Kanojų ir baidarių irklavimas, reikalaujantis jėgos ir ištvermės, pastarąjį dešimtmetį tapo itin populiarus. Šis sportas, leidžiantis pabėgti nuo miesto šurmulio, apima ramiame vandenyje vykstančias varžybas, kuriose svarbiausi yra jėga ir greitis. Šiame straipsnyje aptarsime baidarių ir kanojų irklavimo komandinės įskaitos taisykles, istoriją, raidą pasaulyje ir Lietuvoje.
Irklavimo Ramiame Vandenyje Varžybų Taisyklės
Kanojų irklavimo varžybose viename maršrute paprastai dalyvauja devyni individualūs varžovai arba devynios įgulos. Preliminarinių, pusfinalio ir finalo varžybų organizavimas tiesiogiai priklauso nuo bendro dalyvių skaičiaus. Maršrutas yra sudarytas iš 9 metrų pločio linijų, o varžybos vyksta specialiuose irklavimo centruose. Dalyviai turi įveikti 200 m, 500 m arba 1000 m distancijas. Laimi tas irkluotojas arba įgula, kurios baidarė pirma kerta finišo liniją.
Istorinė Apžvalga: Nuo Pirmosios Valtės Iki Olimpinių Žaidynių
Baidarių ir kanojų irklavimo ištakos siekia tolimą praeitį, o pirmieji žingsniai buvo žengti kuriant primityvias valtis. Atsiradus tinkamai priemonei, pradėtos rengti varžybos tarp miestų, šalių, kol galiausiai šis sportas buvo įtrauktas į Olimpines žaidynes. Kad viskas vyktų sklandžiai, buvo palaipsniui sukurtos taisyklės.
Pirmosios Valtys ir Varžybos
1865 m. škotų juristas Džonas Mak Gregoras, gyvenantis Londone, sukonstravo ir pasigamino klinkerinę valtį, kurią pavadino „Rob Rojumi“. Šios valties prototipu jis paėmė eskimų kajaką, o pavadino savo bendrapavardžio škotų plėšiko Mak Gregoro pravarde Rob Rojus, jo garbei. Savo valtimi, kurios ilgis 4 m 26 cm, o plotis 66 cm, jis daug keliavo Centrinės Europos ežerais ir upėmis ir tai aprašė 1865 metais išleistoje knygoje „1000 mylių kanoja Rob Rojus“. Šios kelionės išpopuliarino irklavimą valtimis be kronšteinų pasauliniu mastu.
1866-1867 m. laikotarpiu jis daug keliavo po Skandinaviją, Šiaurinę Vokietiją, taip pat Baltijos ir Raudonąją jūromis. Savo įspūdžius Mak Gregoras aprašė trijose knygose, kurios sukėlė didelį susidomėjimą. Pagal šios valties pavyzdį XIX a. aštuntame dešimtmetyje Europoje buvo pradėta gaminti kajakus ir kanojas, pasitelkiant akademinių valčių gamybos patirtį.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės ir Lietuvos komanda
Baidarių ir Kanojų Irklavimo Plėtra Europoje
Baidarių ir kanojų populiarinimas davė gerų rezultatų. Europoje susikūrė specializuoti klubai: 1876 m. Breslalyje, 1885 m. Bonoje ir Genoveryje, 1900 m. Vokietijoje ir Švedijoje, 1904 m. Prancūzijoje, 1908 m. Prahoje ir kt. miestuose. 1924 m. Paryžiuje, Olimpinių varžybų metu, įvyko parodomasis plaukimas, kuriame dalyvavo po keturis Amerikos ir Kanados irkluotojus. Tarptautinių varžybų skaičius pastoviai augo. 1925 m. Prahoje įvykusios varžybos sukėlė didelį olimpinio kongreso dalyvių susidomėjimą.
Baidarių ir Kanojų Irklavimo Įtraukimas į Olimpines Žaidynes
1933 metais Prahoje įvyko varžybos, kurias nuspręsta laikyti pirmosiomis Europos pirmenybėmis. Atsižvelgiant į vietines sąlygas, moteris buvo patvirtintas 600 metrų nuotolis, o vyrams 1000 metru ir 10000 metrų nuotolis. Ši regata leido palyginti tiek valtis, tiek nacionalinių komandų jėgas. 1933 metais B/K irklavimas tapo TOK nariu, bet i olimpinių žaidinių programą nutarta įjungti šią sporto šaką tik 1934 m. Pirmosios irkluotojų olimpinės žaidynės vyko 1936m. Vokietijoje. Jos buvo pravestos gana iškilmingai, o žymiai pakėlė baidarių ir kanojų autoritetą. 1948 m. Olimpinėse žaidynėse, LLondone, pirmą kartą 500 metrų nuotolyje dalyvavo moterys.
Tarptautiniai Žymėjimai
Vakarų Šalyse baidarių irklavimą priimta žymėti raide „K“ (kajak), o kanojų irklavimą raide „C“ (canadier), Abi sporto šakos apjungiamos žodžiais - kanų sportas (baidarių-kanojų irklavimas), Angliškas žodis „canoe“ yra kilęs Iš ispaniško „canoa“, reiškiančio šeivą ir pasisavinto iš Karibų indų kalbos. Tarptautiniai standartiniai žymėjimai: baidarė-kajakas „K“ (K-1, K-2, K-4) kanoja - canoe „C“ (C-1 C-2, C-4).
Baidarių ir Kanojų Irklavimo Raida Lietuvoje
Baidarių ir kanojų irklavimas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, turi turtingą istoriją.
Pirmieji Žingsniai Lietuvoje
1885 m. Klaipėdoje pradėta irkluoti akademines valtis. XX a. pradžioje (apie 1913 m.) įkurtas Šilutės irklavimo klubas. 1920 m. įsteigta Vilniaus Irklavimo draugija. Pirmieji Lietuvos jachtklubo (LJK) įstatai įregistruoti 1921 m. rugsėjo 7 d. Kauno miesto ir apskrities viršininko raštinėje. 1921 m. Nemune prie Kauno įvyko pirmosios šio klubo varžybos liaudies valtimis ir baidarėmis. 1931 m. prie klubo įkurtos atskiros sekcijos: akademinio, baidarių irklavimo, buriavimo, motorinių laivų, plaukimo.
Taip pat skaitykite: Sporto ir gyvenimo akimirkos olimpiadoje
Žygiai Baidarėmis
1934 m. prof. Stepono Kolupailos iniciatyva organizuoti žygiai dvivietėmis baidarėmis: liepos 7-9 d. d. Alytus-Kaunas (dalyvavo 60 ekipažų); rugpjūčio 5-12 d. d. Kaimas-Klaipėda (dalyvavo 50 ekipažų). Baidarės buvo savos gamybos, su mmediniu karkasu, aptemptos impregnuota drobe. 1936 m. įkurtas Šiauliuose jachtklubas kultivavo tik baldarių sportą. 1936 m, liepos mėn. akademinis sporto klubas surengė 500 km baidarių lenktynes Lietuvos ežerais. Dalyvavo 20 baidarių įgulų, 1938 m. Kuršių mariose vyko Lietuvos tautinės olimpiados ddviviečių baidarių lenktynės: 2000 m. nuotolyje vyrams ir 1000 m. nuotolyje moterims.
Pokario Laikotarpis
Karo metu daug sporto bazių ir inventoriaus buvo sunaikinta. Pokario laikotarpiu, nuo 1949 m. kasmet buvo rengiamos respublikos akademinio ir turistinių baidarių irklavimo pirmenybės. 1953 m. Pirmieji startai ir laimėjimai TSRS XIII irklavimo pirmenybėse Maskvoje - Chimkuose. Jaunių grupėje dviviete baidare 3000 m nuotolyje vilniečiai Zigmas Milaševičius ir Mykolas Rudzinskas užėmė antrąją vietą. Nuo 1953 m. liepos 26 d. LTSR kūno kultūros ir sporto komiteto įsakymu į varžybų programa įtrauktos vienvietės kanojos (C-1) Ir dvivietės kanojos (C-2) rungtys. Taip atsirado baidarių ir kanojų irklavimas. Nuo 1956m. LTSR irkluotojai dalyvavo visuose TSRS vasaros tautų spartakiadose. Jose Lietuvos irkluotojai tapo daugkartiniais prizininkais, čempionais ir dalyviais.
Šiuolaikinis Baidarių ir Kanojų Irklavimas Lietuvoje
2023 m. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios kunigaikštytės valdovų rūmuose apdovanotas Geriausias 2023 metų Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojas. Geriausiojo titulas jau trečius metus atiteko baidarininkui Mindaugui Maldoniui. Jam įteikta 1972 m. Miuncheno olimpinių žaidynių čempiono kanojininko Vlado Česiūno taurė.
Lietuvoje nuolat vyksta įvairios baidarių ir kanojų irklavimo varžybos:
- Lietuvos mokinių jaunių, jaunučių ir vaikų baidarių ir kanojų irklavimo pirmenybės.
- "Vilniaus Regata" - tradicinės varžybos Neryje.
- "Trakų regata".
- Lietuvos jaunučių čempionatas Trakuose.
Komandinė Įskaita: Svarba ir Ypatumai
Komandinė įskaita baidarių ir kanojų irklavime yra svarbi varžybų dalis. Ji skatina komandinį darbą, tarpusavio palaikymą ir bendrą atsakomybę. Komandos nariai siekia bendro tikslo - surinkti kuo daugiau taškų ir užimti aukščiausią vietą komandinėje įskaitoje.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės: apdovanojimų retrospektyva
Komandinės Įskaitos Skaičiavimo Principai
Europos pirmenybėse, kaip ir sekančiuose Pasaulio čempionatuose, oficialios komandinės įskaitos taškai buvo skaičiuojami pagal tokią sistemą: už pirmą vietą - 10 taškų, u antrą - 8 ir t.t., t.y. buvo užskaitomi 9 valčių rezultatai.
Komandinės Įskaitos Privalumai
- Komandinis darbas: Skatina sportininkus dirbti kartu ir padėti vieni kitiems.
- Motyvacija: Didina motyvaciją siekti geresnių rezultatų, nes kiekvieno nario indėlis yra svarbus komandai.
- Atsakomybė: Ugdo atsakomybės jausmą, nes sportininkai jaučia pareigą neapvilti komandos draugų.
- Bendrystė: Stiprina komandos narių tarpusavio ryšius ir bendrystės jausmą.