Šis straipsnis skirtas apžvelgti moterų krepšinio istoriją Lietuvoje, pradedant tarpukario metais ir baigiant dabartine situacija. Aptarsime svarbiausius įvykius, žymiausias žaidėjas ir rinktinės pasiekimus, taip pat pažvelgsime į ateities perspektyvas ir iššūkius.
Pirmieji Žingsniai: Tarpukario Krepšinis
Krepšinis, sukurtas 1891 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose, Lietuvą pasiekė panašiu metu kaip ir kitas Europos šalis. Nors XX amžiaus pirmajame dešimtmetyje apie krepšinį sužinojo Prancūzijos, Italijos, Rusijos sportininkai, Senajame žemyne amerikietiškas žaidimas sparčiau plisti pradėjo tik per Pirmąjį pasaulinį karą.
Šiuolaikinis sporto judėjimas Lietuvoje prasidėjo tik po Pirmojo pasaulinio karo. Paskelbus Nepriklausomybę, į Lietuvą iš kitų buvusios Rusijos Imperijos vietų bei Jungtinių Amerikos Valstijų grįžo daug lietuvių ar išeivių palikuonių. Tarp sugrįžusių buvo nemažai jaunų vyrų ir moterų, prieš karą aktyviai dalyvavusių Sankt Peterburgo, Maskvos, Talino sporto klubų veikloje ar sportavusių už Atlanto.
XX amžiaus pradžioje mėgstamiausias pasaulio žaidimas buvo futbolas, kitos labiausiai paplitusios sporto šakos - lengvoji atletika, šaudymas, gimnastika, irklavimas, fechtavimas, jojimas. Moterys tais laikais futbolo nežaidė, tačiau pirmosios Lietuvos sportininkės taip pat norėjo užsiimti kuriuo nors komandiniu žaidimu. Patyrinėjusios jas pasiekusią metodinę medžiagą lietuvės nusprendė, kad tinkamiausias žaidimas yra krepšinis.
„Pasirinkome aikštę prie paviljono, įrengėme persirengimui patalpą „kegelbane“, įsigijome kamuolį ir, pastudijavę įvairias sporto šakas, pasirinkome basketbolą - krepšinį, kaip kolektyvinį visapusiškai lavinantį kūną - estetinį sporto žaidimą. Labai tikėjome, kad dalyvių skaičius didės ir galėsime rungtyniauti tarp komandų, klubų ir tarp valstybių“, - rašė viena Lietuvos sporto pradininkių Elena Garbačiauskienė.
Taip pat skaitykite: Moterų krepšinis Lietuvoje
Trečiojo dešimtmečio pradžioje Lietuvoje pradėtas žaisti krepšinis iš pradžių nebuvo tas pats krepšinis, kuris XX amžiaus pradžioje buvo žaidžiamas Amerikoje ir juo susidomėjusiose Europos šalyse. Lietuvos sportininkės pirmiausiai sužinojo apie „basketbolą pagal vokiškas taisykles“ (vokiškai - „korbball“). Tai buvo labai panašus žaidimas, sukurtas pagal krepšinio pavyzdį, bet turintis atskirą pavadinimą - korfbolas (dar vadinamas olandišku krepšiniu).
Lietuvoje lentos prie krepšių buvo pritvirtintos ir korfbolas krepšiniu virto 1921 metais.
1922 m. moterų krepšinis jau bujojo. Tuo metu sportuojančių moterų Kaune negalėjo būti daugiau nei kelios dešimtys.
XX amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžioje Kaune vystant krepšinį, kaip ir kitas sporto šakas, daugiausiai nusipelnė pirmasis šiuolaikinis Lietuvos sporto klubas Lietuvos Fizinio Lavinimosi Sąjunga (LFLS).
1922 metų balandžio 5-22 dienomis LFLS surengė pirmuosius Lietuvoje sporto kursus, kurie Sąjungos nariams buvo nemokami, o kitiems sporto mėgėjams kainavo 20 auksinų. Kursus lankė apie šešiasdešimt žmonių, kursų programoje buvo lengvosios atletikos, futbolo, ledo riedulio, teniso, krepšinio, beisbolo ir kitų sporto šakų teorijos bei praktikos pamokos. Krepšinio instruktorius buvo JAV šio žaidimo pramokęs S.Darius.
Taip pat skaitykite: Moterų futbolo raida Lietuvoje
Pirmosios viešos krepšinio rungtynės įvyko 1922 metų balandžio 23 dieną.
Istorinis Sidabras Romoje: 1938 Metų Europos Čempionatas
Pirmasis ir vienintelis iki Antrojo pasaulinio karo Europos moterų krepšinio čempionatas įvyko 1938 m. Italijoje.
Lietuva tuo metu išgyveno milžinišką krepšinio vajų, kurį sukėlė vyrų rinktinės pergalė 1937 metų Europos pirmenybėse. Dėl to šalies sporto vadovams nekilo abejonės, kad moterų rinktinė taip pat privalo dalyvauti pirmosiose Europos pirmenybėse.
1937 metų Europos čempiono Felikso Kriaučiūno treniruojamos Lietuvos krepšininkės pirmąsias Europos pirmenybių rungtynes žaidė spalio 12 dieną su šeimininke Italijos rinktine.
Kitose rungtynėse lietuvės nesunkiai įveikė šveicares 28:10 ir prancūzes 20:14, o paskutinę dieną lemiamoje dvikovoje susigrūmė su lenkėmis. Galimybių tapti čempionėmis turėjo ir lietuvės, ir lenkės, bet čempionėmis netapo nei vienos, nei kitos - Lenkijos rinktinei pasiekus pergalę 24:21, į pirmąją vietą pakilo Italijos rinktinė. Trys komandos iškovojo po tris pergales, tačiau dėl geresnio taškų skirtumo italės tapo čempionėmis, lietuvės - vicečempionėmis, o lenkės liko trečios.
Taip pat skaitykite: Moterų futbolo pasiekimai
Antrąją vietą užėmusios Lietuvos krepšininkės - Stefanija Astrauskaitė, Bronė Didžiulytė, Juzė Dzindziliauskaitė-Jazbutienė, Paulina Raziulytė-Kalvaitienė, Tatjana Karumnaitė, Juzė Makūnaitė, Stasė Markevičienė, Genovaitė Miuleraitė, Aldona Vailokaitytė ir Eleonora Vaškelytė - namo parsivežė Romos gubernatoriaus įsteigtą prizą - mitinius Romos įkūrėjus Romulą ir Remą žindančios vilkės skulptūrą.
Pagal tų laikų papročius, čempione tapusi šalis gaudavo teisę rengti kitas Europos pirmenybes. Tačiau jei pirmąją vietą užimdavo šeimininkai, teisė priimti kitas pirmenybes būdavo perleidžiama antrąją vietą užėmusiai šaliai. Dėl to rengti antrąsias Europos moterų krepšinio pirmenybes 1940 metais ruošėsi Lietuva.
Lietuviai buvo pasirengę priimti kitų Europos šalių krepšininkes, bet visus planus sujaukė Antrasis pasaulinis karas. Dėl karo veiksmų keliauti iš vienos šalies į kitą, juo labiau į žemyno pakraštyje esančią Lietuvą, buvo beveik neįmanoma ir turnyras neįvyko.
Sovietmetis: Lietuvos Žaidėjų Indėlis į SSRS Rinktinę
Lietuva kitos galimybės žaisti Europos pirmenybėse laukė ilgiau negu pusę amžiaus, o prasidėjus sovietų okupacijai geriausios Lietuvos krepšininkės oficialiose varžybose vilkėdavo SSRS rinktinės aprangą ir prisidėjo prie šios komandos pergalių.
Patekti į SSRS rinktinę tais laikais buvo sudėtingiau negu iškovoti medalį. Sovietų komanda ilgus dešimtmečius buvo viena iš pasaulio moterų krepšinio lyderių ir net 21 iš 22 Europos pirmenybių, kurios vyko nuo 1950 iki 1991 metų, laimėjo aukso medalius.
SSRS rinktinė vienintelę nesėkmę patyrė per 1958 metų Europos pirmenybes, iš kurių grįžo su sidabro medaliais. Kaip tik tose pirmenybėse dalyvavo pirmoji į SSRS rinktinę patekusi Lietuvos krepšininkė Gražina Tulevičiūtė.
Pirmoji Europos moterų krepšinio čempione tapusi lietuvė buvo Jūratė Daktaraitė. Ji iškovojo 1960 ir 1962 metų Europos pirmenybių aukso medalius.
1966 metais Europos čempione tapo Laima Rutkauskaitė-Jukelienė, 1968 metais - Zita Bareikytė.
Aštuntajame dešimtmetyje prasidėjo geriausios XX amžiaus Lietuvos krepšininkės Angelės Jankūnaitės-Rupšienės era. Ji žemyno čempione tapo net tris kartus (1972, 1976 ir 1978 m.). Taip pat tris Europos pirmenybių aukso medalius iškovojo Vida Šulskytė-Beselienė (1976, 1978 ir 1980 m.), po du - Ramunė Šidlauskaitė (1983 ir 1985 m.) ir Vitalija Tuomaitė (1985 ir 1987 m.).
Žaisdamos SSRS rinktinėje Europos čempionėmis tapo septynios Lietuvos krepšininkės. Jos, kartu sudėjus, iškovojo 14 aukso medalių.
Atkūrus Nepriklausomybę: Sugrįžimas į Tarptautinę Areną
Atkūrus Nepriklausomybę, Lietuvos vyrams krepšininkams pasisekė labiau negu moterims krepšininkėms.
Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) Lietuvos teises atkūrė 1991 metų gruodžio mėnesį, kai 1992 metų Barselonos olimpinių žaidynių moterų krepšinio turnyro atranka jau buvo įsibėgėjusi. Dėl to Lietuvos ir kitų buvusių SSRS bei Jugoslavijos šalių moterų rinktinės dalyvauti atrankos varžybose negalėjo.
Lietuvos moterų krepšinio rinktinė pirmąsias oficialias rungtynes po daugiau nei pusės amžiaus pertraukos žaidė 1993 metų gegužės 14 dieną Portugalijos mieste Vizeu, kur vyko 1995 metų Europos pirmenybių atrankos pirmojo etapo turnyras. Pirmoji varžovė buvo Graikijos rinktinė, kurią Valentino Kanapkio treniruojamos lietuvės nugalėjo tik po pratęsimo 77:74.
Paskui buvo lengviau ir Lietuvos rinktinė, įveikusi du atrankos etapus, pateko į 1995 metų Europos pirmenybes, vykusias Brno mieste.
Nors Lietuvos krepšininkės oficialiose varžybose dalyvavo pirmą kartą, jos maždaug nutuokė savo pajėgumą ir buvo patenkintos, kai užėmė penktąją vietą. Dėl penktosios vietos teko paprakaituoti. Lietuvos rinktinė grupės varžybose iki paskutiniojo turo kovojo dėl kelialapio į ketvirtfinalį ir jį išplėšė tik lemiamose rungtynėse nugalėjusi Jugoslavijos komandą 59:51.
Ketvirtfinalyje Lietuvos krepšininkės 72:76 nusileido Ukrainos rinktinei, kuri po kelių dienų tapo Europos čempione. Tuo tarpu lietuvės rungtynėse dėl žemesniųjų vietų (5-8) pranoko Kroatijos ir Moldovos komandas.
Aukso Amžius: 1997 Metų Europos Čempionatas Vengrijoje
Prieš kelionę į Vengrijoje vykusias 1997 metų Europos pirmenybes Lietuvos krepšinio vadovai ir pačios krepšininkės buvo įsitikinę, kad pakartota penktoji vieta būtų labai geras rezultatas.
Gretos išretėjo, tačiau Vydo Gedvilo treniruojamai komandai viskas susiklostė taip, kad geriau nebūna. Gera nuojauta apėmė jau per Zalaegersege vykusias grupės varžybas, kuriose Lietuvos rinktinė laimėjo ketverias iš penkerių rungtynių ir užėmė pirmąją vietą. Lietuvės pralaimėjo tik antrojo turo rungtynes Jugoslavijos komandai, bet nugalėjo čekes, vokietes, Europos čempiones ukrainietes ir ispanes.
Kai ketvirtfinalyje buvo įtikinamai 68:53 nugalėta Moldovos rinktinė, medaliai tapo ranka pasiekiami. Tačiau rankas į medalius tiesė ir varžovės…
Paskutinį turnyro savaitgalį Budapešto arenoje ypač sunki buvo pusfinalio dvikova su Vokietijos krepšininkėmis. Varžovės buvo vertos vienos kitų ir nugalėtojos paaiškėjo tik per pratęsimą.
Istorinę 1997 metų birželio 15 dieną finalo rungtynės su Slovakijos rinktine nebuvo tokios dramatiškos - lygiai vyko tik pirmasis kėlinys. Antrajame kėlinyje Lietuvos rinktinė įgijo dviženklį pranašumą ir užtikrintai pabaigė rungtynes, kurias laimėjo 72:62.
Jurgita Štreimikytė, Lina Dambrauskaitė, Jolanta Vilutytė, Dalia Belickaitė-Kurtinaitienė, Jovita Jutelytė, Rasa Kreivytė, Reda Aleliūnaitė-Jankowska, Jurgita ir Aneta Kaušaitės, Irena Baranauskaitė-Vizbarienė, Lina Brazdeikytė ir Rima Petronytė-Brazėnienė kitą dieną Vilniuje buvo sutiktos kaip naujosios Europos čempionės.
Rezultatyviausia Lietuvos rinktinės krepšininkė J.Štreimikytė iš Vengrijos parsivežė ne vien aukso medalį, bet ir asmeninį apdovanojimą. Ji buvo išrinkta į turnyro geriausių krepšininkių penketą.
Nusivylimas ir Viltys: Vėlesni Metai
Po dvejų metų Lietuvos krepšininkėms keliaujant į Lenkijoje vykusias Europos pirmenybes apetitas jau buvo didesnis. Į rinktinę grįžo L.Berūkštienė, vėl prisidėjo praėjusį turnyrą praleidusios I.Jonkutė ir D.Jodeikaitė. Sudėtis buvo optimali, o krepšininkės degė ryžtu pirmą kartą iškovoti olimpinį kelialapį.
Grupės varžybose Lietuvos rinktinė vėl buvo stipriausios - laimėjo ketverias iš penkerių rungtynių ir užėmė pirmąją vietą. O tai, kad vienintelė nesėkmė, kaip ir prieš dvejus metus Vengrijoje, buvo patirta žaidžiant su Jugoslavijos komanda, net buvo galima vadinti geru ženklu.
Deja, viltys iškovoti antruosius medalius ir pirmąjį olimpinį kelialapį sudužo ketvirtfinalyje, kuriame lietuvės susitiko su Budapešto finalo varžovėmis slovakėmis. V.Gedvilo treniruojama komanda pralaimėjo žūtbūtines rungtynes 63:69.
Olimpinius kelialapius iškovojo keturios komandos. Tad ketvirtfinalyje pralaimėjusioms lietuvėms bei jų varžovėms rungtynės dėl 5-8 vietų tebuvo formalumas. Galutinėje lentelėje Lietuvos rinktinė užėmė šeštąją vietą.
XX amžiaus pabaigoje Lietuvos rinktinė įsitvirtino tarp Europos moterų krepšinio lyderių ir kitose žemyno pirmenybėse, kurios 2001 metais buvo surengtos Prancūzijoje, vėl kovojo dėl medalių.
Vis dėlto iki garbės pakylos trūko paskutinio žingsnio. Pusfinalyje V.Gedvilo treniruojama komanda triuškinamai pralaimėjo Prancūzijos rinktinei 44:75, rungtynėse dėl trečiosios vietos nusileido Ispanijos ekipai 74:89.
Kas dvejus metus rengiamose Europos pirmenybėse krepšininkės kovodavo dėl kelialapių į pasaulio pirmenybes arba olimpines žaidynes. Lietuvos rinktinė visuomet geriau žaisdavo tais metais, kuriais būdavo dalijami kelialapiai į pasaulio pirmenybes. Mūsų šalies komanda XX amžiaus pabaigoje bei XXI amžiaus pradžioje šį tikslą pasiekė triskart paeiliui ir dalyvavo 1998, 2002 bei 2006 metų pasaulio pirmenybėse.
Priešolimpiniais metais rezultatai būdavo blogesni, o galimybę nuvykti į 2004 metų Atėnų olimpines žaidynes Lietuvos rinktinė prarado dar prieš 2003 metų Europos pirmenybes.
Tąkart Lietuvos krepšininkės pirmą kartą patyrė nesėkmę atrankos varžybose ir neiškovojo teisės žaisti Europos pirmenybėse. Lietuvos komanda į gilią duobę įkrito, kai 2002 metų lapkritį pralaimėjo trejas iš eilės atrankos turnyro rungtynes Italijos, Čekijos ir Belgijos ekipoms.
Po šios nesėkmių virtinės atsistatydino į politiką patraukęs ilgametis Lietuvos rinktinės treneris V.Gedvilas. Jį pakeitė iki tol trenerio padėjėjo pareigas ėjęs Algirdas Paulauskas.
Naujo trenerio vadovaujama Lietuvos rinktinė iškovojo kelialapį į 2005 metų Europos pirmenybes ir jose pakartojo 2001-ųjų rezultatą - užėmė apmaudžią ketvirtąją vietą.
2005 metais Lietuvos rinktinėje jau buvo pasibaigusi kartų kaita ir žaidė nemažai jaunų krepšininkių. 23-ejų Sandra Valužytė-Linkevičienė ir Iveta Marčauskaitė-Šalkauskė netgi buvo rezultatyviausios komandos žaidėjos, prie pergalių svariai prisidėdavo 20-metė Eglė Šulčiūtė.
Jaunų krepšininkių antplūdis suteikė viltį, kad naujų pergalių ilgai laukti nereikės. Tačiau optimizmas nepasiteisino - po 2005 metų Lietuvos rinktinė nė karto nebepateko į Europos pirmenybių pusfinalį ir nė karto nebeiškovojo kelialapio į pasaulio pirmenybes.