Dailusis čiuožimas - tai sportas, kuris apjungia grakštumą, techninį meistriškumą ir muzikinę interpretaciją ant ledo. Tai menas ant ledo, jungiantis atletiškumą, eleganciją ir muzikalumą. Šis sportas, turintis gilias istorines šaknis, užima ypatingą vietą olimpinių žaidynių istorijoje. Dailusis čiuožimas yra žiūrimiausias žiemos olimpinių žaidynių sportas ir turi platų gerbėjų ratą dėl savo vizualinio patrauklumo.
Dailusis Čiuožimas: Apibrėžimas ir Pagrindiniai Elementai
Dailusis čiuožimas - tai judėjimas viena ar dviem riestomis pačiūžomis ledo aikštėje (53-60 m ilgio, 26-30 m pločio) skambant muzikai. Naudojami meninės gimnastikos, akrobatikos, šokių elementai, dažnai keičiama čiuožimo kryptis, atliekami įvairūs žingsniai, suktukai, šuoliai ir figūrų deriniai. Skiriami pavienis (atskirai vyrų, moterų), porinis ir ledo šokiai (mišriųjų porų). Vertinama čiuožimo figūrų ir šokių elementų atlikimo kokybė, figūrų įvairumas, sudėtingumas, judesių darnumas, kompozicijos originalumas, čiuožimo grožis.Varžybos rengiamos 53-60 m ilgio, 26-30 m pločio natūralaus ar dirbtinio ledo aikštelėje.
Pavienio ir porinio dailiojo čiuožimo programa būna privalomoji (trumpoji; sportininkai privalo atlikti tam tikros sudėtingumo kategorijos figūras) ir laisvoji (ilgoji), šokių ant ledo - privalomieji šokiai (sportininkai privalo atlikti tam tikras šokių žingsnių serijas), originalusis ir laisvasis šokiai. Atlikdami šokių ant ledo programą čiuožėjai neturi atsiskirti vienas nuo kito daugiau nei 5 kartus arba ilgiau kaip 5 s, kėlimai - ne aukščiau pečių lygio.
Kuo skiriasi dailiojo čiuožimo varžybos nuo šokių ant ledo?
Šokiuose ant ledo yra du žmonės - partneris ir partnerė. Jie daro šokių elementus, nėra jokių šuolių. Yra ir porinis čiuožimas, jame irgi yra pora, tačiau atliekami šuoliai ir suktukai - kaip solo vyrų ir moterų varžybose.
Trumpąją programą atlieka visi dalyviai, reikalaujami žingsniai yra visiems vienodi, tačiau sportininkai gali pasirinkti skirtingus muzikos kūrinius, skirtingai sujungti privalomus elementus ir panašiai. Tačiau muzika irgi nustatoma, sakykime, jeigu bliuzas - visi šoka bliuzą. Laisvoji programa jau yra laisva, joje yra ir privalomų elementų, žingsnelių, pakėlimų, bet iš esmės kiekvienas šoka ką nori. Jai yra 4 minučių laiko apribojimas, yra taisyklės muzikai, ji turi turėti tam tikrą ritmą.
Taip pat skaitykite: Saugos Priemonės ir Čiuožimo Inventorius
Visą sezoną žino. Baigsis pasaulio čempionatas ir taip baigsis sezonas, o naujas prasideda nuo liepos. Naujam sezonui bus nurodyti kiti šokiai. Šį sezoną poros dėl pandemijos kartoja tuos pačius šokius, nes buvo mažas laiko tarpas pasirengti, privalomas šokis paliktas tas, kuris būtų buvęs 2020-aisiais atšauktame pasaulio čempionate. Sportininkai taisykles išmano ir jų laikosi, bet prasidėjus naujam sezonui visą rudenį iki Europos ir pasaulio čempionatų, praktiškai pusę metų, sportininkai važiuoja į įvairias tarptautines varžybas. Jų metu jie aiškinasi įvairius niuansus, teisėjai ar kontrolieriai gali duoti pastabų.
Daug pavadinimų yra bendrų - ir bliuzas, ir rokenrolas, ir visi kito šokiai, - bet atliekami su pačiūžomis, ant slidaus ledo. Ir dar ant vienos arba ant kitos briaunos - negali viskas būti daroma dviem briaunomis. Svarbus kūno pasvirimas, išorinė arba vidinė briauna - nuo to priklauso visi taškai, kuriuos gauni už įvairius žingsnius. Pavieniame čiuožime akivaizdu, kai sportininkai padaro trigubus šuolius arba nepadaro. Tai ir ne specialisto akimi gana aiškiai matyti - padarei ar nepadarei, nugriuvai ar išvažiavai gražiai, visiems aišku.
Į Europos ir pasaulio čempionatus kviečiama po trylika teisėjų, iš jų vienai programai teisėjauja devyni. Pradžioje traukiami burtai ir devyni teisėjai gauna teisėjauti trumpojoje programoje. Mūsų laukia burtai, nes pasaulio čempionate teisėjauja lietuvė Laima Krauzienė, ji gali teisėjauti visose disciplinose. Šokiuose ant ledo turėti savo teisėją yra labai svarbu tiek morališkai, psichologiškai, tiek teisėjavimo prasme. Yra trylika teisėjų, visi iš skirtingų šalių ir kviečiami tik tų šalių teisėjai, kurių tautiečiai varžosi čempionate.
Istorija: Nuo Kaulinių Pačiūžų iki Olimpinių Arenų
Dailusis čiuožimas atsirado Nyderlanduose. Minimas jau 12 amžiuje. Prieš pradėdami rengti meniškus dailiojo čiuožimo pasirodymus, žmonės pačiūžas naudojo kaip priemonę, padedančią greičiau nuvykti nuo vieno taško į kitą. Prieš tūkstančius metų Suomijos gyventojai prie kojų prisitvirtindavo gyvūnų kaulus, kad galėtų čiuožti per užšalusį ežerą, o ne juo vaikščioti. Mokslininkai mano, kad jie taip pat galėjo naudoti medines lazdas, kad galėtų judėti pirmyn.
Kol E.V. Bushnellis neišrado saugaus metalinių pačiūžų spaustuko, nebuvo įmanoma su pačiūžomis atlikti sudėtingų manevrų - jie paprasčiausiai nukrisdavo arba sužeisdavo žaidėją. Tačiau, kai 1848 m. E.V. Šiuolaikinis dailusis čiuožimas susijęs su „šokiais ant ledo”, kurie atsirado vieną atšiaurią 1862 m. žiemą Londone. Tačiau pirmieji oficialūs pasirodymai ant ledo galėjo atsirasti 1880 m., kai Vienos čiuožėjų klubas per savo susirinkimus pradėjo imituoti valsą ant ledo.
Taip pat skaitykite: Lietuvos dailiojo čiuožimo viltys: Reed ir Ambrulevičius
Pirmasis dailiojo čiuožimo klubas įkurtas 1742 Edinburge (Škotija). Dailiojo čiuožimo Europos čempionatai rengiami nuo 1891, pasaulio - nuo 1896. 1892 įkurta Tarptautinė čiuožėjų sąjunga (angl. International Skating Union, ISU), kuri 2022 vienijo 101 narį iš 80 šalių. 1906 ISU atskyrė moterų ir vyrų rungtis. Nuo 1908 į pasaulio čempionatų programą įtrauktas porinis čiuožimas, nuo 1952 - šokiai ant ledo.
Dailusis Čiuožimas Olimpinėse Žaidynėse
Dailusis čiuožimas - seniausia žiemos olimpinių žaidynių sporto šaka. Į olimpinių žaidynių programą dailusis čiuožimas įtrauktas nuo 1908 (moterų ir vyrų pavienis, porinis čiuožimas), nuo 1976 ir šokiai ant ledo. Dailiojo čiuožimo debiutas įvyko dar tada, kai žiemos olimpinės žaidynės net nebuvo rengiamos. Tad pirmąkart į olimpinę programą dailusis čiuožimas buvo įtrauktas 1908 m. Londono, o paskui - 1920 m. Antverpeno vasaros olimpinėse žaidynėse. Iki 1972-ųjų buvo rengiamos vyrų ir moterų asmeninės bei porų varžybos, o šokiai ant ledo į olimpinę programą įtraukti nuo 1976 m. Nuo 2014 į žiemos olimpines žaidynes įtrauktos komandinės varžybos, kurias sudaro abi individualios rungtys, porinis čiuožimas ir šokiai ant ledo.
Varžybų Taisyklės ir Rungtys
Yra šios dailiojo čiuožimo olimpinės rungtys: pavienis (vyrų ir moterų), porinis (mišrių porų) dailusis čiuožimas, šokiai ant ledo (mišrių porų) ir komandinė. Vyrų, moterų ir porų varžybose sportininkai atlieka po dvi programas: trumpąją su privalomaisiais techniniais elementais ir laisvąją, į kurią taip pat įeina privalomųjų techninių elementų, bet suteikiama daugiau laisvės, kaip juos atlikti. Patys čiuožėjai pasirenka muziką, pagal kurią nori atlikti abu šiuos šokius.
Šokių ant ledo varžybų dalyviai atlieka ritminę (trumpąją) ir laisvąją programas. Ritminės programos muzikos žanrą kasmet nustato ir paskelbia Tarptautinė čiuožimo sąjunga.
Taškus už pasirodymą varžybose skiria du techniniai specialistai ir techninis kontrolierius. Jie vertina čiuožėjų techninių elementų atlikimą, o šokių kokybę ir meninius elementus vertina devynių teisėjų komisija. Komandines varžybas sudaro du etapai - atrankos ir finalinis. Čia čiuožėjai irgi rodo dvi programas - trumpąją ir laisvąją. Atrankos etape keturių dailiojo čiuožimo rungčių vienos šalies atstovai - du pavieniai čiuožėjai, vyras ir moteris, bei ledo šokėjų pora ir porinio čiuožimo duetas - atlieka trumpąsias programas ir kovoja dėl kuo geresnių įvertinimų. Šios varžybos rengiamos prieš atidarymo ceremoniją ir jose dalyvauja dešimties geriausių šalių čiuožėjai (pagal to sezono pasaulio reitingą).
Taip pat skaitykite: Lietuvos sportininkai Pjongčange
Kontroversijos ir Pokyčiai Vertinimo Sistemoje
Dailusis čiuožimas visuomet buvo subjektyvus sportas (juk jį pirmiausia vertina žmonės, t. y. teisėjai). Po didžiausių sporte įvykusių skandalų Tarptautinė čiuožimo sąjunga (angl. International Skating Union (ISU)) nusprendė surasti kiek įmanoma objektyvesnį čiuožėjų vertinimo būdą. Pavyzdžiui, tam, kad galima būtų išvengti didelio teisėjų (ne)palankumo čiuožėjams, visi patys didžiausi ir patys mažiausi jų skiriami įvertinimai už vieną ar kitą šokio elementą nebūna įtraukiami į bendrą „įskaitą“. Dar vienas svarbus dalykas - kiekvienas iš programos elementų turi savo pamatinę vertę (angl. base value), kurią čiuožėjas, įtraukęs elementą į programą, užsidirba. Vėliau prie pamatinės vertės prisideda ir papildomi balai už elemento atlikimo kokybę (prastai atliktas elementas balus gali atimti). Šie pokyčiai buvo itin reikalingi dėl jau minėtų skandalų vertinime, bet taip pat pakeitė ir patį sportą. „Lengviau ir objektyviau“ įvertinami sportiniai elementai šiuo metu dailiajame čiuožime laikomi svarbesniais, t. y. Kai kurie baiminasi, jog tokiu atveju šiek tiek „nukenčia“ meninė programų vertė, tačiau, matyt, idealiu atveju galima būtų galvoti apie daugiau ar mažiau panašiai techniškai pasiruošusius čiuožėjus, kuriuos ir išskirtų talentingesnė kūrinio interpretacija.
Techninė Revoliucija Dailiajame Čiuožime
Per pastaruosius keletą metų dailiojo čiuožimo varžybos pasikeitė neatpažįstamai. Itin didelių pokyčių patyrė vyrų ir moterų vienetų varžybos: techniniai elementai, t. y. veikiau sportinė, o ne meninė dailiojo čiuožimo dalis vystėsi labai sparčiai. 2006 m. Turino žiemos olimpinėse žaidynėse vyrai sklandžiai įveikė 8 keturgubus šuolius. Vankuverio olimpinėse žaidynėse keturgubų šuolių buvo vos 4. Šiemet ledo arenoje Pekine sužibėjo 15-metė Kamila Valijeva, tapusi pirmąja istorijoje, kuri olimpiadoje atliko keturgubą šuolį. Rusijos dailiojo čiuožimo fenomenas, rekordus gerinantis beveik kiekvieną sykį pasirodantis ant ledo, padėjo Rusijos rinktinei užsitikrinti aukso medalius komandinėse dailiojo čiuožimo varžybose.
Lietuvos Indėlis į Dailųjį Čiuožimą
Lietuvoje dailusis čiuožimas pradėtas kultivuoti 1923, varžybos įvyko 1924. 1931 surengtas pirmasis Lietuvos čempionatas. Iki Antrojo pasaulinio karo varžybos vyko ant natūralaus ledo, todėl dėl oro sąlygų kiti čempionatai įvyko tik 1932, 1937, 1940. Lietuvos sportininkai 1929 ir 1935 dalyvavo Baltijos šalių studentų varžybose, 1937 - universiadoje Australijoje. Geriausi 1924-41 čiuožėjai: Vincas Ignaitis, K. Kalvaitis, Liudas Zeikus, O. Paplauskaitė, F. Zeikuvienė. Nuo 1951 vėl rengiami Lietuvos dailiojo čiuožimo čempionatai. 1960 Kaune, 1963 Vilniuje įsteigtos dailiojo čiuožimo mokyklos. 1976 Kaune pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje dirbtinio ledo čiuožykla. 1991 Lietuvos čiuožimo federacija tapo Tarptautinės čiuožėjų sąjungos nare, nuo 1992 Lietuvos sportininkai dalyvauja Europos ir pasaulio čempionatuose.
Žymiausi Lietuvos Čiuožėjai ir Jų Pasiekimai
Daugkartiniai Lietuvos čempionai: Aidas Reklys, Beatričė Rožinskaitė, E. Vaitkutė, P. Vanagas, Lilija Žalytė‑Vanagienė, Gintarė Vostrecovaitė, Ingrida Zenkevičiūtė-Snieškienė (pavienis dailusis čiuožimas). Šokių ant ledo pora M. Drobiazko ir P. Vanagas 2000 ir 2006 iškovojo Europos, 2000 pasaulio čempionatų bronzos medalius. Dalyvavo penkeriose žiemos olimpinėse žaidynėse: 1998 Nagano užėmė 8, 2002 Salt Lake City - 5, 2006 Turino - 7 vietą.
Lietuvos olimpiečiai: Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas (1992, 1994, 1998, 2002, 2006); Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas (2014); Paulina Ramanauskaitė ir Deividas Kizala (2022). Aukščiausia pasiekta vieta - penkta, ją 2002 m. Solt Leik Sityje iškovojo M.Drobiazko ir P.Vanagas.
Lilija Vanagienė: Legenda ir Dailiojo Čiuožimo Veidas Lietuvoje
Mūsų šalies dailųjį čiuožimą sunku įsivaizduoti be Lilijos Vanagienės - Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentės, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentės, nusipelniusios Lietuvos trenerės, aštuoniskart respublikos čempionės. Be to, penkerių žiemos olimpinių žaidynių dalyvio, pasaulio ir Europos čempionatų bronzinio prizininko Povilo Vanago mamos bei pirmosios trenerės.
Lilija Vanagienė prisimena, kad patį didžiausią įspūdį paliko pirmosios nepriklausomos Lietuvos 1992 m. Albervilio žiemos žaidynės, kai kone paskutinę minutę įšokome į nuvažiuojantį traukinį. Patys gražiausi jos gyvenimo metai susiję su sūnumi Povilu, stebint jo pasirodymus ir Lilehamerio, Nagano, Solt Leik Sičio bei Turino olimpinėse žiemos žaidynėse. Liūdniausias momentas, kai tada 27-erių Deividas Stagniūnas po Sočio olimpinių žaidynių 2014-aisiais baigė sportuoti.
Lilija Vanagienė teigia, kad apie vienatvę nėra kada galvoti, nes jos antrasis vyras - dailusis čiuožimas, kuris jos jau daug metų nė per žingsnį nepaleidžia. Ji vis dar tiki, kad parodys gyvenimas, ar kada nors turėsime tokį didelio meistriškumo šokėją, kaip jos sūnus Povilas. Daug tikiuosi iš trečią sezoną kartu šokančių ir dailiajam čiuožimui atsidavusių Sauliaus Ambrulevičiaus ir Allison Reed.
Europos Čempionatas Lietuvoje
2024 m. sausio 10-14 d. Europos dailiojo čiuožimo čempionatas pirmą kartą surengtas Lietuvoje (Kaune). Tarptautinė čiuožimo sąjunga (ISU) tik įpusėjus birželiui paskelbė, kad būtent Lietuvai suteikta teisė rengti 2024 m. Senojo žemyno dailiojo čiuožimo čempionatą. Proga tapti čempionato šeimininke mūsų šaliai atsirado po to, kai jį rengti atsisakė šią teisę iki tol turėjusi Vengrija. LČF staigiai turėjo suburti komandą, nes federacijoje iki tol dirbo vos trys žmonės, rasti lėšų, mat Vyriausybė iki paskutinės minutės finansiškai neprisidėjo prie čempionato organizavimo, ir sukurti strategiją. „Darbo buvo daug ir dirbome kone dieną naktį, tačiau, neabejojame, šiuo čempionatu tinkamai reprezentuosime savo šalį“, - neabejoja V. Jasutis. Arena. Čempionato varžybos vyks Kauno „Žalgirio“ arenoje, kuri bus ir viena treniruočių arenų. „ISU komisija gerąja prasme susiėmė už galvų, kaip jiems pro akis galėjo prasprūsti tokia puiki „Žalgirio“ arena, turinti viską, ko reikia aukščiausio lygio ISU varžyboms rengti“, - pasakoja V. Jasutis. Kita Europos čempionato dalyvių treniruočių arena bus Kauno ledo rūmai, atidaryti 2021 m. sausį. „Pagal reikalavimus, be pagrindinės arenos, privalo būti ir atsarginė treniruočių arena. Vilnius tokios reikalavimus atitinkančios arenos neturi, o kai Kaune buvo atidaryti ledo rūmai, pagaliau galėjome pretenduoti rengti Europos čempionatą ir mums pavyko, - džiaugiasi V. Jasutis. - Jau galėtume rengti net pasaulio čempionatą, jei patys to norėtume. Turime ir didesnių užmojų - ateityje gal net tapti žiemos olimpinių žaidynių dalimi, nes jau einama tuo keliu, kad olimpinės žaidynės galėtų būtų rengiamos keliose šalyse. Tarkime, Vokietijoje ir Šveicarijoje varžytųsi vienų šakų sportininkai, Latvijoje, pavyzdžiui, bobslėjininkai, o dailiojo čiuožimo olimpinės varžybos galėtų vykti Lietuvoje. Vienintelis trūkumas, kalbant apie aukštesnio rango varžybas, yra viešbučių stygius - reikėtų keturiskart daugiau viešbučių ne tik Kaune, bet apskritai Lietuvoje.“
Ateities Perspektyvos
Dailusis čiuožimas nuolat evoliucionuoja, diegiant naujas technologijas ir tobulinant vertinimo sistemas. Šis sportas ir toliau žavi žiūrovus visame pasaulyje savo grožiu, atletizmu ir menine išraiška. Lietuva, turinti gilias tradicijas ir talentingus sportininkus, siekia toliau stiprinti savo pozicijas tarptautinėje arenoje ir garsinti šalies vardą.