Olimpinės žaidynės - tai didžiausia sporto šventė pasaulyje, kurioje susirenka sportininkai iš viso pasaulio varžytis dėl aukščiausių apdovanojimų. Šiame straipsnyje apžvelgsime artėjančias 26-ąsias vasaros olimpines žaidynes, aptarsime jų istoriją, pasirengimą, naujoves ir Lietuvos sportininkų dalyvavimą.
Įžanga
Vasaros olimpinės žaidynės - tai globalus sporto renginys, vykstantis kas ketveri metai ir pritraukiantis tūkstančius sportininkų iš daugiau nei 200 šalių. Tai ne tik sporto varžybos, bet ir kultūrinė šventė, skatinanti taiką, draugystę ir supratimą tarp tautų. Artėjančios žaidynės žada būti įspūdingos ir kupinos naujovių.
Istorija ir tradicijos
Olimpinių žaidynių ištakos siekia antikos Graikiją, kur jos buvo rengiamos Olimpijoje. Šiuolaikines olimpines žaidynes inicijavo ir atgaivino prancūzas Pierre'as de Coubertinas XIX amžiaus pabaigoje. Pirmosios šiuolaikinės vasaros olimpinės žaidynės įvyko 1896 m. Atėnuose.
Olimpinės žaidynės turi savo tradicijas ir simbolius, tokius kaip olimpinė ugnis, kuri uždegama Olimpijoje ir nešama per daugelį šalių iki žaidynių atidarymo, olimpinė vėliava su penkiais žiedais, simbolizuojančiais penkis žemynus, ir olimpinis devizas "Citius, Altius, Fortius" (Greičiau, Aukščiau, Tvirčiau).
Pasirengimas 26-osioms vasaros olimpinėms žaidynėms
2024 metų Paryžiaus Olimpinės ir Parolimpinės žaidynės bus didžiausias kada nors Prancūzijoje organizuotas renginys, kuris vyks 2024 m. liepos 26 d. - rugpjūčio 11 dienomis. Paryžius jau ne kartą yra priėmęs olimpines žaidynes, o artėjančios žaidynės žada būti ypatingos. Miestas ruošiasi priimti sportininkus ir žiūrovus iš viso pasaulio, užtikrinti saugumą ir sukurti nepamirštamą atmosferą.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės Londone 2012
Saugumas
Miestas, kuriame ne kartą įvykdyti mirtini ekstremistų išpuoliai, turi apsaugoti 10,5 tūkst. sportininkų ir milijonus lankytojų. Iki 75 tūkst. policininkų, žandarų, karių bei privačių apsaugininkų saugos Paryžių ir jo priemiesčius.
Infrastruktūra
Žaidynės vyks daugybėje miesto vietų daugiau kaip 30 objektų. Sportininkų kaimelio kompleksą sudaro 40 skirtingų mažaaukščių gyvenamųjų namų korpusų. Taip pat numatyta, kad olimpinio kaimelio kambariuose užuot įrengus oro kondicionierius, bus natūrali vėsinimo sistema. Tačiau neįtikintos šiuo sprendimu, kai kurios nacionalinės delegacijos savo sportininkams užsakė apie 2,5 tūkst. oro kondicionierių.
Finansavimas
Apskaičiuota, kad bendros išlaidos sieks apie 9 mlrd. eurų, iš kurių didelė dalis bus gauta iš rėmėjų bei bilietų pardavimo.
Naujovės
Vietoj tradicinės eisenos stadione tūkstančiai sportininkų šešis kilometrus plauks Senos upe daugiau nei 90 baržų ir laivelių. Sportininkai išsilaipins Trokadero aikštėje priešais Eifelio bokštą, kur įvyks iškilmingos ceremonijos kulminacija. Ceremonija prasidės 19 val. 30 min. vietos (20 val. 30 min. Lietuvos laiku). Iki 300 tūkst. žiūrovų, turinčių bilietus, ceremoniją stebės tribūnose ir Senos pakrantėse, dar 200 tūkst. ceremoniją stebės nemokamai. Be parade dalyvausiančių sportininkų, atidarymo ir uždarymo ceremonijose pasirodys 3 tūkst. šokėjų, artistų ir kitų sportininkų. „NBC News“ skelbė, kad į Paryžių atvyko Celine Dion ir Lady Gaga. Be to, į olimpines žaidynes po kelerių metų pertraukos sugrįš žiūrovų minios.
Šioje olimpiadoje bus išdalyti 329 medalių komplektai. Iš viso bus išdalinta apie 1 tūkst. medalių. Olimpinės žaidynės tęsis iki rugpjūčio 11-osios, o nuo rugpjūčio 28-osios iki rugsėjo 8-osios Paryžiuje vyks paralimpinės žaidynės.
Taip pat skaitykite: Tragiškos 1972 m. olimpinės žaidynės
Sporto šakos
2020 Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse buvo 33 sporto šakos: badmintonas, baidarių ir kanojų irklavimas, banglenčių sportas, beisbolas/softbolas, boksas, buriavimas, dviračių sportas, dziudo, fechtavimas, futbolas, gimnastika, golfas, imtynės, irklavimas, karatė, krepšinis, laipiojimo sportas, lengvoji atletika, plaukimo sportas, rankinis, regbis, riedlenčių sportas, stalo tenisas, sunkioji atletika, šaudymas, šaudymas iš lanko, šiuolaikinė penkiakovė, tekvondo, tenisas, tinklinis, triatlonas, žirgų sportas, žolės riedulys.
Breikas arba dar kitaip vadinamas Breikingas - vienas iš daugelio šokių stilių, kuris pirmą kartą bus kaip Olimpinė sporto šaka kitų metų Olimpinėse varžybose. Jaunimo Olimpinėse žaidynėse breikas pirmą kartą buvo pridėtas dar 2018-siais metais.
Lietuvos dalyvavimas olimpinėse žaidynėse
Lietuvos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1924 Paryžiuje (futbolininkai 0 : 9 pralaimėjo Šveicarijos rinktinei, 2 dviratininkai nebaigė 188 km lenktynių plentu). Žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvos čiuožėjas K. Bulota debiutavo 1928 Sankt Moritze (Šveicarija). 1928 Amsterdame Lietuvos olimpinėje rinktinėje buvo 12 atletų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai (iš jų pirmoji moteris olimpietė P. Radziulytė, bėgusi 800 m) ir 1 sunkumų kilnotojas. Geriausiai varžėsi pussunkio svorio boksininkas J. Vinča, pasidalinęs 5-8 vietas.
„Lietuva jau skubiai įtraukta į Olimpiados programą“ rašė žurnalas „Sportas“. Balandžio 8-ąją Lietuvos Sporto Lygos ekstra posėdyje buvo apspręsta, kurių sporto šakų ir kokie sportininkai bus siunčiami į Paryžių. Olimpinėje paraiškoje Lietuva įrašė septynias sporto šakas: boksą, dviračių sportą, fechtavimasį, futbolą, imtynes, gimnastiką ir šaudymą. „Mes siunčiame savo geriausius sūnus, mūsų laimę ir garbę“, - pakiliai rašė to meto „Sportas“. Tačiau dėl įvairių priežasčių iš Lietuvos pirmoji, gegužės pabaigoje į Paryžių išvyko tik futbolo komanda. Ji buvo paskubomis suburta ir tokioje sudėtyje nė karto nežaidusi, o kai kurie futbolininkai dėl aikščių stokos net mažai treniravęsi. Komanda neturėjo nei trenerio, nei masažuotojo ir, žinoma, jokios vilties laimėti. Išvykdami net kamuolį pamiršo, jau nekalbant apie kokius nors tautiškus atributus. „Gerai, kad netyčia atsirado tautiško kaspino, kurį, Eitkūnų stoty, pasiskolinę iš bufėto tarnautojos adatą, vienas kitam prisiuvome“, - vėliau „Sporte“ pasakos futbolininkas Stasys Razma.
Lietuvos sportininkai SSRS olimpinės rinktinės sudėtyje pirmą kartą dalyvavo 1952 XV olimpinėse žaidynėse Helsinkyje: 4 krepšininkai, boksininkas ir fechtuotojas. Krepšininkai S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius parvežė į Lietuvą pirmuosius olimpinius medalius (sidabro).
Taip pat skaitykite: Olimpinių Žaidynių Apdovanojimai
Nuo 1992 m. Barselonos olimpiados Lietuvos olimpiečiai - vėl suverenios valstybės atletai.
Prancūzija mūsų olimpinėje istorijoje užima ypatingą vietą: tai šalis, kurioje Lietuvos sportininkai 1924 m. debiutavo Paryžiuje surengtose olimpinėse žaidynėse, 1992 m. Albervilyje vykusiose žiemos žaidynėse po 64 metų pertraukos vėl žengė į olimpinį stadioną kaip nepriklausomos šalies atstovai ir būtent čia, Paryžiuje, 2024 metais švęsime savo olimpinį šimtmetį.
Ateities vizija
Olimpinės žaidynės nuolat tobulėja ir prisitaiko prie besikeičiančio pasaulio. Ateityje tikimasi dar didesnio dėmesio tvarumui, lyčių lygybei ir technologijų panaudojimui. Taip pat svarbu užtikrinti, kad olimpinės žaidynės būtų prieinamos visiems, nepriklausomai nuo jų socialinės ar ekonominės padėties.