Olimpinės žaidynės, įskaitant vasaros ir žiemos varžybas, yra svarbiausia ir didžiausia pasaulio sporto šventė. Jos vyksta kas ketverius metus, vasaros žaidynės - pirmaisiais, o žiemos - trečiaisiais olimpiados metais. Šiame straipsnyje nagrinėsime 1928 m. žiemos olimpines žaidynes, jų vietą, Lietuvos debiutą ir platesnį istorinį kontekstą.
Olimpinės Žaidynės: Apibrėžimas ir Struktūra
Olimpiada yra individualios arba komandinės sportininkų varžybos, kuriose dalyvauja nacionalinių olimpinių komitetų (NOK) atrinkti ir Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) patvirtinti sportininkai. Varžybas vykdo atitinkamų sporto šakų tarptautinės federacijos. Žaidynių sportinę programą sudaro tik olimpinės sporto šakos, kurių turi būti ne mažiau kaip 15 (vasaros žaidynių). Žiemos olimpinėms žaidynėms toks minimumas nenustatomas.
1928 m. Žiemos Olimpinės Žaidynės: Sankt Moricas
Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės įvyko 1924 m. Šamoni (Prancūzija). 1928 m. vasarį, žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuva debiutavo Šveicarijos kurorte Sankt Morice. Tai buvo antrosios žiemos olimpinės žaidynės istorijoje. Sankt Moricas įsikūręs kalnų įlankoje su unikaliu klimatu, 6000 pėdų aukštyje Šveicarijos Alpėse. Sankt Moricas yra vienintelė vieta Šveicarijoje, kur vyko Žiemos olimpinės žaidynės (1928 ir 1948 m).
Lietuvos Debitas Sankt Morice
Lietuvai Sankt Morice atstovavo vienintelis sportininkas - čiuožėjas Kęstutis Bulota. Jis startavo visose keturiose olimpinėse greitojo čiuožimo rungtyse. K. Bulota užėmė 28 vietą čiuoždamas trumpiausią 500 m nuotolį ir dukart liko 25-tas - 1500 m ir 5000 m greitojo čiuožimo varžybose. Lietuvos sportininkas nučiuožė ir 10 000 m, bet šios rungties varžybos atšilus orui nebuvo baigtos.
Lietuvos Dalyvavimas Tarpukario Olimpiadose
Vos šešerius metus gyvavusios nepriklausomos Lietuvos olimpinis debiutas įvyko 1924 m. Paryžiuje. Tuomet olimpinių žaidynių organizaciniam komitetui mūsų šalies paraiškoje buvo įrašytos septynios sporto šakos, bet žaidynėse dalyvavo tik futbolininkai ir dviratininkai. Dalyvauti IX vasaros olimpinėse žaidynėse Amsterdame 1928 m. Lietuva išsiuntė du boksininkus, keturis dviratininkus, penkis lengvaatlečius ir vieną sunkumų kilnotoją - iš viso 12 sportininkų. Geriausią rezultatą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, pasidalijęs 5-8 vietomis. Lietuvos sporto lygos vadovai atsiliepė ir į gautus JAV olimpinio komiteto kvietimus dalyvauti 1932 m. III žiemos žaidynėse Leik Plaside ir tų pačių metų X vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele. Tačiau dėl šalies fizinio ugdymo reformos ir materialinių nepriteklių Lietuvos sportininkai į tolimus JAV miestus nenuvyko. Taigi Lietuvos sportininkams per visą tarpukario laikotarpį teko garbė dalyvauti tik dvejose iš šešerių organizuotų vasaros olimpinių žaidynių.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Atsiminimai apie Antikos Olimpines Žaidynes
Olimpinių žaidynių ištakos yra antikos graikų sporto Olimpijos žaidynės. Antikos žaidynės buvo prisimintos dar Renesanso epochoje, bet tik 19 a. pabaigoje naujomis sąlygomis jas inicijavo, atgaivino ir organizavo P. de Coubertinas (Prancūzija). Pirmosios vasaros olimpinės žaidynės surengtos 1896 Atėnuose.
Kūno Kultūros Rūmai ir Tautinė Olimpiada
Beveik tuo pat metu buvo reformuojama ir šalies sporto sistema. Priėmus Kūno kultūros įstatymą 1932 metais, buvo įsteigti Kūno kultūros rūmai, perėmę Lietuvos sporto lygos ir Lietuvos futbolo lygos funkcijas. 1937 m. pagaliau pajudėjo Lietuvos olimpinio komiteto steigimo reikalai, o nepriklausomybės dvidešimtmetį buvo nuspręsta paminėti Tautine olimpiada. 1939 m. Lietuvos olimpinį komitetą pripažino ir Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK).
Lietuvos Sugrįžimas į Olimpinį Judėjimą
Sumanymas vėl atkurti savarankišką nacionalinį olimpinį komitetą kilo 1988-aisiais. 1991 m. rugsėjo 18 d. Berlyne susirinkęs TOK vykdomasis komitetas nutarė pripažinti Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionalinius olimpinius komitetus de facto ir tris Baltijos šalis grąžinti į tarptautinį olimpinį sąjūdį. 1991 m. lapkričio 11 d. Baltijos šalių olimpiniai komitetai pripažinti de jure. Į tarptautinę olimpinę areną, jau su trispalve Lietuva grįžo po 64 metų pertraukos, 1992-aisiais.
Lietuvos Sportininkų Pasiekimai Žiemos Olimpiadose
Pirmasis olimpinį apdovanojimą lietuvis žiemos olimpiadoje iškovojo 1984 m. Sarajeve (buv. Jugoslavija). Tuomet estafetėje 4x7,5 km aukso medalį laimėjo biatlonininkas Algimantas Šalna. 1988 m. Kalgaryje V.Vencienė iškovojo du medalius.
Pasiruošimas 2024 m. Paryžiaus Olimpiadai
Paryžiuje 2024 m. liepos 26-rugpjūčio 11 d. vyksiančios XXXIII vasaros olimpinės žaidynės bus dešimtos Lietuvos delegacijai. Ši sporto šventė, į kurią išvyko 50 Lietuvos sportininkų, atstovausiančių 13 sporto šakų, svarbi viso pasaulio sporto bendruomenei, bet Lietuvai ji - ypatinga, nes šiemet sukanka 100 metų, kai nepriklausomos Lietuvos sportininkai 1924 m. pirmą kartą varžėsi tarp geriausių atletų iš viso pasaulio.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
Taip pat skaitykite: Žiemos olimpinės žaidynės 1984