Šiame straipsnyje nagrinėjama keturių lietuvių indėlis į krepšinio istoriją, iškovojant aukso medalius įvairiuose turnyruose ir olimpiadose. Nuo legendinių kovų Seulo olimpinėse žaidynėse iki triumfo Europos čempionatuose, šis straipsnis apžvelgia svarbiausius momentus, kuriuose lietuviai parodė savo talentą ir atsidavimą krepšiniui.
Seulo olimpiada: lietuvių ketvertas prieš JAV svajonių komandą
1988 m. Seulo olimpinės žaidynės įsiminė ne tik sporto varžybomis, bet ir politine įtampa. Praėjus 16 metų po skandalingo 1972 m. Miuncheno finalo, kuriame SSRS rinktinė nugalėjo JAV, šios komandos vėl susitiko aikštelėje. JAV rinktinė siekė revanšo, tačiau SSRS komanda, kurioje žaidė Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis ir Valdemaras Chomičius, buvo pasiryžusi nugalėti.
SSRS rinktinė Seule buvo itin stipri - be lietuviškojo ketverto, komandoje dar žaidė Aleksandras Volkovas, Sergejus Tarakanovas, Valerijus Tichonenka ir kiti. Vis dėlto daugiausiai nerimo kėlė A.Sabonio būklė - jis dar nebuvo pilnai pasveikęs po dviejų Achilo sausgyslės traumų.
Pusfinalio rungtynėse lietuviai parodė savo meistriškumą. R.Kurtinaitis tapo rezultatyviausiu žaidėju, pelnęs 28 taškus. Š.Marčiulionis pridėjo 19 taškų, o A.Sabonis dominavo po krepšiais, pelnęs 13 taškų ir atkovojęs 13 kamuolių. V.Chomičiaus indėlis buvo kuklesnis - 2 taškai per 9 minutes. Iš viso keturi lietuviai pelnė net 62 taškus rungtynėse, kurias SSRS komanda laimėjo 82:76.
Ši pergalė buvo šokiruojanti JAV rinktinei, kurioje žaidė tokios būsimos NBA žvaigždės kaip Davidas Robinsonas, Mitchas Richmondas ir Danas Majerle. Tai buvo vos antras pralaimėjimas JAV rinktinei olimpinėse žaidynėse ir pirmas kartas, kai jie nepateko į finalą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšininkai olimpiadoje
Europos čempionatas Atėnuose: kova dėl aukso ir teisėjų šališkumas
1995 m. Europos čempionatas Atėnuose įsiminė ne tik kova dėl aukso, bet ir aistromis bei teisėjų sprendimais. Lietuvos rinktinė, kurioje žaidė A.Sabonis, Š.Marčiulionis, R.Kurtinaitis ir V.Chomičius, pasiekė finalą, kur susitiko su Jugoslavijos komanda.
Finalas buvo įtemptas ir kupinas ginčytinų epizodų. Amerikietis teisėjas Džordžas Toliveris užfiksavo penktąją asmeninę pražangą A.Saboniui, o vėliau neįskaitė S.Štombergo pelnytų taškų. Šie sprendimai sukėlė Lietuvos rinktinės protestą ir trumpam palikimą aikštelės.
Nors Š.Marčiulionis pelnė 32 taškus, o A.Sabonis buvo išrinktas į simbolinį turnyro penketą ir pripažintas naudingiausiu žaidėju, Lietuva finale pralaimėjo Jugoslavijai 90:96. Po rungtynių kilo daug diskusijų dėl teisėjų šališkumo ir FIBA generalinio sekretoriaus Bronislavo Stankovičiaus įtakos.
Nepaisant pralaimėjimo, Lietuvos rinktinė buvo pasitikta Vilniuje su didžiule minia, o sidabro medaliai buvo įvertinti kaip didelis pasiekimas.
Kiti svarbūs momentai
Be Seulo olimpiados ir Europos čempionato Atėnuose, lietuviai yra iškovoję aukso medalius ir kituose turnyruose. 1937 m. ir 1939 m. Lietuvos krepšinio rinktinė tapo Europos čempionais, o 2003 m. Švedijoje vėl triumfavo senojo žemyno pirmenybėse.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio istorija olimpiadoje
Lietuvos jaunimo rinktinės taip pat yra pasiekusios puikių rezultatų. Jono Kazlausko treniruojami vaikinai 1994 m. tapo Europos jaunių (iki 18 metų), o 1996 m. - jaunimo (iki 22 metų) čempionais. Ramūno Butauto komanda 2005 m. iškovojo auksą pasaulio jaunimo (iki 21 metų) pirmenybėse. Kazio Maksvyčio rinktinė tapo Europos čempione visose amžiaus grupėse, o 2011 m. triumfavo 19-mečių pasaulio pirmenybėse.
Šie pasiekimai rodo, kad Lietuva yra viena stipriausių krepšinio valstybių pasaulyje, o lietuvių indėlis į krepšinio istoriją yra neįkainojamas.
Lietuvos krepšinio rinktinės kelias: nuo ištakų iki dabarties
Lietuvos vyrų krepšinio istorijos pradžią galima tvirtinti 1920 m. Nebuvo nei specialistų, nei sporto salių, todėl iki 1935 metų neatrodė, jog komanda gali kažką pasiekti. Būtent reikėjo žinių ir patirties. Jos 1935 metais atkeliavo iš už Atlanto. Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas atvykę į kongresą pasiliko mūsų šalyje ir ruošė krepšininkus 1937 metais Rygoje įvyksiančiam Europos čempionatui. Lietuvos krepšinio rinktinė į čempionatą važiavo kaip „autsaiderė“, bet pirmas blynas buvo sėkmingas ir iškovotas pirmasis Europos čempionato auksas! Šis laimėjimas buvo kartu ir įsipareigojimas - Lietuva turėjo rengti kitą čempionatą. Per dvejus metus iškilo legendinė Kauno sporto halė. O Lietuvos vyrų , šį kartą griežiant pirmuoju smuiku Pranui Lubinui, antrąkart laimėjo Europos čempionatą.
Atgimusiame valstybės chaose, vienybės galėjo žmonėms įnešti tik krepšinis. Vyresnės kartos sirgaliai puikiai atsimena 1985-1987 metus, kai būdavo uždarytos gamyklos, ištuštėdavo gatvės ir praktiškai visi per tuo metu dažniausiai nespalvotus televizorius stebėdavo „Žalgirio“ ir „CSKA“ kovas. „Žalgiriui“ 1989 metais pralaimėjus paskutinį Tarybų Sąjungos čempionatą, sirgaliai liko be dramos, azarto. Mėgavosi stovėdami eilėse įsigyti deficitines prekes, jaudindamiesi dėl bedarbystės ir kitų negandų. Jaunos valstybės pradžia buvo sunki, todėl žmonėms reikėjo pozityvo, pergalių, kaip tada krepšinio aikštelėje.
Lietuva gavo galimybę kovoti atrankoje į Barselonos olimpines žaidynes 1992 metais. Tuomet kandidatų sąrašą sudarė vos 14 krepšininkų. Žinoma, pagrindinis branduolys buvo „Žalgiriečiai“: A. Sabonis, R. Kurtinaitis, V. Chomičius, G. Krapikas. Jiems talkino vienintelis tuo metu lietuvis iš NBA - Š. Marčiulionis, bei baigęs NCAA kovas A. Karnišovas. Kiti žaidėjai, deja, neatitiko rinktinės lygio, todėl pagrindinis krūvis tekdavo 6 krepšininkams. Dar prieš prasidedant kovoms, rinktinės vyrai patyrė šoką. Kaip tuomet pasakojo V. Chomičius: -Žiūrime rinktinės trenerių sąrašą, o kur Garastas???. Tuomet kilus nedideliam šurmuliui, iš Čekijos buvo pakviestas treneris V. Garastas ir viskas stojo į savo vėžes. Atranka įveikta be pralaimėjimų. O olimpiados bronza, kad ir po dramų, buvo laimėta prieš NVS (Nepriklausomų valstybių sandraugą, sudaryta iš TSRS rinktinės žaidėjų), rezultatu 82-78.
Taip pat skaitykite: Keturi čempionai iš Lietuvos
Po įspūdingos olimpinės bronzos, reikėjo dalyvauti atrankoje į Europos čempionatą. Komandai negalėjo padėti A. Sabonis ir R. Kurtinaitis. Jau draugiškos rungtynės signalizavo neramų signalą. Buvo pralaimėta netgi Kauno „Atletui“. Pirmoji atrankos dvikova prieš lenkus buvo laimėta. Antroji - pralaimėta Baltarusijos rinktinei, o tai užkirto kelią į pagrindinį turnyrą. Sirgaliai liko ir be Europos , ir be 1994 metais Pasaulio pirmenybių.
Lietuva nužygiavo iki pat Europos čempionato finalo, kuriame dėl, galimai, tendencingo teisėjavimo, pralaimėjo Jugoslavijai. Stebuklingai žaidė V. Džordžovičius, įmetęs 43 taškus. 1996 metai - Atlantos Olimpiados bronza. A. Sabonis ir Š. Marčiulionis baigė karjerą rinktinėje. Tiesa, vėlesniais metais A. Sabonis buvo sugrįžęs į komandą, bet tuomet neturėjo ryškaus vaidmens. Laimėjęs atranką į 1997 metų Europos čempionatą, komandą paliko ir V. Garastas.
Atėjo trenerio J. Kazlausko era. Rezultatai pirmiausia buvo vidutiniški: 1997 metais Europoje - 6 vieta, 1998 metais - 7 vieta Pasaulio čempionate. 1999 metais rinktinės sudėtyje buvo ir A. Sabonis, ir Š. Jasikevičius. Komanda žaidė įspūdingai, turėjo gerą sudėtį, jau atrodė, kad medaliai ranką pasiekiami, bet kelią link jų užstojo ketvirtfinalyje Ispanijos rinktinė. Tiek A. Sabonis, tiek ir visa komanda tiesiog tose rungtynėse perdegė. Vienintelis komandą traukęs Š. Jasikevičius prametė lemiamą dvitaškį, galėjusį išlyginti rezultatą. Taigi, ir vėl be medalių. Čempionate iškovota 5-oji vieta.
Tais metais karjerą rinktinėje baigė A. Karnišovas. Jis buvo anksčiau teigęs: „Pasibaigus Sabonio ir Marčiulionio erai, ilgai neiškovosime medalių“. Tai buvo vadinama Karnio prakeiksmu. Pasitraukus A. Karnišovui, 2000 metais Sidnėjaus olimpiadoje buvo iškovota bronza! Verta pažymėti, jog Sidnėjaus olimpiada buvo sėkmingiausia visiems Lietuvos sportininkams, iškovojusiems didelį kiekį medalių.
Europos čempionato aštuntfinalyje Lietuvos krepšinio rinktinė buvo nukautuota „Braliukų“ iš Latvijos. A. Bagatskis vieną po kito siuntė taiklius tritaškius ir Lietuvos krepšinio rinktinė patyrė „fiasko“. J. Kazlauskas pasitraukia iš vyriausiojo trenerio pareigų. Rinktinės vairą perima tuo metu asistentu dirbęs A. Sireika.
2002 metais vėl nedalyvaujame Pasaulio čempionate, todėl belieka sėkmingai įveikti atranką ir išbėgti ant parketo Švedijoje senojo žemyno pirmenybėse 2003 metais. Grupės varžybose pirmosios rungtynės ir varžovas Latvija… Iškovota pergalė po dviejų pratęsimų. Fantastiški A. Macijausko tritaškiai, efektyvūs R. Šiškausko prasiveržimai ir ,pagaliau, pergalė! Tai kerštas už tą skaudų pralaimėjimą Turkijoje. O toliau - kaip sviestu patepta, grupės etapas įveiktas, ketvirtfinalyje palaužta Vokietijos rinktinė, kuomet M. Žukauskas iš vėžių išmušė D. Novitskį. Pusfinalyje nugalėti prancūzai, o galiausiai finale Ispanija, su tuo metu jaunuoju lyderiu Gasoliu, turėjo pripažinti Lietuvos rinktinės pranašumą. Pergalė ir Auksas! Po 64 metų pertraukos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vėl Europos čempionė!
Medaliais išlepinti Lietuvos krepšinio sirgaliai dabar jau nedrąsiai svajojo ir apie olimpinį auksą. Deja, iš Atėnų olimpiados grįžome iškovoję tik(?) ketvirtąją vietą. Pusfinalyje apmaudžiai kelią pastojo Italijos rinktinė. Rinktinę bandęs traukti S. Štombergas ketvirtojo kėlinio pradžioje gavo penktąją pražangą, o Italijos rinktinė toliau taikliai metė tritaškius. Mažajame finale prieš JAV komandai nebuvo jokių vilčių.
2005 metais Europos čempionate, rinktinėje dėl vienų ar kitų priežasčių nebuvo daugelio krepšininkų, bet komanda, vedama R. Šiškausko, gėdos nepadarė ir pralaimėjo vos vienas rungtynes ketvirtfinalyje prancūzams. Užimta penktoji vieta. 2006 metais Pasaulio krepšinio čempionate Japonijoje, mūsų rinktinė užėmė 7 vietą. Neatlaikęs federacijos spaudimo, komandą paliko treneris A. Sireika. Jei dabar mums toks rezultatas atrodytų neblogas, tuomet iš rinktinės buvo reikalaujama tik medalių. Apibendrinant, A. Sireikos ciklas buvo stabilus - nebuvo patirtas joks fiasko, o priešingai, buvo iškovotas Auksas po 64 metų pertraukos.
2007 metais prie rinktinės vairo stojus R. Butautui, Europos čempionatas Ispanijoje nebuvo prastas. Starte iškovotos 7 pergalės iš eilės, tik pusfinalyje buvo pralaimėta amerikiečio R. Holdeno vedamai Rusijos rinktinei, kuri vėliau tapo ir turnyro nugalėtoja, bet laimėję mažąjį finalą Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, įveikusi Graikijos krepšininkus, tapo bronzos medalių laimėtoja. 2008 metų Pekino olimpiadoje Lietuvos rinktinė išlaikė elitinės komandos statusą ir pateko į ketvertuką. Deja, …
Jaunimo komandų pasiekimai
Jaunimo komandų rezultatai neleidžia suabejoti teiginiu, kad Lietuva yra viena svarbiausių krepšinio valstybių. Vaikinų varžybose be medalių šiemet liko tik mūsų 20-mečiai, Europos čempionate užėmę septintąją vietą. Geriausiai pasirodė Lietuvos 16-mečiai, kuriems padėjo ir namų sienos. Praėjusį sekmadienį Kaune pasibaigusiame jaunučių čempionate lietuviams iki triumfo trūko vieno žingsnio. Finale G.Petrausko auklėtiniai 83:85 nusileido bosniams.
Praeityje medalius į Lietuvą parveždavo ir merginų komandos, tačiau šiuo metu jos į apdovanojimus nepretenduoja. Šįkart apžvelgsime tik vaikinų pasiekimus ir jų įtaką Lietuvos krepšiniui. Kaip minėjome, pasiekimų per kiek daugiau nei du dešimtmečius tikrai netrūko. 16 kartų lietuviai lipo ant pakylos Europos pirmenybėse, 4 kartus - pasaulio čempionatuose. Iš 20 medalių komplektų 7 yra aukso, 9 - sidabro ir 4 - bronzos.
Galima išskirti kelias komandas-dinastijas, kurios apdovanojimus iškovojo po du ar daugiau kartų, vadovaujant tiems patiems treneriams. Pirmą tokią komandą sukūrė dabartinis vyrų rinktinės strategas Jonas Kazlauskas. Jo treniruojami vaikinai pasipuošė auksu 1994 m. Europos jaunių (iki 18 metų) ir 1996 m. jaunimo (iki 22 metų) čempionatuose. Beje, amžiaus grupės iki 22 metų varžybos jau kurį laiką neorganizuojamos.
Antroji dinastija - Ramūno Butauto komanda. 2003 m. ji pelnė sidabrą pasaulio jaunių (iki 19 metų) čempionate, o 2005 m. - auksą pasaulio jaunimo (iki 21 metų) pirmenybėse. Be to, R.Butauto auklėtiniai iškovojo bronzą 2004 m. Europos 20-mečių čempionate. Šiai kartai galima priskirti Rimo Kurtinaičio treniruojamą ekipą, kuri 2005 m. tapo Europos jaunimo vicečempione. Tais pačiais metais planetos pirmenybėse R.Kurtinaitis buvo R.Butauto asistentu.
Daugiausiai pasiekusi dinastija yra Kazio Maksvyčio rinktinė, tapusi Europos čempione visose amžiaus grupėse. Auksas jai atiteko ir 19-mečių pasaulio pirmenybėse. Dar vieną daug nuveikusią komandą treniravo Arūnas Visockas. Jo auklėtiniai iškovojo sidabrą 2010 m. jaunučių ir 2012 m. jaunių Europos čempionatuose. Paskui A.Visocką trenerio poste pakeitė Tomas Masiulis, tačiau sudėtis beveik nepasikeitė. Tie patys krepšininkai užpernai pelnė bronzą pasaulio 19-mečių čempionate.
Iškilusios žvaigždės
Negalima teigti, kad kažkuri prizininkų dinastija vėliau gerokai viršijo lūkesčius ar visiškai nuvylė. Aiškios tendencijos nėra. Galima suskaičiuoti, kiek kurios talentų kartos atstovų sugebėjo patekti į vyrų rinktinę ir sužaisti oficialiuose turnyruose. Auksinė 1994 m. J.Kazlausko komanda nedavė Lietuvos krepšiniui tiek, kiek tikėtasi, nors Šarūnas Jasikevičius tapo pasaulinio lygio žvaigžde. Kęstutis Marčiulionis ir Andrius Jurkūnas nacionalinės komandos garbę gynė dviejuose, o Kęstutis Šeštokas - viename aukščiausio rango turnyre. Nė vienas iš šių trijų krepšininkų vyrų rinktinėje svarbaus vaidmens nevaidino.
Visai kitaip atrodė 1996 m. rinktinė. Į ją J.Kazlauskas galėjo pakviesti kiek vyresnius krepšininkus. Be keturių minėtų 1994 m. čempionų, komandoje buvo Mindaugas Timinskas, Dainius Adomaitis, Virginijus Praškevičius ir Tomas Masiulis, kurie vėliau taip pat tapo vyrų rinktinės nariais. Taigi iš viso nacionalinės komandos slenkstį peržengė aštuoni 1996 m. čempionai. Nors, kaip minėta, ne visi jie vaidino svarbius vaidmenis, skaičius vis tiek yra solidus.
Daug žaidėjų į vyrų rinktinę pateko ir iš R.Butauto talentų kartos. Žinoma, ne visuose 2003-2005 m. turnyruose sudėtis išliko ta pati. Pavyzdžiui, 2003 ir 2004 m. komandose dar nebuvo Renaldo Seibučio, 2005 m. pasaulio čempionu netapo Linas Kleiza. Surinkus krepšininkus iš visų sudėčių, susidaro gana rimta kompanija: L.Kleiza, R.Seibutis, Paulius Jankūnas, Jonas Mačiulis, Antanas Kavaliauskas. Sąlygiškai tai pačiai kartai galima priskirti ir Mantą Kalnietį, epizodiškai žaidusį 2005 m. Europos pirmenybėse. Be to, trumpam į vyrų rinktinę buvo patekę Artūras Jomantas, Marius Prekevičius ir Darius Šilinskis.
Vertinti K.Maksvyčio kartą dar ankstoka, tačiau Jonas Valančiūnas jau dabar yra vyrų rinktinės lyderis ir tvirtas NBA klubo starto penketo žaidėjas. Į nacionalinės komandos treniruočių stovyklas užpernai buvo pakviestas Vytenis Čižauskas, šiemet - Rokas Giedraitis. Beje, pastarasis jaunimo čempionatuose vaidino tik epizodinius vaidmenis. Aišku, galima prisiminti ir visiškai priešingą pavyzdį - vienu iš lyderių buvusį, bet dabar tik skandalais garsėjantį Dovydą Rediką.
Juo labiau per anksti yra vertinti A.Visocko ir T.Masiulio treniruotų žaidėjų pasiekimus. Svarbiausius vaidmenis tose komandose vaidino Marius Grigonis, Tomas Dimša, Augustinas Jankaitis, Justas Tamulis. Lukas Lekavičius 2010 ir 2012 m. dar niekuo neišsiskyrė. Užpernai jis jau buvo labai svarbus žaidėjas, o šiemet beveik niekas neabejoja, kad 180 cm ūgio įžaidėjas pateks į vyrų rinktinę ir rungtyniaus Europos čempionate.
Kuklus indėlis
2006-2008 m. ant prizininkų pakylos užkopė Rūtenio Paulausko, Vitoldo Masalskio ir Rimvydo Samulėno treniruojamos komandos. Jų nariai dabar yra pačiame jėgų žydėjime, tačiau ši karta nieko ypatingo kol kas nenuveikė. Tiesa, yra maloni išimtis - Donatas Motiejūnas, 2008 m. tapęs Europos jaunių ir jaunimo vicečempionu, o praėjusį sezoną nustebinęs puikiu žaidimu klube „Houston Rockets“. Kiti krepšininkai, 2008 m. buvę V.Masalskio auklėtiniais jaunių komandoje, kol kas net nepriartėjo prie vyrų rinktinės.
Gausesnis talentų būrys buvo 2006 m. R.Paulausko ir 2008 m. R.Samulėno ekipose. Šios kompanijos lyderis buvo Martynas Gecevičius, du kartus patekęs į čempionatų simbolinius penketus. 2006 m. vieta simboliniame penkete atsirado ir Žygimantui Janavičiui, atlikusiam daugiausiai rezultatyvių perdavimų tarp visų turnyro žaidėjų. Svarbius vaidmenis vaidino Adas Juškevičius, Šarūnas Vasiliauskas, Vytenis Lipkevičius, Marius Valukonis ir Vaidas Čepukaitis. Talentų debesis atrodė nemažas, bet lietaus sulaukėme nedaug. Keli žaidėjai peržengė nacionalinės komandos slenkstį, bet tenkinosi atsarginių vaidmenimis. M.Gecevičius į rinktinę prasimušė tik vieną kartą - 2010 m. A.Juškevičius ir Š.Vasiliauskas į ją pateko pernai, o Ž.Janavičius viliasi tai padaryti šiemet.
Nė vieno savo atstovo vyrų rinktinėje neturėjo ir neturi komanda, 2007 m. iškovojusi bronzą Europos jaunučių čempionate. Tos ekipos lyderiai buvo Gilvydas Biruta, Ovidijus Varanauskas, Augustas Pečiukevičius ir Mantas Kadzevičius.
Išskirtiniai įvertinimai
Penki Lietuvos krepšininkai jaunimo turnyruose buvo pripažinti naudingiausiais žaidėjais. J.Valančiūnas taip buvo įvertintas net tris kartus - 2008, 2010 ir 2011 m. Naudingiausio žaidėjo prizus yra gavę ir M.Timinskas (1996 m.), R.Seibutis (2005 m.), D.Motiejūnas (2008 m.) bei Tauras Jogėla (2009 m.). L.Kleiza 2003 m. tapo rezultatyviausiu pasaulio jaunių čempionato krepšininku.
Ar tokie išskirtiniai asmeninio meistriškumo įvertinimai nutiesė kelią į tolesnę sėkmę? Galima sakyti, kad taip. Penki iš šešių minėtų krepšininkų tapo tvirtais vyrų rinktinės nariais, trys - pateko į NBA. Bendros tendencijos kol kas neatitinka tik T.Jogėla, kuris naudingiausiu buvo pripažintas 2009 m. Kaune vykusiame Europos jaunučių čempionate. Šis puolėjas praėjusį sezoną žaidė Pasvalio „Pieno žvaigždėse“ ir Lietuvos krepšinio lygoje rinko 8,7 tšk. Ne kažin koks pasiekimas, tačiau 22 metai nėra tas amžius, kad žaidėją jau būtų galima nurašyti.
Į simbolinius jaunimo čempionatų penketus yra patekę A.Jomantas, Valdas Dabkus, M.Gecevičius, Ž.Janavičius, Deividas Pukis, Edgaras Ulanovas ir M.Grigonis. Šiemet 16-mečių pirmenybėse tokio įvertinimo sulaukė Arnas Velička, o 18-mečių varžybose - Martynas Varnas. Jie neturėtų užriesti nosies, nes istorija rodo, kad patekimas į simbolinį penketą jaunių varžybose negarantuoja karjeros vyrų rinktinėje. E.Ulanovui ir M.Grigoniui dar viskas prieš akis. Kaip minėjome, M.Gecevičiui ir Ž.Janavičiui sunkiai sekasi įrodyti, kad jie verti vietos rinktinėje, o A.Jomantas nacionalinėje komandoje žaidė tik 2009 m.
Visgi mažiausiai įkvepiantys yra V.Dabkaus ir D.Pukio pavyzdžiai. V.Dabkus į simbolinį penketą pateko 2002 m., kai Lietuvos 18-mečiai Europos čempionate užėmė ketvirtąją vietą. Praėjusį sezoną šis aukštaūgis buvo Utenos „Juventus“ atsarginis ir LKL rungtynėse rinko 5,8 tšk. D.Pukis simboliniame penkete atsidūrė po 2010 m. Europos jaunių čempionato.
tags: #4 #lietuviai #gave #aukso #krepsinyje