Olimpinės žaidynės literatūroje traktuojamos kaip svarbiausias sporto įvykis pasaulyje, kuriame susipina politiniai, ekonominiai ir kultūriniai interesai. Tai renginys, kuris pritraukia milžiniškos auditorijos dėmesį ir kuriam išskirtinį reikšmę rodo šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės. Šis olimpinės žaidynės virsta svarbiu mokslininkų tyrimų objektu.
Šiame straipsnyje panagrinėsime 1952 m. Oslo žiemos olimpines žaidynes, apžvelgsime svarbiausius faktus, istorinį kontekstą ir sporto šakas, kuriose varžėsi atletai.
Bendroji informacija apie 1952 m. Oslo žiemos olimpines žaidynes
1952 m. žiemos olimpinės žaidynės, oficialiai VI žiemos olimpinės žaidynės, buvo žiemos sporto varžybos, vykusios Osle, Norvegijoje. Tai buvo pirmosios žiemos olimpinės žaidynės, surengtos Skandinavijos šalyje, ir trečiosios olimpinės žaidynės, surengtos Norvegijoje (pirmosios dvi buvo 1928 m. vasaros olimpinės žaidynės Amsterdame ir 1936 m. žiemos olimpinės žaidynės Garmiše-Partenkirchene).
Žaidynės vyko nuo vasario 14 iki vasario 25 d., jose dalyvavo 694 sportininkai iš 30 šalių, kurie varžėsi 22 rungtyse 8 sporto šakose.
Žaidynių istorija ir reikšmė
Oslo žaidynės turėjo didelę reikšmę ne tik Norvegijai, bet ir visam olimpiniam judėjimui. Jos parodė, kad žiemos sportas gali pritraukti didelę auditoriją ir tapti populiariu renginiu. Be to, žaidynės padėjo atgaivinti Norvegijos ekonomiką po Antrojo pasaulinio karo ir sustiprino šalies įvaizdį pasaulyje.
Taip pat skaitykite: Dalyvavimas 1952 m. Olimpinėse žaidynėse
Olimpinės žaidynės literatūroje traktuojamos kaip svarbiausias sporto įvykis pasaulyje, kuriame susipina politiniai, ekonominiai, kultūriniai interesai. Tai renginys, kuris pritraukia milžiniškos auditorijos dėmesį, kuriam išskirtinį reikšmę rodo šiuolaikinės žiniasklaidos technologijos. Šios olimpinės žaidynės virsta svarbiu mokslininkų tyrimų objektu.
Pažymėtina, jog pagal Olimpinę chartiją, terminas olimpinės žaidynės apima olimpiados (ketverių metų laikotarpio) žaidynes ir žiemos olimpines žaidynes. Olimpiados žaidynės - oficialus vasaros žaidynių pavadinimas. Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje yra paplitę olimpiados žaidynes vadinti ir vasaros olimpinėmis žaidynėmis.
Sporto šakos ir rungtys
1952 m. Oslo žiemos olimpinėse žaidynėse sportininkai varžėsi šiose sporto šakose:
- Kalnų slidinėjimas: Šiuolaikinis kalnų slidinėjimas atsirado maždaug 1850 m., kai norvegų legenda Sondre Norheimas išpopuliarino slides su išlenktais galais. Pirmosios varžybos įvyko Norvegijoje 1868 m.
- Biatlonas: Biatlonas kilo iš XVII-XIX a. Norvegijoje, Švedijoje, Rusijoje ir Anglijoje vykusių kareivių lenktynių su kliūtimis ir 1924-1948 m. vykdytų karinių patrulių varžybų. Biatlono varžybos vyksta slidinėjimo trasoje su dviem arba keturiais šaudymo ruožais, kuriuos pasiekus šaudoma gulomis ir stovint. Kiekviename etape šaudykloje šaudoma į penkis taikinius.
- Bobslėjus: Bobslėjus - žiemos sporto šaka, kurioje komandos leidžiasi ledo trasa specialiu bobu.
- Slidinėjimas: Rašytiniuose šaltiniuose slidės pirmą kartą paminėtos VI a. Skandinavų sagose minimas Norvegijos karalius Olafas Trigvasonas garsėjo gerais slidinėjimo įgūdžiais, o nuo 960 m. visi Norvegijos karalystės didikai privalėjo gerai valdyti slides. Dėl atšiauraus klimato ir ilgų žiemų Skandinavijoje viduramžiais slides turėjo visi - žemdirbiai, medžiotojai ir kariai, o nuo XVIII a. šis žiemos sporto inventorius tapo privalomas Švedijos kariuomenėje. Slidinėjimas - viena sudėtingiausių ištvermės sporto šakų. Slidinėjant, kaip ir bėgant, irkluojant ar plaukiant, sudeginama daugiausia kalorijų per valandą. Varžybos gali vykti dviem stiliais - klasikiniu ir laisvuoju. Klasikiniu stiliumi dažnai šliuožiama parengtomis vėžėmis, kurios turi du lygiagrečius įpjovimus į sniegą.
- Dailusis čiuožimas: Dailusis čiuožimas - sporto šaka, kurioje sportininkai atlieka įvairius elementus ant ledo pačiūžomis.
- Ledynų ritulys: Ledynų ritulys - komandinė sporto šaka, kurioje žaidėjai stengiasi įmušti ritulį į priešininkų vartus.
- Šiaurės dvikovė: Ši sporto šaka, kurioje varžosi tik vyrai, susideda iš dviejų rungčių - šuolių su slidėmis ir slidinėjimo kroso. Iš pradžių sportininkai atlieka šuolį nuo tramplino su slidėmis, o vėliau šliuožia. Varžybos vyksta pagal vadinamąją Gunderseno sistemą. Sportininkai į slidinėjimo rungties startą stoja pagal šuolių rezultatus.
- Šuoliai su slidėmis: Šuoliai su slidėmis atsirado Morgedalyje (Norvegija), bet pirmos rimtos varžybos buvo surengtos 1862 m. kitame Norvegijos mieste Trisilyje. Pirmosios plačiai žinomos šuolių nuo tramplino varžybos buvo pavadintos „Husebyrennet“ ir vyko Osle nuo 1879 m. Rezultatas skaičiuojamas vertinant šuolio ilgį ir jo atlikimo techniką, už kurią teisėjai skiria taškų.
Dalyvavusios šalys
1952 m. Oslo žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo 30 šalių.
Medalių lentelė
Štai dešimt šalių, kurios iškovojo daugiausiai medalių 1952 m. Oslo žiemos olimpinėse žaidynėse:
Taip pat skaitykite: „Lakers“ čempionų era
- Norvegija
- JAV
- Suomija
- Kanada
- Austrija
- Vokietija
- Italija
- Švedija
- Šveicarija
- Vengrija
Įdomūs faktai
- Tai buvo pirmosios žiemos olimpinės žaidynės, kurias transliavo televizija.
- Norvegija laimėjo daugiausiai medalių - iš viso 16.
- Suomijos sportininkas Veikko Hakulinenas laimėjo tris aukso medalius slidinėjimo rungtyse.
- JAV sportininkė Andrea Mead Lawrence laimėjo du aukso medalius kalnų slidinėjimo rungtyse.
Olimpiados reikšmė žiniasklaidoje
Olimpinės žaidynės literatūroje traktuojamos kaip svarbiausias sporto įvykis pasaulyje, kuriame susipina politiniai, ekonominiai, kultūriniai interesai. Tai renginys, kuris pritraukia milžiniškos auditorijos dėmesį, kuriam išskirtinį reikšmę rodo šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės. Šis olimpinės žaidynės virsta svarbiu mokslininkų tyrimų objektu.
Žiniasklaida ir sportas tapo neatsiejami. Be sportininkų pergalių nebūtų darbo žiniasklaidai, o be žiniasklaidos sporto laimėjimai ar problemos tebūtų vietinės reikšmės dalykai. Didelis tarpusavio ryšys atsirado tarp periodinių leidinių, televizijos ir sporto: spaudoje visuomet keli puslapiai skiriami sportui, televizijos sėkmingai naudoja sporto transliacijas užpildydamos programų tinklelius. Televizijos kanalų populiarumas netgi tapo priklausomas nuo to, ar galima įsigyti teises transliuoti vienas ar kitas sporto varžybas.
Tyrimo rezultatai patvirtino iškeltas hipotezes. Lietuvos žiniasklaida (spauda ir televizija) vis dažniau skiria daugiau dėmesio olimpinėms žaidynėms: spaudos publikacijų skaičius auga tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai, nacionalinis transliuotojas žiūrovams pateikia daugiau olimpinės varžybų transliacijų, kuriamos specialios, žaidynėms skirtos laidos.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
tags: #1952 #olimpines #zaidynes #norvegijoje