2012-ieji metai Lietuvos sportui buvo išties įsimintini. Londono olimpinėse žaidynėse iškovoti penki medaliai - geriausias šalies sportininkų pasirodymas per visą istoriją. Šiame straipsnyje apžvelgsime ne tik Londono olimpinių žaidynių rezultatus, bet ir kitus svarbius sporto įvykius, susijusius su Lietuvos sportininkų pasiekimais ir ateities perspektyvomis.
Lietuvos Sportininkų Pasirengimas 2012 m. Olimpiadai
Prieš pat olimpiadą Lietuvos sportininkai intensyviai ruošėsi varžyboms. Pavyzdžiui, Lietuvos tinklinio federacijos prezidentas ir merginų treneris Marius Vasiliauskas pabrėžė, kad pagrindinis merginų uždavinys buvo įgauti sportinę formą ir pasiruošti Rytų Europos čempionato (EEVZA) turnyrui. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Ievai Dumbauskaitei ir Monikai Povilaitytei svarbu užsitikrinti aukštą reitingą pasaulyje, kad galėtų kovoti dėl patekimo į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.
Londono Olimpinių Žaidynių Rezultatai
Londono olimpinės žaidynės buvo išskirtinės Lietuvos sportui, nes jose buvo iškovoti net penki medaliai. Tai geriausias Lietuvos sportininkų pasirodymas per visą istoriją. Nors olimpinis auksas negarantavo titulo Lietuvos sporto žurnalistų federacijos (LSŽF) rinkimuose, Rūtos Meilutytės pasiekti rezultatai buvo tikrai fantastiški.
Paplūdimio Tinklinis
Londono olimpinių žaidynių moterų paplūdimio tinklinio varžybose aukso ir sidabro medalius iškovojo JAV atstovės. Olimpinėmis čempionėmis tapo Kerė Volš Dženings (Kerri Walsh Jennings) ir Mistė Mej-Trenor (Misty May-Treanor), finale nugalėjusios savo tėvynaines Eipril Ros (April Ross) ir Dženifer Kesi (Jennifer Kessy). K.Volš Dženings ir M. Mej-Trenor aukso medalius iškovojo ir 2004 metų Atėnų bei 2008 metų Pekino olimpinėse žaidynėse.
Krepšinis
Nors tai puslapis skirtas krepšiniui ir jo istorijai, tačiau vieną kategoriją vis tik skirsiu Lietuvos sportininkų pasirodymams olimpinėse žaidynėse apžvelgti. Čia pasistengsiu neišskirti Lietuvos kaip šalies pasirodymų, o apžvelgti kiekvieno Lietuvos sportininko pasirodymus, net jei jis atstovavo ir ne Lietuvos rinktinei, o tarkime TSRS, ar kitų šalių kaip Amerikos ar Kubos. O būta ir tokių atvejų. Kad būtų paprasčiau ir netektų painiotis lentelėse, ir panašiai, visas olimpiadas, kuriose pasirodė mūsų šalies sportininkai surašysiu iš eilės stengdamasis surasti ir pridėti, ir to sportininko pasirodymų nuotraukų.
Taip pat skaitykite: Švedijos rinktinės sudėtis 2012 m.
Rankinis
2012 metų Londono olimpinių žaidynių moterų rankinio turnyre, kuriame dėl medalių varžosi dvylika komandų, tašką prarado čempionės titulą ginanti Norvegijos rinktinė. Trečiadienį trečias šešių ekipų B grupės turnyro rungtynes pasaulio ir Europos čempionės Norvegijos rankininkės baigė lygiosiomis 27:27 (13:15) su Pietų Korėjos ekipa ir su 3 taškais lieka trečios grupėje. Pirmauja po 5 taškus turinčios Prancūzijos bei Pietų Korėjos komandos.
Tinklinis
XXX vasaros olimpinių žaidynių turnyrą pradėjo dvylika moterų tinklinio rinktinių. Pirmąją varžybų dieną olimpinė čempionė Brazilijos rinktinė pirmosiose B grupės rungtynėse po daugiau, kaip dvi valandas trukusios penkių setų kovos 3:2 (25:18, 23:25, 25:19, 25:27, 15:12) palaužė Turkijos komandos pasipriešinimą, o A grupės turnyrą pergalingai pradėjo pasaulio čempionės Rusijos tinklininkės, pirmajame mače 3:0 (25:19, 25:10, 25:16) nugalėjusios šeimininkę Didžiosios Britanijos ekipą.
Lietuvos Sporto Žurnalistų Federacijos Apdovanojimai
Aštuntąjį kartą surengtoje Lietuvos sporto žurnalistų federacijos (LSŽF) narių apklausoje R. Meilutytė gavo 73,7 proc. balsų. Jaunoji sportininkė Turkijoje pasibaigusiame pasaulio plaukimo trumpajame baseine čempionate savo kolekciją papildė dviem aukso ir vienu sidabro apdovanojimu. Antrąją vietą geriausios sportininkės rinkimuose užėmė Laura Asadauskaitė. Geriausio sportininko rinkimuose Londono olimpinių žaidynių vicečempionui J. Šuklinui atiteko 60,3 proc. Geriausiu metų treneriu išrinktas R. Meilutytės treneris Dž. Ruddas (32,7 proc.).
Pasirengimas Būsimoms Olimpiadoms
Lietuvos sportininkai jau dabar ruošiasi būsimoms olimpiadoms. Pasak M. Vasiliausko, Ievai Dumbauskaitei ir Monikai Povilaitytei svarbu per šiuos metus užsitikrinti aukštą reitingą pasaulyje. Tuomet 2015-2016 m. merginos galėtų kovoti dėl patekimo į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Į olimpiadą važiuoja 12 geriausią reitingą pasaulio čempionato etapuose turinčių porų, kelialapius taip pat įmanoma iškovoti ir laimint tam tikrus turnyrus.
Nacionalinė Atranka
Šių metų birželio 7-8 d. Vilniuje vyks Olimpinės dienos proga organizuojama nacionalinė atranka tarp stipriausių Lietuvos paplūdimio tinklinio porų. Tai bus vienas iš įdomiausių šio sezono renginių, nes vienoje vietoje bus galima išvysti visą Lietuvos paplūdimio tinklinio elitą. Be to, pirmą kartą rimtą konkurenciją Ievai su Monika gali sudaryti dvi pajėgios iš užsienio sugrįžusios tinklininkės - Azerbaidžane praėjusį sezoną žaidusi Valdonė Petrauskaitė ir JAV gyvenanti Rasa Viršilaitė.
Taip pat skaitykite: Multimedijos sistemos apžvalga
Lietuvos Sporto Istorija Olimpiadose
Prieš pradedant pradžiai, vis gi reikėtų trumpai paminėti mūsų šalies sportininkų olimpinio judėjimo pradžią - istoriją. Kada buvo pirmasis kartas ir kodėl iki pat 1992 metų Lietuva negalėjo dalyvauti olimpinėse žaidynėse.
Pirmieji Žingsniai
1918 m. atkūrus nepriklausomybę į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai - Steponas Darius, Karolis Dineika, Viktoras Dineika, Kęstutis Bulota, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė ir kiti. 1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga, gyvavo iki 1920 m. rugpjūčio. 1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo ir naudojosi išimtine teise atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.
Dalyvavimas Tarpukario Olimpiadose
Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. surengtose vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet išsiuntė tik 15. 13 futbolininkų bei 2 dviratininkus. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0). Dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl techninių problemų. Į 1928 m. vasaros olimpines žaidynes vyko 12 sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Geriausią pasiekimą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, kuris su kitais boksininkais dalinosi 5-7 vietas.
Okupacija ir Dalyvavimas TSRS Sudėtyje
1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje. Pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. (3 krepšininkai, 1 boksininkas, 1 fechtuotojas). Tais pačiais metais pirmieji Lietuvos sportininkai laimi olimpinius medalius.
Nepriklausomybės Atgavimas ir Dalyvavimas Olimpiadose
1990 m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius.
Taip pat skaitykite: „Žalgiris“ ir NBA
Statistika
Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse. Jauniausia Lietuvos rinktinės narė buvo plaukikė Rūta Meilutytė, kuriai 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse buvo 15 metų ir 133 dienos. Vyriausia šalies olimpiete tapo 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių dalyvė Daina Gudzinevičiūtė, kuriai buvo 46 metai ir 225 dienos. Daugiausiai medalių pelnė Virgilijus Alekna ir Gintaras Einikis (po 3 medalius).
Ankstesnių Olimpiadų Apžvalga
1912 m. Stokholmo Olimpinės Žaidynės
1912 m. Stokholmo olimpinėse vasaros žaidynėse (Švedija) Leonardus Syttin (g. 1892 m. gruodžio 3 d. Vilniuje - ?) - Lietuvos šaulys iš Vilniaus gubernijos, atstovavęs Rusijos imperijos rinktinę. Nikolaj Voronkov (g. 1883 m. Vilniuje) buvo 400 metrų laisvuoju stiliumi plaukikas. Atstovavo Rusijos imperijos rinktinei.
1924 m. Paryžiaus Olimpinės Žaidynės
Šiose žaidynėse pirmą kartą istorijoje dalyvavo Lietuvos delegacija. Į žaidynes buvo nusiųsti 15 sportininkų. Dalyvavo dvejose rungtyse: 13 futbolininkų ir 2 dviratininkai. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė dvejas rungtynes: prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0) ir prieš Egiptą, kuriems pralaimėjo 0:10. Dviratininkai varžėsi 188 km plento lenktynėse, tačiau dėl techninių problemų (sugedo dviračiai) trasos nebaigė.
1928 m. Amsterdamo Olimpinės Žaidynės
Į Amsterdamo vasaros olimpines žaidynes išvyko dvylikos Lietuvos sportininkų delegacija: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Taip pat vienas lietuvių kilmės sportininkas atstovavo kitos šalies rinktinėje. JAV plaukimo rinktinėje startavusi lietuvių kilmės septyniolikmetė Albina Osipavičiūtė laimėjo du aukso medalius.
1936 m. Berlyno Olimpinės Žaidynės
Lietuvos sportininkai nedalyvavo Berlyno olimpinėse žaidynėse. Bet JAV krepšinio rinktinės gretose olimpiniu čempionu tapo Pranas Lubinas (Frank Lubin), vėliau atstovavęs Lietuvos nacionalinei komandai ir su ja iškovojęs 1939 m. Europos čempiono titulą.
1948 m. Sankt Morico Žiemos Olimpinės Žaidynės
Šiose žaidynėse JAV bobslėjaus rinktinei atstovavo lietuvių išeivijos atstovas Edas (Ed) Rimkus. Jis su keturviečiu ekipažu laimėjo aukso medalius.
1952 m. Helsinkio Olimpinės Žaidynės
Lietuvos sportininkai po 24 metų pertraukos sugrįžo į olimpines žaidynes, tačiau vilkėjo ne tuo metu okupuotos savo šalies, o SSRS rinktinės aprangą. Iš penkių Helsinkyje startavusių lietuvių trys namo grįžo su medaliais - olimpiniais vicečempionais tapo krepšininkai Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius.
1956 m. Melburno Olimpinės Žaidynės
Net penki iš septynių Melburne kovojusių Lietuvos sportininkų iškovojo medalius. Olimpinį sidabrą antrose žaidynėse iš eilės laimėjo Kazimieras Petkevičius, olimpiniais vicečempionais su SSRS krepšinio rinktine taip pat tapo Stanislovas Stonkus ir Algirdas Lauritėnas. Sidabro medalį iškovojo ir ėjikas Antanas Mikėnas. Bronzos apdovanojimą pelnė boksininkas Romualdas Murauskas.
1960 m. Romos Olimpinės Žaidynės
Iš Lietuvos į Romą nuvyko keturi sportininkai ir parsivežė tris medalius, o iki ketvirtojo trūko labai nedaug. Olimpinį sidabrą iškovojo pavienę dvivietę su vairininku irklavę Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius. Bronzos medalį laimėjo ieties metikė Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė.
1964 m. Tokijo Olimpinės Žaidynės
Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvavo net 16 Lietuvos sportininkų. Iš jų net dešimt - irkluotojai. Penki lietuviai dalyvavo lengvosios atletikos varžybose, o vienas - bokso. Būtent boksininkas Ričardas Tamulis iškovojo vienintelį lietuvių medalį Tokijo žaidynėse.
Kiti Sporto Įvykiai
Ketvirtadienį žiūrovai kviečiami išvysti trijų Lietuvos penkiakovininkų pasirodymus Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse. Ryte fechtavimosi rungtyje startuos aukso medalį pelniusi Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė bei Gintarė Venčkauskaitė, o kiek vėliau žiūrovai išvys ir Justino Kinderio pasirodymą toje pačioje rungtyje. Taip pat žaidynėse startuos ir šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė bei ėjikas Marius Žiūkas, o baidarininkas Mindaugas Maldonis stos į kovą pusfinalyje.