Lengvoji atletika - tai sporto šaka, neatsiejama nuo olimpinių žaidynių istorijos. Šiame straipsnyje apžvelgsime lengvosios atletikos raidą olimpinėse žaidynėse nuo pat pirmųjų šiuolaikinių žaidynių iki šių dienų.
Pirmosios Šiuolaikinės Olimpinės Žaidynės Atėnuose (1896 m.)
Pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidynės įvyko 1896 m. Atėnuose. Jose dalyvavo 241 sportininkas iš 14 valstybių. Žaidynių atidarymo iškilmėms Panathenaiko stadione neatsitiktinai pasirinkta balandžio 6 d., nes tądien sutapo net trijų krikščionybės atšakų - katalikų, stačiatikių ir protestantų - Velykos. 80 000 žiūrovų akivaizdoje žaidynes atidarytomis paskelbė Graikijos karalius Jurgis I.
Pirmuoju olimpiniu čempionu po daugiau nei pusantro tūkstančio metų tapo amerikietis Jamesas Connolly, 1896 m. balandžio 6 d. laimėjęs trišuolio rungtyje. Žaidynių šeimininkai labiausiai norėjo laimėti istorinę maratono rungtį. Graikijos nacionaliniu didvyriu Atėnų žaidynėse tapo pirmą kartą tarptautinėse varžybose surengto maratono bėgimo laimėtojas Spyridonas Louisas. Vengrų plaukikas Alfredas Hajosas laimėjo 100 m ir 1200 m plaukimo rungtis.
Įdomu tai, kad pirmųjų šiuolaikinių olimpinių žaidynių čempionams buvo įteikti ne aukso, kaip vėliau, o sidabro medaliai ir alyvmedžio lapų vainikas. Užėmę antrąją vietą atletai gavo bronzos medalius ir lauro lapų vainikus, o trečiosios vietos laimėtojai nebuvo apdovanojami.
Daugiausia medalių iškovojo:
Taip pat skaitykite: Rezultatai: 1980 m. Maskvos olimpinės žaidynės, lengvoji atletika
- JAV - 20 (11 aukso, 7 sidabro, 2 bronzos)
- Graikija - 46 (10, 17, 19)
1912 m. Stokholmo Olimpinės Žaidynės
1912 m. Stokholmo olimpinėse žaidynėse dalyvavo 2407 sportininkai iš 28 valstybių. Daugiausia medalių iškovojo:
- JAV - 63 (25, 19, 19)
- Švedija - 65 (24, 24, 17)
Šios žaidynės į istoriją pateko ir ištvermės rekordais. Dviračių plento lenktynių distancija - 320 km, tapo ilgiausia žaidynių istorijoje. Pirmą kartą žaidynėse dalyvavo penkių žemynų atstovai. Amerikietis Jimas Thorpe‘as įtikinamai laimėjo lengvosios atletikos penkiakovės ir dešimtkovės rungtis.
Lengvoji Atletika Tarpukario Lietuvoje
Lietuvoje lengvoji atletika pradėta kultivuoti 1919 m. 1921 m. Kaune įvyko pirmosios oficialios lengvosios atletikos pirmenybės (10 rungčių; dalyvavo tik vyrai), o 1922 m. - pirmosios kroso varžybos. Lengvosios atletikos propagavimu rūpinosi Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (įkurta 1920 m.) ir Lietuvos sporto lygos lengvosios atletikos komitetas (įkurtas 1922 m.).
1919 metais, pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos metais, svarbiausia buvo jaunimą supažindinti su sportu, parodyti, kaip reikia treniruotis. Prieš pirmąjį sportininkų pasirodymą 1919 m. liepos 13 d. “Lietuvos” dienraščio steigėjas Viktoras Jasaitis paskelbė įvyksiančią “sporto šventę”. S. Garbačiausko, kaip buvusio tos “sporto šventės” dalyvio, teigimu, tai nebuvo sporto šventė, o tik jaunimo ir visuomeninės kvietimas pamatyti, kaip pirmieji Lietuvos sportininkai treniruojasi. Tai vyko Kaune, Vytauto parke: lengvaatlečiai bėgiojo žmonėms pasivaikščioti skirtuose takuose ir šuoliavo esamoje aikštelėje.
Ypač reikėtų pabrėžti Stepono Garbačiausko vaidmenį kviečiant, organizuojant jaunimą sportuoti. Jis mokė, kaip reikia spirti kamuolį, mesti ietį, diską, stumti rutulį, kaip bėgti, kaip šokti. Taigi jis buvo vienas pirmųjų trenerių ir vienas pirmųjų lengvosios atletikos rekordininkų (60, 100, 200 m bėgimo, 4X100 ir 10X100 m estafečių, šuolių į aukštį). S. Garbačiausko iniciatyva ir pastangomis LFLS pradėjo leisti ir pirmąjį Lietuvos sporto laikraštį “Lietuvos sportas”.
Taip pat skaitykite: Vasara ir lengvoji atletika olimpiadose
1920 metais įžymūs tuo, kad susiorganizavo ir mergaitės sportininkės, jos pradėjo praktikuoti lengvąją atletiką. Už tai turime būti dekingi Elenai Kubiliūnaitei, kuri tais metais grįžo iš Rusijos, pirmoji įstojo į Lietuvos sporto sąjungą (LSS), įkurtą 1919 m. gegužės 18 d. Tai buvo moterų lengvosios atletikos užuomazga. Jau ištekėjusi už S. Garbačiausko, tapo uoliausia vyro talkininkė visuose sporto renginiuose. Ji buvo pirmo Lietuvos sporto laikraščio “Lietuvos sportas” redaktorė. 1924 m. Jai priklausė septyni rekordai.
1921 m. ankstyvą pavasarį pradėta rūpintis lengvosios atletikos reikalais. Lietovos lengvosios atletikos jaunių ir suaugusiųjų pirmenybės įvyko liepos 30-31 d. Kaune, Vytauto kalne. Kai kurie to meto laikraščiai šias varžybas vadino pirmąja sporto švente. 1921 m. Pirmąsias lengvosios atletikos pirmenybes organizavo LFLS.
1922 m. dideliu įvykiu tapo pasirodęs pirmasis lietuviškas sporto žurnalas “Lietuvos sportas”, redaguojamas E. Garbačiauskienė. Žurnalas ne tik teikia informaciją iš sportinio gyvenimo, bet ir davė specialių žinių apie treniruotes, varžybų taisykles sportuojančiam jaunimui. “Lietuvos sporto” žurnale daug vietos skiriama lengvosios atletikos reikalams.
1922 m. vyrų varžybų programa praturtėjo devyniomis rungtimis, o rungtyniauta trisdešimt vienoje, moterų pasipildė net dešimčia naujų rungčių. 1922 metų pabaigoje K. Dineika ir J. Eretas išleido 110 p. Lengvosios atletikos vadovėlį.
1923 metais lengvoji atletika plito ir kariuomenėje. Jų leidžiamas savaitinis žurnalas “Karys” spausdino nemažai informacinės ir metodinės medžiagos lengvosios atletikos klausimais. 1923 m. Kaune įvyko trečiosios lengvosios atletikos pirmenybės.
Taip pat skaitykite: Šilutės Sporto Mokykla: lengvoji atletika
1924 m. kovo 15 d. įvyksta pirmasis Lengvosios atletikos komiteto posėdis. Jis laikraštyje “Sportas” (1924-04-20 Nr. 10 11) paskelbia Lietuvos rekordus.
1926 m. Lietuvos lengvaatlečiai pirmą kartą dalyvavo oficialiose terptautinėse varžybose, akademinio jaunimo atstovai Helsinkyje debiutavo SELL (Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos) studentų olimpiadoje. Apibendrinant 1926m. galima jau sakyti, kad provincijos lengvaatlečiai tapo visaverčiais varžovais kauniečiams ir klaipėdiečiams.
Pamažu pradėjo didėti Lietuvos vyriausybės dėmesys sportui. Pažiūrėti varžybų kartais atvykdavo ministrai ir kiti aukšti pareigūnai, o 1926 m. apsilankė net Respublikos Prezidentas. Ypač ryškų pėdsaką sporto istorijoje paliko trečiasis Lietuvos Respublikos Prezidentas dr. Kazys Grinius.
1927 m. Lietuvosios lengvosios atletikos pirmenybės pirmą kartą buvo surengtos Klaipėdoje. Buvo sudarytas pirmenybių garbės komitetas, į kurį įėjo labai aukšti pareigūnai. Pirmenybės vyko liepos 9-10 d. naujajame stadione. Dalyvavo 7 Kauno ir 10 Klaipėdos krašto sporto klubų, iš viso 208 dalyviai. 1927 metai reikšmingi tuo, kad buvo įrengti net nauji stadionai: vienas - Klaipėdoje, o kitas, karių stadionas, - Aukštojoje Panemunėje Kaune.
Lietuvos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1924 m. Paryžiuje, o žiemos olimpinėse žaidynėse - 1928 m. Sankt Moritze.
Atšauktos Olimpinės Žaidynės
Paskutinį kartą olimpinės žaidynės buvo atšauktos Antrojo pasaulinio karo metais. 1940 m. vasaros ir žiemos olimpines žaidynes buvo numatyta surengti Japonijoje, kuri būtų buvusi pirmoji ne Vakarų šalis, surengusi žaidynes, tačiau 1937 m. Japonija prarado savo teises, nes pradėjo karą su Kinija. 1940-ųjų vasaros olimpinės žaidynės iš pradžių buvo nukeltos į Helsinkį, Suomiją, o žiemos olimpiada - į Vokietijos miestą Garmisch-Partenkirchen, tačiau 1939-aisiais buvo atšauktos Hitleriui įsiveržus į Lenkiją. Londone turėjo įvykti 1944-ųjų vasaros olimpinės žaidynės, tačiau jos dėl vis dar vykstančio karo buvo atšauktos. Toks pats likimas laukė ir 1944-ųjų žiemos žaidynių Cortina d'Ampezzo, Italijoje.
Lengvoji Atletika Šiandien
Šiandien lengvoji atletika yra viena populiariausių olimpinių sporto šakų. Į olimpinių žaidynių programą įtrauktos įvairios rungtys: bėgimas, šuoliai, metimai, daugiakovės ir sportinis ėjimas. Lengvojoje atletikoje varžosi tiek vyrai, tiek moterys.
Klasikinės lengvosios atletikos rungtys, kurios įtrauktos į olimpinių žaidynių programą:
- Vyrams: 100, 200, 400, 800, 1500, 5000, 10 000 m bėgimas, maratonas (42 km 195 m bėgimas), 110, 400 m kliūtinis bėgimas, 3000 m kliūtinis bėgimas, estafetės 4 × 100, 4 × 400 m bėgimas (estafetė), šuolis į aukštį, į tolį, su kartimi, trišuolis, rutulio stūmimas, disko, ieties, kūjo metimas, dešimtkovė, 20, 50 km sportinis ėjimas.
- Moterims: 100, 200, 400, 800, 1500, 5000, 10 000 m bėgimas, maratonas, 100, 400 m kliūtinis bėgimas, 3000 m kliūtinis bėgimas, estafetės 4 × 100, 4 × 400 m bėgimas, šuolis į aukštį, į tolį, su kartimi, trišuolis, rutulio stūmimas, disko, ieties, kūjo metimas, septynkovė, 20 km sportinis ėjimas.
Lietuva ir Olimpinė Lengvoji Atletika
Lietuvos lengvaatlečiai yra iškovoję nemažai medalių olimpinėse žaidynėse.
Nuo 1928 m. olimpinėse žaidynėse iškovoti olimpiniai medaliai:
- Aukso: R. Valiulis (4 × 400 m bėgimas, 1980), R. Ubartas (diskas, 1992), V. Alekna (diskas, 2000 ir 2004).
- Sidabro: A. Mikėnas (20 km sportinis ėjimas, 1956), N. Sabaitė-Razienė (800 m bėgimas, 1972), L. Baikauskaitė (1500 m bėgimas, 1988), R. Ubartas (diskas, 1988), A. Skujytė (septynkovė, 2004).
- Bronzos: B. Kalėdienė (ietis, 1960), V. Alekna (diskas, 2008), A. Skujytė (septynkovė, 2012).