Įvadas
Lietuva nuo seno laikoma krepšinio šalimi, kurios gyventojų pasididžiavimą tauta stiprino krepšininkų pergalės. Tačiau ar tikrai esame tokie dideli krepšinio entuziastai, ar mus labiau traukia pergalės? Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas iš tiesų svarbiau Lietuvos krepšinio aistruoliams - pats krepšinis ar pergalių teikiamas džiaugsmas.
Krepšinio Reiškinys Lietuvoje
Sunku ginčytis su teiginiu, kad Lietuva - krepšinio šalis. Pilnos arenos per draugiškas nacionalinės komandos rungtynes, tuščios gatvės miestuose piko metu, kai mūsų krepšininkai žaidžia pasaulio ar Europos čempionato rungtynes, vėliavėlės ant automobilių, dainos ir sveikinimai gatvėse nepažįstamiems po iškovotų skambių pergalių - visa tai rodo didelį susidomėjimą krepšiniu. Prisiminkime 2011 metų pasaulio jaunimo iki 19 metų krepšinio čempionatą Rygoje, kur Jono Valančiūno vedama rinktinė finale nugalėjo Serbiją. Rygos arena, talpinanti daugiau nei 11 tūkstančių žiūrovų, buvo sausakimša, ir tai padarė ne latviai. Finalą tarp Lietuvos ir Serbijos transliavo „Lietuvos ryto“ televizija, o rungtynes stebėjo 7,4% šalies auditorijos. Palyginimui, populiariausios „Lietuvos ryto“ televizijos laidos 2011 metais neperkopdavo 2% ribos.
Pergalių Įtaka Susidomėjimui Sportu
Visgi, galime kelti klausimą, ar tai yra krepšinio reiškinys - ar visgi žiūrovus į arenas, prie televizijos ekranų sukviečia savųjų „dievukų“ pergalės? Nesunku prisiminti plaukimo bumą po įspūdingo Rūtos Meilutytės pasirodymo Londono Olimpinėse žaidynėse. Politikai žadėjo baseinus, o vaikų plaukimo grupėse vietų atrasti pasidarė taip pat sunku, kaip atrasti adatą šieno kupetoje. Rūtos plaukimai pritraukdavo žiūrovus prie televizijos ekranų net tada, kai jos plaukimai vykdavo naktį.
Svarbiausias Argumentas - Žaidžia Lietuviai
Arenos yra užpildomos ir tada, kai rungtyniauja kitų sporto šakų Lietuvos rinktinės. Lietuvos futbolas, drąsiai galime teigti, niekada nebuvo tokiose žemumose, kaip yra šiuo metu, tačiau jos rungtynės sulaukia nemažai susidomėjimo iš mūsų šalies sporto aistruolių. Bilietai į nacionalinės futbolo komandos rungtynes yra iš tiesų brangūs. Patys pigiausi bilietai į spalio mėnesį vykusias rungtynes tarp Lietuvos ir Anglijos rinktinių kainavo 35 eurus. Nepaisant didelių kainų, stadionas žaidžiant Lietuvos futbolo rinktinei, kuri FIFA reitinge rikiuojasi šalia tokių egzotiškų šalių kaip Bahreinas, Togas ar Tanzanija, būna užpildytas. Retas net ir sportu pakankamai daug besidomintis Lietuvos žmogus sugebėtų išvardinti daugiau nei 5 Lietuvos ledo ritulininkus. Apie šalies ledo ritulio tradicijas kalbėti iš viso neverta: jos nelabai egzistuoja. Nepaisant to, 2014 metais vykusiame Pasaulio antros grupės ledo ritulio čempionate Vilniuje, Lietuvos rinktinės mačus vidutiniškai stebėdavo daugiau nei 5500 žiūrovų. To paties lygio varžybos po metų vyko Australijoje, ten šeimininkų mačus vidutiniškai stebėdavo vos 1300 žiūrovų. Kuomet 2010 metais Siemens arenoje susitiko dvi Rusijos ledo ritulio KHL lygos komandos, arenoje nebuvo tuščių vietų - mačą stebėjo per 8000 žiūrovų. Dar vienas geras pavyzdys - lietuviai mėgsta gerą reginį. Lietuviai mėgsta aukšto lygio sportą, nepriklausomai, ar tai krepšinis, ar futbolas. Mūsų salės futbolininkų kovos, rankininkų mačai, septynkovininkų pasirodymai. Visuose šiuose renginiuose lietuviai yra palaikomi labai karštai ir žiūrovų skaičiumi tikrai viršija tai, kokį įsivaizdavimą neretas galėtų būti susikūręs apie šių sportų šakų populiarumą Lietuvoje.
Sporto Varžybų Žiūrimumas Per Televiziją
Kai Lietuvos krepšinio rinktinė žaidžia oficialius mačus, jų reitingai yra tokiose aukštumose, jog jokia kita laida šalies televizijose nė iš tolo negali tam prilygti. 2015 metų Europos krepšinio čempionato finalą tarp Lietuvos ir Ispanijos rinktinių stebėjo 27,5% šalies gyventojų. Į šį rodiklį nėra įskaičiuoti žmonės, kurie mačą stebėjo miesto aikštėse, prie kompiuterių ekranų, ar baruose. Taigi, tikrasis reitingas iš tiesų yra dar didesnis. Palyginimui, nuo 2016 metų, laida, surinkusi daugiausiai reitingų, neįtraukiant krepšinio rungtynių buvo „Lietuvos talentai“, rodoma per TV3 televiziją surinkusi 18,3% auditorijos. Taip, Lietuviai myli savo šalį, myli sportą ir jei komandai sekasi, TV reitingai, kaip „Eurobasket“ 2015 metu yra dangaus aukštumose. Kitokį vaizdą galime pamatyti, jeigu palyginsime „Eurobasket 2017“ atkrintamųjų rungtynių, kuriose nerungtyniavo Lietuvos rinktinė, su 2014 pasaulio futbolo čempionato žiūrimo reitingais. Kaip žinia, 2014 metų pasaulio futbolo čempionate Lietuvos futbolo rinktinė nežaidė, tai šių mačų iš tyrimo išimti net nereikėjo. Grafike pateikti abiejų čempionatų patys žiūrimiausi 10 mačų, kurie buvo transliuojami per nemokamas televizijas. Tiek krepšinio, tiek futbolo finalų mačai surinko labai panašius reitingus, tačiau futbolo finalas buvo šiek tiek žiūrimesnis. Jeigu lygintumėme pačių žiūrimiausių dešimties rungtynių reitingų vidurkius, čia pasaulio futbolo čempionato žiūrimumas yra pastebimai didesnis. Vidutinis futbolo rungtynių reitingas siekė 7,58%, tuo tarpu krepšinio mačų 6,53%. Skirtumas viršija 1% auditorijos. Be to, futbolo čempionato rungtynės vyko vasarą, kada televizijos reitingai natūraliai yra mažesni (atostogos, ilgesni vakarai gamtoje ir pan.). Be to, Pasaulio futbolo čempionatas buvo rodomas per Lietuvos televiziją, tuo tarpu šių metų Europos krepšinio čempionatas per TV3 televiziją. Pastaroji yra pati populiariausia šalies televizija, dėl to realių žiūrovų kiekis dar labiau atsisuka į futbolo rungtynių pusę.
Taip pat skaitykite: Ispanijos futbolo klubų pajamos
Hipotetinė Situacija ir Prognozės
Įsivaizduokime labai jau hipotetinę situaciją. Pasaulio futbolo čempionatas, nekalbėkime apie atkrintamąsias varžybas, bet apie paprastas grupių etapo rungtynes. Lietuvos rinktinė pirmą kartą istorijoje žengia į stadioną oficialiose aukščiausio lygio finalinėse futbolo čempionato rungtynėse. Pagal turimas tendencijas, galima būtų prognozuoti, kad tokių rungtynių televizijos reitingai būtų artimi to, ką pavyko pasiekti Lietuvos krepšinio rinktinei 2015 metų Europos krepšinio čempionato finale, kai mačą prie televizijos ekranų stebėjo 27,5% auditorijos.
Interneto Puslapių Lankomumas Per Sporto Čempionatus
Lietuvos futbolo tradicijos nėra itin gilios, todėl labai stiprių ir dideles auditorijas pritraukiančių futbolo portalų nėra daug. Pats populiariausias eurofootball.lt, kuris gyvuoja jau gerokai ilgiau nei dešimtmetį. Krepšinio padangėje yra daugiau žvaigždžių, kaip krepsinis.net, basketnews.lt, 24sec.lt ar tritaskis.lt. Palyginsime, kaip futbolo ir krepšinio čempionatų metu keitėsi eurofootball.lt ir vieno iš populiariausių krepšinio puslapių lankomumai. Matuosime lankomumo pasikeitimą, o ne nominalų lankytojų kiekį. Tokiam analizės metodo pasirinkimui yra keletas priežasčių. Lietuvos futbolo portalai patys savaime čempionato metu nekuria tiek daug savos produkcijos kiek krepšinio puslapiai. Mūsų krepšinio portalų žurnalistai čempionato metu keliauja į patį turnyro sūkurį, ima interviu iš žaidėjų po mačų, kelia pačių darytas nuotraukas, video medžiagą, jaučia čempionato pulsą ir jį perteikia auditorijai. Tuo tarpu futbolo portalai didžiąja dauguma kartų - tiesiog verčia užsienio portalų turinį į lietuvių kalbą. Informacijos apie krepšinio čempionatus anglų kalba, be oficialių turnyrų puslapių, rasti nėra taip paprasta. Futbolo atveju situacija priešinga - puslapių ir naujienų tiek daug, kad sunku išsirinkti. Todėl pats nominalus lankomumas mums šiuo atveju nėra pats svarbiausias kriterijus, o svarbus pokytis, lyginant su periodu, kai čempionatai nevyko. Europos futbolo čempionatas, vykęs 2016 metų birželį, eurofootball.lt unikalių vartotojų mėnesio skaičių padidino daugiau nei du kartus. Vidutiniškai iki tol vidutinis lankytojų skaičius per mėnesį siekė 18 tūkstančių, tuo tarpu čempionato metu jis viršijo 40 tūkstančių. Basketnews.lt per Olimpines žaidynes, kuriose rungtyniavo ir Lietuvos krepšinio rinktinė, savo unikalių lankytojų kiekį padidino santykinai mažiau, „tik“ 40%, nuo 70 iki 98 tūkstančių per mėnesį. Lyginant su pačių puslapių vidurkiu, skirtumas atrodo dar įspūdingiau. Eurofootball.lt lankomumas čempionato metu viršija vidutinį 198% birželį ir 140% liepą. Krepšinio ūgtelėjimas 125% liepą bei 134% rugpjūtį.
Pergalės - Raktas Į Didelius Reitingus
Lietuviams labai svarbios pergalės. Kitu atveju komandų pasirodymai nesulaukia didelio susidomėjimo. Neseniai pasibaigusi Pasaulio futbolo čempionato atranka tai puikiai iliustruoja. Lietuviai gana sėkmingai pradėjo atrankos varžybas - namuose sužaidė lygiosiomis su Slovėnija, išvykoje taip pat iškovojo tašką prieš Škotijos komandą, o trečiosiose rungtynėse įveikė Maltą. Po trijų mačų lietuvių sąskaitoje buvo 5 taškai ir viltys kovoti dėl patekimo į pasaulio pirmenybes Rusijoje. Tada Lietuvos rinktinės rungtynių reitingai per televiziją vidutiniškai siekė 3,7% (tai yra apie 110 tūkstančių žmonių). Po trijų sėkmingų rungtynių sekė eilė pralaimėjimų, dideliais skirtumais, taip pat nesėkmė prieš futbolo tradicijomis nepasižyminčią Maltą. Natūraliai krito ir rinktinės rungtynių televizijos reitingai. Paskutinių trejų atrankos rungtynių, kurios iš esmės nieko nelėmė, nes lietuviai neturėjo net teorinių vilčių pakilti į antrąją grupės poziciją, vidutiniai reitingai siekė vos 2,3%, t.y. 30% mažesni nei iki tol. Jeigu kas prieš pat atranką būtų prognozavęs, kad mačas tarp Lietuvos ir Anglijos turės pačius mažiausius reitingus iš visų atrankos rungtynių, tai daugeliui, neabejotinai, būtų pasirodęs mažų mažiausiai keistas spėjimas. Bet dabar, viskam pasibaigus, žinome, kad tai yra tiesa - tą dieną Anglijos futbolo žvaigždžių ir Lietuvos rinktinės mačą stebėjo vos 2,3% šalies gyventojų, mažiau nei tris dienas prieš tai vykusią dvikovą su iš mėgėjų sudaryta Maltos komanda.
Eurolygos Komandų Apžvalga
Šiuolaikinėje Eurolygoje žaidžia Kauno „Žalgiris“. Lietuvos čempiono vardą susigrąžinusio ir į Eurolygos ketvirtfinalį patekusio „Žalgirio“ vadovai buvo patenkinti rezultatais, todėl per vasarą išsaugojo visą branduolį, o atsisveikino tik su tais žaidėjais, kurių indėlis, vadovybės manymu, nebuvo patenkinamas. Kauno komanda, palyginti su praėjusiu sezonu, pasikeitė labai nežymiai, sudėtis gerai subalansuota - yra ir skirtingo braižo krepšininkų, ir individualiais veiksmais rungtynių baigtį nulemti galintis Keenanas Evansas. Vis dėlto „Žalgirio“ sudėtis nėra tokia stipri, kad kauniečiai galėtų būti ramūs dėl kelialapio į atkrintamąsias varžybas.
Berlyno ALBA - viena iš rečiausiai laiminčių Eurolygos komandų, kurios dalia - tiekti Berlyne atsiskleidžiančius krepšininkus turtingesniems Europos klubams. ALBA suteikia platformą jaunesnės kartos krepšininkams, kurių šio sezono sudėtyje yra gana daug, o vyriausiam paraiškoje esančiam žaidėjui nėra nė 30 metų. Berlyno komanda remsis jaunais žaidėjais - tiek išugdytais pačios ALBA struktūroje, tiek atvykusiais iš kitų šalių. „Albatrosų“ krepšininkams trūksta ir meistriškumo, ir patirties, todėl „ant popieriaus“ ALBA - aiški Eurolygos autsaiderė.
Taip pat skaitykite: Chuso Mateo iššūkiai
Tony Parkerio vardas nepadeda ASVEL priartėti bent prie Eurolygos vidutiniokų. Tarp komandų, kurios stipriausiame žemyno turnyre žaidžia nuolat, ASVEL per tris praėjusius sezonus laimėjo mažiausiai rungtynių. Apie pernykštę sudėtį, ko gero, daug pasako vien tai, jog vasarą ASVEL pakeitus apie pusę krepšininkų, nė vienas buvęs šios komandos žaidėjas neišvyko į kitą Eurolygos klubą. Nors ASVEL sudėtyje perstumdymų buvo nemažai, šį sezoną tikėtis proveržio taip pat neverta. ASVEL vadovų žvilgsniai nėra nukreipti ir į tolimesnę ateitį. Šios komandos dvyliktuke - net penki krepšininkai, kuriems 34-eri ar daugiau metų.
Pirkti, pirkti, pirkti, pirkti… Atrodo, toks buvo „Crvena zvezda“ vasaros šūkis. Adrijos lygos čempionės vardą praradę „raudoni-balti“ pakeitė beveik visą sudėtį ir naują sezoną pradėjo neatpažįstamai pasikeitę. Dauguma naujokų yra Eurolygos senbuviai ir į Serbijos sostinę atvyko iš kitų elitinio turnyro klubų. Ant popieriaus „Crvena zvezda“ atrodo labai solidžiai. Stiprūs lyderiai, patikimi atsarginiai, ilgas suolas, milžiniška M.Teodosičiaus, N.Bjelicos ir Adamo Hangos patirtis bei dar neišblėsęs Marko Simonovičiaus ir Yago dos Santoso jaunatviškas entuziazmas. Belgrado komanda turi visas sudėtines dalis, kurių reikia siekiant aukštų tikslų.
„Panathinaikos“ vėl bando kelti galvą po trijų sezonų, kuriuos galima apibūdinti kaip sąstingio ar net nuopuolio laikotarpį. Didžiausias „Panathinaikos“ tarpsezonio laimėjimas - sutartis su buvusiu ilgamečiu „Olympiakos“ įžaidėju Kostu Slouku. Šiuo šūviu Atėnų klubas nušovė du zuikius - ir žymiai sustiprino savo gretas, ir gerokai susilpnino pagrindinius varžovus. Naujojo „Panathinaikos“ trenerio E.Atamano reputacija - nevienareikšmė. Tuo tarpu Atėnų klube iš jo rezultatų bus reikalaujama tučtuojau, „žaliųjų“ savininkas Dimitris Giannakopoulos gali tapti nervingas net komandai pralaimėjus nelabai svarbias rungtynes.
„Bayern“ krepšininkams dukart paeiliui patekus į Eurolygos ketvirtfinalį, klubo vadovybės apetitas padidėjo. Trenerio klausimas buvo išspręstas labai greitai. Įdomaus iššūkio ieškojo praėjusį sezoną ilsėjęsis ispanas Pablo Laso, kurį sudomino „Bayern“ variantas. P.Laso galėjo rinktis naujus krepšininkus ir suteikė Miuncheno komandai ispanišką atspalvį. „Bayern“ galimybės pakviesti pageidaujamus krepšininkus gerokai mažesnės negu „Real“, kuriame ilgai dirbo P.Laso. Dėl to treneriui Miunchene reikia dirbti su žemesnio meistriškumo žaidėjais, o „Bayern“ vadovai rinkdamiesi naujokus smarkiai rizikavo. Net kelių naujokų žaidimo kreivė pastaruoju metu arba aiškiai leidosi, arba smarkiai šokinėjo. Komandos perspektyvos miglotos, grįžti į stipriausių aštuonetą bus labai sunku.
Bent vieną ar du lyderius „Baskonia“ praranda kiekvieną tarpsezonį. Tačiau „Baskonia“ yra lyg slibinas, kuriam nukirtus vieną galvą, užauga kelios naujos. Taip ir prieš šį sezoną Vitorijos komanda pasipildė krepšininkais, kurie puikiai jai tinka pagal žaidimo braižą. Nors graikas Nikos Rogkavopoulos ir amerikietis Codi Milleris-McIntyre‘as yra Eurolygos debiutantai, jų pavardės svarbiausiame žemyno turnyre šį sezoną turėtų skambėti ne mažiau garsiai negu senbuvių. Dėl vieno galima neabejoti - „Baskonia“ vėl bus nuotaikingiausiai žaidžianti komanda. Jie greitai bėgs, staigiai atakuos, kartais labai kietai spaus. Vitorijos komandos braižas nesikeičia daug metų, o vadovybė parenka naujokus, kurie prie šio braižo prisitaiko akimirksniu. Kai „Baskonia“ pagaus gerą bangą, jos puolimo potvynis nuplaus favoritus, atoslūgio savaitėmis pralaimės autsaideriais.
Taip pat skaitykite: Finalo apžvalga ir perspektyvos
Serbijos sostinės klubai tarpsezonį buvo visiškos priešingybės. Jei „Crvena zvezda“ pasikeitė vos ne nuo pamatų, tai po dešimties metų pertraukos Adrijos lygos čempionu tapęs „Partizan“ stengėsi keistis kuo mažiau ir pratęsė sutartis su keliais svarbiais senbuviais. Sprendimas buvo gana netikėtas ir labai rizikingas - „Partizan“ pakvietė du patyrusius, bet traumų kamuojamus, ant NBA komandų atsarginių suolo atvėsusius ir Europoje niekada nežaidusius amerikiečius P.J. Visi žino, ko galima sulaukti iš „Partizan“ senbuvių Kevino Punterio ir Zacho LeDay. Tačiau niekas nežino, ko tikėtis iš abiejų naujokų, atvykusių iš NBA. Jei jie greitai perpras Europos krepšinio ypatumus ir bus sveiki, Belgrado komanda gali įsitvirtinti lentelės viršutinėje pusėje. Bet jei P.J.
Praėjusį sezoną „Valencia“ žaidė Eurolygoje kaip 2022 metų Europos taurės laimėtoja. Vieno sezono licencija baigėsi, todėl Valensijos klubas turėjo šį sezoną grįžti į žemesnio lygio turnyrą. Naują sezoną „Valencia“ pradėjo smarkiai pasikeitusia sudėtimi. Komanda atsinaujino daugiau nei perpus, o į kitus klubus išvyko keli labai svarbūs žaidėjai. Neabejotinai didžiausias praradimas - Valensijos krepšinio simboliu tapęs juodkalnietis Bojanas Dublevičius, kuris po 11 sezonų, praleistų vienoje komandoje, susigundė rusiškais pinigais. Keli „Valencia“ naujokai Eurolygos žiūrovams taip pat gerai žinomi. „Valencia“ sudėtis - kaip niekuo neišsiskiriančių Ispanijos lygos vidutiniokų… Praėjusį sezoną „apelsininiai“ ir buvo Ispanijos lygos vidutiniokai, o per vasarą jų sudėtyje teigiamų pokyčių neįvyko. Veikiau priešingai - išvykusiųjų sąrašas atrodo net solidžiau negu atvykusiųjų.
Ilgas „Maccabi“ blaškymosi laikotarpis, kuriame rezultatais nepatenkinti klubo vadovai vos ne kiekvieną vasarą pakeisdavo didžiąją žaidėjų dalį, baigėsi. Tel Avivo klubas nepratęsė sutarčių su keliais krepšininkais, kurie nepakankamai gerai atlikdavo trenerio Odedo Katašo nurodymus, ir pakeitė juos panašaus lygio žaidėjais. Labiausiai amerikietiškos Eurolygos komandos braižas nesikeis, pajėgumas - taip pat. Nedidelės permainos „geltonųjų“ nesustiprino, bet ir nesusilpnino. To tikriausiai nepakanka, kad „Maccabi“ būtų galima minėti tarp pagrindinių pretendentų patekti į finalo ketvertą.
Pirmasis Dimitrio Itoudžio blynas Stambulo „Fenerbahce“ klube prisvilo. „Geltoni-mėlyni“ praėjusį sezoną labai sunkiai pateko į Eurolygos atkrintamąsias varžybas, prarado Turkijos čempionų vardą ir neiškovojo nė vieno titulo, todėl Stambulo klubo vadovai negalėjo būti patenkinti rezultatais. Nepaisant to, jie nesuabejojo trenerio pasirinkta kryptimi ir tęsia prieš metus pradėtą darbą.
Vietinės Lygos Lietuvoje
Vis tik kol kas bandymai buvo nesėkmingi. Maža to, kad Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) klubai nėra pajėgūs žengti aukščiau, tai ir Vilniaus „Wolves“ pasitraukė iš žemėlapio ir paliko LKL vos 9 komandas. Krepsinis.net peržiūrėjo pajėgiausias ir pagal regioną Lietuvai artimesnes Europos vietines lygas. Apžvelgus lygas, išvada akivaizdi: net ir dabar, LKL likus 9 komandoms, pagal gyventojų populiacijos ir klubų santykį esame tikrai vieni lyderių Europoje, kadangi 1 milijonui žmonių tenka vidutiniškai 3,21 klubo aukščiausioje šalies lygoje. Skaičius dar išaugs, kai, kaip planuojama, lygoje vis tiek atsiras 10 klubas, veikiausiai - iš Tauragės. Būtina pasakyti, kad kai kalbame apie sportą ir lygų pajėgumą ar dydį, kriterijus tikrai nėra vien gyventojų skaičius, nes sportas nelygus sportui, o šalis - šaliai. Vis tik tai kažkiek labiau iliustruoja ne populiacijoje išaugančių sportininkų kiekį ar žmogiškuosius išteklius, o finansinius resursus bei galimybes kokybiškai išlaikyti pajėgias sporto organizacijas. Atsižvelgiant į kitų šalių pavyzdžius kyla klausimas - ar verta ir ar išvis įmanoma kokybiškai Lietuvoje turėti daugiau pajėgiausios lygos klubų, jei ženkliai daugiau resursų turinčios šalys į tai žvelgia atsargiai? Kadangi kiekybė nebūtinai turi ryšį su kokybe.
Peržiūrėjus pajėgesnes Europos lygas, pagal tai, kiek klubų tenka milijonui šalies gyventojų, Lietuvą lenkia tik Latvijos-Estijos čempionatas. Tai taip pat nėra vienos šalies lyga, tačiau rinka - labai maža ir šį 3,2 milijonų gyventojų regioną bei jos turnyrą galima įtraukti į sąrašą. Gerokai nuo Baltijos šalių atsilieka, bet virš vieno klubo milijonui gyventojų turi ir Graikijos bei Izraelio lygos.
Varžybinės Veiklos Rodiklių Įtaka Krepšinyje
Krepšinio žaidimas - dinamiška ir sudėtinga, organiškai susijusių, vienas kitą sąlygojančių veiksnių sistema, kiekvieno žaidėjo pastangų ir gebėjimų rezultatas. Varžybinės veiklos rodikliai yra registruojami norint įvertinti žaidėjo, grupės ar visos komandos veiklą per rungtynes (komandos parengtumą, žaidimo kokybę). M. Petrauskaitės ir R. Kreivytės (2014) teigimu, žaidimo rodikliai yra svarbiausi kriterijai, apibūdinantys krepšininkų ir komandų žaidimą įvairiuose čempionatuose. Žinodami treneriai, kurie rodikliai turi didžiausią įtaką rungtynių rezultatui, gali rengti įvairias žaidimo taktikas ir priimti teisingiausius sprendimus ruošiantis rungtynėms bei pačių rungtynių metu.
Išanalizavus vyrų krepšinio rinktinių varžybinės veiklos rodiklių kaitą Olimpinėse žaidynėse, tampa aktualu, kokie pagrindiniai kiekybiniai ir kokybiniai varžybinės veiklos rodikliai rungtyniaujant svarbiose rungtynėse. Tai leis objektyviau įvertinti visos komandos ir žaidėjų techninį parengtumą bei žaidimo kokybę. Treneriams bus paprasčiau įvertinti ar nėra atlikta skubotų, neparuoštų ir neatsakingų atakų, kurios gali nulemti rungtynių baigtį.
Visose Olimpinių žaidynių rungtynėse, įtakos rungtynių rezultatui turėjo pelnytų taškų, tikslių dvitaškių, tritaškių ir baudos metimų skaičius, atkovotų kamuolių, rezultatyvių perdavimų skaičius. Rungtynėse, kurios baigėsi nedideliu taškų skirtumu - atkovotų kamuolių ir rezultatyvių perdavimų skaičius.