Lietuvos krepšinio rinktinė - tai ne tik sporto komanda, bet ir tautos pasididžiavimas, vienybės simbolis. Per ilgą istoriją rinktinė patyrė įvairių laikotarpių - nuo triumfo akimirkų iki skaudžių pralaimėjimų. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės etapus, prisiminsime ryškiausias pergales ir aptarsime sunkumus, su kuriais teko susidurti.
Pirmieji žingsniai (1935-1939 m.)
Lietuvos krepšinio istorijos pradžia siejama su 1920 m., kai šalyje pradėta žaisti šią sporto šaką. Tačiau ilgą laiką nebuvo nei kvalifikuotų specialistų, nei tinkamų sporto salių, todėl komandos galimybės atrodė ribotos. Situacija pasikeitė 1935 m., kai Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas, atvykę į kongresą, pasiliko Lietuvoje ir ėmėsi ruošti krepšininkus 1937 m. Europos čempionatui Rygoje.
Lietuvos rinktinė į šį čempionatą vyko kaip autsaiderė, tačiau sugebėjo nustebinti visus ir iškovoti pirmąjį Europos čempionato auksą! Šis laimėjimas suteikė Lietuvai teisę rengti kitą čempionatą. Per dvejus metus iškilo legendinė Kauno sporto halė, o Lietuvos vyrai, vedami Prano Lubino, dar kartą triumfavo Europos čempionate.
Svajonių rinktinė (1992-1996 m.)
Atgimstančios valstybės laikotarpiu krepšinis tapo vienybės simboliu. Vyresnės kartos sirgaliai puikiai prisimena „Žalgirio“ ir „CSKA“ kovas, kurios sutraukdavo minias prie televizorių ekranų. Po „Žalgirio“ triumfo 1989 m. Tarybų Sąjungos čempionate sirgaliai išsiilgo dramos ir azarto.
Lietuva gavo galimybę dalyvauti atrankoje į 1992 m. Barselonos olimpines žaidynes. Komandos branduolį sudarė „Žalgirio“ žaidėjai: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Gintaras Krapikas. Jiems talkino Šarūnas Marčiulionis (NBA) ir Artūras Karnišovas (NCAA). Prieš pat atranką komandą sukrėtė netikėta žinia - vyr. treneriu paskirtas Vladas Garastas. Atranka buvo įveikta be pralaimėjimų, o olimpiadoje iškovota bronza, nugalėjus NVS komandą rezultatu 82:78.
Taip pat skaitykite: Ispanijos krepšinio rinktinės apžvalga 2013
Šaltas dušas 1993 metais
Po įspūdingos olimpinės bronzos, reikėjo dalyvauti atrankoje į Europos čempionatą. Komandai negalėjo padėti A. Sabonis ir R. Kurtinaitis. Jau draugiškos rungtynės signalizavo neramų signalą. Buvo pralaimėta netgi Kauno „Atletui“. Pirmoji atrankos dvikova prieš lenkus buvo laimėta. Antroji - pralaimėta Baltarusijos rinktinei, o tai užkirto kelią į pagrindinį turnyrą. Sirgaliai liko ir be Europos, ir be 1994 metais Pasaulio pirmenybių.
Atgimimas 1995 metais
Lietuva nužygiavo iki pat Europos čempionato finalo, kuriame dėl, galimai, tendencingo teisėjavimo, pralaimėjo Jugoslavijai. Stebuklingai žaidė V. Džordžovičius, įmetęs 43 taškus.
Atlantos Olimpiados bronza 1996 metais
A. Sabonis ir Š. Marčiulionis baigė karjerą rinktinėje. Tiesa, vėlesniais metais A. Sabonis buvo sugrįžęs į komandą, bet tuomet neturėjo ryškaus vaidmens. Laimėjęs atranką į 1997 metų Europos čempionatą, komandą paliko ir V. Garastas.
Jono Kazlausko rinktinės etapas (1997-2001 m.)
1997 m. prasidėjo Jono Kazlausko era. Rezultatai iš pradžių buvo vidutiniški: 1997 m. Europoje - 6 vieta, 1998 m. - 7 vieta Pasaulio čempionate. 1999 m. rinktinės sudėtyje buvo ir A. Sabonis, ir Šarūnas Jasikevičius. Komanda žaidė įspūdingai, bet ketvirtfinalyje pralaimėjo Ispanijai. Tiek A. Sabonis, tiek ir visa komanda tiesiog tose rungtynėse perdegė. Vienintelis komandą traukęs Š. Jasikevičius prametė lemiamą dvitaškį, galėjusį išlyginti rezultatą. Taigi, ir vėl be medalių. Tais metais karjerą rinktinėje baigė A. Karnišovas. Jis buvo anksčiau teigęs: „Pasibaigus Sabonio ir Marčiulionio erai, ilgai neiškovosime medalių“. Tai buvo vadinama Karnio prakeiksmu. Pasitraukus A. Karnišovui, 2000 metais Sidnėjaus olimpiadoje buvo iškovota bronza! Verta pažymėti, jog Sidnėjaus olimpiada buvo sėkmingiausia visiems Lietuvos sportininkams, iškovojusiems didelį kiekį medalių.
2001 m. Europos čempionato aštuntfinalyje Lietuvos rinktinė pralaimėjo Latvijai. J. Kazlauskas pasitraukė iš vyr. trenerio pareigų, o rinktinės vairą perėmė Antanas Sireika.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio ateitis: NKL
Antano Sireikos era (2003-2006 m.)
2002 m. Lietuva nedalyvavo Pasaulio čempionate, todėl pagrindinis tikslas buvo sėkmingai įveikti atranką į 2003 m. Europos čempionatą Švedijoje. Grupės varžybose pirmosios rungtynės buvo su Latvija. Po atkaklios kovos ir dviejų pratęsimų iškovota pergalė. Fantastiškai žaidė Arvydas Macijauskas ir Ramūnas Šiškauskas. Toliau sekė sėkmingas pasirodymas grupės etape, ketvirtfinalyje nugalėta Vokietija, pusfinalyje - Prancūzija, o finale - Ispanija. Po 64 metų pertraukos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vėl tapo Europos čempione!
2004 m. Atėnų olimpiadoje Lietuvos rinktinė užėmė ketvirtąją vietą. Pusfinalyje apmaudžiai pralaimėta Italijai, o mažajame finale - JAV komandai. 2005 m. Europos čempionate rinktinė, vedama R. Šiškausko, užėmė 5 vietą. 2006 m. Pasaulio čempionate Japonijoje - 7 vietą. Po šio čempionato A. Sireika paliko komandą. Apibendrinant, A. Sireikos ciklas buvo stabilus, o didžiausias pasiekimas - iškovotas Auksas po 64 metų pertraukos.
Atgimimas, netikėtumai ir skaudi nesėkmė namie (2007-2011 m.)
2007 m. prie rinktinės vairo stojo Ramūnas Butautas. Europos čempionate Ispanijoje komanda iškovojo bronzos medalius. 2008 m. Pekino olimpiadoje Lietuvos rinktinė pateko į ketvertuką, bet mažajame finale pralaimėjo Argentinai.
2009 m. Europos čempionatas buvo vienas skaudžiausių Lietuvos krepšiniui. Rinktinė, neturėdama ryškiausių žvaigždžių, pasiekė vos vieną pergalę. R. Butautas atsistatydino, o jį pakeitė Kęstutis Kemzūra. Nepaisant nesėkmės Europos čempionate, Lietuva gavo vardinį kvietimą į Pasaulio čempionatą. Jauna komanda, vadovaujama K. Kemzūros, iškovojo bronzos medalius, finale įveikusi Serbiją.
2011 m. Lietuva priėmė Europos čempionatą. Naujos arenos Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje suteikė sirgaliams didelį džiaugsmą. Tačiau čempionatas baigėsi nusivylimu - ketvirtfinalyje pralaimėta Makedonijai. Pergalė prieš Slovėniją garantavo dalyvavimą atrankoje į Londono olimpines žaidynes.
Taip pat skaitykite: Futbolo talentai Lietuvoje
Atranka į Olimpiadą ir vidutiniškas pasirodymas Londone (2012 m.)
2012 m. atranka į Olimpiadą vyko Venesueloje. Lietuva sėkmingai įveikė atranką, tačiau olimpiadoje pasirodė vidutiniškai, užimdama 8 vietą. K. Kemzūros karjera rinktinėje baigėsi.
Jono Kazlausko sugrįžimas ir vėlesnė trenerių kaita (2013-2021 m.)
2013 m. Jonas Kazlauskas grįžo į Lietuvos rinktinę. Europos čempionate Slovėnijoje iškovoti sidabro medaliai, finale nusileidus Prancūzijai. 2014 m. Pasaulio čempionate pralaimėtas mažasis finalas tiems patiems prancūzams. 2015 m. Europos čempionate vėl finale nusileista Prancūzijai.
2016 m. Olimpiadoje ketvirtfinalyje triuškinamai pralaimėta Australijai. J. Kazlauskas antrą kartą pasitraukė iš vyr. trenerio posto. Nuo 2017 m. rinktinei vadovavo Dainius Adomaitis. Europos čempionate lietuviai pasirodė prastai, kelias baigėsi jau aštuntfinalyje. 2019 m. pasaulio čempionate vėl kelią pastojo Prancūzijos komanda.
Po D. Adomaičio atsistatydinimo, rinktinės vairą perėmė Darius Maskoliūnas. Žaidimas atrankoje į 2022 m. Europos čempionatą nebuvo sklandus. 2021 m. atrankoje į Olimpiadą apmaudžiai pralaimėta finale Slovėnijai. Pirmą kartą Lietuva liko be Olimpinių žaidynių. D. Maskoliūnas baigė darbą rinktinėje.
Kazio Maksvyčio era
Nesenai prasidėjo naujojo trenerio Kazio Maksvyčio era. Tikimės, jog talentingo trenerio vedama rinktinė iš Europos čempionato pagaliau grįš su medaliais.
2013 m. Europos čempionato rinktinės sudėtis
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė 2013 m. Europos čempionate Slovėnijoje iškovojo sidabro medalius. Komandos sudėtis:
- Įžaidėjai: Mantas Kalnietis, Tomas Delininkaitis, Šarūnas Vasiliauskas
- Atakuojantys gynėjai: Renaldas Seibutis, Martynas Pocius
- Lengvieji krašto puolėjai: Linas Kleiza, Jonas Mačiulis, Mindaugas Kuzminskas
- Sunkieji krašto puolėjai: Donatas Motiejūnas, Darjušas Lavrinovičius
- Vidurio puolėjai: Jonas Valančiūnas, Kšištofas Lavrinovičius
Treneris: Jonas Kazlauskas
Komanda pademonstravo puikų žaidimą ir pasiekė finalą, kuriame nusileido Prancūzijos rinktinei. Šis pasiekimas buvo svarbus Lietuvos krepšiniui ir įkvėpė sirgalius.
Krepšinis Lietuvoje: daugiau nei sportas
Kiekviena rinktinė, kiekvienas treneris įnešė kažkiek gero. Tikimės, jog pergalės nesibaigs. Krepšinis Lietuvoje - ne tik sportas, bet ir gyvenimo būdas, didžiulis pasididžiavimas ir vienas didžiausių šalies pasiekimų tarptautinėje arenoje. Lietuvos meilė krepšiniui prasidėjo 1920 m., kai ši sporto šaka buvo pristatyta šalyje. Nepaisant kuklios pradžios, netrukus Lietuvos krepšininkai įsitvirtino pasaulinėje arenoje. Ši pergalė įkvėpė visos šalies aistrą krepšiniui ir pelnė šiai sporto šakai svarbią vietą šalies kultūroje.
Vos po dvejų metų Lietuva pakartojo šį žygdarbį ir laimėjo 1939 m. „EuroBasket“ čempionatą, vykusį Kaune. Lietuvai įsiliejus į Sovietų Sąjungą, jos krepšinio plėtra susidūrė ir su iššūkiais, ir su galimybėmis. Bene legendiškiausia šio laikotarpio figūra buvo Arvydas Sabonis, laikomas vienu iš labiausiai patyrusių krepšinio istorijoje aukštaūgių. Būdamas SSRS rinktinėje A. Sabonis padėjo iškovoti auksą 1988 m. Lietuvos krepšininkų dominavimas Sovietų Sąjungos krepšinio sistemoje tapo šalies pasididžiavimo šaltiniu net ir politinių represijų laikotarpiu.
1992 m. Barselonos olimpinės žaidynės Lietuvai simbolizavo ne tik krepšinį. Tai buvo pirmasis šalies tarptautinis sporto pasirodymas nuo 1990 m., kai šalis atgavo nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Lietuvos rinktinė užkariavo širdis ne tik dėl savo pribloškiančio žaidimo, bet ir dėl savo nesėkmės istorijos. Sunkiai iškovota pergalė prieš Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) - iš esmės pervadintos Sovietų Sąjungos komandą - dėl bronzos medalio buvo simbolinis triumfas, kuris turėjo atgarsį toli už aikštės ribų. 1996 ir 2000 m. Lietuva įrodė, kad 1992 m. pasirodymas nebuvo atsitiktinumas, ir 1996 m. (Atlantoje) bei 2000 m. (Sidnėjuje) iškovojo dar vieną olimpinį … Lietuvos rinktinės masažuotojui kyla toks palyginimas, nes aikštė įrengta dideliame lengvasvoriame baltame palapinės formos angare.Tai, ką vieną vakarą šią savaitę teko matyti šioje „būdoje“, priminė ne treniruotę, bet tikras šunų kautynes.Jonas Valančiūnas ir kiti ten daužėsi tiesiog brolžudiškai, nes turi užmojų grįžti ten, kur Lietuvos rinktinė nebuvo nuo 2000 metų.
Lietuviai vėl nebus favoritai, nes šis statusas priklauso amerikiečiams.Net ir susilpnėjusi JAV rinktinė turi neabejotinai stipriausią komandą Rio de Žaneire.Nėra LeBrono Jameso, nėra Stepheno Curry, bet žais Kevinas Durantas, Klay Thompsonas, Kyrie Irvingas, Carmelo Anthony, kurie tikisi pratęsti pergalių seriją.JAV komanda yra laimėjusi 63 rungtynes iš eilės - 45 per oficialias varžybas ir 18 kontrolinių mačų.2008 ir 2012 metais olimpinių žaidynių finale amerikiečiams pralaimėjusi Ispanija tikisi, kad galbūt nemeluos trečias kartas, kuris bus paskutinis Pau Gasoliui, Juanui Carlosui Navarro ir Juanui Jose Calderonui.A grupėje, kurioje varžysis JAV, Prancūzija, Serbija, Australija, Kinija, Venesuela, yra aiškių favoričių patekti į ketvertą, kurios iškops į ketvirtfinalį.B grupė yra tolygesnė: Ispanija (FIBA reitinge 2-oji vieta), Lietuva (3), Argentina (4), Brazilija (9), Kroatija (12), taip pat Nigerija. Lietuvos krepšininkai nuo 2000 m. nėra laimėję olimpinių medalių, bet šįkart vėl turi rimtų argumentų sugrįžti ant prizininkų pakylos.
Penkios priežastys, kodėl Lietuvos rinktinei gali pavykti
- Patyręs treneris. J.Kazlauskui tai bus penktosios olimpinės žaidynės. Dvejos pastarosios jam baigėsi ketvirtfinalyje, kai su Kinijos rinktine jis pralaimėjo Lietuvai.Bet dabar 61 metų trenerio rankose yra daug geresni jo sumanymų įgyvendintojai - taip buvo ir 2000 m. Sidnėjuje, kai vadovaujant J.Kazlauskui mūsų šalies komanda su tuomet jaunais žaidėjais Šarūnu Jasikevičiumi, Ramūnu Šiškausku, Dariumi Songaila lipo ant bronzinės pakylos.„Oi, daug metų prabėgo, - paklaustas apie pirmąsias olimpines žaidynes nusišypsojo J.Kazlauskas. - 1996 metais aš buvau trenerio asistentas, turėjome nuostabią komandą, o už tų žaidėjų plačių pečių galėjo daug kas pasislėpti.Sidnėjuje buvome jauna komanda, niekas iš mūsų nieko nesitikėjo, bet žaidėme gražų krepšinį. Žinote, kaip viskas pasibaigė, todėl norėtųsi, kad ir ši komanda tokį krepšinį parodytų.“Dabartinė Lietuvos rinktinė yra dar stipresnė nei 2000-ųjų.Trijų iš eilės vasarų įdirbis justi ir krepšininkams vis lengviau suvokti 2013 m. į rinktinę grįžusio buvusio matematiko krepšinio algoritmus.Lietuvos rinktinės gynyba ir šią vasarą atrodo labai patikima, o puldama J.Kazlausko komanda klysta retai, nes irgi turi aiškias schemas ir lyderius.
- Solidus įžaidėjas. Mantas Kalnietis savo antrąsias olimpines žaidynes pasitinka kitokios sportinės formos nei prieš ketverius metus.Jis daug žaidė Londone, bet rinko po 5,5 taško, pataikęs tik 33 proc. dvitaškių ir tritaškių. Visai Lietuvos komandai tai buvo slogus turnyras: lietuviai iš šešių mačų laimėjo tik du ir tuos pačius prieš Afrikos komandas.Šią vasarą M.Kalnietis atrodo labai solidžiai. Per kontrolines rungtynes jis rinko po 11,5 taško, buvo toks pat solidus rengdamas atakas, kaip ir mesdamas pats į krepšį.Nuo įžaidėjo visada priklauso labai daug, o šiemet Mantas, regis, pagavo gerą sportinę formą.„Dabar viskas atrodo neblogai, - sakė M.Kalnietis. - Tikiuosi, kad ir olimpiadoje išlaikysime savo žaidimą. Labai tikiuosi, kad nueisime toliau nei Londone.“
- Vidurio puolėjas lyderis. 2012 m. žaidynėse Londone 20-metis J.Valančiūnas dar tik mokėsi stumdytis su vyrais. Jo indėlis - 4,1 taško - buvo kuklus, pagal žaidimo laiką jis buvo dešimtas žaidėjas komandoje.Bet per pastaruosius metus vidurio puolėjas suaugo ir jau buvo rinktinės atakų lyderis 2014-ųjų pasaulio čempionate ir 2015 m. Europos pirmenybėse.Kontrolinėse rungtynėse šią vasarą J.Valančiūnas pelnė po 13,7 taško, nors J.Kazlauskas ribojo savo lyderio minutes.„Manau, kad tai pats geriausias Jonas Valančiūnas, kokį iki šiol esame matę“, - pabrėžė su J.Valančiūnu „Toronto Raptors“ klube ir Lietuvos rinktinėje žaidęs Linas Kleiza, šiuo metu besigydantis kelio traumą.
- Naujas kraujas. Domantas Sabonis tik pradėjo šypsotis ir mokytis išlaikyti galvą, kai jo tėvas dalyvavo paskutinėse savo olimpinėse žaidynėse kaip krepšininkas.1996 metais Atlantoje ant bronzinės pakylos Arvydas Sabonis užlipo, kai jo sūnui tebuvo trys mėnesiai.Vėliau augdamas D.Sabonis peržiūrėjo ne vieną filmuotą kadrą dar nenujausdamas, jog po 20 metų pats įkels koją į olimpinį kaimelį būdamas Lietuvos rinktinės narys.„Kai buvau mažiukas, žiūrėdavau į tėtį, kaip jis žaidė olimpinėse žaidynėse, - sakė D.Sabonis. - Dabar atstovauti savo šaliai ir dalyvauti olimpiadoje kartu su pačiais geriausiais Lietuvos sportininkais man reiškia labai daug.“D.Sabonis yra vienas iš penkių Lietuvos rinktinės žaidėjų kartu su Mindaugu Kuzminsku, Adu Juškevičiumi, Mariumi Grigoniu ir Vaidu Kariniausku, kurie pirmą kartą dalyvaus olimpinėse žaidynėse.M.Grigoniui ir V.Kariniauskui tai pirmasis tokio lygio vyrų turnyras.Buvusių jaunimo rinktinių lyderių persikėlimas į vyrų komandą, kurioje jie taip greitai pritapo, rodo, jog Lietuvos rinktinės kraujas vis atnaujinamas.2005 metų pasaulio jaunimo čempionai Jonas Mačiulis, Renaldas Seibutis, Paulius Jankūnas, Antanas Kavaliauskas kovos petys į petį ir Rio de Žaneire.„Kai kas sako, kad lietuvių meilė krepšiniui atsiranda iš vandens, kurį geriame, - juokavo J.Valančiūnas, atvykęs į Braziliją. - Jei rimtai, tai yra tradicijos.Kiekviena karta privalo išlaikyti aukštą kartelę, nugalėtojų mąstymą ir perduoti tą atstovavimo rinktinei atsakomybę kitiems.“
- Už Lietuvą, vyrai. Nors Lietuvos rinktinėje šiemet trūksta Donato Motiejūno, neatvyko Artūras Gudaitis ir Darjušas Lavrinovičius, atsisakantys žaisti nacionalinėje komandoje yra labiau išimtis nei taisyklė.Daugiau yra tokių, kurie, nepaisydami ilgo sezono ir randų, gina savo šalies garbę ir tai daro tris kartus karštesne širdimi nei klube.Taktika, tarpusavio supratimas, talentas yra svarbu, bet yra vienas dalykas, kodėl Lietuvos rinktinės niekada negalima nuvertinti.„Kas nori suprasti krepšinio svarbą Lietuvoje, siūlau apsilankyti mūsų šalyje ir pasižiūrėti rinktinės rungtynes, - atvykęs į Braziliją vietos žurnalistams patarė J.Valančiūnas. - Tada pamatytumėte, kokiomis akimis mūsų žmonės žiūri į rinktinę.Per krepšinį visa šalis pamiršta politikos, ekonomikos bėdas. Viską. Visi susivienija ir vieninteliu svarbiu dalyku tampa vyrukai žalia apranga.Kai turi tokį palaikymą, tokias tradicijas, nebereikia jokių papildomų paskatų.“
Per pratybas Rio de Žaneire negailestingai lamdomi bendražygių kūnai, Jono Kazlausko griaudėjantis balsas ir kitos priežastys verčia manyti, jog lietuviai šiose olimpinėse žaidynėse turi ambicingų užmojų.Lietuvos rinktinė - jaunystės ir patirties lydinys: nuo 20-mečio D.Sabonio iki 36-erių R.JavtokoVyriausi ir jauniausiVyriausias Lietuvos rinktinės žaidėjas yra Robertas Javtokas. Jam kovo 20-ąją sukako 36-eri. Pauliui Jankūnui - 32-eji, Jonui Mačiuliui, Renaldui Seibučiui ir Antanui Kavaliauskui - 31-eri, Mantui Kalniečiui rugsėjį sukaks 30 metų.Jauniausias krepšininkas - Domantas Sabonis, jis gegužės 3 dieną paminėjo 20-ąjį gimtadienį. Vaidui Kariniauskui ir Mariui Grigoniui - 22-eji, Jonui Valančiūnui - 24-eri, Mindaugui Kuzminskui - 26-eri, Adui Juškevičiui - 27-eri.Vyriausias visų laikų Lietuvos krepšininkas olimpietis - Sergejus Jovaiša. Jis 1992 metų Barselonos žaidynėse rungtyniavo būdamas 37-erių. 36 metų į olimpines žaidynes vyko Rimas Kurtinaitis (1996 m.) ir Šarūnas Jasikevičius (2012 m.).D.Sabonis - trečias krepšininkas, kuris debiutuoja olimpinėje rinktinėje būdamas 20-ies. Tokio pat amžiaus pirmąsias olimpines rungtynes žaidė J.Valančiūnas (prieš ketverius metus olimpinių žaidynių pradžioje jis buvo vos keliomis dienomis jaunesnis, negu dabar yra D.Sabonis) ir Mindaugas Žukauskas (1996 m. jam, praėjus kelioms savaitėms po olimpinio debiuto, sukako 21-eri).
Lietuvos vyrų rinktinės statistika olimpinėse žaidynėse
Daugiausia olimpinės patirties turi R.Javtokas ir J.Mačiulis. Jie dalyvauja trečiose žaidynėse. R.Javtokas olimpinės rinktinės aprangą vilkėjo 2004 ir 2008 m. (prieš ketverius metus negalėjo vykti į Londoną dėl atrankos turnyre patirtos traumos), J.Mačiulis - 2008 ir 2012 m.Praėjusiose žaidynėse dalyvavo dar penki krepšininkai: P.Jankūnas, A.Kavaliauskas, M.Kalnietis, R.Seibutis ir J.Valančiūnas. Kiti penki Lietuvos rinktinės krepšininkai yra olimpinių žaidynių naujokai.Vienintelis Lietuvos krepšininkas, dalyvavęs ketveriose žaidynėse, - Š.Jasikevičius (2000, 2004, 2008 ir 2012 m.). Trijuose olimpiniuose turnyruose Lietuvos aprangą vilkėjo Gintaras Einikis, Saulius Štombergas, Ramūnas Šiškauskas, Darius Songaila ir Eurelijus Žukauskas.Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis ir R.Kurtinaitis atstovavo Lietuvai dvejose žaidynėse, bet jie irgi dalyvavo 1988 m. turnyre, kuriame žaidė SSRS rinktinėje.
Tarp dabartinių olimpinės komandos žaidėjų rinktinėje anksčiausiai debiutavo R.Javtokas - 2000 m. P.Jankūnas į nacionalinę komandą pirmą kartą buvo pakviestas 2004 m., M.Kalnietis ir R.Seibutis - 2006 m., J.Mačiulis - 2007 m. M.Grigonis ir V.Kariniauskas pirmą kartą su geriausiais šalies krepšininkais treniravosi tik šiais metais, D.Sabonis pirmojo kvietimo į rinktinę sulaukė pernai.Daugiausia oficialių turnyrų Lietuvos garbę gynė R.Javtokas. Jis žaidė dvejose olimpinėse žaidynėse, dviejuose pasaulio čempionatuose ir septyniuose Europos čempionatuose (iš viso - 11 turnyrų). Aštuoniuose didžiuosiuose turnyruose jau dalyvavo P.Jankūnas ir J.Mačiulis, septyniuose - M.Kalnietis, penkiuose - R.Seibutis ir J.Valančiūnas.
Daugiausia rungtynių rinktinėje žaidė R.Javtokas - 195. Jei viskas klostysis gerai, Rio de Žaneire labiausiai patyręs komandos krepšininkas turėtų sužaisti jubiliejines, 200-ąsias, rungtynes.P.Jankūnas žaidė 143 rungtynes, J.Mačiulis - 137, M.Kalnietis - 136. Šimtąsias rungtynes rinktinėje per olimpinį turnyrą gali sužaisti R.Seibutis (kol kas žaidė 94) ir J.Valančiūnas (93).Rezultatyviausias tarp dabartinių rinktinės žaidėjų taip pat yra R.Javtokas. Jis atstovaudamas Lietuvai pelnė 1108 taškus. Šią vasarą per kontrolines rungtynes tūkstančio taškų ribą peržengė M.Kalnietis (1046) ir J.Valančiūnas (1036), prie jos priartėjo J.Mačiulis (965) ir P.Jankūnas (932).
tags: #2013m #nacionalines #lietuvos #vyru #krepsinio #rinktines