Lietuvos krepšinio istorijoje netrūksta skambių pergalių ir apmaudžių pralaimėjimų. Šiame straipsnyje apžvelgsime 2001 m. Lietuvos krepšinio rinktinės sudėtį, kuri dalyvavo Europos čempionate Turkijoje. Šis čempionatas tapo savotišku lūžio tašku, žyminčiu kartų kaitą ir naujų iššūkių pradžią.
Pasikeitusios ekipos sėkmė
Pirmą kartą kelialapį į pasaulio pirmenybes Lietuvos rinktinė iškovojo per 1997 metų Europos čempionatą. Į Ispanijoje (tiksliau - Katalonijoje) vykusį stipriausių žemyno komandų turnyrą vyko stipriai pasikeitusi Lietuvos komanda.
Po 1996 metų olimpinių žaidynių pasitraukė treneris Vladas Garastas, kurį pakeitė iki tol padėjėjo pareigas ėjęs Jonas Kazlauskas, karjerą rinktinėje baigė paskutinieji vyresniosios kartos krepšininkai Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis ir Rimas Kurtinaitis. Lietuvos krepšinio federacija nereikalavo, kad atsinaujinusi rinktinė per 1997 metų Europos pirmenybes nuverstų kalnus, bet minimalią užduotį krepšininkai įvykdė - Barselonoje užėmė šeštąją vietą. Kaip tik ši vieta buvo paskutinė, garantavusi kelialapį į pasaulio pirmenybes.
Smūgis JAV komandai
1998 metų planetos pirmenybės vyko Graikijoje. Turnyras buvo itin intriguojantis, nes NBA tuo metu buvo paskelbtas lokautas ir JAV rinktinėje nežaidė stipriausios pasaulio lygos krepšininkai. Prieš tai trijuose iš eilės pasauliniuose turnyruose (1992 ir 1996 metų olimpinėse žaidynėse bei 1994 metų pasaulio čempionate) pirmoji vieta buvo faktiškai rezervuota Svajonių komandai (iš NBA žaidėjų sudarytai JAV rinktinei), bet Graikijoje krepšinio tėvynei atstovavo antrasis ešelonas - geriausi Europos klubuose rungtyniavę krepšininkai bei studentai iš NCAA ekipų, todėl pretendentų ratas buvo labai platus.
JAV krepšinio vidaus bėdos palengvino ir į vieną grupę su amerikiečiais patekusios Lietuvos rinktinės užduotį. Į dvikovą su JAV komanda lietuviai stojo jau turėdami vieną pergalę. Debiutuodami pasaulio pirmenybėse J.Kazlausko auklėtiniai sutriuškino Korėjos rinktinę 97:56. O antrajame ture prieš Lietuvos krepšininkus neatsilaikė ir amerikiečiai. Mūsų šalies komanda beveik visą laiką pirmavo ir nugalėjo 84:82. Tiesa, pabaigoje teko pasijaudinti, bet paskutinę sekundę Jimmy Oliverio iš trijų taškų zonos mestas kamuolys tikslo nepasiekė. Sunkiausios pirmajame etape buvo rungtynės su Brazilijos rinktine. Po pirmojo kėlinio lietuviai atsiliko 11 taškų skirtumu, bet po pertraukos žaidė geriau ir iškovojo trečiąją pergalę 66:62.
Taip pat skaitykite: Taisyklės 2001 m. ir jaunesniems
Labiausiai nuvylė G.Einikis
Visas trejas pirmojo etapo rungtynes laimėjusi Lietuvos rinktinė į antrąjį etapą nusinešė ne tik dvi įskaitines pergales, bet ir gerą nuotaiką. Vis dėlto per pirmąjį antrojo etapo mačą varžovai įsibėgėjusius Lietuvos krepšininkus sutramdė. Tai padarė Australijos rinktinė, pranokusi mūsiškius 71:61. Po pirmojo pralaimėjimo daugiau dėmesio skirta žaidimo trūkumams. O daugiausiai nerimo kėlė blankus vieno labiausiai patyrusių krepšininkų Gintaro Einikio žaidimas. „Jis daugiau privalumų turi atakuodamas. O kai nesiseka pulti, susilpnėja ir gynyba. Liko nemažai rungtynių - tikimės, kad Gintaras dar parodys, ką gali“, - vylėsi J.Kazlauskas. Deja, išsipildė ne visi lūkesčiai ir per svarbiausias rungtynes G.Einikis buvo silpniausia komandos grandis. Tiesa, G.Einikis neblogai žaidė su argentiniečiais, kuriuos įveikę 84:75 lietuviai užsitikrino kelialapį į ketvirtfinalį. Bet per paskutines antrojo etapo rungtynes su ispanais Lietuvos vidurio puolėjai buvo bejėgiai prieš varžovų aukštaūgį Alfonso Reyesą. Rungtynės su ispanais, paskutinės antrajame etape, taip pat buvo labai svarbios. Jei lietuviai būtų pasiekę pergalę, jie būtų tapę grupės nugalėtojais, o pralaimėjimas Lietuvos komanda nubloškė į trečiąją vietą. Iki pergalės trūko nedaug. Priešpaskutinę antrojo kėlinio minutę J.Kazlausko ekipa dar pirmavo 72:69. Tačiau pagrindinis laikas baigėsi lygiosiomis 75:75, o per pratęsimą stipresni buvo ispanai. Jie laimėjo 86:80. „Susijaudinę krepšininkai, matyt, manęs atidžiai neišklausė ir viską padarė priešingai“, - tvirtino J.Kazlauskas.
Rusijos neįveikė
Įgyvendinti savo planų Lietuvos rinktinei nepavyko ir per ketvirtfinalio rungtynes su Rusijos komanda. Lietuviams jėgų ir sumanumo užteko tik iki pertraukos. Po pirmojo kelinio Lietuvos krepšininkai pirmavo 38:35, bet antrajame kėlinyje atsiliko ir pralaimėjo 67:82. Rusams net 31 tašką pelnė Vasilijus Karasiovas. „Pirmiausia - keistos pražangos pirmojo kėlinio pabaigoje, kai Darius Maskoliūnas prasižengė trečią ir ketvirtą kartą. Tada nebeturėjome žaidėjo, kuris galėtų sustabdyti V.Karasiovą. Kitas lemiamas epizodas buvo, kai antrajame kėlinyje priartėjome iki dviejų taškų, bet neatkovojome kamuolio ir Igoris Kudelinas pataikė tritaškį“, - svarbiausius momentus pabrėžė J.Kazlauskas. Kaip vieną svarbiausių pralaimėjimo priežasčių treneris galėjo paminėti ir košmarišką G.Einikio žaidimą. Vidurio puolėjas nepataikė nė vieno iš 7 (!) dvitaškių ir pelnė tik 4 taškus. Supykęs J.Kazlauskas per kitas rungtynes su italais (dėl 5-8 vietų) visai neleido nuvylusio krepšininko į aikštę, o įsižeidęs G.Einikis, kuriam tuo metu buvo dar tik 28-eri, pareiškė, kad daugiau niekada nežais rinktinėje. Tiesa, G.Einikis greitai atlėgo ir tų pačių metų rudenį žaidė Europos čempionato atrankos varžybose.
Treneris norėjo trauktis
Po pralaimėjimo rusams emociškai išsunktai Lietuvos rinktinei liko dvejos rungtynės dėl 5-8 vietų. Lietuviai pralaimėjo italams 71:76, po to nugalėjo argentiniečius 77:76 ir galutinėje rikiuotėje liko septinti. Per spaudos konferenciją po paskutiniųjų turnyro rungtynių J.Kazlauskas pranešė, kad ketina trauktis iš Lietuvos rinktinės trenerio pareigų ir visas jėgas skirti darbui Kauno „Žalgirio“ klube. „Manau, kad Lietuvoje yra labai daug gerų trenerių, ir mano išėjimas niekam nepakenks. Kita vertus, aš kategoriškai nesutinku su tvirtinimu, kad rinktinė po Europos čempionato nė žingsnio nepažengė į priekį“, - aiškino J.Kazlauskas. Vis dėlto aistroms aprimus Lietuvos krepšinio federacijos vadovai įkalbėjo J.Kazlauską likti ir jis dirbo iki 2001 metų.
2001 m. Europos čempionatas: Fiasko Turkijoje
2001 m. Europos čempionatas Turkijoje Lietuvos rinktinei susiklostė itin nesėkmingai. Komanda, kurioje vis dar buvo ryški 2000 m. Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalių karta, patyrė skaudų pralaimėjimą aštuntfinalyje prieš Latvijos rinktinę rezultatu 94:76. Šis pralaimėjimas ne tik užkirto kelią į ketvirtfinalį, bet ir atėmė galimybę dalyvauti 2002 m. pasaulio čempionate.
Pasirengimas ir lūkesčiai
Po sėkmingų 2000 m. olimpinių žaidynių, lūkesčiai dėl 2001 m. Europos čempionato buvo dideli. Tačiau dar prieš čempionatą buvo jaučiamas nerimas. J.Kazlauskas viešai išreiškė nepasitenkinimą komandos pasirengimu, o rinktinės vadovas Algimantas Pavilonis vėliau pripažino, kad kelionė į draugišką turnyrą Argentinoje ne padėjo, o nuvargino krepšininkus.
Taip pat skaitykite: Auksinė Lietuvos krepšinio karta
Eiga
Čempionatas klostėsi pagal principą „kuo toliau, tuo blogiau“. Pirmosiose rungtynėse ukrainiečiai didelių problemų nesukėlė, antrosiose Izraelio krepšininkai privertė pasinervinti, o trečiąsias lietuviai pralaimėjo prancūzams. Pagal tuometinę sistemą tiesiai į ketvirtfinalį pateko tik grupės nugalėtojai. Antrąją vietą užėmę lietuviai aštuntfinalyje susidūrė su latviais.
Rugsėjo 3 d. Ankaroje „braliukai“ užkūrė tokią pirtį, kokios Lietuvoje turbūt nesitikėjo net didžiausi pesimistai. Pataikę net 14 iš 22 tritaškių, latviai sudorojo mūsų rinktinę 94:76. Pavojingiausias kaimynų žaidėjas buvo „Žalgiryje“ vėliau žaidęs ir jį treniravęs Ainaras Bagatskis, kurio sąskaitoje - 25 taškai. Tuo metu lietuviai pataikė tik 7 iš 29 tolimų metimų. Ypač nesisekė komandos lyderiams. Š.Jasikevičius pataikė tik 1 iš 11, Saulius Štombergas - 2 iš 11 metimų.
Pasekmės
Pralaimėjimas latviams sukėlė didžiulį nusivylimą tiek komandai, tiek sirgaliams. Grįžęs namo, J.Kazlauskas atsiprašė gerbėjų ir atsistatydino iš pareigų. Ši nesėkmė buvo dvigubai skaudi, nes dėl nesėkmingo pasirodymo „nuplaukė“ šansas dalyvauti 2002 m. pasaulio čempionate.
Rinktinės sudėtis ir žaidėjų vaidmuo
Nors tiksli 2001 m. Lietuvos rinktinės sudėtis Europos čempionate nėra pateikta, galima daryti prielaidas, kad komandoje žaidė tokie krepšininkai kaip Šarūnas Jasikevičius, Saulius Štombergas, Mindaugas Žukauskas ir Ramūnas Šiškauskas. Šie žaidėjai buvo svarbūs rinktinės nariai ir atstovavo Lietuvai įvairiose varžybose.
2001 m. Europos čempionatas tapo savotišku lūžio tašku, žyminčiu kartų kaitą ir naujų iššūkių pradžią Lietuvos krepšinio rinktinei. Po šio čempionato komandos vairą perėmė naujas treneris Antanas Sireika, o rinktinės sudėtis palaipsniui keitėsi, į ją įsiliejant naujiems talentingiems žaidėjams.
Taip pat skaitykite: Čempionato 2001 m. apžvalga
Lietuvos krepšinio istorija: nuo ištakų iki šių dienų
Lietuvoje krepšinis yra populiariausia sporto šaka. Pradėtas žaisti 1920 Kaune. Pirmieji krepšinio propaguotojai buvo E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, S. Darius, K. Dineika. 1922 04 23 įvyko pirmosios oficialios rungtynės tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos) ir Kauno miesto rinktinės krepšininkų, kurias 8:6 laimėjo LFLS. 1922 surengti pirmieji moterų, 1924 vyrų Lietuvos krepšinio čempionatai. 1925 įvyko tarptautinės rungtynės - Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės su Latvijos krepšininkais, 1938 - moterų rinktinės su Estijos krepšininkėmis.
Krepšinio iškilimas prasidėjo 4 dešimtmečio pradžioje. 1936 Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas priimtas į FIBA. 1937 Rygoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė su Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviais P. Talzūnu ir F. Kriaučiūnu tapo Europos čempione ir Lietuva įgijo teisę kitą žemyno čempionatą rengti Kaune. 1938 I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius iškovojo Lietuvos moterų rinktinė. 1939 Kaune pastatyta sporto halė - pirmasis Europoje statinys, skirtas krepšinio varžyboms.
Nauja krepšininkų karta (žaidė SSRS rinktinėse) - V. Kulakauskas, S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius 1947 tapo Europos čempionais, S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius 1952 - olimpiniais vicečempionais, J. Daktaraitė - 1959 pasaulio, 1960 ir 1962 Europos čempione. 4 kartus (1965, 1967, 1969 ir 1971) Europos ir 1967 pasaulio čempionas M. Paulauskas 1972 tapo pirmuoju Lietuvos krepšininku olimpiniu čempionu. 1976 ir 1980 olimpinį aukso medalį laimėjo A. Rupšienė, 1980 - V. Beselienė. 1982 pasaulio čempionais tapo S. Jovaiša, V. Chomičius ir A. Sabonis.
Kauno Žalgiris 1986 laimėjo pasaulio klubinių komandų Joneso, 1998 - Europos šalių taurių laimėtojų taurę, 1999 - Eurolygos taurę ir tapo pajėgiausia Europos klubine komanda. 1991 FIBA atkūrė Lietuvos krepšinio organizacijos - Lietuvos krepšinio federacijos (įkurta 1958; 1945-58 Lietuvos krepšinio sekcija) narystę.
Nuo 1992 Lietuvos krepšinio rinktinės ir klubai dalyvauja visose FIBA rengiamose varžybose. Vyrų krepšinio rinktinė 1992 Barselonos, 1996 Atlantos ir 2000 Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse, 2010 pasaulio čempionate laimėjo bronzos medalius. 2003 vaikinų jaunių rinktinė iškovojo pasaulio čempionato sidabro, 2005 jaunimo rinktinė (iki 21 m.) - aukso medalius. Europos čempione 1994 tapo Lietuvos vaikinų jaunių, 1996 - jaunimo rinktinė.
Treneriai
Lietuvos vyrų rinktines treniravo F. Kriaučiūnas (1937), P. Lubinas (1939), V. Garastas (1992-96), J. Kazlauskas (1997-2001, 2012-16), A. Sireika (2001-06), R. Butautas (2007-09), Kęstutis Kemzūra (2010-12), D. Adomaitis (2016-19), D. Maskoliūnas (2019-2021), Kazys Maksvytis (nuo 2021), moterų - F. Kriaučiūnas (1938), V. Gedvilas (1996-2002), Algirdas Paulauskas (2003-07, 2010-13), Rūtenis Paulauskas (2008-09), Mantas Šernius (2013-15 ir nuo 2016), Rimvydas Samulėnas (2015-16).