Olimpinės žaidynės, prasidėjusios senovės Graikijoje prieš 3000 m., atgimė XIX a. pabaigoje ir tapo svarbiausiomis sporto varžybomis pasaulyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime senovės Graikijos olimpinių žaidynių istoriją, sporto šakas, apdovanojimus ir simbolius.
Įvadas
Olimpinės žaidynės senovės Graikijoje buvo daugiau nei tik sporto varžybos. Tai buvo religinis ir kultūrinis įvykis, skirtas pagerbti dievus ir pabrėžti žmogaus fizines galimybes. Ši tradicija, gyvavusi daugiau nei tūkstantį metų, turėjo didelę įtaką Vakarų civilizacijai ir įkvėpė modernias olimpines žaidynes.
Olimpinių žaidynių istorija
Nėra tiksliai žinoma, kada prasidėjo olimpinės žaidynės, tačiau egzistuoja keletas legendų apie žaidynių kilmę. Pirmas rašytiniuose šaltiniuose paminėtas olimpinių žaidynių atvejis - 776 m. pr. Kr. Olimpijoje vykusios žaidynės, bet žinoma, jog tai nebuvo pirmosios žaidynės. Tų laikų žaidynės buvo vietinės vieno sporto (jojimo lenktynių stadione) varžybos.
Pasak legendų, Heraklis, Dzeuso ir mirtingosios Alkmenės sūnus, įkūrė žaidynes, kurios VI a. pr. Kr. pabaigoje tapo garsiausiomis iš visų Graikijos sporto švenčių. Žaidynės vyko kas ketverius metus, laikotarpis tarp žaidynių vadinosi olimpiada. Vakarykščiai priešai varžydavosi dėl teisės vadintis stipriausiais, vikriausiais, greičiausiais atletais. Niekas neturėjo teisės ne tik kariauti, bet ir atsinešti ginklą.
Iš viso senovės Graikijoje buvo surengtos 293 olimpinės žaidynės. Vėliau žaidynės tapo vis svarbesnės Graikijoje, o savo zenitą pasiekė šeštame bei penktame amžiais pr. Kr. Žaidynės buvo svarbios ir religiškai, tarp varžybų buvo nešamos aukos dievams, rengiamos įvairios ceremonijos.
Taip pat skaitykite: Olimpinė diena Lietuvoje
Olimpija - istorinis Graikijos miestas, įsikūręs vakarinėje Peloponeso pusiasalio dalyje. Būtent šiame mieste surengtos pirmosios olimpinės žaidynės, čia kadaise stovėjo ir Dzeuso šventykla, o joje - milžiniška galingiausio Olimpo dievo skulptūra - vienas iš septynių antikinio pasaulio stebuklų.
Sporto šakos, sudariusios senovės olimpinių žaidynių programą
Iš pradžių rungtyniavo tik Peloponeso, kuriame buvo Elidės sritis, dorėnų gentys, vėliau įsijungė kitos Graikijos sritys, Kretos, Rodo salos, Mažosios Azijos, Lidijos ir netgi Juodosios jūros pakrantėse gyvenę graikų kolonistai. 776 m. pr. Kr. žaidynės jau pripažįstamos visoje Graikijoje, olimpinių nugalėtojų - olimpionikų - vardai išgraviruojami marmuro kolonose, pastatytose Aliejaus upės pakrantėje.
Varžybų skaičius padidėjo iki 20, žaidynės tęsdavosi kelias dienas. Sportininkai save išbandė 400, 1500 ar 5000 m bėgimo rungtyse, penkiakovėje, susidedančioje iš penkių rungčių: lenktynių, šuolio į tolį, disko ir ieties metimo bei imtynių, dar vėliau atsirado boksas ir imtynės, kurios, anot istorikų, vyko beveik be taisyklių.
Kai pagaliau ateidavo didžioji diena, varžovai vienas prieš kitą pasirodydavo nuogi, o siekiant padidinti konkurenciją, atletų kūnus ištepdavo aliejumi. Senovės olimpinėse žaidynėse iš pradžių galėjo dalyvauti tik laisvai gimę Graikijos piliečiai vyrai, nesvarbu, kokiam socialiniam sluoksniui priklausė. Maža to, ne tik ištekėjusioms, bet ir visoms moterims stebėti varžybas buvo draudžiama. Skaičiuojama, kad Olimpijos stadione tilpo 40 000 žmonių.
Kaip buvo apdovanojami ir pagerbiami olimpinių žaidynių nugalėtojai?
Varžybų laimėtojai buvo labai gerbiami, apie juos rašomos poemos, kuriamos skulptūros. Olimpinių nugalėtojų -olimpionikų vardai išgraviruojami marmuro kolonose, pastatytose aliejaus upės pakrantėje. Iš jų sužinome ir pirmąjį nugalėtoją. Tai Korebas, virėjas iš Elidės, laimėjęs stadijos (192,27 m) bėgimą.
Taip pat skaitykite: Olimpinės dienos sporto renginiai
Žaidynių nugalėtojai apdovanojami paskutinę žaidynių dieną specialios ceremonijos metu netoli Dzeuso šventyklos, vėliau garbinami ir apdainuojami. Priešingai nei dabar, kai apdovanojamos trys pirmos vietos skirtingos vertės medaliais, senovės graikų olimpinėse žaidynėse šlovę ir laurų vainiką, kaip čempiono apdovanojimą, gaudavo tik vienas nugalėtojas.
Olimpiniai simboliai
Vienas žymesnių iš jų - marmuro skulptūros fragmentas, datuojamas 470-460 m. pr. Kr. Epizodas, vaizduojantis, kaip Heraklis buvo siųstas atnešti hesperidžių obuolių: „Tai būta užduoties, kurios net Heraklis negalėjo atlikti. Sykį jis įkalbėjo Atlantą, kuris laikė pečiais parėmęs dangaus skliautą, už jį tai padaryti ir Atlantas sutiko, jei tik Heraklis tuo metu palaikysiąs jo naštą. Šiame reljefe vaizduojamas Atlantas, su aukso obuoliais grįžtąs pas Heraklį, kuris tvirtai stovi po savo didžiule našta. Atėnė, pašaipi visų jo žygių palydovė, pakišo jam ant peties pagalvėlę, kad nors kiek lengviau būtų. Kažkada dešinėje rankoje ji laikė metalinę ietį.“
Olimpinės žaidynės, prasidėjusios senovės Graikijoje prieš 3000 m., atgimė XIX a. pabaigoje ir tapo svarbiausiomis sporto varžybomis pasaulyje. Šiandien Olimpinės žaidynės turi kažką panašaus, tačiau būtų klaidinga tai vadinti priesaika. Šiandien Tarptautinis Olimpinis komitetas turi etikos kodeksą, kurios pirmasis straipsnis nurodo varžytis su pagarba Olimpinei dvasiai, o tai reikalauja abipusio supratimo ir draugystės, solidarumo bei garbingo varžymosi dvasios. Na, paprastai pasakius, ši nuostata draudžia sukčiauti.
Senovės Olimpinių žaidynių dalyviai turėjo ne daugiau ir ne mažiau moralės nei šiandien - tai įrodo ir mitas apie Olimpinių žaidynių susikūrimą. Olimpijos miestas buvo pavadintas Olimpijos kalno garbei, o ši vieta buvo laikoma mitinių dievų namais. Vienas žinomiausių Olimpijos statinių buvo taip pat ir vienas iš pasaulio stebuklų - didžiulė Dzeuso statula, pagaminta iš aukso ir dramblio kaulo.
Olimpinių žaidynių priesaika
Prieš prasidedant varžyboms dalyviai ir teisėjas privalėdavo prisiekti, kad nemeluos ir nesukčiaus. Taip pat teisėjai prisiekdavo nekomentuoti savo sprendimų: „Komentavimas buvo blogas tonas. Per teisėjo priimtą sprendimą veikė dievų valia.
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas: narystės sustabdymas
Olimpijoje archeologų aptikta vieta, vadinamoji Leonidiona. Tai tarsi viešbutis, kuriame galėdavo apsistoti apie 40 atletų - tik atletų. Žaidynių žiūrovai miegodavo po atviru dangumi. Be to, dėl religinių tabu ir baimės susitepti varžybas žiūrėti, kaip ir jose dalyvauti, galėdavo tik vyrai.
Išvados
Senovės Graikijos olimpinės žaidynės buvo unikalus reiškinys, apjungęs sportą, religiją ir kultūrą. Jos paliko gilų pėdsaką istorijoje ir įkvėpė modernias olimpines žaidynes, kurios šiandien yra vienas svarbiausių sporto įvykių pasaulyje. Nors senovės žaidynės skyrėsi nuo dabartinių, jos išsaugojo pagrindinę idėją - skatinti taiką, draugystę ir sportinį meistriškumą.