Įvadas
Šis straipsnis skirtas išnagrinėti 1991 m. Lietuvos krepšinio rinktinės kandidatų sąrašą, atsižvelgiant į to meto kontekstą ir vėlesnius įvykius. Taip pat bus aptariamos įvairios asmenybės, susijusios su Lietuvos sportu, kultūra ir politika.
Kandidatų į Lietuvos krepšinio rinktinę sąrašas
Informacijos apie konkretų 1991 m. Lietuvos krepšinio rinktinės kandidatų sąrašą nėra pateikta, tačiau galima aptarti to meto krepšinio situaciją ir žymius žaidėjus. 1991 m. Lietuva atkūrė nepriklausomybę, todėl krepšinio rinktinės formavimas buvo ypatingai svarbus įvykis.
Modestas Paulauskas
Profesionalaus krepšininko karjerą pradėjo būdamas 17 metų, o meilė krepšiniui gimė, kai jam buvo vos šešerių. M. Paulauskas debiutavo Sovietų Sąjungos rinktinėje 1965 m. vykusiame Europos vyrų krepšinio čempionate, būdamas 20 metų. Jis tapo rezultatyviausiu komandos žaidėju, pelnęs 128 taškus per 9 rungtynes. Finale prieš Jugoslaviją M. Paulauskas žaidė rezultatyviausiai (pelnė 16 taškų) ir gavo naudingiausio viso čempionato žaidėjo titulą. 1967 m. Pasaulio vyrų krepšinio čempionate M. Paulauskas vėl tapo čempionu, finale įveikdamas Jugoslaviją. Jis žaidė visose 9 dvikovose ir vėl tapo rezultatyviausiu Sovietų Sąjungos rinktinės krepšininku - 124 taškai. M. Paulauskas keturis kartus tapo Europos čempionu (1965 m., 1967 m., 1969 m. ir 1971 m.) ir sykį laimėjo Europos bronzą (1973 m.). Jis dukart tapo pasaulio čempionu (1967 m. ir 1974 m.) bei kartą iškovojo šių pirmenybių bronzos medalį (1970 m.). M. Paulausko kolekcijoje yra ir 1972 m. olimpinių žaidynių aukso medalis. Bronzinį apdovanojimą jis buvo iškovojęs 1968 m. olimpiadoje. Per savo karjerą jis net 7 kartus buvo išrinktas Lietuvos metų sportininku ir pateko į 1991 m. FIBA sudarytą 50 geriausių žaidėjų sąrašą.
Šarūnas Marčiulionis
Į Europos krepšinio elitą gabus lietuvis įsiveržė po 1987-ųjų Europos krepšinio čempionato Graikijoje, kuriame vidutiniškai per rungtynes pelnydavo po 19 taškų, buvo išrinktas į geriausių turnyro žaidėjų penketuką, o namo jis pirmą kartą parsivežė suaugusiųjų Senojo žemyno sidabro apdovanojimą. NBA buvo labai rimtas posūkis mano gyvenime. Dabar Lietuvos krepšinio legenda Š.Marčiulionis laiką skiria verslui ir naujiems iššūkiams.
Asmenybės, susijusios su Kauno miesto savivaldybe ir kultūra
Straipsnyje minimos asmenybės, kurios aktyviai dalyvavo Kauno miesto savivaldos veikloje ir kultūriniame gyvenime.
Taip pat skaitykite: Michaelas Jordanas ir „Bulls“ dinastijos pradžia
Stasys Žirgulis
Skulptorius, profesorius, Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Tris kadencijas buvo renkamas Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu. Įgyta didelė patirtis antikorupcijos srityje suteikė galimybę talkinti Lietuvos žmonėms sprendžiant jų gyvenimo problemas. Visą savo kūrybinį gyvenimą skyrė kultūrai ir menui puoselėti. Ilgametis Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dėstytojas. Sukūrė daugiau kaip 60 monumentalių interjero ir skulptūros kūrinių. Svarbiausi iš jų - Prezidento K. Griniaus paminklas Kauno prezidentūros sodelyje, T. Ivanausko biustas Zoologijos muziejuje, P. Višinskio paminklas Šiauliuose, skulptūros Palangoje, Druskininkuose, Alytuje, Prienuose. Stasys Žirgulis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“, Lietuvos dailininkų sąjungos auksiniu ženkleliu, Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi „Už nuopelnus Lietuvai“, II laipsnio Santakos garbės ženklu.
Audronė Jankuvienė
Ilgametė „Kauno dienos“ žurnalistė ir redaktorė, dirbusi dienraščio redakcijoje daugiau kaip 20 metų (tuomet Audronė Kanapickienė). Rašė straipsnius ir komentarus politinėmis ir ekonominėmis temomis. Už profesinę veiklą ir nuopelnus Kaunui apdovanota Kauno miesto „Santakos“ 2-ojo laipsnio garbės ženklu; už žurnalisto profesinio prestižo stiprinimą ir garsinimą asmeniniu pavyzdžiu - Lietuvos žurnalistų sąjungos medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“. Už „Kauno dienoje“ paskelbtų komentarų knygą „Žodžiai kaip smėlis. Žvilgsniai“ pelnė Lietuvos žurnalistų sąjungos V. Gedgaudo premiją. Pastaraisiais metais dirba viešosios komunikacijos srityje. 2016 m. su LVŽS dalyvavo Seimo rinkimuose. Vienmandatėje Kauno Centro-Žaliakalnio apygardoje pateko į antrą turą su Gabrieliumi Landsbergiu ir surinko daugiau kaip 44 proc.
Gediminas Jankus
Rašytojas, žurnalistas, pirmasis atkurtos Lietuvos šaulių sąjungos vadas, 1991 m. Parlamento gynybos štabo narys. 1997-2000 m. ir 2000-2003 m. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. 2000-2003 m. Kauno miesto vicemeras, miesto Tarybos sekretorius. Beveik du dešimtmečius dirbo savivaldybės administracijoje. Parašė istorinių dramų (apie Vydūną, Vincą Kudirką, Antaną Smetoną, libretą roko operai „Priesaika“, skirtą Lietuvos partizanų atminimui), prozos kūrinių (novelių rinkinys „Rytoj“ ir kt.), spektaklių ir knygų recenzijų. Apdovanotas Šaulių Žvaigždės ordinu, Sausio 13-osios Atminimo medaliu, LŠS žymeniu „Už nuopelnus“, Laisvės kovų kryžiumi ir kt. Už kūrybinius pasiekimus pelnė literatūrinę „Vieno lito“ premiją ir 2018 m.
Zinaida Streikienė
Kauno bendruomenės „Girsta“ pirmininkė, bendruomenei vadovaujanti daugiau kaip 15 metų. Lietuvos Žemės ūkio akademijoje įgijo miško inžinieriaus kvalifikaciją. Dvidešimt metų dirbo vadovaujantį darbą. Zinaida Streikienė buvo apdovanota Burmistro Jono Vileišio medaliu už aktyvią visuomeninę veiklą, III laipsnio Garbės ženklo apdovanojimu už nuopelnus Kaunui ir Lietuvai, ypač uolų ir sąžiningą darbą ir visuomeninę veiklą. Į Kauno miesto Garbės knygą buvo įrašyta kaip apdovanotoji „Gerumo plyta“.
Kitos svarbios asmenybės
Straipsnyje minimos ir kitos asmenybės, kurios reikšmingos Lietuvos visuomenėje.
Taip pat skaitykite: Žaidynės: vienybė, stiprybė, pasididžiavimas
Vaida Pranarauskaitė
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė. Daugiau kaip 17 metų dirba vadovaujantį darbą. Veikla - finansinių rodiklių analizė, produktų grupių pirkimo - pardavimo strategijų įgyvendinimas, bendradarbiavimas su Lietuvos ir užsienio gamintojais.
Karolis Žilinskas
Sportininkas, verslininkas, Lietuvos kultūrizmo federacijos prezidentas, tarptautinės kategorijos teisėjas, pelnęs geriausio teisėjo vardą 2017 m. pasaulinėse varžybose. Įvairių nacionalinių bei tarptautinių varžybų organizatorius. Pripažintas sporto treneris parengė keletą pasaulio čempionų. Išsilavinimas aukštasis (diplomai tarptautinio verslo bei visuomenės sveikatos srityse). Sporto ir sveikatingumo klubo įkūrėjas bei vystytojas.
Daiva Misonienė
Ekonomistė, pedagogė, gimusi ir užaugusi Kaune. 23 metus dirbau Kauno „Purienų“ vidurinėje mokykloje, dabar KTU Inžinerijos licėjuje ir „Santaros“ gimnazijoje - ekonomikos mokytoja, nuo 2008 m. KTU Inžinerijos licėjuje - direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Savo pedagoginėje veikloje daug dėmesio skyriau verslumo ugdymui ir jo plėtrai Kauno mieste. Pagal nevyriausybinės organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“ „Mokomųjų bendrovių programą“ esu įkūrusi apie 30 moksleivių mokomųjų bendrovių, kuriose mokiniai turėjo galimybę įvairias verslo idėjas įgyvendinti praktiškai. Ne vienas mano užaugintas bendrovės narys šiandien vadovauja savo verslui.
Rolandas Stankevičius
LSMU Veterinarijos Akademijos Gyvūnų mokslų fakulteto dekanas, žemės ūkio mokslų daktaras, docentas.
Vladas Kaftaniukas
Lietuvos Respublikos Seimo nario Broniaus Markausko padėjėjas ir Lietuvos Respublikos Seimo nario Lauro Stacevičiaus visuomeninis padėjėjas. Dainavos seniūnaičių sueigos pirmininkas, Kauno Gerojo Ganytojo pastoracinės tarybos narys, Vytauto Didžiojo 2-osios Šaulių sąjungos rinktinės valdybos narys. Dirba mokytoju Kauno technikos profesinio mokymo centre. Dirbdamas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko patarėju, panaudojo žinias ir patirtį, įgytas JAV.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Europos krepšinio čempionatas 2025
Europos krepšinio čempionatas, dar vadinamas EuroBasket, yra vienas svarbiausių sporto renginių Europoje. 2025 m. turnyras vyks nuo rugpjūčio 27 d. iki rugsėjo 14 d. keturiose šalyse: Latvijoje, Suomijoje, Kipre ir Lenkijoje. Varžybose dalyvaus 24 komandos, suskirstytos į keturias grupes po šešias rinktines.
Dalyvaujančios komandos
Belgija, Bosnija ir Hercegovina, Čekija, Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Izraelis, Juodkalnija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Portugalija, Prancūzija, Sakartvelas, Serbija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Turkija, Vokietija.
Turnyro struktūra ir formatas
Iš pradžių visos komandos bus suskirstytos į keturias grupes, kiekvienoje jų varžysis po šešias komandas. Grupių rungtynės vyks keturiose skirtingose šalyse, todėl sportininkams teks prisitaikyti prie skirtingų aplinkos sąlygų. Tik keturios geriausios kiekvienos grupės komandos pateks į atkrintamąsias varžybas.
Atkrintamosios varžybos ir finalas
Pasibaigus grupių etapui ir išaiškėjus keturioms geriausioms kiekvienos grupės komandoms, prasidės atkrintamosios varžybos. Visi atkrintamųjų susitikimai, įskaitant pusfinalius bei finalą, bus surengti Rygoje.
Europos krepšinio čempionato istorija
Pirmasis FIBA Europos krepšinio čempionatas įvyko 1935 metais Ženevoje. Debiutiniame čempionate triumfavo Latvijos rinktinė, finale įveikusi Ispaniją. Per pastaruosius dešimtmečius Europoje išsiskiria Ispanijos rinktinė, kuri nuo 2009 metų jau tris kartus tapo žemyno čempionais (2009, 2011 ir 2015 m.) ir net dukart - pasaulio čempionais.
Kitos sporto šakos
Straipsnyje minimos ir kitos sporto šakos bei su jomis susiję įvykiai.
Tenisas
2025 m. kovo 5 d. Deviso taurės mače Lietuva - D.Britanija - 1:1. Ričardas Berankis po pergalės Deviso taurės turnyro mačo Lietuva - Didžioji Britanija antrajame vienetų susitikime sakė, kad beveik keturias valandas trukusi dvikova buvo pati ilgiausia jo karjeroje.
Šiuolaikinė penkiakovė
Lietuvos penkiakovininkas Andrejus Zadneprovskis pateko į Meksikoje vykstančio pirmojo pasaulio šiuolaikinės penkiakovės taurės varžybų etapo finalą.
Futbolas
Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės vyriausiasis treneris Raimondas Žutautas stebėjo būsimų varžovų UEFA EURO 2012 atrankos I grupėje Škotijos ir Čekijos rinktinių dvikovą.
tags: #1991 #lietuvos #krepsinio #rinktines #kandidatai