Olimpinės žaidynės - tai tarptautinės daugelio sporto šakų varžybos, vykstančios kas ketverius metus. Olimpinių žaidynių idėja kilo dar Antikinėje Graikijoje. Pradėjus po pasaulį plisti krikščionybės idėjoms, žaidynės buvo uždraustos, tačiau XIX a. pabaigoje idėja atgaivinta. Lietuva pirmą kartą olimpiadoje dalyvavo 1924 m. Paryžiuje. Vėliau dalyvavo dar dvejose - Amsterdamo ir Sankt Morice olimpinėse žaidynėse. Besiruošiant Helsinkio olimpiadai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas ir olimpinės žaidynės buvo atšauktos.
Istorinis kontekstas: Lietuva po Antrojo pasaulinio karo
Po Antrojo pasaulinio karo Lietuva neteko galimybės dalyvauti olimpinėse žaidynėse kaip atskira, savarankiška valstybė dėl Rusijos aneksijos ir okupacijos. Šiuo laikotarpiu Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse tegalėjo dalyvauti tik kaip sovietinių komandų nariai.
1952 m. Helsinkio olimpinės žaidynės
Naujas etapas prasidėjo nuo 1952 m. Helsinkio olimpinių žaidynių. Jose Lietuvos sportininkai atstovavo TSRS komandai. Šis etapas truko iki 1988 m. Seulo žaidynių. 1952 m. vasaros olimpinės žaidynės, oficialiai žinomos kaip XV olimpiados žaidynės, vyko Helsinkyje, Suomijoje. Šios žaidynės buvo pirmosios po Antrojo pasaulinio karo, kuriose dalyvavo Sovietų Sąjunga.
Lietuvos atstovai TSRS rinktinėje
Nepaisant sudėtingos politinės situacijos, Lietuvos sportininkai sugebėjo išsiskirti ir atstovauti Sovietų Sąjungai. 1952 m. Helsinkio olimpinėse žaidynėse TSRS rinktinė iškovojo sidabro medalius krepšinio varžybose. Šioje komandoje žaidė net keturi lietuviai: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus.
Krepšinio rinktinės pasiekimai
Šių keturių krepšininkų dalyvavimas TSRS rinktinėje buvo reikšmingas įvykis Lietuvos krepšinio istorijoje. Jų indėlis padėjo TSRS rinktinei iškovoti sidabro medalius, o Lietuvai - didžiuotis savo sportininkais.
Taip pat skaitykite: Faktai apie 1952 m. Oslo žaidynes
Steponas Darius - krepšinio pradininkas Lietuvoje
Prieš pradedant kalbėti apie 1952 m. olimpines žaidynes, verta prisiminti Steponą Darių, kuris laikomas krepšinio pradininku Lietuvoje.
Kas buvo Steponas Darius?
Visi lietuviai iš istorijos vadovėlių apie jį žino kaip apie lakūną, kuris kartu su kitu bendraminčiu Stasiu Girėnu lėktuvu „Lithuanica“ skrido per Atlantą į gimtinę Kauną ir ne daug likus iki tikslo žuvo jų lėktuvą numušus vokiečių karininkams. Taip, už šį žygdarbį jie buvo kiek įmanoma pagerbti, daug gatvių jų vardais pavadinti, daug paminklų pastatytų ir net gi jų atvaizdai buvo ant nacionalinės valiutos - 10 litų banknotų. Tačiau ne ką mažiau Steponas Darius nusipelnė Lietuvos sportui ir ne tik krepšiniui. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas.
Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų kartu su tėvais emigravo į JAV. Pradžioje porą metų pagyveno Newarke, o vėliau persikėlė ir įsikūrė Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje. Tiesa, iki grįžimo į Lietuvą dar įvyko karas. 1914-1918 m. kilus Pirmajam pasauliniam karui, kare S. Darius dalyvavo kaip savanoris, fronte Prancūzijoje tiesė telefono linijas. Nukentėjo dujų atakų metu, taip pat artilerijos sviedinio skeveldra sužeistas į šoną. Stodamas į kariuomenę pasikeitė pavardę - tapo Dariumi (sutrumpinta antroji tėvo pavardė Darašius).
Tai gi, į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 metų sausio 10-15 d., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą. Nuo 1927 m. - aviacijos kapitonas. Skraidydamas karo aviacijoje nepadarė nė vienos avarijos.
S. Dariaus sportinė veikla
Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis.
Taip pat skaitykite: „Lakers“ čempionų era
S. Dariaus indėlis į krepšinį
Pirmųjų oficialių krepšinio rungtynių Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.) dalyvis, žaidęs Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija.
Kiti svarbūs Lietuvos rinktinės pasiekimai
Lietuvos rinktinės istoriją galima rašyti nuo 1925 m. Pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje su Latvijos rinktine.
Lietuvos rinktinės dalyvavimas turnyruose
Lietuvos rinktinė dalyvavo įvairiuose turnyruose ir pasiekė puikių rezultatų, net ir būdama Sovietų Sąjungos dalimi.
- 1937 m. II Europos čempionatas Rygoje: Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
- 1939 m. III Europos čempionatas Kaune: Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
- 1946 m. II Antrasis Pabaltijo šalių čempionatas Kaunas: Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
- 1950 m. II Pabaltijo šalių spartakiada Kaunas: Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
- 1952 m. III Pabaltijo šalių spartakiada: Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
- 1953 m. I SSRS žiemos čempionatas Rygoje: Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
- 1954 m. II SSRS žiemos čempionatas Leningrade: Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
- 1954 m. IV Pabaltijo šalių spartakiada: Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
- 1955 m. III SSRS žiemos čempionatas Stalingrade: Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius.
- 1956 m. I-oji SSRS tautų spartakiada Maskvoje: Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius.
- 1957 m. V Pabaltijo šalių spartakiada Kaune: Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
Lietuvos krepšininkai TSRS rinktinėje
Lietuvos rinktinė nuo 1939 m. Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse po savo vėliava dalyvauti negalėjo, dėl visiems žinomų priežasčių. Tačiau ryškiausios mūsų krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei.
- 1947 m. Europos čempionatas Prahoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas.
- 1951 m. Europos čempionatas Paryžiuje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius.
- 1952 m. Olimpinės žaidynės Helsinkis: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus.
- 1953 m. Europos čempionatas Maskvoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius, Algirdas Lauritėnas.
- 1955 m. Europos čempionatas Budapešte: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Stanislovas Stonkus.
- 1956 m. Olimpinės žaidynės Melburnas: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Kazys Petkevičius, Stanislovas Stonkus.
- 1957 m. Europos čempionatas Sofijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas.
- 1965 m. Europos čempionatas Tarybų Sąjungoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju.
- 1967 m. Europos čempionatas Suomijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. Jis taip pat išrinktas į geriausių čempionato žaidėjų simbolinį penketuką.
- 1967 m. Pasaulio čempionatas Urugvajuje: TSRS rinktinė tampa čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 1968 m. Olimpinės žaidynės Meksika: TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
- 1969 m. Europos čempionatas Italijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
- 1970 m. Pasaulio čempionatas Jugoslavijoje: TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 1971 m. Europos čempionatas Šiaurės Vokietijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 1972 m. Olimpinės žaidynės Miunchenas: TSRS tampa olimpine čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
- 1973 m. Europos čempionatas Ispanijoje: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
- 1974 m. Pasaulio čempionatas Puerto Rike: TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
- 1978 m. Pasaulio čempionatas Filipinuose: TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša.
- 1979 m. Europos čempionatas Italijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Valdemaras Chomičius.
- 1980 m. Olimpinės žaidynės Maskvoje: TSRS iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša.
- 1981 m. Europos čempionatas Čekoslovakijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša.
- 1982 m. Pasaulio čempionatas Kolumbijoje: TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius.
- 1983 m. Europos čempionatas Prancūzijoje: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša. Arvydas Sabonis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 1985 m. Europos čempionatas Vakarų Vokietijoje: TSRS rinktinė tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Rimas Kurtinaitis. Arvydas Sabonis pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju ir išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 1986 m. Pasaulio čempionatas Ispanija: TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius. Arvydas Sabonis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 1987 m. Europos čempionatas Graikijoje: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša. Šarūnas Marčiulionis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 1988 m. Olimpinės žaidynės Seulas: TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Šarūnas Marčiulionis.
- 1989 m. Europos čempionatas Jugoslavijoje: TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Arvydas Sabonis.
- 1990 m. Pasaulio čempionatas Argentinoje: TSRS iškovoja sidabro medalius. Rinktinės vyriausiasis treneris buvo Vladas Garastas.
Lietuvos grįžimas į olimpinę šeimą
1991 m. rudenį Lietuva pagaliau grįžo į olimpinę šeimą kaip nepriklausoma valstybė. Pirmasis savarankiškas bandymas startuoti buvo 1992 m. žiemos olimpinėse žaidynėse Albervilyje. Sportininkų sąlygos buvo prastos, jie turėjo vos kelis mėnesius pasirengti, todėl dideli lūkesčiai nepuoselėti.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
1992 m. vasaros olimpinės žaidynės Barselonoje
Dar prieš žaidynes Lietuvos krepšininkai pademonstravo, kad Barselonoje galima viltis medalio. Mūsų rinktinė dalyvavo atrankos turnyre Saragosoje ir pasiekė 11 pergalių iš tiek pat galimų. Pagaliau rugpjūčio 5 d. apdovanojimas suspindo ir mums. Disko metikas Romas Ubartas tapo pirmuoju nepriklausomos Lietuvos olimpiniu čempionu.
Kiti svarbūs Lietuvos pasiekimai po nepriklausomybės atgavimo
- 1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės: Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius.
- 2000 m. Olimpinės žaidynės Sidnėjus: Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius.
- 2003 m. Europos čempionatas Švedija: Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
- 2010 m. Pasaulio čempionatas Turkija: Lietuva Iškovoja bronzos medalius.