Įvadas
Visagino kanojų irklavimo sporto klubas turi turtingą istoriją, glaudžiai susijusią su miesto sporto raida. Šiame straipsnyje apžvelgsime klubo įkūrimą, raidą, trenerius, sportininkų pasiekimus ir indėlį į Lietuvos irklavimo sportą.
Klubo Įkūrimas ir Raida
Visagino sporto centras, kurio istorija neatsiejama nuo irklavimo sporto, įkurtas 2009 m. spalio 28 d. Po reorganizacijos šiam centrui buvo perduotas iki tol veikusių sporto įstaigų turtas ir funkcijos, užtikrinant programų tęstinumą.
Centro kūrimosi pradžia siejama su irklavimo sporto mokykla, kurios dalis etatų priklausė Ignalinos rajono Vaikų sporto mokyklai. Plečiantis veiklai energetikų gyvenvietėje, specialistai buvo perkelti į Parko gatvę. Dabartinis centro pastatas pradėtas eksploatuoti 1988 m. kaip pirties-sveikatingumo kompleksas ir skalbykla, skirtas aptarnauti beveik 60 tūkst. gyventojų, pastačius visus keturis atominės elektrinės reaktorius.
Iki 1996 m. veikė Visagino kūno kultūros ir sporto centras, įkurtas 1994 m. pavasarį reorganizavus baidarių ir kanojų irklavimo sporto mokyklą, veikiančią nuo 1988 m., ir kelias savanoriškas IAE bei Vakarų statybos valdybos sporto draugijas. Tuo metu sporto mokykloje treniravosi 140 sportininkų. Pirmasis vadovas buvo Jonas Nekrošas, vėliau, 1995 m., jį pakeitė Nikolajus Aleksejenka.
Sporto Šakos ir Sportininkai
Vadovaujant N. Aleksejenkai, sporto centras išaugo į didelę sporto organizaciją, garsėjančią talentingais treneriais ir sportininkais. Apie 470 sportininkų užsiiminėjo 5 sporto šakomis: irklavimu, imtynėmis, futbolu, krepšiniu ir slidinėjimu. Nuo 2002 m. centro trenerių dėka jaunuoliai galėjo tapti pasirinktų sporto šakų meistrais.
Taip pat skaitykite: Istoriniai baidarių ir kanojų irklavimo čempionato įvykiai
2008 m. sporto centre buvo vystomos 8 sporto šakos, iš kurių 7 - olimpinės: baidarių ir kanojų irklavimas, graikų-romėnų imtynės, futbolas, krepšinis, slidinėjimas, biatlonas, lengvoji atletika ir sportiniai šokiai. Sporto grupes lankė 470 sportininkų nuo 6 iki 25 metų.
Sporto centrui priklausė kelios sporto bazės:
- Irklavimo bazė ant ežero kranto.
- Futbolo stadionas su žaliąja danga ir atsarginiu lauku.
- Slidinėjimo bazė Kosmoso g. 28A, su bokso ir treniruoklių salėmis.
- Centrinis Sporto centro pastatas Taikos pr.
Baidarių ir Kanojų Irklavimas
Baidarių ir kanojų irklavimas yra viena iš pagrindinių sporto šakų, kultivuojamų Visagino sporto centre. Ilgus metus centro auklėtiniai, vadovaujami patyrusių trenerių, yra šios sporto šakos lyderiai Lietuvoje.
Futbolas
Sporto centre futbolą žaidžia ne tik vaikinai, bet ir mergaitės, kuriuos treniruoja Nikolajus Charlamovas.
Krepšinis
Krepšinį Sporto centre žaidžia apie 50 sportininkų, treniruojamų Nikolajaus Aleksejenko. Jo vadovaujamos komandos pasiekia gerų rezultatų rungtynėse, tarptautiniuose turnyruose ir Lietuvos čempionato žaidynėse.
Taip pat skaitykite: Baidarių ir kanojų irklavimas Lietuvoje
Lengvoji Atletika
Lengvąja atletika, vadovaujant trenerei Dinai Makarenko, užsiiminėja 12 sportininkų.
Biatlonas
Biatlonas Sporto centre pradėtas vystyti nuo 2002 m., kai dirbti pradėjo treneris Jevgenijus Pečionkinas, kuris nuo 1988 m. dirbo biatlono ir slidinėjimo treneriu Visagine. J. Pečionkinas darbą pradėjo slidinėjimo klube „Snaigė“, veikusiame prie „Atgimimo“ gimnazijos, kuris, padedant merui Vytautui Račkauskui, virto biatlono klubu. Didžiąją dalį biatlonininkų, Lietuvos rinktinės narių, sudarė gimnazistai. Dabar Sporto centre dirba 2 biatlono treneriai - Jevgenijus Pečionkinas ir Viačeslavas Rumiancevas, kurie treniruoja 20 sportininkų. Jevgenijaus Pečionkino auklėtinis Aleksandras Derendiajevas 2005, 2006 metais buvo pagrindinis Lietuvos biatlonininkas, Europos olimpinių festivalių ir trijų pasaulio čempionatų dalyvis. Jevgenijaus Pečionkino auklėtinis Aleksandras Lavrinovičius užėmė 8 vietą 2003 m. Pasaulio jaunių čempionate. 2005 m. Aleksandras Derendiajevas ir Maksimas Domaševas Pasaulio universiadoje Austrijoje užėmė 20 vietą. 2006 m. Veronika Lagun Pasaulio biatlono čempionate užėmė 20 vietą.
Sportiniai Šokiai
Sportiniai šokiai Sporto centre vystomi nuo 2005 metų.
Treneriai ir Jų Pasiekimai
Sporto centre dirba 18 trenerių, tarp kurių yra žinomų Lietuvoje ir pasaulyje. Treneriai Vasilijus Suchorukovas (baidarių ir kanojų irklavimas), Igoris Terentjevas (slidinėjimas), Vitalijus Nagovicinas (graikų-romėnų imtynės) yra šalies rinktinių treneriai. Vladimirą Suchorukovą Kūno kultūros ir sporto departamentas pripažino geriausiu 2002 metų Lietuvos treneriu, Vasilijus Suchorukovas už gerus rezultatus, pasiektus per metus, pripažintas geriausiu treneriu 2003 metais.
Sporto centro auklėtiniai keletą metų tapo respublikinio geriausio metų sportininko-moksleivio konkurso laureatais. Geriausi 2002 metų sportininkai-moksleiviai - Irina Terentjeva (treneriai N. ir I. Terentjevai), Kirilas Prochorovas, Raimundas Labuckas (treneris Vl. Suchorukovas), Jevgenijus Šuklinas (treneris Vas. Suchorukovas).
Taip pat skaitykite: Europos irklavimo čempionatas
Akrobatikos Sporto Mokykla
Nuo 1976 m. Visagine veikė akrobatikos sporto mokykla, kuri išugdė daug žinomų sportininkų. 1976 m. Dūkšte dislokuotame sovietų kariniame dalinyje 55614, vadovaujant karinio dalinio fizinio rengimo vadovui Sergejui Albridzio, buvo pastatyta sporto salė. 1977 m. V. Kalinino ir S. Albridzio dėka 1978 m. prie VSV JKP - 150 buvo atidaryta Akrobatikos sporto mokykla (96 sportininkai). Mokyklos direktorė buvo Tatjana Semionova. Sporto entuziastai savo jėgomis pastatė sporto salę. Už dabartinio Kūno kultūros ir sporto centro pastato (Taikos pr. 23) link dabartinės „Verdenės” gimnazijos 1980 m. Salėje sportavo akrobatai, futbolininkai, kitomis sporto šakomis užsiiminėjantys statybininkai. Vykdavo VSV padalinių įvairių sporto šakų komandų čempionatai, rungtynės. Pastatytoje sporto salėje buvo 8 odiniai gimnastikos čiužiniai, stalo teniso stalas, štanga, svarsčiai, slidės, futbolo ir tinklinio kamuoliai. Kiaurą dieną salėje galėjo sportuoti laisvi nuo darbo karininkai, kareiviai, civiliai gyventojai. Užsiėmimai vyko minėtoje salėje, paskui 11 x 11 kvadr. 1983 m. 1-ojoje vidurinėje mokykloje suburiama viena sportinės akrobatikos 30 mokinių klasė. Mišri pora I. Anisimova ir S. Jeriomkinas TSRS pirmenybėse iškovojo bronzos medalius.
Naujasis sporto mokyklos pastatas buvo užbaigtas 1985 metų rugpjūtyje. 1985 m. pradėjo veikti nauja moderni Akrobatikos sporto mokykla. 1986 m. Ši sporto įstaiga išugdė daug žinomų sportininkų. 1992 m. Visagino akrobatai pirmą kartą Lietuvos rinktinėje dalyvavo pasaulio ir Europos čempionatuose. Nuo 1994 m. Mokykla turėjo vieną didelį pastatą, kur vienu metu galėjo treniruotis kelios mokymo grupės. Mokykla buvo aprūpinta specialiais treniruokliais ir įrengimais, buvo atskira patalpa muzikos garso operatoriui, treniruoklių salė. Kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis buvo nupirktas batutas, akrobatikos kilimas. 2005 m. baigtas persirengimo kambarių remontas, 2006 m.
Mokyklos auklėtiniai dalyvavo Europos ir pasaulio čempionatuose, buvo jų nugalėtojai ar prizininkai. Mokyklą lankė daugiau kaip 300 sportininkų. Mokykla išugdė tūkstančius sportininkų, parengė daugiau kaip 20 tarptautinės kategorijos sporto meistrų ir apie 120 nacionalinės kategorijos sporto meistrų. Nuo 1982 iki 2003 m. Už aukštus akrobatų rezultatus 1986 m.
Baidarių ir Kanojų Irklavimo Istorija
Baidarių ir kanojų irklavimas - tai sporto šaka, apimanti lenktynes baidarėmis ir kanojomis, irklavimo slalomą ir maratoną. Olimpinėse žaidynėse varžomasi dėl 12 medalių komplektų, pasaulio čempionatuose - dėl 26.
Baidarę (pagal eskimų kajaką), pavadintą Rob Roy, 1860 m. pagamino Džonas Makgregoras. 1866 m. jis įkūrė pirmąjį kanojų klubą Anglijoje - Britų karališkąjį kanojų klubą. 1868 m. klubas surengė pirmąją baidarių regatą. Baidarininkų klubai kūrėsi ir kitose šalyse. 1924 m. įkurta Tarptautinė kanojų sporto asociacija, 1946 m. pervadinta į Tarptautinę kanojų federaciją.
VIII olimpinėse žaidynėse (1924 m. Paryžius) įvyko parodomieji baidarių ir kanojų plaukimai. 1933 m. Prahoje vykusias baidarių ir kanojų varžybas nuspręsta laikyti pirmuoju Europos čempionatu. 1936 m. baidarių ir kanojų irklavimas tapo olimpine sporto šaka. Nuo 1938 m. vyksta pasaulio čempionatai. XIV olimpinėse žaidynėse (1948 m. Londonas) jau dalyvavo ir moterys.
LIETUVOJE iškylas turistinėmis baidarėmis 1885 m. pradėjo Klaipėdos klubas Neptūnas, apie 1912-1913 m. įkurtas Šilutės irklavimo klubas. 1920 m. įsteigta Vilniaus irklavimo draugija, jos klubai kultivavo ir baidarių irklavimą. 1921 m. Kaune Lietuvos jachtų klubas (LJK) organizavo pirmąsias baidarių varžybas Nemunu. 1931 m. prie Lietuvos jachtų klubo įkurta baidarių irklavimo sekcija, surengti dviviečių baidarių žygiai: Alytus-Kaunas ir Kaunas-Klaipėda.
Pirmasis Lietuvos čempionatas, kuriame dalyvavo baidarininkai, surengtas 1936 m. Kaune, Nemune. Jame varžėsi dvivietės baidarės. Nugalėjo Kauno Spartos įgula. 1940 m. Kaune surengtas antrasis baidarių irklavimo čempionatas (dalyvavo tik kauniečiai). Po II pasaulinio karo baidarių ir kanojų inventorius buvo išgrobstytas, bazės sunaikintos. Nuo 1949 m. pradėta (kasmet) rengti Lietuvos baidarių (nuo 1954 m. ir kanojų) irklavimo čempionatus.
Skuodo Irklavimo Istorija
1986 m. rugpjūtį Klaipėdos SSD ŽALGIRIS miesto tarybos olimpinio rezervo specializuota baidarių ir kanojų irklavimo vaikų ir jaunimo sporto mokykla Skuodo jūroje surengė mokomąją treniruočių stovyklą. 1987 m. vasario 2 d. Skuode buvo įkurtas Klaipėdos SSD ŽALGIRIS MT OR b/k irklavimo SVJSM filialas, treneris - K. Rimkūnas. Nuo 1999 m. veikia Skuodo kūno kultūros ir sporto centro irklavimo sekcija, pastatyta irklavimo bazė su prieplauka sportinėms valtims. 2009 m. įkurtas Vandens ir turizmo sporto klubas (vadovas K. Rimkūnas). 2023 m. irklavimo bazėje įrengta patalpa su baidarių irklavimo treniruokliu. 2024 m. KKSC auklėtinė L. Mitkutė atstovavo Lietuvai Szeged (Vengrija) tarptautinėje regatoje. 2025 m. KKSC irkluotojos L. ir A. Mitkutės pakviestos kandidatėmis į Lietuvos rinktinę.
Žymiausi Skuodo irkluotojai: A. Valančiauskas, A. Dokšus, A. Duonėla, E. Gerulskis, R. Sereckis. Didžiausių laimėjimų iš Skuodiškių pasiekė A. Duonėla, kuris yra daugkartinis pasaulio ir Europos čempionas bei prizininkas.
Baidarių ir Kanojų Irklavimo Istorija Vakaruose
1865 metais škotų juristas Džonas McGregoras sukonstravo ir pagamino klinkerinę valtį, kurią pavadino „Rob Rojumi“. Savo valtimi jis daug keliavo Centrinės Europos ežerais ir upėmis ir tai aprašė 1865 metais išleistoje knygoje „1000 mylių kanoja Rob Rojus“. Šios kelionės išpopuliarino irklavimą valtimis be kronšteinų pasauliniu mastu.
1867 metais Paryžiuje McGregoras organizavo šių valčių regatą. 1871 metais Amerikoje organizuotas Niujorko kanojų klubas pradžioje naudojosi valtimis „Rob Rojus “, atvežtomis iš Anglijos, tačiau vėliau ėmė irkluoti kanadietiškas kanojas ir specializavosi, naudodamiesi vienmenčiu irklu.
1923 m. į švedų žaidynes Gioteburge atvykusių komandų atstovai susirinko kartu aptarti tolesnius irklavimo vystymo kelius ir išrinko Tarptautinį darbininkų komitetą, kuriam pirmininkavo Švedijos asociacijos prezidentas F. Santessonas. 1924 m. Sausio 19-20 d.d. Kopenhagoje Komitetą buvo nutarta laikyti Tarptautine kanojininkų atstovybe (IRK).
1932 m. Prahoje vyksiančias varžybas buvo nuspręsta laikyti pirmomis Europos pirmenybėmis. 1933 m. IDK tapo TOK nariu, tačiau įjungti šią sporto šaką į olimpinių žaidynių programą nuspręsta tik 1934 m.
Pirmosios irkluotojų Olimpinės žaidynės vyko 1936 m. Vokietijoje. 1948 m. Olimpinėse žaidynėse Londone, pirmą kartą 500 m. nuotolyje dalyvavo moterys K-1.
Irklavimas Šiauliuose
Šiemet sueina 60 metų, kai Šiauliuose pradėjo gyvuoti irklavimas. Irklavimo istorija Šiauliuose skaičiuojama nuo 1954 metų pavasario, kada tuometinio „Elnio“ direktorius M. Pirmaitis ir sporto kolektyvo vadovai, pasitarę su irklavimo sporto veteranais A. Šiauliečių iniciatyvą palaikė LSD „Žalgirio“ Centro Taryba. Jie skyrė dvi mokomąsias akademines keturvietes valtis. Talkšos ežeras atgijo. J. Geringsonas pamena, kad krepšinio aikštelėje buvo pastatytas vagonėlis valtims sudėti. „Elnio“ stalių dirbtuvių stalius Kostas Kirijanovas irkluotojams pagamino dvidešimt turistinių baidarių. „Šiauliečiai irklavimą labai pamėgo. Pirmieji startai tais pačiais 1954 metais respublikos pirmenybėse buvo gana sėkmingi - iškovotos prizinės vietos prieš Kauno ir Klaipėdos irkluotojus“, - pamena J.
Dabartinė Situacija
Šiuo metu Lietuvoje veikia keletas sporto klubų, siūlančių irklavimo treniruotes:
- Talša, Šiaulių Baidarių ir Kanojų Irklavimo Sporto Klubas, Irklavimo Bazė
- Gym+
- LEMON GYM
- FORUM sporto klubas
- CF Nexus Klaipėda
Plungėje, ant vadinamosios Plungės jūros kranto, atidarytas rekonstruotas irklavimo centras.