Klausimas, kuri Lietuvos krepšinio rinktinė buvo geriausia, turbūt vertas milijono. Svarbu atsižvelgti į rezultatus, varžovų pajėgumą ir sėkmę. Apžvelgsime Lietuvos vyrų rinktinės periodus, kuriuose buvo ir pakilimų, ir kritimų. Kiekviena Lietuvos krepšinio rinktinė atnešė medalius ir ašaras. Toks tas krepšinis Lietuvos sirgaliui.
Krepšinio atsiradimas ir pirmieji žingsniai Lietuvoje
Krepšinis, kaip sporto šaka, atsirado 1891 m., kai kūno kultūros mokytojas Jamesas Naismithas sugalvojo šį žaidimą. Lietuvos meilė krepšiniui prasidėjo 1920 m., kai ši sporto šaka buvo pristatyta šalyje. Lietuvoje krepšinio istorija prasidėjo 1920 m. Nepaisant kuklios pradžios, netrukus Lietuvos krepšininkai įsitvirtino pasaulinėje arenoje. Pirmosios oficialios krepšinio rungtynės Lietuvoje įvyko 1922 m. balandžio 23 d. Kaune, kur Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS) rezultatu 8-6 įveikė laikinosios sostinės rinktinę. Tais pačiais metais startavo ir moterų krepšinio lyga, o vyrai savo pirmenybes pradėjo tik 1924 metais.
Vienas iš pirmųjų krepšinio iniciatorių Lietuvoje buvo legendinis lakūnas Steponas Darius. Jis ne tik populiarino krepšinį, bet ir kitas sporto šakas, tokias kaip futbolas, lengvoji atletika ir ledo ritulys. S. Darius paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Jis taip pat buvo pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis.
Šiuo laikotarpiu Lietuvoje nebuvo nei specialistų, nei sporto salių, todėl iki 1935 metų neatrodė, jog komanda gali kažką pasiekti. Būtent reikėjo žinių ir patirties. Ryškesnis posūkis buvo 1934 metais kuomet Kaune buvo pastatyti Kūno kultūros rūmai. F. Kriaučiūnas, K. Savickas, J. Knašas, B. Budrikis. Treniruotėms Lietuvoje pasilikę F. Kriaučiūnas ir K. Savickas ženkliai pakėlė mūsų krepšininkų meistriškumą. 1937 metais sužaistos draugiškos rungtynės su Latvijos rinktine ir pralaimėjimas tik 29-41 (ankstesni pralaimėjimai buvo triuškinami, beviltiški). Tai buvo ženklas, jog galime dalyvauti 1937 metų Europos čempionate.
Pirmieji oficialūs turnyrai ir pasiekimai (1935-1939 m.)
Lietuvos vyrų krepšinio istorijos pradžią galima tvirtinti 1920 m. Nebuvo nei specialistų, nei sporto salių, todėl iki 1935 metų neatrodė, jog komanda gali kažką pasiekti. Būtent reikėjo žinių ir patirties. Jos 1935 metais atkeliavo iš už Atlanto.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas (tuometinė LKF) buvo patvirtintas FIBA nariu. Žymus postūmis, Lietuvos krepšinyje, įvyko 1935 metais. Į Pasaulio lietuvių kongresą vykusį Kaune, atvyko amerikos lietuviai - krepšinio specialistai. Jos 1935 metais atkeliavo iš už Atlanto. Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas atvykę į kongresą pasiliko mūsų šalyje ir ruošė krepšininkus 1937 metais Rygoje įvyksiančiam Europos čempionatui.
1937 m. Europos čempionatas Rygoje: pirmoji pergalė
Lietuvos krepšinio rinktinė į 1937 m. Europos čempionatą Rygoje važiavo kaip „autsaiderė“, bet pirmas blynas buvo sėkmingas ir iškovotas pirmasis Europos čempionato auksas!
- Prieš Italiją: 22:20
- Prieš Estiją: 20:15
- Prieš Egiptą: 21:7
- Prieš Lenkiją: 32:25
- Finale vėl prieš Italiją: 24:23
Pranas Talzūnas išrenkamas čempionato naudingiausiu žaidėju. Ši pergalė įkvėpė visos šalies aistrą krepšiniui ir pelnė šiai sporto šakai svarbią vietą šalies kultūroje. Šis laimėjimas buvo kartu ir įsipareigojimas - Lietuva turėjo rengti kitą čempionatą.
1939 m. Europos čempionatas Kaune: antrasis triumfas
Per dvejus metus iškilo legendinė Kauno sporto halė. Vos po dvejų metų Lietuva pakartojo šį žygdarbį ir laimėjo 1939 m. „EuroBasket“ čempionatą, vykusį Kaune.
Laikotarpis Sovietų Sąjungos sudėtyje (1940-1990 m.)
Lietuvos rinktinė nuo 1939 m. Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse po savo vėliava dalyvauti negalėjo, dėl visiems žinomų priežasčių. Lietuvai įsiliejus į Sovietų Sąjungą, jos krepšinio plėtra susidūrė ir su iššūkiais, ir su galimybėmis. Tačiau ryškiausios mūsų krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei. Bene legendiškiausia šio laikotarpio figūra buvo Arvydas Sabonis, laikomas vienu iš labiausiai patyrusių krepšinio istorijoje aukštaūgių. Būdamas SSRS rinktinėje A. Sabonis padėjo iškovoti auksą 1988 m. Lietuvos krepšininkų dominavimas Sovietų Sąjungos krepšinio sistemoje tapo šalies pasididžiavimo šaltiniu net ir politinių represijų laikotarpiu.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Šiuo laikotarpiu Lietuvos krepšininkai, atstovaudami Sovietų Sąjungos rinktinei, pasiekė nemažai reikšmingų pergalių:
- 1947 m. Europos čempionatas Prahoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas.
- 1951 m. Europos čempionatas Paryžiuje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius.
- 1952 m. Olimpinės žaidynės Helsinkis: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus.
- 1982 m. Pasaulio čempionatas Kolumbijoje: TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius.
- 1988 m. Olimpinės žaidynės Seulas: TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Šarūnas Marčiulionis.
Nepriklausomybės atkūrimas ir nauji iššūkiai (1990-2000 m.)
Atgimusiame valstybės chaose, vienybės galėjo žmonėms įnešti tik krepšinis. Jaunos valstybės pradžia buvo sunki, todėl žmonėms reikėjo pozityvo, pergalių, kaip tada krepšinio aikštelėje. Toliau, nuo 1991 m. atgavus nepriklausomybę Lietuvos krepšininkai vėl atstovavo Lietuvos rinktinei svarbiausiuose čempionatuose po savo vėliava.
Po nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvos krepšinio rinktinė vėl galėjo dalyvauti tarptautinėse varžybose kaip nepriklausoma valstybė. Šis laikotarpis buvo kupinas iššūkių, tačiau kartu ir pažymėtas naujais pasiekimais.
1992 m. Olimpinės žaidynės Barselonoje: bronzos medaliai
1992 m. Barselonos olimpinės žaidynės Lietuvai simbolizavo ne tik krepšinį. Tai buvo pirmasis šalies tarptautinis sporto pasirodymas nuo 1990 m., kai šalis atgavo nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Lietuva gavo galimybę kovoti atrankoje į Barselonos olimpines žaidynes 1992 metais. Tuomet kandidatų sąrašą sudarė vos 14 krepšininkų. Žinoma, pagrindinis branduolys buvo „Žalgiriečiai“: A. Sabonis, R. Kurtinaitis, V. Chomičius, G. Krapikas. Jiems talkino vienintelis tuo metu lietuvis iš NBA - Š. Marčiulionis, bei baigęs NCAA kovas A. Karnišovas. Dar prieš prasidedant kovoms, rinktinės vyrai patyrė šoką. Kaip tuomet pasakojo V. Chomičius: -Žiūrime rinktinės trenerių sąrašą, o kur Garastas???. Tuomet kilus nedideliam šurmuliui, iš Čekijos buvo pakviestas treneris V. Garastas ir viskas stojo į savo vėžes. Atranka įveikta be pralaimėjimų.
Lietuvos krepšininkai pateko į sąlyginai lengvesnę grupę, tačiau buvo aišku viena, kad žengiant tolyn lauks tik stipresni oponentai. Vlado Garasto auklėtiniai iškovojo keturias pergales iš penkių galimų. Nesėkmė rusams lėmė, kad lietuviai grupėje liko antri ir ketvirtfinalyje kovojo su trečiąją vietą A grupėje užėmusiais brazilais. Vargo buvo pirmuosius du kėlinius, po kurių Lietuvos rinktinė turėjo 4 taškų deficitą (48:52), tačiau antroje pusėje visiškai kitokį veidą parodžiusi komanda sutriuškino brazilus 114:96. Galingus dublius atliko Arvydas Sabonis (32 tšk., 13 atk. kam.) ir Šarūnas Marčiulionis (29 tšk., 10 rez. perd.).
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Žengus į pusfinalį varžovu tapo JAV žvaigždynas. Jis savo pranašumą įrodinėti ėmė jau nuo pirmųjų minučių ir po pirmosios mačo dalies turėjo solidžią 19 taškų persvarą (30:49). V.Garasto auklėtiniai neturėjo daug šansų ir triuškinančiai pralaimėjo rungtynes - 76:127. JAV komandoje net 9 krepšininkai pelnė po dviženklį taškų skaičių.
Po skaudžios nesėkmės Lietuvos krepšininkai turėjo galimybę olimpiadą užbaigti pergalingai ir į savo sunkius laikus išgyvenusių šalį žmonėms parvežti bronzos medalius. Mažajame finale laukė rusų iššūkis. Tai buvo galimybė ne tik atkeršyti už nesėkmę grupių etape, tačiau tuo pačiu tai šaliai reiškė kur kas daugiau. Lietuvos rinktinė užkariavo širdis ne tik dėl savo pribloškiančio žaidimo, bet ir dėl savo nesėkmės istorijos. Lietuvos krepšininkai neleido rusams laimėti dar kartą dvikovos olimpiadoje. Sunkiai iškovota pergalė prieš Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) - iš esmės pervadintos Sovietų Sąjungos komandą - dėl bronzos medalio buvo simbolinis triumfas, kuris turėjo atgarsį toli už aikštės ribų. A.Sabonio (27 tšk., 16 atk. kam.) ir Š.Marčiulionio (29 tšk.) vedami lietuviai po sunkios kovos 82:78 patiesė Rusijos rinktinę bei pirmajame tarptautiniame turnyre po nepriklausomybės atgavimo iškovojo medalius.
Barselonos olimpinėse žaidynėse triumfavo nesulaikoma JAV rinktinė, laimėjusi visas 8 žaistas rungtynes. Ji finale nesunkiai 117:85 susitvarkė su kroatais. Įdomu tai, kad amerikiečiai visuose mačuose įmesdavo virš 100 taškų ir varžovus vidutiniškai triuškindavo 44 taškų skirtumu.
Tuo tarpu Lietuvos komandoje ryškiausiai žibėjo jau anksčiau minėti A.Sabonis (23,9 tšk., 12,5 atk. kam., 1,8 rez. perd., 2,6 per. kam.) ir Š.Marčiulionis (23,4 tšk., 5 atk. kam., 8,3 rez. perd., 3,1 per. kam.). Jie vieninteliai rinktinėje vidutiniškai įmesdavo virš 20 taškų.
1995 m. Europos čempionatas Atėnuose: sidabro medaliai
Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius. (9 rungtynės ir 7 pergalės). Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Marčiulionis išrinktas čempionato MVP.
Po daugiau kaip šešių dešimtmečių į Europos krepšinio turnyrą sugrįžusi Lietuvos nacionalinė vyrų ekipa nesugebėjo padaryti to, ką tęsė pirmtakai - Lietuvos rinktinė 1995 metais žaidė trečią kartą Europos krepšinio pirmenybėse ir pirmą kartą netapo čempione. Kelią lietuviams į auksą pastojo tuometinė Jugoslavijos ekipa, kuri prieš dvidešimt metų išplėšė ne itin garbingą pergalę iš lietuvių.
1995 metų Europos čempionatą Graikijoje Lietuva visada prisimins kaip neteisybės triumfą. Dėl to, kad finale lietuviai buvo apvogti ir tą padarė mačo teisėjai. Vlado Garasto treniruojama Lietuvos ekipa iki finalo buvo patyrusi vienintelę nesėkmę - 61:70 nusileido tai pačiai Jugoslavijai grupės turnyre.
Ketvirtfinalyje lietuviai patiesė Rusiją 82:71, o Arvydas Sabonis sužaidė fantastiškai: 33 taškai (13/15 dvitaškių), 14 atkovotų kamuolių. Pusfinalyje kroatai buvo įveikti 90:80 - Šarūnas Marčiulionis surinko 27 taškus, A.Sabonis - tašku mažiau ir atkovojo 17 kamuolių.
Finalas tapo tikra drama. Aleksandras Djordjevičius Jugoslavijai pelnė 41 tašką, pataikęs 9 tritaškius iš 12. Š.Marčiulionis įmetė 32 taškus, tačiau svarbiausiu rungtynių veikėju tapo arbitras iš JAV George'as Toliveris. Jo abejotini sprendimai lėmė penktąją A.Sabonio pražangą, o po to amerikietis neįskaitė Sauliaus Štombergo metimo ir dar skyrė jam pražangą puolime. Lietuviai puolė ginčytis ir techninę pražangą gavo Š.Marčiulionis. Tačiau vietoj 2 taškų deficito, kuris būtų buvęs būtų įskaitytas S.Štombergo metimas, tada jau buvo minus 6 ir lūžis neįvyko. Jugoslavija nugalėjo 96:90.
1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės: bronzos medaliai
1996 m. Atlantos olimpinėse žaidynėse dalyvavo 10 318 sportininkų iš 197 rinktinių. Daugiausia medalių iškovojo (iš viso medalius laimėjo 79 šalių atstovai): 1. JAV - 101 (44, 32, 25), 2. Rusija - 63 (26, 21, 16), 3. Vienintelį medalį į Lietuvos taupyklę įdėjo krepšinio rinktinė. Lietuvos rinktinė iškovojo bronzos medalius. (8 rungtynės ir 5 pergalės) Vlado Garasto treniruojamoje komandoje šį kartą buvo tik 11 žaidėjų: Gintaras Einikis, Artūras Karnišovas, Rimas Kurtinaitis, Darius Lukminas, Šarūnas Marčiulionis, Tomas Pačėsas, Arvydas Sabonis, Saulius Štombergas, Rytis Vaišvila, Eurelijus Žukauskas ir Mindaugas Žukauskas. Visai netoli garbės pakylos buvo ne vienas mūsų šalies atstovas - penktąsias vietas užėmė olimpinėse žaidynėse debiutavę lengvaatletis disko metikas Virgilijus Alekna ir dviratininkė Jolanta Polikevičiūtė. Ši sportininkė dar finišavo septinta ir asmeninėse lenktynėse.
1996 m. V.Garasto auklėtiniams grupių etape teko išmėginti jėgas su JAV krepšininkais. NBA žvaigždėms pasipriešinti ir vėl nepavyko (82:104), o amerikiečiai pirmąjį etapą užbaigė ir vėl nesuklupę, su penkiomis pergalės. A grupėje taip pat mūsiškiai grūmėsi su kroatais, kuriuos palaužė po dviejų pratęsimų, nepaisant 33 Toni Kukočo taškų (83:81). Vėliau sekė dvi nesėkmės: nusileista Argentinai (61:65) ir JAV, tačiau paskutinėse dvejose rungtynėse pavyko atsitiesti ir pasiektos dvi pergalės - prieš Angolą (85:49) ir Kiniją (116:55) - leido užsitikrinti antrąją vietą grupėje.
Tris pergales iš penkių galimų iškovoję lietuviai olimpinių žaidynių ketvirtfinalyje susitiko su Graikijos atstovais. Po nesunkios pergalės pirmajame atkrintamųjų etape vėliau laukė kinus dvigubai sutalžiusi Jugoslavija (128:61). Pusfinalis buvo sunkus. Likus žaisti 3 minutes, rezultatas buvo lygus (58:58), tačiau per likusį laiką taškų nesukrapštę lietuviai turėjo pripažinti varžovų pranašumą ir vėl atsisveikino su olimpinio finalo svajone - 58:66.
Kovoje dėl trečiosios vietos mūsų krepšininkų laukė Australija, kuri pusfinalyje nepasipriešino JAV (73:101). Praėjusio mačo išvarginti lietuviai kovojo iš paskutiniųjų. Akistata su australais taip nebuvo lengva. Nė vienai ekipai nepavyko įgyti didesnio nei 8 taškų pranašumo, o likus žaisti minutei komandas teskyrė taškas (73:72), tačiau netrukus tritaškį smeigęs A.Sabonis padėjo Lietuvos rinktinei galutinai palaužti Okeanijos atstovus ir antrą kartą iš eilės iškovoti bronzos medalius olimpiadoje (80:74). Šiose rungtynėse A.Sabonis pelnė 30 taškų ir atkovojo 13 kamuolių.
Atlantos olimpinėse žaidynėse ir vėl nugalėjo visas 8 pergalės iškovojusi JAV nacionalinė komanda, finale 95:69 nesunkiai susitvarkiusi su jugoslavais.
Lietuvos pagrindiniais vedliais olimpiadoje buvo A.Sabonis (16,9 tšk., 10,1 atk. kam., 3,3 rez. perd.) ir Artūras Karnišovas (15,3 tšk., 5,1 atk. kam., 2,7 rez. perd.).
2000 m. Olimpinės žaidynės Sidnėjuje: bronzos medaliai
Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. (8 rungtynės ir 5 pergalės). 1996 ir 2000 m. Lietuva įrodė, kad 1992 m. pasirodymas nebuvo atsitiktinumas, ir 1996 m. (Atlantoje) bei 2000 m. (Sidnėjuje) iškovojo dar vieną olimpinį bronzos medalį.
Komandoje prasidėjo kartų kaita - liko tik du krepšininkai iš praėjusios olimpiados (E.Žukauskas ir S.Štombergas), tuo tarpu kitiems tai buvo debiutas tokiame turnyre. Jauniausi buvo 22 metų Darius Songaila ir Ramūnas Šiškauskas. Rinktinėje pasikeitė ne tik žaidėjai, tačiau ir treneris. Naujuoju vairininku tapo Jonas Kazlauskas, kuriam asistavo mažai dar patirties tuomet turėję Vlademaras Chomičius ir Donnie Nelsonas. Lietuvos krepšinyje buvo verčiamas naujas lapas, tačiau toli gražu tai nereiškė, kad rezultatai bus prastesni.
Olimpines žaidynes lietuviai atidarė rungtynėmis su Italijos krepšininkais. Sunkiai su sukausčiusia įtampa besitvarkiusi rinktinė strigo puolime ir pelnė vos 48 taškus. Nors atakuoti sekėsi sunkiai, tačiau gynyboje J.Kazlausko auklėtiniai žaidė kur kas geriau. Visgi italai sugebėjo pelnyti dviemis taškais daugiau ir neleido lietuviams pergalingai pradėti turnyro (48:50). Kitose rungtynėse Lietuvos krepšininkams pavyko atsitiesti. Jie užtikrintai susitvarkė su būsimais olimpinių žaidynių sidabro medalių laimėtojais prancūzais (81:63). Antros pergalės paeiliui pasiekti nepavyko. Nuožmiai kovoję lietuviai neleido JAV žvaigždynui pasijausti situacijos šeimininkais. Tai buvo vienos sunkiausių amerikiečių rungtynių istorijoje, tačiau galiausiai jiems pavyko palaužti varžovus (76:85).
Tris pergales per penkis mačus iškovoję lietuviai grupėje liko treti ir ketvirtfinalyje susidūrė su jugoslavais. Nors mačo pradžia nebuvo lengva, tačiau vėliau lietuviai perlaužė rungtynių eigą ir susikrovė dviženklį pranašumą. Rinktinė gana užtikrintai susitvarkė su Jugoslavija ir trečią kartą iš eilės atsidūrė tarp keturių stipriausių (76:63). Po pergalės ketvirtfinalyje J.Kazlauskas neslėpė džiaugsmo: „Laimėti prieš tokią komandą kaip Jugoslavija, kiekvienos ekipos ir trenerio svajonė. Mes esame dar laimingesni, nes laimėjo ketvirtfinalyje. Šiame mače žaidėme labai disciplinuotai, puikiai gynėmės. Galiu pagirti Jasikevičių (18 tšk.) ir Einikį (26 tšk., 8 atk. kam.) su puikiu žaidimu.“
Daug laiko džiaugsmui nebuvo - pusfinalyje laukė JAV rinktinė, atkrintamųjų varžybų starte pranokusi rusus (85:70). Visgi ir šiame mače amerikiečiai nesulaukė lengvo pasivaikščiojimo. Nors lietuviai pralaimėjo pirmąją susitikimo pusę (36:48), tačiau antrosios pradžia šokiravo aistruolius. J.Kazlausko auklėtiniai surengė spurtą 18-6 ir išlygino rezultatą (54:54). Atkakli kova vyko iki pat paskutinės akimirkos. R.Šiškausko baudos metimas išvedė mūsiškius į priekį (81:80), tačiau čia pat Vince‘o Carterio ir Antonio McDyesso taškai sugrąžino persvarą JAV (81:84). Netrukus Š.Jasikevičius prasiveržia krepšio link ir įmeta dvitaškį, o Jasonas Kiddas - vieną baudos metimą (83:85). Lietuviai išsimeta kamuolį iš užribio, jis atsiduria Š.Jasikevičiaus rankose.
Po itin sekinančių pusfinalio rungtynių Lietuvos krepšininkai sugebėjo atsitiesti psichologiškai ir susikaupė maksimaliai. Nė karto pranašumo neišleidę lietuviai nepaliko vilčių australams. 67 procentų taiklumu krepšį atakavę J.Kazlausko auklėtiniai turnyro šeimininkus įveikė 18 taškų skirtumu - 89:71. Lietuvos rinktinė trečią kartą iš eilės iškovojo bronzos medalius. Rinktinę į pergalę atvedė 50 taškų kartu surinkęs S.Štombergo (28 tšk.) ir Š.Jasikevičiaus (22 tšk.) duetas.
Olimpinėse žaidynėse, kaip jau įprasta, triumfavo nė karto nesuklupę amerikiečiai. Jie finale palaužė prancūzus rezultatu 85:75.
Įdomu tai, kad prizines vietas iškovojusios komandos (JAV, Prancūzija, Lietuva) buvo iš tos pačios A grupės.
Lyderiai olimpiadoje: Š.Jasikevičius (14 tšk., 5,1 rez. perd.), S.Štombergas (11,6 tšk.) ir G.Einikis (10,4 tšk., 6,3 atk. kam.).
XXI amžius: nauji iššūkiai ir pergales (2001-dabar)
Įžengus į XXI amžių, Lietuvos krepšinio rinktinė toliau tęsė savo kelią tarptautinėse varžybose, patirdama tiek pakilimų, tiek ir nuosmukių.
2003 m. Europos čempionatas Švedijoje: čempionų titulas
Lietuvos rinktinė tampa čempionais. (6 rungtynės ir 6 pergalės). Saulius Štombergas ir Šarūnas Jasikevičius išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Jasikevičius išrinktas čempionato MVP.
Kiti svarbūs pasiekimai
- 2007 m. Europos čempionatas Ispanijoje: bronzos medaliai
- 2010 m. Pasaulio čempionatas Turkijoje: bronzos medaliai
- 2013 m. Europos čempionatas Slovėnijoje: sidabro medaliai
- 2015 m. Europos čempionatas Latvijoje/Prancūzijoje/Kroatijoje/Vokietijoje: sidabro medaliai
Dabartinė Lietuvos rinktinės sudėtis
Šiuo metu Lietuvos rinktinės branduolį sudaro patyrę ir jauni talentingi krepšininkai. Vyriausias Lietuvos rinktinės krepšininkas yra Mindaugas Kuzminskas. Net keturi žaidėjai gimė 1992 metais: Jonas Valančiūnas, Eigirdas Žukauskas, Rokas Giedraitis ir Arnas Butkevičius. Jauniausias Lietuvos rinktinėje - Rokas Jokubaitis. Aukščiausi Lietuvos rinktinės krepšininkai yra J.Valančiūnas ir D.Sabonis. Žemiausias Lietuvos rinktinėje - L.Lekavičius.
Treneriai
Per Lietuvos krepšinio istoriją rinktinei vadovavo daug garsių trenerių, įskaitant:
- Feliksas Kriaučiūnas
- Pranas Lubinas
- Vladas Garastas
- Jonas Kazlauskas
- Antanas Sireika
- Ramūnas Butautas
- Kęstutis Kemzūra
- Dainius Adomaitis
- Darius Maskoliūnas
- Kazys Maksvytis
Išvados
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė per savo ilgą istoriją pasiekė daug reikšmingų pergalių ir tapo viena iš labiausiai gerbiamų komandų Europoje ir pasaulyje. Nors buvo laikotarpių, kai komandai sekėsi sunkiau, tačiau Lietuvos krepšinio tradicijos ir talentingi žaidėjai leidžia tikėtis, kad ateityje rinktinė dar ne kartą džiugins savo gerbėjus naujais pasiekimais.
tags: #lietuvos #vyru #krepsinio #rinktine #atlantos #olimpiadoje