Lietuvos krepšinio rinktinė - tai nacionalinė šalies komanda, atstovaujanti Lietuvai tarptautinėse krepšinio varžybose. Ši sporto šaka Lietuvoje yra ne tik populiari, bet ir laikoma kone nacionaline, todėl rinktinės pasiekimai šalies gyventojams yra itin svarbūs. Apžvelgsime Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės istoriją nuo pat jos ištakų iki šių dienų, aptarsime svarbiausius įvykius ir pasiekimus. Taip pat atskirai panagrinėsime 2001 m. Lietuvos krepšinio rinktinės sudėtį, kuri paliko ryškų pėdsaką Lietuvos krepšinio istorijoje.
Krepšinio ištakos Lietuvoje
Krepšinis, kaip sporto šaka, atsirado 1891 m., kai kūno kultūros mokytojas Jamesas Naismithas sugalvojo šį žaidimą. Lietuvoje krepšinio istorija prasidėjo 1920 m. Pirmosios oficialios krepšinio rungtynės Lietuvoje įvyko 1922 m. balandžio 23 d. Kaune, kur Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS) rezultatu 8-6 įveikė laikinosios sostinės rinktinę. Tais pačiais metais startavo ir moterų krepšinio lyga, o vyrai savo pirmenybes pradėjo tik 1924 metais. Šiuo laikotarpiu Lietuvoje nebuvo nei specialistų, nei sporto salių, todėl iki 1935 metų neatrodė, jog komanda gali kažką pasiekti. Būtent reikėjo žinių ir patirties. Jos 1935 metais atkeliavo iš už Atlanto. Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas atvykę į kongresą pasiliko mūsų šalyje ir ruošė krepšininkus 1937 metais Rygoje įvyksiančiam Europos čempionatui.
Steponas Darius - krepšinio pradininkas Lietuvoje
Vienas iš pirmųjų krepšinio iniciatorių Lietuvoje buvo legendinis lakūnas Steponas Darius. Jis ne tik populiarino krepšinį, bet ir kitas sporto šakas, tokias kaip futbolas, lengvoji atletika ir ledo ritulys.
Steponas Darius gimė 1896 m. Rūbiškės vienkiemyje, Lietuvoje. Būdamas maždaug 11 metų, jis su tėvais emigravo į JAV. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą, kur kultivavo įvairias sporto šakas. Grįžęs į Lietuvą 1920 m., S. Darius įstojo į Lietuvos kariuomenę ir 1923 m. S. Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Jis buvo treneriu ir teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“.S. Darius paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Jis taip pat buvo pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis.
Pirmieji oficialūs turnyrai ir pasiekimai (1935-1939 m.)
Lietuvos vyrų krepšinio istorijos pradžią galima tvirtinti 1920 m. Nebuvo nei specialistų, nei sporto salių, todėl iki 1935 metų neatrodė, jog komanda gali kažką pasiekti. Būtent reikėjo žinių ir patirties. Jos 1935 metais atkeliavo iš už Atlanto. Ryškesnis posūkis buvo 1934 metais kuomet Kaune buvo pastatyti Kūno kultūros rūmai. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas (tuometinė LKF) buvo patvirtintas FIBA nariu. Žymus postūmis, Lietuvos krepšinyje, įvyko 1935 metais. Į Pasaulio lietuvių kongresą vykusį Kaune, atvyko amerikos lietuviai - krepšinio specialistai. F. Kriaučiūnas, K. Savickas, J. Knašas, B. Budrikis. Treniruotėms Lietuvoje pasilikę F. Kriaučiūnas ir K. Savickas ženkliai pakėlė mūsų krepšininkų meistriškumą. 1937 metais sužaistos draugiškos rungtynės su Latvijos rinktine ir pralaimėjimas tik 29-41 (ankstesni pralaimėjimai buvo triuškinami, beviltiški). Tai buvo ženklas, jog galime dalyvauti 1937 metų Europos čempionate.
Taip pat skaitykite: Taisyklės 2001 m. ir jaunesniems
1937 m. Europos čempionatas Rygoje: pirmoji pergalė. Lietuvos krepšinio rinktinė į 1937 m. Europos čempionatą Rygoje važiavo kaip „autsaiderė“, bet pirmas blynas buvo sėkmingas ir iškovotas pirmasis Europos čempionato auksas!
- Prieš Italiją: 22:20
- Prieš Estiją: 20:15
- Prieš Egiptą: 21:7
- Prieš Lenkiją: 32:25
Finale vėl prieš Italiją: 24:23
Pranas Talzūnas išrenkamas čempionato naudingiausiu žaidėju. Šis laimėjimas buvo kartu ir įsipareigojimas - Lietuva turėjo rengti kitą čempionatą.
1939 m. Europos čempionatas Kaune: antrasis triumfas. Per dvejus metus iškilo legendinė Kauno sporto halė.
Laikotarpis Sovietų Sąjungos sudėtyje (1940-1990 m.)
Lietuvos rinktinė nuo 1939 m. Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse po savo vėliava dalyvauti negalėjo, dėl visiems žinomų priežasčių. Tačiau ryškiausios mūsų krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei. Šiuo laikotarpiu Lietuvos krepšininkai, atstovaudami Sovietų Sąjungos rinktinei, pasiekė nemažai reikšmingų pergalių. Štai keletas pavyzdžių:
Taip pat skaitykite: Krepšinio rinktinės sudėtis 2001 m.
- 1947 m. Europos čempionatas Prahoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas.
- 1951 m. Europos čempionatas Paryžiuje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius.
- 1952 m. Olimpinės žaidynės Helsinkis: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus.
- 1982 m. Pasaulio čempionatas Kolumbijoje: TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius.
- 1988 m. Olimpinės žaidynės Seulas: TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Šarūnas Marčiulionis.
Nepriklausomybės atkūrimas ir nauji iššūkiai (1990-2000 m.)
Toliau, nuo 1991 m. atgavus nepriklausomybę Lietuvos krepšininkai vėl atstovavo Lietuvos rinktinei svarbiausiuose čempionatuose po savo vėliava. Po nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvos krepšinio rinktinė vėl galėjo dalyvauti tarptautinėse varžybose kaip nepriklausoma valstybė. Šis laikotarpis buvo kupinas iššūkių, tačiau kartu ir pažymėtas naujais pasiekimais.
- 1992 m. Olimpinės žaidynės Barselonoje: bronzos medaliai. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius (8 rungtynės ir 6 pergalės).
- 1995 m. Europos čempionatas Atėnuose: sidabro medaliai. Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius (9 rungtynės ir 7 pergalės). Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Marčiulionis išrinktas čempionato MVP.
- 1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės: bronzos medaliai. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius (8 rungtynės ir 5 pergalės).
- 2000 m. Olimpinės žaidynės Sidnėjuje: bronzos medaliai. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius (8 rungtynės ir 5 pergalės).
XXI amžius: nauji iššūkiai ir pergales (2001-dabar)
Įžengus į XXI amžių, Lietuvos krepšinio rinktinė toliau tęsė savo kelią tarptautinėse varžybose, patirdama tiek pakilimų, tiek ir nuosmukių.
2001 m. Lietuvos krepšinio rinktinės sudėtis
2001 m. Lietuvos krepšinio rinktinė, vadovaujama trenerio Jono Kazlausko, dalyvavo Europos čempionate Turkijoje. Ši rinktinė ne tik atstovavo Lietuvai, bet ir simbolizavo naują krepšinio kartą, kuri vėliau garsino šalį tarptautinėse arenose.
Sudėtis
Nors tiksli 2001 m. rinktinės sudėtis nėra pateikta, galima teigti, kad joje buvo tokie žaidėjai kaip Šarūnas Jasikevičius, Ramūnas Šiškauskas, Arvydas Macijauskas, Darius Songaila ir kiti. Šie krepšininkai vėliau tapo Lietuvos krepšinio legendomis.
Pasiekimai
Europos čempionate Turkijoje Lietuvos rinktinė pasirodė nesėkmingai, aštuntfinalyje pralaimėdama Latvijai. Šis pralaimėjimas kainavo J. Kazlauskui trenerio postą. Tačiau šis čempionatas tapo svarbiu etapu, leidžiančiu įvertinti rinktinės potencialą ir kryptį.
Taip pat skaitykite: Čempionato 2001 m. apžvalga
Pokyčiai
Po nesėkmingo pasirodymo 2001 m. Europos čempionate J. Kazlauskas pasitraukė iš vyriausiojo trenerio pareigų. Rinktinės vairą perėmė tuo metu asistentu dirbęs Antanas Sireika.
Rami ir stabili Antano Sireikos era (2003-2006 m.)
2002 metais vėl nedalyvaujame Pasaulio čempionate, todėl belieka sėkmingai įveikti atranką ir išbėgti ant parketo Švedijoje senojo žemyno pirmenybėse 2003 metais. Grupės varžybose pirmosios rungtynės ir varžovas Latvija… Iškovota pergalė po dviejų pratęsimų. Fantastiški A. Macijausko tritaškiai, efektyvūs R. Šiškausko prasiveržimai ir ,pagaliau, pergalė! Tai kerštas už tą skaudų pralaimėjimą Turkijoje. O toliau - kaip sviestu patepta, grupės etapas įveiktas, ketvirtfinalyje palaužta Vokietijos rinktinė, kuomet M. Žukauskas iš vėžių išmušė D. Novitskį. Pusfinalyje nugalėti prancūzai, o galiausiai finale Ispanija, su tuo metu jaunuoju lyderiu Gasoliu, turėjo pripažinti Lietuvos rinktinės pranašumą. Pergalė ir Auksas! Po 64 metų pertraukos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vėl Europos čempionė!
2004 metai - Atėnų olimpiada. Medaliais išlepinti Lietuvos krepšinio sirgaliai dabar jau nedrąsiai svajojo ir apie olimpinį auksą. Deja, iš Atėnų olimpiados grįžome iškovoję tik(?) ketvirtąją vietą. Pusfinalyje apmaudžiai kelią pastojo Italijos rinktinė. Rinktinę bandęs traukti S. Štombergas ketvirtojo kėlinio pradžioje gavo penktąją pražangą, o Italijos rinktinė toliau taikliai metė tritaškius. Mažajame finale prieš JAV komandai nebuvo jokių vilčių.
2005 Europos čempionatas. 2005 metais Europos čempionate, rinktinėje dėl vienų ar kitų priežasčių nebuvo daugelio krepšininkų, bet komanda, vedama R. Šiškausko, gėdos nepadarė ir pralaimėjo vos vienas rungtynes ketvirtfinalyje prancūzams. Užimta penktoji vieta.
2006 Pasaulio krepšinio čempionatas. 2006 metais Pasaulio krepšinio čempionate Japonijoje, mūsų rinktinė užėmė 7 vietą. Neatlaikęs federacijos spaudimo, komandą paliko treneris A. Sireika. Jei dabar mums toks rezultatas atrodytų neblogas, tuomet iš rinktinės buvo reikalaujama tik medalių. Apibendrinant, A. Sireikos ciklas buvo stabilus - nebuvo patirtas joks fiasko, o priešingai, buvo iškovotas Auksas po 64 metų pertraukos.
Kiti svarbūs pasiekimai
- 2007 m. Europos čempionatas Ispanijoje: bronzos medaliai
- 2010 m. Pasaulio čempionatas Turkijoje: bronzos medaliai
- 2013 m. Europos čempionatas Slovėnijoje: sidabro medaliai
- 2015 m. Europos čempionatas Latvijoje/Prancūzijoje/Kroatijoje/Vokietijoje: sidabro medaliai
Lietuvos rinktinės treneriai
Per Lietuvos krepšinio istoriją rinktinei vadovavo daug garsių trenerių, įskaitant:
- Feliksas Kriaučiūnas
- Pranas Lubinas
- Vladas Garastas
- Jonas Kazlauskas
- Antanas Sireika
- Ramūnas Butautas
- Kęstutis Kemzūra
- Dainius Adomaitis
- Darius Maskoliūnas
- Kazys Maksvytis
Išvados
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė per savo ilgą istoriją pasiekė daug reikšmingų pergalių ir tapo viena iš labiausiai gerbiamų komandų Europoje ir pasaulyje. Nors buvo laikotarpių, kai komandai sekėsi sunkiau, tačiau Lietuvos krepšinio tradicijos ir talentingi žaidėjai leidžia tikėtis, kad ateityje rinktinė dar ne kartą džiugins savo gerbėjus naujais pasiekimais.
Svarbios datos Lietuvos krepšinio istorijoje
Štai keletas svarbiausių datų Lietuvos krepšinio istorijoje:
- 1922 m. Po 10 dienų trukusių bendrų treniruočių Lietuvos vaikinų iki 16 metų rinktinės vyriausiasis treneris Rolandas Rakutis apsisprendė dėl galutinio dvyliktuko, vyksiančio į 15-ąjį Europos jaunimo olimpinį festivalį (EJOF), kuris liepos 21-27 dienomis vyks Azerbaidžano sostinėje Baku.
- Už darbą treniruočių stovyklose padėkota dviem Sostinės krepšinio mokyklos nariams Lukui Pivoriūnui ir Gyčiui Valickui, dviem Klaipėdos V. Knašiaus krepšinio mokyklos atstovams Mykolui Abručiui ir Mintautui Mockui bei Rokui Jociui iš Kauno krepšinio mokyklos „Žalgiris“.
- Nugalėtojų titulą ginsiantys 16-mečiai EJOF krepšinio turnyrą pradės B grupėje, kurioje lauks akistatos su Ispanijos, Turkijos ir Graikijos bendraamžiais. A grupėje grumsis jaunieji Kroatijos, Prancūzijos, Serbijos ir Azerbaidžano krepšininkai. Kovas dėl medalių pratęs dvi geriausios grupių ekipos.
- „Laukia tikrai rimti priešininkai, suvažiuoja visas Europos elitas. Bus tikrai įdomu pasitikrinti jėgas. Dalyvaudami olimpiniame festivalyje sieksime apginti čempionų vardą, kurį iškovojo 2001 metais gimę krepšininkai, tokie bus mūsų tikslai“, - pasirengimo pradžioje krepsinionamai.lt sakė treneris R. Rakutis.
- Baku vyksiančiame festivalyje dėl 298 medalių komplektų kovos geriausi 14-18 metų jaunieji atletai iš 48 Europos olimpinių komitetų. Daugiau nei 3900 festivalio dalyvių rungsis 10 sporto šakų (sportinė gimnastika, lengvoji atletika, krepšinis, dviračiai, rankinis, dziudo, plaukimas, tenisas, imtynės ir tinklinis).
- Lietuvos delegaciją EJOF sudarys 67 sportininkai, kurie be krepšinio varžysis dar septynių sporto šakų varžybose. Jaunųjų Lietuvos sportininkų neišvysime tik rankinio ir tinklinio turnyruose.
Lietuvos vaikinų iki 16 metų krepšinio rinktinės sudėtis:
- Emilis Butkus - Vilniaus KM
- Tautvydas Baltrušaitis - Kauno KM „Perkūnas“
- Dominykas Butka - Panevėžio KKSC/R.Sargūno SGGabrielius Mažeika - Klaipėdos V.Knašiaus KM
- Matas Mikėnas - Panevėžio KKSC/R.Sargūno SG
- Liutauras Lelevičius - Kauno KM „Žalgiris“
- Titas Sargiūnas - Kauno KM „Žalgiris“
- Ugnius Jaruševičius - Kauno KM „Žalgiris“
- Radvilas Kneižys- Klaipėdos V.Knašiaus KM
- Paulius Murauskas - Kauno KM „Tornado“
- Lukas Gudavičius - Vilniaus krepšinio mokykla
- Oleg Kojenets - Kauno KM „Žalgiris“
Visa Lietuvos sportininkų delegacija:
- Dviračių sportas: Gustė Stanišauskaitė (Kvėdarna), Auksė Strainytė (Kvėdarna), Rūta Rastauskaitė (Panevėžys), Vlad Van Mechelen (Bertemas, Belgija), Gediminas Kubelskas (Kaunas), Rokas Adomaitis (Klaipėda)
- Dziudo: Ligita Navarauskaitė (Kauno raj.), Ugnė Pileckaitė (Kaunas), Evelina Kleinytė (Panevėžys-Biržai), Elijus Jokubėnas (Biržai), Pijus Mikalauskas (Kaunas), Marijus Mitrochinas (Biržai)
- Gimnastika: Ema Pleškytė (Kaunas), Evita Kaziūnaitė (Kaunas), Ūla Bikinaitė (Kaunas), Gytis Chasažyrovas (Vilnius), Danielius Polismakas (Kaunas), Titas Kuzmickas (Kaunas)
- Imtynės: Vestina Danisevičiūtė (Šiauliai), Gabija Dilytė (Šiauliai-Anykščiai), Ineta Dantaitė (Šiauliai), Meda Ančerytė (Klaipėda), Gabrielė Dilytė (Šiauliai-Anykščiai), Nedas Gervinskas (Panevėžys-Trakų raj.), Kiril Vasilčuk (Visaginas), Adomas Grigaliūnas (Vilnius-Joniškio raj.), Donatas Rindeikis (Klaipėda), Gediminas Aukščionis (Šiauliai-Šiaulių raj.), Karolis Grigelaitis (Vilkaviškis)
- Lengvoji atletika: Andrė Ožechauskaitė (Kaunas), Elena Jasaitė (Vilnius), Meda Repšytė (Šiauliai-Tauragė), Atėnė Šliževičiūtė (Kaunas)