Įvadas
Prieš devynias dešimtis metų, 1928 m., būtent čiuožėjas tapo pirmuoju žiemos olimpiečiu iš Lietuvos. Tai buvo Kęstutis Bulota, kurio istorija ir pasiekimai yra svarbi Lietuvos sporto istorijos dalis. Šiame straipsnyje panagrinėsime K. Bulotos gyvenimą, sportinę karjerą ir jo reikšmę Lietuvos olimpiniam judėjimui.
Čiuožimo Istorija: Nuo Pramogos Iki Sporto
Norint suprasti K. Bulotos pasiekimus, verta trumpai apžvelgti greitojo čiuožimo istoriją. Prieš tūkstantį metų, o gal ir dar seniau, šiaurės Europos gyventojai pritaisė prie batų kaulines pačiūžas, kad galėtų keliauti per užšalusį vandenį. XVI amžiuje čiuožimas jau buvo ir pramoga, o XVII amžiuje jis po truputį pradėjo virsti sportu.
1642 m. Škotijoje buvo įkurtas pirmas čiuožimo klubas, 1763 m. Anglijoje surengtos pirmosios žinomos varžybos. Olandijoje, Fryzijos regione, XVIII a. jau vyko 11 miestų turas. Jo metu čiuožėjai vandens keliais įveikdavo maždaug 200 km. Tiksliau, įveikia iki šiol, nes tradicija tebegyvuoja.
1889 m. olandai pakvietė į svečius britus, amerikiečius bei rusus ir surengė varžybas, kurias patys pavadino pasaulio čempionatu. 1892 m., taip pat Olandijoje, buvo įkurta Tarptautinė čiuožimo federacija (International skating union, ISU). Tai yra pati seniausia žiemos sporto šakų pasaulinė organizacija.
Olimpinėje programoje greitasis čiuožimas yra nuo pirmųjų, 1924 m. Šamoni mieste vykusių žiemos žaidynių. Debiutas galėjo įvykti dar anksčiau, nes buvo priimtas sprendimas kviesti čiuožėjus į 1916 m. vasaros žaidynes. Jos neįvyko dėl pasaulinio karo. 1924 m. varžybose dalyvavo tik vyrai, moterys savo šanso laukė dar ilgai, iki 1960 m. Kitas svarbus puslapis čiuožimo istorijoje buvo atverstas 1992 m. Tais metais olimpinėje programoje atsirado greitasis čiuožimas trumpuoju taku.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Kęstutis Bulota: Gyvenimas ir Karjera
Kęstutis Bulota studijavo Berlyne ir dar iki olimpinio starto buvo dalyvavęs tarptautinėse greitojo čiuožimo varžybose. Paskelbus nepriklausomybę, jis buvo vienas Lietuvos sporto pradininkų, o greituoju čiuožimu labiausiai susidomėjo mokydamasis Berlyne. K.Bulota dalyvavo Vokietijoje rengtose greitojo čiuožimo varžybose, nuvyko į 1928 m. pasaulio pirmenybes, o paskui iščiuožė į ledo taką per Sankt Morico žiemos olimpines žaidynes.
1928 m. Sankt Morico Olimpiada
1928 m. Sankt Morico žaidynėse startavo Kęstutis Bulota. Sankt Morice lietuvis triskart užėmė vietas trečiajame dešimtuke. 1500 ir 5000 m nuotoliuose jis buvo 25-as, 500 m distancijoje - 28-as. Visose trijose rungtyse K.Bulotai pavyko aplenkti po kelis varžovus. Jis dalyvavo ir 10000 metrų čiuožime, bet dėl atlydžio varžybos buvo nebaigtos, o rezultatus teisėjai anuliavo.
K.Bulota startavo visose keturiose olimpinėse greitojo čiuožimo rungtyse. Jis užėmė 28 vietą čiuoždamas trumpiausią 500 m nuotolį ir dukart liko 25-tas - 1500 m ir 5000 m greitojo čiuožimo varžybose. Lietuvos sportininkas nučiuožė ir 10 000 m, bet šios rungties varžybos atšilus orui nebuvo baigtos. Septyni čiuožėjai pasiekė finišą, bet čiuožiant penktai sportininkų porai pačiūžos tiesiog klimpo sparčiai tirpstančiame lede. Todėl teisėjai sustabdė varžybas ir panaikino iki tol pasiektus rezultatus.
Tragiškas Likimas
Deja, pirmojo žiemos žaidynėse dalyvavusio lietuvio likimas susiklostė tragiškai. K.Bulota buvo ištremtas į Sibirą ir 1941 m. ten žuvo. K. Bulotos gyvenimas baigėsi tragiškai: 1941 m. jis sovietų valdžios buvo suimtas ir išvežtas į Sibirą, kur lageryje nušautas už bandymą pabėgti.
Greitasis Čiuožimas: Taisyklės ir Skirtumai
Ledo takas, kuriuo čiuožia sportininkai, dažniausiai yra apskritimo formos. Varžybos gali vykti ant natūralaus ledo, bet olimpinėse žaidynėse nuo 1960 m. vyksta ant dirbtinio. Tradiciniame greitajame čiuožime takas yra 400 metrų ilgio. Šort treke, kaip sako jau pats pavadinimas, takas yra trumpesnis, maždaug 111 metrų ilgio.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Tarp dviejų disciplinų yra ir daugiau skirtumų. Tradicinis čiuožimas yra nekontaktinė sporto šaka, sportininkai nesiliečia vienas prie kito, išskyrus tuos atvejus, kai prisiliečia netyčia, pavyzdžiui, besikeisdami takais. Dalyviai startuoja poromis. Šort treke ant ledo kartu pasirodo nuo keturių iki šešių sportininkų. Šioje disciplinoje kontakto dažniausiai nepavyksta išvengti, netrūksta griuvimų ir diskvalifikacijų.
Rungtys
Dar 1892 m. ISU nustatė, kad varžybos vykdomos 500, 1500, 5000 ir 10000 metrų nuotoliuose. Šios distancijos buvo 1924 m. olimpinėse žaidynėse, bet ten paskelbtas ir bendras visų rungčių nugalėtojas. Juo tapo Suomijos sportininkas Klasas Tiunbergas (Clas Thunberg). Kitose žaidynėse tradicijos skelbti bendrą nugalėtoją buvo atsisakyta. Kai 1960 m. į žaidynes buvo priimtos moterys, joms nustatytos kiek kitokios distancijos - 500, 1000, 1500 ir 3000 metrų.
Vėliau vyrų varžybose atsirado 1000, o moterų - 5000 metrų nuotoliai. Olimpinių rungčių skaičius dar padidėjo 2006 m., kai pradėtos rengti komandų persekiojimo varžybos.
Šort treke yra trys tradiciniai nuotoliai - 500, 1000 ir 1500 metrų. Be to, dėl medalių varžomasi estafetėse.
Lietuvos Čiuožimas Po K. Bulotos
Po Antrojo pasaulinio karo lietuviai kurį laiką dalyvavo TSRS čempionatuose, bet ilgainiui ši sporto šaka prarado pozicijas. Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos čiuožėjai grįžo į tarptautinę areną, tačiau ne ilgajame take, o šort treke. Tai suprantama, nes nedideli tako matmenys leidžia sportuoti mažose čiuožyklose.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Agnė Sereikaitė
2012 m. A.Sereikaitė tapo pasaulio jaunimo vicečempione, paskui jai pavyko pasižymėti ir suaugusiųjų varžybose. Agnė iškovojo bronzos medalius 2015 m. Europos čempionate bei 2013 ir 2015 m. studentų universiadose, viename iš 2015 m. pasaulio taurės varžybų etapų.
Kai olimpinės žaidynės vyko Sočyje, A.Sereikaitei buvo 19 metų. Olimpinis debiutas nebuvo labai sėkmingas. 500 m nuotolyje lietuvė liko 24-a, 1500 m distancijoje - 16-a, o 1000 m varžybose ji buvo diskvalifikuota.
Salvijus Ramanauskas
Lietuva turi dar vieną talentingą čiuožėją, jaunių varžybose ne kartą pasižymėjusį Salvijų Ramanauską. Visgi olimpinio debiuto 17-mečiui reikės dar bent ketverius metus palaukti.
Olimpiniai Medaliai: Lyderiai ir Statistika
Daugiausiai prie čiuožimo vystymo prisidėję olandai ilgajame take neužleidžia pozicijų iki šiol. Šios šalies sportininkai olimpinėse žaidynėse yra iškovoję net 105 medalius. Prieš ketverius metus Sočyje Olandijos čiuožėjai iškovojo 8 iš 12 ilgojo tako aukso medalių.
Iš viso ilgajame take olimpinius medalius yra pelnę 23 šalių atstovai. Sporto šaka populiari ne tik Europoje bei Šiaurės Amerikoje, bet ir Azijoje.
Olimpinėse žaidynėse iškovoti medaliai (vieta, valstybė, auksas, sidabras, bronza, iš viso):
- Olandija 35 36 34 105
- JAV 29 22 16 67
- Norvegija 25 28 27 80
- TSRS 24 17 19 60
- Vokietija 13 15 10 38
Šort trekas:
- Pietų Korėja 21 12 9 42
- Kinija 9 13 8 30
- Kanada 8 11 9 28
- JAV 4 6 9 19
Tituluočiausi Sportininkai
Daugiausiai olimpinių medalių ilgajame take yra iškovojusi vokietė Klaudija Pechštain (Claudia Pechstein). Nuo 1992 iki 2006 m. ji 5 kartus pasipuošė auksu, po 2 kartus - sidabru ir bronza. Po 8 olimpinius medalius turi olandė Iren Viust (Ireen Wust) bei vokietės Karin Enkė (Karin Enke) ir Gunda Nyman (Gunda Niemann). Visgi aukso medalių skaičiumi visas jas lenkia Lidija Skoblikova. TSRS atstovė 1960-1968 m. olimpine čempione tapo 6 kartus. Tarp vyrų lyderiu iki šiol išlieka K.Tiunbergas, 1924-1928 m. pelnęs 5 aukso ir po 1 sidabro bei bronzos medalį.
Šort treko varžybose tituluočiausi yra vyrai, o ne moterys. Jau minėtas V.Anas iki 2011 m. atstovavo Pietų Korėjai ir buvo žinomas kaip An Hjun Su. Būdamas korėjiečiu, šort treko asas 2006 m. žaidynėse pelnė 3 aukso ir 1 bronzos medalį. 2014 m. Sočyje kraitis buvo lygiai toks pats, tik nugalėtojo garbei jau grodavo Rusijos himnas. Iš viso V.Ano sąskaitoje yra 6 aukso ir 2 bronzos apdovanojimai.
Aštuonis olimpinius medalius turi ir JAV sportininkas Apolas Entonas Onas (Apolo Anton Ohno). 2002-2010 m. jis po 2 kartus iškovojo auksą bei sidabrą, 4 kartus - bronzą.
Lietuvos Dalyvavimas Žiemos Olimpiadose Po Nepriklausomybės Atkūrimo
Po 64 metų pertraukos vėl Prancūzijoje, tik šįkart Albervilyje, mūsų šalies sportininkai dalyvavo kaip nepriklausomos valstybės atstovai. Kvietimas į šias žaidynes buvo gautas vos prieš tris mėnesius, tad rinktinė suburta greitosiomis. Ją sudarė šeši sportininkai: du slidininkai, du biatlonininkai ir dailiojo čiuožimo pora.
Žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo šie sportininkai:
- 1992 m. Albervilis: Vida Vencienė (slidinėjimas), Ričardas Panavas (slidinėjimas), Kazimiera Strolienė (biatlonas), Gintaras Jasinskas (biatlonas), Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas (dailusis čiuožimas).
- 1994 m. Lilehameris: Tie patys sportininkai kaip ir 1992 m.
- 1998 m. Naganas: Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas (dailusis čiuožimas), Liutauras Barila (biatlonas), Ričardas Panavas (slidinėjimas), Vladislavas Zybaila (slidinėjimas), Kazimiera Strolienė (slidinėjimas), Linas Vaitkus (kalnų slidinėjimas).
- 2002 m. Solt Leik Sitis: Ričardas Panavas (slidinėjimas), Vadimas Gusevas (slidinėjimas), Vladislavas Zybaila (slidinėjimas), Irina Terentjeva (slidinėjimas), Liutauras Barila (biatlonas), Diana Rasimovičiūtė (biatlonas), Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas (dailusis čiuožimas).
- 2006 m. Turinas: Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas (dailusis čiuožimas), Diana Rasimovičiūtė (biatlonas), Karolis Zlatkauskas (biatlonas), Irina Terentjeva (slidinėjimas), Aleksejus Novoselskis (slidinėjimas), Vitalijus Rumiancevas (kalnų slidinėjimas).
- 2010 m. Vankuveris: Diana Rasimovičiūtė (biatlonas), Vitalijus Rumiancevas (kalnų slidinėjimas), Irina Terentjeva (slidinėjimas), Aleksejus Novoselskis (slidinėjimas), Mantas Strolia (slidinėjimas), Modestas Vaičiulis (slidinėjimas).
- 2014 m. Sočis: Ieva Januškevičiūtė (kalnų slidinėjimas), Rokas Zaveckas (kalnų slidinėjimas), Ingrida Ardišauskaitė (slidinėjimas), Vytautas Strolia (slidinėjimas), Diana Rasimovičiūtė (biatlonas), Tomas Kaukėnas (biatlonas), Agnė Sereikaitė (greitasis čiuožimas trumpuoju taku), Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas (dailusis čiuožimas).
- 2018 m. Pjongčangas: Tomas Kaukėnas (biatlonas), Vytautas Strolia (biatlonas), Natalija Kočergina (biatlonas), Diana Rasimovičiūtė (biatlonas), Mantas Strolia (slidinėjimas), Modestas Vaičiulis (slidinėjimas), Marija Kaznačenko (slidinėjimas), Andrejus Drukarovas (kalnų slidinėjimas), Ieva Januškevičiūtė (kalnų slidinėjimas).