Šiame straipsnyje apžvelgiamas 2001 m. Europos krepšinio čempionatas, įvertinant jo vietą Lietuvos krepšinio istorijoje, bei pateikiama informacija apie kitus Europos čempionatus.
Lietuvos kelias į Europos krepšinio elitą
Lietuvos krepšinio istorija yra turtinga ir kupina pergalių. Nepaisant to, kad Lietuvos krepšininkai 50 metų buvo už Europos čempionatų borto, jie sugebėjo įrodyti savo vertę. Po to, kai Lietuvos vyrai 1937 m. Rygoje ir 1939 m. Kaune laimėjo Europos krepšinio meisterių vardą, prasidėjo ilga tyla dėl Antrojo pasaulinio karo ir okupacijos.
Sugrįžimas į tarptautinę areną
Tik atkūrus nepriklausomybę, Lietuva ėmė žingsnis po žingsnio artėti prie savo nacionalinės komandos atgaivinimo. 1991 m. rugsėjį Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) vėl priėmė Lietuvą į savo šeimą, o gruodį Lietuva tapo ir oficialia Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) nare bei sulaukė kvietimo prisijungti prie visų jos rengiamų turnyrų. Jau pirmajame jų, 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse, buvo iškovoti bronzos medaliai, taip primenant visam pasauliui, kad lietuviai priklauso krepšinio elitui.
Sunki pradžia ir revanšas
Tačiau ne viskas buvo taip sklandu. 1993 m. Europos čempionatas Vokietijoje Lietuvai buvo nesėkmingas - nepatekta. Po saldaus Barselonos sapno lietuviai paniro į tikrą Vroclavo košmarą: prieš 1993 m. Senojo žemyno pirmenybes surengtoje papildomoje atrankoje Vlado Garasto auklėtiniai be Arvydo Sabonio ir Rimo Kurtinaičio pagalbos nesugebėjo peržengti baltarusių ir lenkų barjero bei liko be bilieto į Vokietiją.
Sidabras Graikijoje
Po ilgokos pertraukos, kadangi automatiškai buvo praleistos ir 1994 m. planetos pirmenybės Toronte, lietuviai reabilitavosi Atėnuose. Tiesa, iki maksimalaus rezultato pritrūko vienos vienintelės pergalės arba kelių palankesnių švilpukų. Per visą turnyrą iki pat finalo tik sykį suklupę mūsiškiai titulinėje kovoje gavo progą atsiteisti su Jugoslavija, kuriai grupių varžybose nusileido 61:70. Taškas į tašką vykęs finalas savo kulminaciją pasiekė likus žaisti 5 min. Nors finalo didvyriu tapo karjeros pasirodymą surengęs ir net 41 tašką įskraidinęs Aleksandras Džordževičius, naudingiausio žaidėjo laurai atiteko Šarūnui Marčiulioniui. Bent jau moralinę paguodą vicečempionams suteikė ir Graikijos publika, kuri per visą apdovanojimų ceremoniją aistringai skandavo Lietuvos vardą, o auksą atsiimančius jugoslavus triukšmingai nušvilpė.
Taip pat skaitykite: Taisyklės 2001 m. ir jaunesniems
Kartų kaita ir nauji iššūkiai
1997 m. Europos čempionatas Ispanijoje pažymėtas kartų kaita. Be Atlantos olimpinę bronzą sėkmingai nukalusių A. Sabonio, Š. Marčiulionio, R. Kurtinaičio ir trenerio V. Garasto likusi rinktinė išgyveno kartų kaitą. Senbuvių Artūro Karnišovo ir Gintaro Einikio vedami lietuviai iškopė į ketvirtfinalį, bet jame neturėjo daug argumentų prieš tą pačią Jugoslaviją - 60:75. Jono Kazlausko debiutas vyriausiojo trenerio pareigose paženklintas šešta vieta.
Likimas negailestingas
1999 m. Europos čempionate Prancūzijoje likimas buvo negailestingas Arvydui Saboniui. Smogiamąjį tandemą su Šarūnu Jasikevičiumi sudaręs Portlando „Trail Blazers“ vidurio puolėjas ketvirtfinalio mače su autsaideriais laikytais ispanais vos per 16 minučių išsibaudavo, o jo netekę lietuviai pralaimėjo nervų karą.
2001 m. Europos krepšinio čempionatas Turkijoje
2001 m. Europos krepšinio čempionatas Turkijoje Lietuvai buvo trumpiausias istorijoje. Grupių varžybų barjerą be vargo įveikę lietuviai aštuntfinalyje Ankaroje užšoko ant karštų latvių su Ainaru Bagatskiu priešakyje. Jie sumetė net 14 tritaškių iš 22 ir išrašė mūsiškiams ankstyvą bilietą namo - 76:94. Vos tik grįžęs į Vilnių J. Kazlauskas dar oro uoste paskelbė apie savo atsistatydinimą. Lietuva liko 12 vietoje (2 pergalės, 2 pralaimėjimai).
Aukso amžius
2003 m. Europos čempionatas Švedijoje tapo aukso amžiumi. Praleidę pasaulio pirmenybes Indianapolyje, lietuviai mobilizavosi Europos čempionate. Prieš turnyro startą daugelis netikėjo Antano Sireikos komandos galimybėmis, o tam buvo ir objektyvių priežasčių - unisonu „ne“ jai ištarė A. Sabonis ir Žydrūnas Ilgauskas, traumą patyrė Darjušas Lavrinovičius, o Robertas Javtokas gydėsi žaizdas po siaubingos motociklo avarijos. Ir jei iš pradžių teko prisijaukinti fortūną dramatiškame atidarymo mače su Latvija (92:91 po pratęsimo ir stebuklingo Arvydo Macijausko tritaškio nuo lentos krašto), po to viskas ėjosi it sviestu patepta: į kaulus duota visiems iš eilės - Dirkui Nowitzkiui, Tony Parkeriui ir Pau Gasoliui. Pastarasis finale Stokholme suvertė 36 taškus, tačiau to buvo maža - Lietuva triumfavo po 64-erių metų pertraukos (93:84).
Komandinis žaidimas ir įkvėpimas ateities kartoms
Lietuviai nugalėjo žaisdami komandinį krepšinį - nors rėmėsi tik vienu tikru įžaidėju, rinktinė pirmavo pagal atliekamus rezultatyvius perdavimus (vid. po 17) ir įmetamus taškus (vid. net po 91). „Esu ekstazėje. Geras jausmas iškovoti šį aukso medalį Lietuvos krepšiniui. Mano karta buvo įkvėpta rinktinės, kuri žaidė Barselonoje 1992 m. Tikiuosi, kad ir mes įkvėpsime daugiau vaikų žaisti krepšinį Lietuvoje“, - laikydamas MVP prizą sakė Š. Jasikevičius (vid. 14 tšk., 8,2 rez. perd.). Į simbolinį čempionato penketą kartu su Šaru, T. Parkeriu, Andrejumi Kirilenka ir P. Gasoliu dar pateko ir Saulius Štombergas.
Taip pat skaitykite: Auksinė Lietuvos krepšinio karta
Kiti pasiekimai
2005 m. Europos čempionate Serbijoje ir Juodkalnijoje Lietuva liko 5 vietoje (5 pergalės, 1 pralaimėjimas). 2007 m. Europos čempionate Ispanijoje - 3 vieta (8 pergalės, 1 pralaimėjimas). 2009 m. Europos čempionatas Lenkijoje - 12 vieta (1 pergalė, 5 pralaimėjimai). 2011 m. Europos čempionatas Lietuvoje - 5 vieta (8 pergalės, 3 pralaimėjimai). 2013 m. Europos čempionatas Slovėnijoje - 2 vieta (8 pergalės, 3 pralaimėjimai). 2015 m. Europos čempionatas Prancūzijoje, Kroatijoje, Vokietijoje ir Latvijoje - 2 vieta (7 pergalės, 2 pralaimėjimai). 2017 m. Europos čempionatas Turkijoje, Suomijoje, Izraelyje ir Rumunijoje - 9 vieta (4 pergalės, 2 pralaimėjimai).
Pasirengimas ateičiai
2022 m. Europos čempionatas Čekijoje, Sakartvele, Italijoje ir Vokietijoje. Nuo 1993-iųjų nelaimės pasikartojimo lietuvius teskyrė viena akimirka: jei ne Manto Kalniečio didvyriškas blokas pirštų galiukas lemiamame atrankos mūšyje su danais ir trapi pergalė 77:76, Lietuvos rinktinė artėjantį turnyrą būtų galėjusi stebėti tik per ekranus. Pirmenybes mūsiškiai pradės rungtynėmis su dabartiniais čempionais slovėnais, o apskritai pirmajame etape grumsis mirtininkų grupėje B, kur dar teks galynėsis ir su prancūzais, ir su šeimininkais vokiečiais, ir su bosniais, ir su vengrais. Koks bus poste neužsibuvusį Darių Maskoliūną pakeitusio Kazio Maksvyčio debiutas prie rinktinės vairo ir ar dominuos prieš varžovus J. Valančiūnas bei Domantas Sabonis, pamatysime jau šį rugsėjį.
Būsimos varžovės 2011 m. Europos krepšinio čempionate
Lietuvos rinktinės varžovės 2011 m. Europos krepšinio čempionate:
- Ispanija: Potencialiai stipriausia komanda Europoje, su tokiais žaidėjais kaip Pau Gasolis ir Juanas Carlosas Navarro.
- Turkija: Laimi medalius tik namie, bet turi galingą sudėtį su Hidajetu Turkoglu ir Ersanu Ilyasova.
- Didžioji Britanija: Siekia aukšto lygio krepšinio, su Luolu Dengu priešakyje.
- Lenkija: Tikisi, kad patekimas į čempionatą bus postūmis į priekį.
B grupė
Kova dėl išlikimo:
- Latvija: Šiauliuose galės jaustis lyg namuose.
- Serbija: Jau nebėra tik jauna ir perspektyvi rinktinė.
- Vokietija: Jei Dirkas Novickis vėl apsivilks Vokietijos rinktinės marškinėlius, vokiečiai galės konkuruoti su bet kuriais varžovais.
- Prancūzija: Tonis Parkeris, Nikola Batumas, Mikaelis Pietrusas.
- Italija: Jaučiasi pribrendę atgimimui.
- Izraelis: Lyderis Omris Kaspis žaidžia NBA Sakramento “Kings” klube.
C grupė
„Balkanų katilas“:
Taip pat skaitykite: Krepšinio rinktinės sudėtis 2001 m.
- Graikija: Neslepia, kad jiems ši grupė patinka.
- Kroatija: Būtent Lietuvoje jie gali “iššauti”.
- Bosnija ir Hercegovina, Makedonija bei Juodkalnija: Visose šiose ekipose yra bent po vieną natūralizuotą amerikietį, galintį tapti komandos lyderiu.
D grupė
Pilkoji zona:
- Slovėnija: Neturėtų pervargti kovodama dėl patekimo į kitą etapą.
- Rusija: Išgyvena kartų kaitą.
- Gruzija: Pasitelkusi NBA lygoje žaidžiantį Zazą Pačiuliją.
- Bulgarija ir Belgija: Tik žilos praeities pergalėmis pasigirti gali.
Krepšinio šokėjų kolektyvas „The Red Foxes“
Prieš 20 metų, 2003-ųjų Europos krepšinio čempionate, Lietuvos rinktinė iškovojo auksą. Bet krepšininkai nebuvo vieninteliai, kurie Stokholme pavergė žiūrovų širdis. Palaikymo šokėjų grupei „The Red Foxes“ šis čempionatas taip pat atnešė pasaulinį pripažinimą.
Kolektyvo įkūrimas ir kelias į pripažinimą
Didžiąją dalį laiko Lietuvoje gyvenančios ukrainietės Olenos Rožkovos, tai pat žinomos Elena Foxes slapyvardžiu, įkurtas šokių kolektyvas „The Red Foxes“ gimė 2001-aisiais. Tuo metu neseniai įkurta Šiaurės Europos krepšinio lyga (NEBL) taip pat turėjo kitokį požiūrį. Iš NBA į Lietuvą sugrįžęs lygos įkūrėjas Šarūnas Marčiulionis mėgino už Atlanto matytas praktikas pritaikyti Europoje. Netrukus moderniai mąstančių NEBL ir „The Red Foxes“ keliai susikirto, o 2002 metais kolektyvas jau šoko turnyro finalo ketverto rungtynėse. Jau kitais metais „The Red Foxes“ gavo kvietimą šokti Europos čempionate Švedijoje, o pasirodymai jame kolektyvui atnešė pasaulinį pripažinimą. Šokėjos buvo pastebėtos ir liaupsinamos už savo idėją kiekvienai šaliai sukurti atskirą šokį, panaudojant tos šalies muziką bei nacionalinius motyvus.
Ryškiausi prisiminimai
Ryškiausias prisiminimas iš to laikotarpio - Stokholme įvyko tai, kas tiesiog pakeitė gyvenimą. Buvo rungtynių pabaiga, mums buvo belikę atlikti vieną šokį. Šokėjos persirengusios sugrįžta iš rūbinės, nes netrukus gali tekti žengt į aikštę. Žiūrovai tai pamato ir visa arena pradeda skanduoti „PER-TRAU-KA“. Žaidėjai nesuprato, kas vyksta, tuo metu mes negalėjome patikėti tuo, kas vyksta. Kažkas nubėgo pasakyti vienam iš komandų trenerių ir šis specialiai paprašė minutės pertraukėlės. Nuo to laiko iki pat šių dienų straipsniai apie mus dažnai prasideda su fraze: „pasaulyje yra tik vienas šokėjų kolektyvas, kurį išvysti žmonės prašo minutės pertraukėlės“.
Išskirtinumas ir pasiekimai
„The Red Foxes“ išsiskyrė iš kitų kolektyvų, jog sulauktų tokios meilės iš žiūrovų, norėdami kažką daryti kitaip. Kažką, ko tuo metu Europoje nebuvo. Tada šovė paprasta idėja: sukurti po atskirą šokį kiekvienai šaliai. Didžiausias pasiekimas - tai, kad karo metu mes vis dar egzistuojame.
Lietuvos krepšinio istorija
Lietuvoje krepšinis yra populiariausia sporto šaka. Pradėtas žaisti 1920 Kaune. Pirmieji krepšinio propaguotojai buvo E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, S. Darius, K. Dineika. 1922 04 23 įvyko pirmosios oficialios rungtynės tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos) ir Kauno miesto rinktinės krepšininkų, kurias 8:6 laimėjo LFLS.
Pirmieji čempionatai ir tarptautiniai susitikimai
1922 surengti pirmieji moterų, 1924 vyrų Lietuvos krepšinio čempionatai. 1925 įvyko tarptautinės rungtynės - Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės su Latvijos krepšininkais, 1938 - moterų rinktinės su Estijos krepšininkėmis. Krepšinio iškilimas prasidėjo 4 dešimtmečio pradžioje. 1936 Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas priimtas į FIBA. 1937 Rygoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė su Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviais P. Talzūnu ir F. Kriaučiūnu tapo Europos čempione ir Lietuva įgijo teisę kitą žemyno čempionatą rengti Kaune.
Istorinės pergalės ir žymūs žaidėjai
1938 I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius iškovojo Lietuvos moterų rinktinė. 1939 Kaune pastatyta sporto halė - pirmasis Europoje statinys, skirtas krepšinio varžyboms. Nauja krepšininkų karta (žaidė SSRS rinktinėse) - V. Kulakauskas, S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius 1947 tapo Europos čempionais, S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius 1952 - olimpiniais vicečempionais, J. Daktaraitė - 1959 pasaulio, 1960 ir 1962 Europos čempione. 4 kartus (1965, 1967, 1969 ir 1971) Europos ir 1967 pasaulio čempionas M. Paulauskas 1972 tapo pirmuoju Lietuvos krepšininku olimpiniu čempionu. 1976 ir 1980 olimpinį aukso medalį laimėjo A. Rupšienė, 1980 - V. Beselienė. 1982 pasaulio čempionais tapo S. Jovaiša, V. Chomičius ir A. Sabonis.
Lietuvos krepšinio klubai
SSRS krepšinio pirmenybių aukščiausioje lygoje žaidė vyrų komandos: KKI (1947-50; 1947 tapo SSRS čempionais, 1949 vicečempionais), Kauno Žalgirio (1946-47 ir nuo 1951; 1951, 1985 ir 1986 tapo čempionais, 1953 laimėjo SSRS taurę, 1952, 1980, 1983-84 - antrą vietą, 1953-55, 1971, 1973, 1978 trečią vietą), Klaipėdos Žalgirio (1954), Vilniaus Spartako (1961) ir Plastiko (1964), Statybos (1972 ir nuo 1975; 1979 laimėjo trečią vietą); moterų komandos: KKI (1948-49), Kauno Žalgirio (1950-59), Politechnikos (1960-64, 1966-68, 1970-73) ir Bangos (1984-85), Vilniaus Kibirkšties (1964 ir nuo 1968; 1969, 1971-72 ir 1984 laimėjo trečią vietą). Kauno Žalgiris 1986 laimėjo pasaulio klubinių komandų Joneso, 1998 - Europos šalių taurių laimėtojų taurę, 1999 - Eurolygos taurę ir tapo pajėgiausia Europos klubine komanda.
Nepriklausomybės laikotarpis
1991 FIBA atkūrė Lietuvos krepšinio organizacijos - Lietuvos krepšinio federacijos (įkurta 1958; 1945-58 Lietuvos krepšinio sekcija) narystę. Nuo 1992 Lietuvos krepšinio rinktinės ir klubai dalyvauja visose FIBA rengiamose varžybose. Vyrų krepšinio rinktinė 1992 Barselonos, 1996 Atlantos ir 2000 Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse, 2010 pasaulio čempionate laimėjo bronzos medalius. 2003 vaikinų jaunių rinktinė iškovojo pasaulio čempionato sidabro, 2005 jaunimo rinktinė (iki 21 m.) - aukso medalius. Europos čempione 1994 tapo Lietuvos vaikinų jaunių, 1996 - jaunimo rinktinė.
Europos krepšinio čempionatai: jaunimas
Šalių nacionalinėms rinktinėms svarbiausios tarptautinės varžybos - Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos (pranc. Europos krepšinio čempionatus Tarptautinė mėgėjų krepšinio federacija (nuo 2001 - Tarptautinė mėgėjų krepšinio federacija-Europa, pranc. Fédération Internationale de Basketball Amateur-Europa, FIBA-Europa) rengia kas dvejus metus pajėgiausioms Europos šalių jaunučių (mergaičių ir berniukų), jaunių (merginų ir vaikinų), jaunimo (merginų ir vaikinų), moterų, vyrų nacionalinėms rinktinėms.
Jaunučių čempionatai
Europos jaunučių (mergaičių, 15-16 metų) krepšinio čempionatus pradėta rengti 1976. I čempionatas, kuriame dėl medalių varžėsi 16 šalių rinktinės, vyko Ščecine (Szczecin, Lenkija); nugalėjo SSRS krepšininkės, kurių gretose buvo ir I. Lietuvos jaunučių (mergaičių, 15-16 metų) rinktinė pirmą kartą žaidė X Europos čempionate (1993) ir užėmė 9 vietą. Pirmą kartą Lietuvos jaunutės apdovanojimus laimėjo XVIII čempionate (2006): pralaimėjusios pusfinalio rungtynes Ispanijos atstovėms (52:54), rungtynėse dėl bronzos medalių nugalėjo Serbijos krepšininkes (84:72).
Europos jaunučių (berniukų, 15-16 metų) krepšinio čempionatus pradėta rengti 1971. Pirmasis, kuriame varžėsi 12 šalių rinktinės, įvyko Italijos mieste Goricijoje (Gorizia). Čempionais tapo Jugoslavijos krepšininkai. Geriausi Lietuvos jaunučiai 1971-1988 žaidė SSRS rinktinėse; M. Lietuvos jaunučių (berniukų) rinktinė debiutavo XII Europos čempionate (1993) ir užėmė 5 vietą (treneris J. Kazlauskas). XVIII čempionate (2004) pralaimėtos rungtynės dėl bronzos medalių turkams (69:75), XIX čempionate (2005) - ispanams (63:70). XXI (2007) - pirmą kartą laimėjo bronzos medalius, mažajame finale nugalėjusi Turkijos rinktinę (65:55). XXII čempionate (2008) Lietuvos jaunučių rinktinė, laimėjusi visas 8 rungtynes (finale įveikusi Čekijos komandą 75:33), pirmą kartą tapo Europos čempione.
Jaunių čempionatai
Europos jaunių (merginų, 17-18 metų) krepšinio čempionatus pradėta rengti 1965. Pirmasis įvyko Sofijoje, dalyvavo 11 šalių rinktinės, nugalėjo SSRS rinktinė, kurioje žaidė R. Garbatavičiūtė ir L. Vinčaitė, rinktinės trenerė buvo G. Lietuvos jaunių (merginų) rinktinė debiutavo XVII čempionate (1996) ir iš 12 komandų užėmė 10 vietą. Lietuvos krepšininkės geriausiai žaidė XIX čempionate (2000): pralaimėjusios rungtynes dėl bronzos medalių Lenkijos atstovėms (44:75), užėmė 4 vietą. XXV čempionate (2008) Lietuvos jaunių merginų rinktinė, laimėjusi visas 8 rungtynes (finale įveikusi Rusijos komandą 63:57), pirmą kartą tapo Europos čempione.
Europos jaunių (vaikinų, 17-18 metų) krepšinio čempionatai rengiami nuo 1964. Pirmasis surengtas Neapolyje (Napoli; Italija), dalyvavo 8 šalių rinktinės, laimėjo SSRS jaunių rinktinė, kurioje žaidė M. Paulauskas ir R. Lietuvos jaunių (vaikinų) krepšinio rinktinė debiutavo XVI Europos čempionate (1994) Tel Avive ir tapo pirmąja nacionaline Lietuvos rinktine, laimėjusia Europos čempionės titulą atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. XXIII čempionate (2006) Lietuvos jaunių rinktinė pusfinalyje įveikė Turkijos komandą (87:80) ir dėl Europos čempionės vardo varžėsi su Prancūzijos rinktine, pralaimėjusi šias rungtynes (72:77), pelnė sidabro medalius. XXV čempionate (2008) Lietuvos jaunių vaikinų rinktinė, pralaimėjusi finalo rungtynes Graikijos komandai 50:57, dar kartą tapo vicečempione.
Jaunimo čempionatai
Europos jaunimo (merginų, iki 20 metų) krepšinio čempionatai rengiami nuo 1999-2000 sezono. Lietuvos merginų rinktinė debiutavo 1999 atrankos varžybose, bet į baigiamąjį varžybų etapą nepateko.
Europos jaunimo (vaikinų, iki 22 metų 1992-1998 ir iki 20 metų nuo 2000) krepšinio čempionatai rengiami nuo 1992. Lietuvos jaunimo (vaikinų) rinktinė debiutavo II Europos jaunimo čempionate: nors 1993 Helsinkyje pirmąsias rungtynes su Makedonija laimėjo 90:70, bet savo pogrupyje užėmė 3 vietą ir į baigiamąsias 1994 varžybas nepateko. III čempionate (1996) Stambule, laimėję 6 (iš 7) rungtynes, pusfinalyje nugalėję Turkijos 84:74, finale - Ispanijos krepšininkus 85:81, Lietuvos jaunimo rinktinės krepšininkai tapo Europos čempionais. VII (2004) ir VIII (2005) čempionatai: 2004 laimėję mažojo finalo rungtynes su Graikijos žaidėjais 92:63, buvo apdovanoti bronzos medaliais, 2005 pralaimėję tik didįjį finalą Rusijos krepšininkams 53:61, tapo vicečempionais. XI žemyno čempionate (2008) Lietuvos jaunimo vaikinų (iki 20 metų) rinktinė, laimėjusi 6 rungtynes iš 8 (pralaimėjusi finalo rungtynes su Graikija 89:96), antrą kartą tapo vicečempione.
Europos moterų krepšinio čempionatai
Pirmą kartą surengtas Romoje 1938 10 12-16; dalyvavo 5 šalių rinktinės: Italijos, Lenkijos, Prancūzijos, Šveicarijos ir Lietuvos. Lietuvos rinktinė pirmąsias rungtynes žaidė su Italijos komanda ir nugalėjo ją 23:21. Įveikusios 28:10 Šveicarijos, 20:14 Prancūzijos krepšininkes ir pralaimėjusios 21:24 Lenkijos atstovėms, Lietuvos krepšininkės su Italijos ir Lenkijos atstovėmis surinko po 6 taškus. Pagal pralaimėtų rungtynių taškų skirtumą 1 vieta atiteko Italijai, 2 vieta - Lietuvai, 3 vieta - Lenkijai.
Dalyvavimas po nepriklausomybės atkūrimo
Lietuvai atgavus Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos (FIBA) narės teises (1991), Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1993 dalyvavo atrankos į XXV Europos čempionatą varžybose Portugalijoje ir laimėjo visas trejas rungtynes. Paskutinis atrankos etapas - pusfinalio varžybos - vyko Vilniuje (1994), iš žaistų 5 rungtynių Lietuva laimėjo trejas ir pateko į XXV Europos čempionato baigiamąsias varžybas Čekijoje (1995). Žaisdama dėl Europos čempionato apdovanojimų Lietuvos rinktinė laimėjo 4 rungtynes ir užėmė 5 vietą. XXVI Europos čempionato (1997) pusfinalio rungtynėse Lietuvos krepšininkės įveikė Vokietijos atstoves (78:77), pateko į finalą ir nugalėjusios Slovakijos žaidėjas (72:62) pirmą kartą tapo čempionėmis. Lietuvos rinktinė XXVII čempionate (1999) užėmė 6 vietą, XXVIII (2001), dėl bronzos medalių pralaimėjusi rungtynes su Ispanijos komanda (74:89), liko ketvirta.
Europos vyrų krepšinio čempionatai
Pradėta rengti 1935. Pirmasis įvyko Ženevoje (Šveicarija). Jame dalyvavo 10 šalių rinktinės. Pirmąja žemyno čempione tapo Latvijos rinktinė, finalo rungtynėse nugalėjusi Ispaniją 24:18.
Debitas ir pirmosios pergalės
Lietuvos vyrų rinktinė debiutavo II Europos čempionate 1937 05 03 ir nugalėjo Italijos komandą 22:20; tai buvo pirmoji rinktinės pergalė tarpvalstybinėse rungtynėse. Laimėję rungtynes su Estijos (20:15), Egipto (21:7) ir Lenkijos (31:25) atstovais, Lietuvos krepšininkai finalo rungtynes žaidė vėl su italais, nugalėjo juos 24:23 ir tapo Europos čempionais.
#
tags: #2001 #m #europos #krepsinio #cempionatas