Futbolas - populiariausia sporto šaka pasaulyje, o Lietuva nėra išimtis. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos futbolo istoriją, raidą, žymiausius futbolininkus ir komandas, taip pat aptarsime dabartinę situaciją ir perspektyvas.
Futbolo Apibrėžimas ir Taisyklės
Futbolas (angl. football, iš foot - pėda ir ball - kamuolys) - sportinis žaidimas, kuriame dalyvauja dvi komandos po 11 žaidėjų. Žaidėjai kojomis arba galva smūgiuoja kamuolį, stengdamiesi įmušti jį į varžovų vartus. Žaidžiama stačiakampėje aikštėje, kurios matmenys yra 90-120 m ilgio ir 45-90 m pločio. Aikštės galuose yra vartai, kurių plotis 7,32 m, o aukštis 2,44 m.
Suaugusieji vyrai žaidžia du kėlinius po 45 minutes su 10-15 minučių pertrauka, moterys - po 40 minučių su 15 minučių pertrauka. Žaidimui vadovauja aikštės teisėjas ir du jo padėjėjai. Žaidėjai avi specialius futbolo batus su kapliukais paduose.
Pagrindinės futbolo taisyklės draudžia liesti kamuolį ranka (išskyrus vartininką savo baudos aikštelėje), kišti varžovui koją, laikyti jį ar stumti rankomis. Už taisyklių pažeidimus skiriamos geltonos arba raudonos kortelės, baudos smūgiai arba laisvi smūgiai į prasižengusios komandos vartus. Taip pat egzistuoja nuošalės taisyklė, kuri draudžia puolančiosios komandos žaidėjui būti arčiau varžovo vartų negu kamuolys smūgio metu.
Futbolo Istorija Pasaulyje
Žaidimai su kamuoliu, primenantys futbolą, buvo žinomi Egipte, Kinijoje, Pietų Amerikos šalyse, Graikijoje ir Romoje daugiau kaip 3000 metų prieš Kristų. Dabartinis futbolas pradėtas žaisti Didžiojoje Britanijoje. Pirmasis futbolo klubas įkurtas 1855 m. Sheffielde, o 1863 m. futbolas atskirtas nuo regbio.
Taip pat skaitykite: Istoriniai Lietuvos futbolo pasirodymai Europos lygoje
1900 m. futbolas įtrauktas į olimpinių žaidynių programą. 1904 m. įkurta Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (FIFA), kuri 2022 m. vienijo 211 nacionalinių organizacijų. Nuo 1930 m. kas 4 metus rengiami pasaulio futbolo čempionatai. 1954 m. įkurta Europos futbolo asociacijų sąjunga (UEFA).
Taip pat populiarėja salės futbolas ir paplūdimio futbolas, kurie žaidžiami pagal šiek tiek pakeistas futbolo taisykles.
Futbolo Istorija Lietuvoje
Lietuvoje futbolas pradėtas žaisti 1910-1912 m. (neoficialiais duomenimis, Klaipėdos krašte - XIX a. pabaigoje). 1922 m. įvyko pirmosios futbolo pirmenybės, kuriose dalyvavo 10 komandų (baigė 5). 1923 m. Lietuvos futbolo sporto lyga įstojo į Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją (narystė suspenduota 1944 m., atkurta 1991 m.). 1924 m. Lietuvos futbolo rinktinė dalyvavo olimpinėse žaidynėse.
Nuo 1947 m. rengiami Lietuvos futbolo taurės (1947-1991 m. Tiesos taurės) turnyrai, nuo 1995 m. dėl supertaurės žaidžia Lietuvos čempionas ir taurės laimėtojas. 1946 ir 1947 m. Lietuvos jaunių futbolo rinktinė tapo SSRS čempione, 1983 m. jaunimo rinktinė - SSRS tautų spartakiados futbolo turnyro nugalėtoja. Vilniaus „Žalgiris“ 1987 m. tapo universiados čempionu ir SSRS pirmenybių 3 vietos laimėtoju, 1990 m. - Baltijos šalių čempionu.
Moterų futbolas pradėtas žaisti nuo 1970 m., nuo 1994 m. rengiami Lietuvos moterų futbolo čempionatai.
Taip pat skaitykite: Nuo kuklių pradžių iki didžiausios lygos
Pirmieji Žingsniai ir Tarpukario Laikotarpis
Pirmąsias futbolo komandas Lietuvoje sudarė 1909 m. grįžęs į Lietuvą Rusijos karininkas V. Petrauskas. 1912 m. įvyko oficialios rungtynės tarp Kauno ir Vilniaus miestų komandų (10:5 laimėjo vilniečiai). 1912 ir 1913 m. Kauno komanda išvykoje ir namuose žaidė su Eitkūnų (Vokietija) futbolininkais.
1919 m. liepos 13 d. sporto šventėje įvyko Lietuvos sporto sąjungos (LSS) ir Aviacijos mokyklos komandų rungtynės (4:2 laimėjo LSS). 1920 m. įsteigta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS) pirmenybę teikė futbolui. 1921 m. LFLS komanda laimėjo visas 3 rungtynes su užsienio diplomatų Kaune komanda.
1922 m. įvyko pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas, kuriame dalyvavo 10 komandų (baigė 6). 1923 m. Lietuvos sporto lyga (1923 m. lapkričio 25 d. joje įkurta savarankiška Lietuvos futbolo lyga, LFL) priimta į FIFA (narystė 1946 m. suspenduota), pradėtas leisti LFL žurnalas „Sportas“.
Tarpukario Futbolo Pasiekimai
1924 m. suorganizuoti teisėjų kursai, surengtos Kooperacijos taurės rungtynės (LFLS 2:1 nugalėjo „Kovą“). „Kovas“, nugalėjęs (2:1) Klaipėdos apygardos čempioną „Sportverein“, tapo Lietuvos čempionu, Lietuvos rinktinė dalyvavo VIII olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (Šveicarijai pralaimėjo 0:9).
1926 m. įsteigta Lietuvos futbolo teisėjų kolegija. 1932 m. sportinius žaidimus ėmė globoti Kamuolio žaidimų sąjunga (KAŽAS). 1936 m. pereita prie varžybų ruduo-pavasaris; veikė 80 futbolo klubų, juose buvo 8000 futbolininkų. 1937 m. sudarytas detalus 3 m. futbolo plėtros planas.
Taip pat skaitykite: Čempionų lygos klasika: „Real“ - PSG
Futbolas Sovietmečiu
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą liko nebaigtas Lietuvos čempionatas. Kelis kartus keitėsi futbolo vadovybė, 1940 m. pabaigoje panaikintas KAŽAS. Didžiausiuose miestuose vyko Žaibo turnyrai. Klubų pavadinimai pakeisti naujais (pvz., „Dinamo“, „Spartakas“, „Spartuolis“). 1941 m. pavasarį pradėtą (žaidė 8 komandos) Lietuvos čempionatą nutraukė karas.
Nacių okupacijos metais sportinis gyvenimas vėl atgijo. Futbolo komitetui ėmė vadovauti J. Citavičius. Buvo žaidžiamos draugiškos rungtynės su vokiečių karių komandomis. 1942, 1943 m. vyko apygardų čempionatai, jų laimėtojai olimpine sistema kovojo dėl čempiono vardo. Nemažai futbolininkų per okupacijas žuvo, baigiantis II pasauliniam karui pasitraukė į Vakarus.
1945 m. vėl surengtas Lietuvos čempionatas (čempionu tapo Kauno „Spartakas“, lemiamose rungtynėse 4:0 įveikęs Vilniaus „Dinamo“), sudaryta laikinoji futbolo sekcija, nuo 1946 m. veikė LSSR kūno kultūros ir sporto komiteto futbolo sekcija. 1947 m. pradėta rengti Lietuvos taurės (1947-1991 m. „Tiesos taurės“) futbolo varžybas.
1948 m. prasidėjo ilgametė Šiaulių „Elnio“ ir Kauno „Inkaro“ kova dėl pirmavimo. 1948 m. Vilniuje pradėta statyti Centrinis (vėliau „Žalgirio“, baigtas 1950 m.) ir Jaunimo (baigtas 1949 m., veikė iki 1976 m.) stadionai. 1957 m. atidarius Vilniaus telecentrą pradėtos transliuoti futbolo varžybos iš Vilniaus centrinio stadiono. 1959 m. vietoj futbolo sekcijos įkurta LSSR futbolo federacija.
1964 m. rekonstruotas Klaipėdos „Žalgirio“ stadionas, išplito mažojo futbolo varžybos. 1966 m. Lietuvoje buvo 37 000 futbolininkų, 1700 teisėjų, 213 futbolo aikščių, 16 sporto mokyklų futbolo grupių; apie 1000 vaikinų buvo 59 futbolo komandų grupėse.
1974 m. šalyje buvo 22 000 futbolininkų. 1983 m. Lietuvos spartakiados futbolo rungtynes laimėjo Šiaulių rinktinė, 2 vietą užėmė Kauno, 3 vietą - Panevėžio rinktinė.
Futbolas Nepriklausomoje Lietuvoje
1989 m. įkurta Lietuvos futbolo sąjunga. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę nutarta reformuoti šalies čempionatų sistemą ir vėl pereiti prie varžybų ruduo-pavasaris vykdymo tvarkos. 1993 m. suorganizuotas Geležinio Vilko karių čempionatas. 1995 m. Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse vyrų futbolo turnyrą laimėjo Vilniaus „Sandoris“, jaunimo - Vilniaus I komanda. Pradėtos rengti Lietuvos supertaurės varžybos.
1996 m. įkurta Nuteistųjų futbolo federacija, 1999 m. - Salės futbolo, Studentų futbolo lygos, Visuomeninė Lietuvos futbolo lyga. Pradėtas plačiau kultivuoti paplūdimio futbolas. 1999 m. pereita prie Lietuvos futbolo čempionatų pavasaris-ruduo vykdymo tvarkos (todėl buvo surengtas dar vienas čempionatas), įvyko Lietuvos vyrų salės futbolo čempionatas ir taurės varžybos, 2002 m. - paplūdimio futbolo čempionatas.
Žymiausi Lietuvos Futbolininkai
Lietuva išugdė nemažai talentingų futbolininkų, kurie garsino šalies vardą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Štai keletas žymiausių:
- Algimantas Kulikauskas
- Vytautas Kasparavičius
- Sigitas Baranauskas
- Valdas Ivanauskas
- Virginijus Jurkus
- Vytautas Sukristovas (1988 m. Europos vicečempionas)
- Arminas Narbekovas (1988 m. Seulo olimpinių žaidynių čempionas)
- Arvydas Janonis (1988 m. Seulo olimpinių žaidynių čempionas)
- Valdas Baltušnikas (Europos jaunių (16 m.) čempionas 1985 m.)
- Robertas Bubliauskas (Europos jaunių (16 m.) vicečempionas 1984 m.)
- Arūnas Kalinauskas (Europos jaunių (16 m.) vicečempionas 1984 m.)
- Dainius Kazlauskas (Europos jaunių (16 m.) vicečempionas 1984 m.)
- Robertas Kapustas (Europos jaunių (16 m.) 3 vietos laimėtojas 1986 m.)
- Gintaras Staučė (Europos jaunių (16 m.) 3 vietos laimėtojas 1986 m., Europos jaunių (18 m.) čempionas 1988 m.)
- Edgaras Jankauskas
Taip pat reikėtų paminėti ir kitus žymius futbolininkus: V. Balčiūną, S. Danisevičių, Z. Ganusauską, P. Glodenį, S. Krocą, R. Marcinkų, S. Penkauską, S. Ramelį, E. Riabovą, V. Saunorį, V. Tučkų, B. Zelkevičių. K. Andziulis ir R. Juška turėjo nuolatinę FIFA teisėjo kategoriją.
Lietuvos Futbolo Komandos
Šiuo metu Lietuvoje yra nemažai futbolo komandų, kurios dalyvauja įvairiose lygose.
Jaunimo Futbolas
Vaikų ir jaunimo futbolui Lietuvoje skiriamas didelis dėmesys. 1948 m. į Lietuvos III moksleivių spartakiados programą įtrauktos futbolo varžybos. 1953 m. sporto mokyklose įkurtos futbolo grupės, Vilniuje atidaryta „Spartako“ vaikų futbolo mokykla. 1954 m. vėl pradėjo rungtyniauti jauniai. Pradėta rengti gatvių komandų turnyrus, 1956 m. - tradicines vaikų sporto mokyklų futbolo komandų rudens varžybas.
1964 m. įkurta Panevėžio internatinė sporto mokykla (rengusi ir futbolininkus), 1973 m. - Kauno futbolo mokykla, 1975 m. - Klaipėdos futbolo sporto mokykla. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1997 m. įkurta Gatvės vaikų futbolo federacija, 2003 m. - Lietuvos gatvės vaikų ir jaunių futbolo asociacija.
Moterų Futbolas
Moterų futbolas Lietuvoje pradėtas žaisti 1970 m. Nuo 1994 m. rengiami Lietuvos moterų futbolo čempionatai.
Lietuvos Futbolininkų Dalyvavimas SSRS Varžybose
1946 m. Lietuvos futbolininkai debiutavo SSRS čempionate. 1947 m. Kauno jauniai laimėjo SSRS taurę, SSRS čempionate dalyvavo Vilniaus „Dinamo“. 1949 m. Vilniaus „Spartako“ futbolininkai rungtyniavo SSRS čempionate. 1953 m. Vilniaus „Spartakas“ žaidė SSRS A klasės čempionate.
1956 m. SSRS tautų spartakiadoje Lietuva nugalėjo Estiją, pralaimėjo Maskvai, dar kartą įveikė Estiją, bet pralaimėjo Moldavijai ir užėmė 11 vietą. 1957 m. Šiaulių „Elnias“ debiutavo SSRS futbolo kolektyvų taurės varžybose.
1960 m. pradėtą rengti Pabaltijo vaikų futbolo turnyrą „Draugystė“ laimėjo Kauno Adomo Mickevičiaus vidurinės mokyklos komanda. 1963 m. SSRS aukštųjų mokyklų pirmenybėse 2 vietą užėmė Kauno Kūno kultūros institutas, 1966 m. SSRS A klasės čempionato II grupės varžybose - Vilniaus „Žalgiris“, 1967 m. SSRS Vilties turnyre - Lietuvos jauniai.
1983 m. SSRS tautų spartakiados futbolo varžybas laimėjo Lietuvos jaunimo (18-20 m.) rinktinė. 1987 m. Vilniaus „Žalgirio“ pagrindinė ir dublerių komandos, Lietuvos jaunių rinktinė (treneriai V. Kuncė ir V.
SSRS rinktinėse žaidė: S. Jakubauskas, V. Ivanauskas, V. Sukristovas, A. Kulikauskas, V. Kasparavičius, A. Janonis, S. Baranauskas, A. Narbekovas ir kiti.
Buvusios SSRS komandose žaidė daugiau kaip 60 Lietuvos futbolininkų ir kai kurie pasiekė gerų laimėjimų.