričių įvykiai. Štai keletas iš jų:

• Lietuva tapo Pasaulio pašto sąjungos nare.
• Maskvoje buvo nužudytas Lietuvos karo atstovo padėjėjas.
• Islandija pripažino Lietuvą de jure.
• Į Kauną parėjo Amerikos lietuvių dovana - Laisvės Varpas.
• Kaune buvo nutarta įsteigti greitosios pagalbos stotį.
• Klaipėdą pasiekė Ispanijos (gripės) liga.
• Lietuvos Raudonasis Kryžius organizavo visai Lietuvai nuolatinę loteriją.
• Aukštųjų karininkų kursų Pirmoji laida.
• Lietuvos Fizinio Lavinimo Sąjungos (LFLS) čiuožykloje Kauno Nemuno uoste pirmą kartą Lietuvoje įvyko hockej rungtynės tarp Svečių ir LFLS komandų.
• Lietuva pereina prie metrinės vienetų sistemos.

Taip pat skaitykite: Lietuvos sporto istorija laikraštyje „Sportas“ (1968 m.)

tags: #laikrastis #lietuvos #sportas #1922