1968 m. Vasaros Olimpinės Žaidynės: Nepamirštamos Akimirkos ir Įspūdingiausi Pasiekimai

Įvadas

1968 m. Vasaros olimpinės žaidynės, oficialiai XIX olimpiados žaidynės, vyko Meksiko mieste, Meksikoje. Šios žaidynės buvo pirmosios, surengtos Lotynų Amerikoje, ir pasižymėjo įvairiais istoriniais įvykiais bei pasiekimais. Šiame straipsnyje apžvelgsime šių žaidynių svarbiausius aspektus, įskaitant politinį kontekstą, sportinius pasiekimus ir Lietuvos sportininkų dalyvavimą.

Politinis Kontekstas

1968 m. buvo neramūs metai visame pasaulyje. Vyko protestai prieš Vietnamo karą, pilietinių teisių judėjimai JAV ir studentų neramumai Europoje. Meksiko miestas nebuvo išimtis. Prieš pat olimpines žaidynes, spalio 2 d., įvyko Tlatelolco žudynės, kai Meksikos kariuomenė nužudė šimtus studentų protestuotojų. Šis įvykis užgožė pasirengimą žaidynėms ir sukėlė didelį nerimą dėl saugumo.

Sportiniai Pasiekimai

Nepaisant politinės įtampos, 1968 m. olimpinės žaidynės buvo kupinos įspūdingų sportinių pasiekimų.

Dick Fosbury šuolis: Amerikietis Dick Fosbury pristatė naują šuolio į aukštį techniką, vadinamą "Fosbury Flop". Šis stilius, kai sportininkas šoka nugara į kartelę, iš esmės pakeitė šuolio į aukštį rungtį. Fosbury laimėjo aukso medalį su nauju olimpiniu rekordu.
Bob Beamon šuolis į tolį: Amerikietis Bob Beamon pasiekė neįtikėtiną šuolį į tolį, nušokęs 8,90 metro. Šis pasaulio rekordas išsilaikė beveik 23 metus ir iki šiol yra vienas įspūdingiausių lengvosios atletikos pasiekimų.
Vėliavų protestas: Afroamerikiečiai sportininkai Tommie Smith ir John Carlos, laimėję atitinkamai aukso ir bronzos medalius 200 metrų bėgime, ceremonijos metu pakėlė kumščius, apvilktus juodomis pirštinėmis, protestuodami prieš rasinę diskriminaciją JAV. Šis gestas sukėlė didelį atgarsį ir kontroversijas.

Lietuvos Sportininkų Dalyvavimas

1968 m. vasaros olimpinėse žaidynėse dalyvavo nemažai Lietuvos sportininkų, atstovavusių Sovietų Sąjungai. Vienas iš žymiausių pasiekimų - boksininko Dano Pozniako aukso medalis.

Danas Pozniakas: Sovietų Sąjungos bokso rinktinės kapitonas Danas Pozniakas tapo olimpiniu čempionu pusiau sunkaus svorio kategorijoje. Finale jam buvo įskaityta pergalė, nes varžovas negalėjo boksuotis dėl traumos.
Kiti Lietuvos atstovai: SSRS tinklinio rinktinėje žaidė Lietuvos tinklininkas Vasilijus Matuševas, vienas iš jauniausių rinktinės žaidėjų. Bronzos medalius pelnė irkluotojai Zigmas Pranciškus Jukna ir Antanas Bagdonavičius, taip pat Julius Vytautas Briedis ir Juozapas Aleksandras Jagelavičius.

Lietuvos Sporto Istorijos Skaičiai

Norint geriau suprasti Lietuvos indėlį į olimpines žaidynes, verta pažvelgti į keletą įdomių skaičių:

Taip pat skaitykite: Lietuvos sporto istorija laikraštyje „Sportas“ (1968 m.)

0: Tiek sekundžių per finalo kovą ringe praleido pirmasis Lietuvos olimpinis čempionas boksininkas Danas Pozniakas.
1: Tiek kartų apdovanojant prizininkus per olimpines žaidynes buvo keliamos dvi Lietuvos trispalvės.
2: Tiek kartų per žaidynių atidarymą Lietuvos vėliavą nešė plaukikas Raimundas Mažuolis (1992 ir 1996 m.).
3: Tiek bronzos medalių laimėjo Gintaras Einikis.
4: Tokiu taškų skirtumu (rezultatu 94:90) Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Atėnuose nugalėjo amerikiečius.
5: Tiek olimpinių medalių laimėjo Lietuvos disko metikai.
6: Beveik tiek valandų ryto buvo Lietuvoje, kai Sidnėjuje į 93 iš 100 taikinių pataikiusi Daina Gudzinevičiūtė laimėjo šaudymo tranšėjinėje aikštelėje varžybas ir tapo 2000 m. olimpine čempione.
7: Tiek viena į kitą nepanašių lengvosios atletikos rungčių varžėsi Austra Skujytė.
8: Tiek dienų per Pekino olimpiadą turėjo trukti „Laser Radial” klasės jachtų varžybos, kuriose sidabrą iškovojo Gintarė Volungevičiūtė.
9: Tiek įvarčių 1924 m. praleido Lietuvos vyrų futbolo rinktinė per rungtynes su Šveicarijos ekipa.
10: Tiek aukso medalių Lietuvos sportininkai parsivežė iš 1988 m. Seulo olimpiados.
11: Tiek krepšininkų sudarė Lietuvos rinktinę per Atlantos žaidynes.
12: Tiek sekundžių Sidnėjuje savo rezultatą pagerino irkluotojos Kristina Poplavskaja ir Birutė Šakickienė.
13: Tokią vietą penkiakovininkas A.Zadeprovskis užėmė 1996 metais.
14: Tiek rungtynių iš eilės atrankos turnyre ir 1992 m. Barselonos žaidynėse laimėjo Lietuvos krepšinio rinktinė.
15: Tiek metų buvo plaukikei Jūratei Ladavičiūtei per Sidnėjaus žaidynes.
16: Tiek medalių (po keturis aukso ir sidabro bei aštuonis bronzos) per visą olimpinę istoriją iškovojo nepriklausomos Lietuvos sportininkai.
17: Tiek metų buvo plaukikei Linai Kačiušytei, kai ji laimėjo 1980 m. Maskvos olimpinių žaidynių aukso medalį.
18: Tiek centimetrų per Barselonos žaidynes olimpinis disko metimo čempionas Romas Ubartas aplenkė artimiausią varžovą Jurgeną Schultą.
19: Toks buvo SSRS krepšinio rinktinės kapitono Modesto Paulausko rezultatyvumo rekordas per 1972 m. žaidynes.
20: Tiek Lietuvos sportininkų tapo vasaros olimpiniais čempionais atstovaudami SSRS.
21: Tiek kilometrų per Pekino žaidynių maratono varžybas lyderių grupėje bėgo Živilė Balčiūnaitė.
23: Tokią vietą 1928 m. Amsterdame užėmė stambiausia Lietuvos olimpietė - disko metikė Paulina Radziulytė.
24: Tiek dviratininkių atvažiavo lyderių grupėje per 2000 m. moterų grupines lenktynes.
25: Tiek taškų įmetė Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius ir Kazimieras Petkevičius per pirmąsias 1952 m. olimpinio krepšinio turnyro rungtynes.
27: Tiek Lietuvos rinktinės krepšininkų yra apdovanoti olimpiniais bronzos medaliais.
30: Tiek kartų per olimpines žaidynes atrankos ir finalo etapuose diską metė V.Alekna.
32: Tiek taškų A.Sabonis įmetė į Brazilijos komandos krepšį Barselonoje.
42: Tiek metų buvo šaulei Dainai Gudzinevičiūtei per 2008 metų Pekino žaidynes.
51: Tokiu taškų skirtumu Lietuvos krepšininkai Barselonos olimpinių žaidynių pusfinalyje pralaimėjo „Svajonių komandai”.
61: Tokiu skirtumu (116:55) Lietuvos krepšinio rinktinė Atlantoje nugalėjo Kinijos komandą.
71: Tiek sportininkų prieš ketverius metus atstovavo Lietuvai Pekine.
88: Prieš tiek metų mūsų šalies sportininkai debiutavo olimpinėse žaidynėse.
120: Tiek kilogramų per Pekino žaidynes svėrė sunkiausias Lietuvos imtynininkas Mindaugas Mizgaitis.
188: Tiek kilometrų reikėjo nuvažiuoti asmeninių dviračių lenktynių dalyviams 1924 m. Paryžiaus apylinkėse.

Šiuolaikinės Olimpinės Žaidynės

Šiuolaikinės olimpinės žaidynės arba Olimpiada yra svarbiausios tarptautinės žiemos ir vasaros sporto šakų varžybos. Jose dalyvauja tūkstančiai atletų iš daugiau nei 200 šalių. Šiandien olimpinės žaidynės tampa vis modernesniu ir populiaresniu sporto renginiu. Vien artėjančiose olimpinėse žaidynėse Tokijuje yra spėjama, jog dalyvaus daugiau nei 11 tūkst. atletų iš daugiau nei 200 šalių. Žaidynės bus sudarytos iš 339 įvykių, 33 skirtingų sporto šakų. 2020 metais išvysime naujas sporto šakas, tokias kaip 3x3 krepšinis, beisbolas/softbolas, karate, riedlenčių sportas, laipiojimas, skvošas, banglenčių sportas ir ušu.

Olimpinis šūkis kiekvieną kviečia siekti aukštumų įveikiant ir pralenkiant pačiam save ne tik varžybų arenose, bet ir gyvenime. Esmė - asmeninio tobulumo siekis, kuris nebūtinai turi sutapti su siekiu nugalėti varžovą.

Olimpiečių Amžius

Olimpiečiai sensta. Galbūt tai skamba paradoksaliai, tad galima suformuluoti šiek tiek kitaip: tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje olimpiečių amžiaus vidurkis kone su kiekvienu olimpiniu ciklu didėja. Rio de Žaneire 31-erių Michaelas Phelpsas tapo vyriausiu plaukiku, laimėjusiu aukso medalį individualioje rungtyje, bet jau kitą dieną kitas JAV plaukikas Anthony Ervinas rekordą pagerino - čempionu tapo būdamas 35-erių. Dar 2000-aisiais aukso medalį iškovojęs, tada su sportu atsisveikinęs ir į roko grupės veiklą įsitraukęs, bet 2011 m. vėl į baseiną sugrįžęs A. Ervinas Rio de Žaneire triumfavo 50 m plaukimo laisvuoju stiliumi rungtyje.

Panašių „senolių“ sėkmės istorijų pastarosiose olimpiadose apstu. 41-erių uzbekė Oksana Čusovitina Rio de Žaneire finale varžėsi su perpus jaunesnėmis gimnastėmis, o plento dviratininkė Kristin Armstrong trečią kartą iš eilės tapo olimpine čempione būdama jau 43-ejų. Sprinteris Kimas Collinsas 2016 m. Pasak Billo Mallono, garsaus olimpinių žaidynių istoriko, vidutinis olimpiečių amžius nuo 25 metų 1988-aisiais pakilo iki 27-erių. Irkluotojų, besivaržančių olimpiniuose vienviečių finaluose, amžiaus vidurkis nuo 24 metų 1976-aisiais pakilo iki 31-erių 2012 m. Kas ketvirtas JAV olimpinės lengvaatlečių rinktinės narys į Rio de Žaneirą vyko jau atšventęs 30-metį, dar keliolika 30-ąjį gimtadienį sutiko tais pačiais metais po žaidynių Brazilijoje.

B. Mallono skaičiavimais, lengvaatlečiai šiandien 5 proc. Kas nutiko? Paaiškinimai yra keli. Pirmiausia tai susiję su sporto mokslo ir medicinos laimėjimais, padedančiais išsaugoti talentingus, bet senstančius atletus. Dėl patobulintų treniruočių bei atsigavimo po krūvių metodų sportininkai ilgiau išlieka sveiki ir ištvermingi. „Jau nėra savaime suprantama, kad su amžiumi tampi silpnesnis ir lėtesnis. Tarptautinio olimpinio komiteto sprendimas praėjusio šimtmečio pabaigoje panaikinti draudimą profesionalams dalyvauti olimpinėse žaidynėse taip pat užprogramavo olimpiečių amžiaus kreivės kilimą aukštyn.

Taip pat skaitykite: Brazilijos ir Švedijos futbolo istorija 1968 m.

Nuostata, kad varžomasi dėl garbės, ne dėl pinigų, kurios TOK laikėsi kone visą šimtmetį, trumpino net ir stipriausių atletų karjeras. Net JAV atletai tik 1978 m. ėmė gauti papildomų pajamų, kad galėtų treniruotis ir neuždarbiauti kitur. Kai olimpinis sportas tapo „etatiniu“ darbu ir karjeros galimybe, sportininkų amžiaus vidurkis ėmė kilti. Ar sensta Lietuvos olimpiečiai? Atkūrusi nepriklausomybę Lietuva jau dalyvavo septyniose vasaros olimpinėse žaidynėse, į kurias delegavo 271 sportininką, iš jų 261 - žaidynių debiutantą (10 Barselonos olimpiečių žaidynėse debiutavo iki nepriklausomybės atkūrimo).

Vyriausia Lietuvos olimpinė rinktinė buvo 2012 m. Londone, tada visų dalyvių amžiaus vidurkis siekė 27,5 m. (tai yra matematinis metų vidurkis, o ne 27 m. ir 5 mėn.). Su kiekvienu olimpiniu ciklu rinktinė po truputį seno ir amžiaus vidurkis, palyginti Barselonos ir Londono olimpiečius, padidėjo pusantrų metų - nuo 26 iki 27,5 m. Olimpinių debiutantų amžiaus vidurkis keitėsi ne taip stipriai. Rekordines žemumas (23,9) jis buvo pasiekęs 2004 m. Atėnuose, bet, palyginti 1992 ir 2016 m., liko beveik nepakitęs (25,1 ir 25,3). Vidutinis visų vasaros olimpiadų dalyvių ir debiutantų amžiaus skirtumas yra dveji metai.

Beje, įdomi tendencija - daugėja 30-ies ir daugiau metų sulaukusių Lietuvos olimpiečių. Rio de Žaneire tokio amžiaus olimpiečių buvo rekordiškai daug - net 25 ir sudarė 37 proc. visos delegacijos. Barselonos olimpinėje rinktinėje 30-mečių ir vyresnių sportininkų buvo tik 10, tad iki Rio šis skaičius šoktelėjo 2,5 karto. Be abejo, kai kalbame apie 30-mečius ir vyresnius sportininkus, dažniausiai turime omenyje pakartotinai į olimpines žaidynes sugrįžusius atletus - retai tai būna debiutantai. Septyneriose vasaros žaidynėse 30 sportininkų debiutavo būdami 30-ies arba vyresni. Tai 11,5 proc. visų šio periodo Lietuvos olimpinių debiutantų (261) ir 27,5 proc. visų tokio amžiaus Lietuvos atstovų (109) vasaros olimpiadose.

Verta pastebėti, kad didėjantis Lietuvos olimpiečių amžiaus vidurkis labiausiai susijęs su kylančiu moterų, patekusių į olimpines žaidynes, amžiaus rodikliu. Vyrų olimpiečių amžiaus vidurkis per pastaruosius dešimtmečius kito neženkliai ir taip drastiškai nesvyravo kaip moterų. Štai Atėnuose Lietuvos olimpiečių moterų amžiaus vidurkis siekė 30 metų (30,1), o vyrų delegacija tąsyk buvo jauniausia atkurtos Lietuvos olimpinėje istorijoje (25,5). Taigi Lietuvos moterų olimpiečių amžiaus vidurkis nuo 1992 iki 2016 m. Įdomu tai, kad 1992 m. Lietuvos olimpiečiai vyrai buvo vidutiniškai 1,6 m. vyresni už olimpietes moteris, o 2016-aisiais santykis pasikeitė - olimpietės moterys 1,7 m. Galima atkreipti dėmesį ir į tai, kad pastarosiose dviejose olimpiadose Lietuvos olimpiečių moterų amžiaus vidurkis viršijo 27 metus, o debiutančių siekė 25-erius. 24,7 m. - toks vidutinis Lietuvos sportininkų, debiutuojančių vasaros olimpinėse žaidynėse, amžius, bet lygindami didžiųjų šalies miestų (pagal kilmę) atstovus matome, kad debiuto olimpinėse žaidynėse amžiaus vidurkiai čia gerokai išsiskiria.

Vyriausi olimpinėse žaidynėse debiutuoja alytiškiai (amžiaus vidurkis - 27,6), nedaug atsilieka marijampoliečiai (27,5), o štai panevėžiečiai olimpiadose pirmąkart startuoja būdami gerokai jaunesni - vidutiniškai 22,6 m. Panevėžiečių amžiaus vidurkis susijęs su sporto šaka, kurios atstovų šis miestas ypač daug parengia, - plaukimu. Vyriausi Lietuvos olimpiečiai yra šauliai - jų amžiaus vidurkis siekia 40,5 m. Tai vienintelė sporto šaka, kurios olimpiečių amžiaus vidurkis peržengia 30-mečio ribą. Trečioje vietoje pagal visų dalyvių, ne tik debiutantų, amžiaus vidurkį vasaros olimpiadose yra lengvaatlečiai (28,3), ketvirtoje - krepšininkai (27,5), lenkiantys stalo teniso ir dviračių sporto atstovus.

Taip pat skaitykite: Komandinės sporto šakos: Lietuvos pasiekimai olimpinėse žaidynėse

Kęstučio Šapkos Pavyzdys

Neseniai Anapilin iškeliavo olimpietis Kęstutis Šapka - legendinis šuolininkas į aukštį, taikęsis į pasaulio rekordą. Spalio 11 dieną vakare, eidamas 76-uosius gyvenimo metus, po sunkios ligos mirė legendinis Lietuvos šuolininkas į aukštį, Miuncheno olimpietis, dukart Europos čempionas ir dukart vicečempionas Kęstutis Šapka. Jis - pirmasis Lietuvos šuolininkas į aukštį, dalyvavęs olimpinėse žaidynėse. Tai įvyko 1972 m. Miuncheno olimpinėse žaidynėse.

tags: #1968 #m #vasaros #olimpines #zaidynes