Įvadas
Beisbolas Lietuvoje turi turtingą, nors ir vingiuotą istoriją. Nuo pirmųjų entuziastų bandymų įdiegti šią sporto šaką XX amžiaus pradžioje iki dabartinių pastangų sukurti tinkamą infrastruktūrą, beisbolas išgyveno pakilimus ir nuosmukius. Šiame straipsnyje apžvelgiama beisbolo stadionų raida Lietuvoje, pradedant pirmaisiais aikštynais ir baigiant šiuolaikiniais projektais.
Beisbolo užuomazgos Lietuvoje: Stepono Dariaus indėlis
Beisbolas Lietuvoje pradėtas žaisti 1922 m. Stepono Dariaus iniciatyva. Lakūnas, grįžęs iš JAV, entuziastingai ėmėsi populiarinti beisbolą Lietuvoje. 1922 m. įvyko I Lietuvos beisbolo čempionatas Kaune, kuriame varžėsi dvi komandos. Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) komanda 3:1 įveikė Aviaciją (kurioje žaidė ir Steponas Darius) ir tapo čempione. 1923 m. įvyko pirmosios draugiškos tarptautinės rungtynės, kuriose Aviacija 11:7 įveikė Estijos komandą.
Tačiau tarpukariu beisbolas Lietuvoje neprigijo dėl inventoriaus ir aikščių stokos. Nepaisant S. Dariaus pastangų, „amerikietiškasis“ sportas sunkiai įsišaknijo Lietuvoje.
Beisbolas po Antrojo pasaulinio karo: pakilimas ir nuosmukis
Po II pasaulinio karo, sovietinės okupacijos metais, beisbolas Lietuvoje iki 1987 m. nebuvo populiarinamas. Tik 1987 m. Lietuvos kūno kultūros institute dėstytojų L. Viltrakio ir V. Šaparnio iniciatyva įkurta Atleto, Vilniuje R. Garnio ir G. Mikalausko iniciatyva - Elektrono komanda. Utenoje beisbolą išpopuliarino V. Bubulis ir A. Ramanauskas.
1987 m. įvyko oficialios beisbolo varžybos dėl Vilniaus taurės, kuriose rungtyniavo Kauno Atleto ir Bangos, Vilniaus Žalgirio ir Elektrono komandos. Taurę laimėjo Atletas. Tais pačiais metais įkurta Lietuvos beisbolo federacija.
Taip pat skaitykite: LBA veikla ir pasiekimai
Lietuvos beisbolininkai sėkmingai žaidė kai kuriose SSRS varžybose. Tačiau Lietuvai 1990 m. atkūrus nepriklausomybę, SSRS turnyruose nebedalyvavo.
Lietuvos beisbolas nepriklausomybės laikotarpiu: iššūkiai ir pasiekimai
1989 m. vietoj Lietuvos beisbolo federacijos įkurta Lietuvos beisbolo asociacija. 1990 m. Lietuvos kūno kultūros institute įvesta beisbolo specializacija.
1992 m. Lietuvos beisbolo asociacija tapo CEB ir IBAF nare. Visos Lietuvos komandos įgijo teisę dalyvauti oficialiuose tarptautiniuose turnyruose.
Nepriklausomybės laikotarpiu Lietuvos beisbolas susidūrė su finansavimo problemomis, kurios turėjo įtakos komandų dalyvavimui tarptautiniuose turnyruose. Tačiau Lietuvos beisbolininkai pasiekė nemažai reikšmingų rezultatų:
- 1997 m. Utenos jaunių komanda Vėtra atstovavo Europai finaliniame Pasaulio mažosios beisbolo lygos turnyre Jungtinėse Amerikos Valstijose.
- 2005 m. Kauno Lituanica Europos taurių taurės B grupės turnyre užėmė 1 vietą.
Stadionų situacija: trūkumas ir naujos galimybės
Viena didžiausių problemų, su kuria susiduria Lietuvos beisbolas, yra aukšto lygio beisbolo aikščių trūkumas. Lietuvos beisbolo asociacijos (LBA) prezidentas V. Neverauskas pabrėžia, kad Lietuva yra bene vienintelė valstybė, rodanti tokius rezultatus, tačiau praktiškai neturinti, kur žaisti. Palyginimui, Latvija ir Estija, žaidžiančios žemesniame divizione, turi aikštes, o Lenkijoje yra mažiausiai 30 beisbolo stadionų.
Taip pat skaitykite: Apleistas beisbolo stadionas: ar bus pokyčių?
Ši situacija atsiliepia ir lietuvių žaidimui. W. Gordonas aiškina, kad žaidėjai Lietuvoje turi įprotį palaukti ir gaudyti kamuoliuką su pirštine, nes baisu, jog kamuoliukas gali atšokti neprognozuojama trajektorija. Dėl to atsiranda nereikalingas savisaugos refleksas, kuris trukdo žaidėjams žaisti greitai ir efektyviai.
Naujas stadionas Vilniuje
Vilniaus beisbolo mėgėjai šiuo metu neturi tinkamos vietos treniruotis ir rengti varžybas. Tačiau padėtis turėtų pasikeisti, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Jomanto parke įsikursiančiam stadionui.
Projekto metu bus rekonstruota mažojo beisbolo aikštė su treniruočių aikštelėmis, pritaikant ją žaisti ir lauko tenisą. Sporto aikštelės bus padengtos dirbtinės žolės ir gumos granulių danga, o išoriniu perimetru numatoma teniso danga. Bus sutvarkyta vieno aukšto tribūna, joje įrengiant rūbines su dušinėmis žaidėjams ir tualetus žiūrovams. Taip pat bus tvarkoma aikštyną juosianti tvora ir įrengiamas apšvietimas.
Projektas kainuos apie 900.000 Eur. Stadiono tvarkymą finansuoja Lietuvos beisbolo asociacija iš „Major League Baseball“ fondo. Stadionas yra išnuomotas Lietuvos beisbolo asociacijai iki 2038 metų.
Utenos stadiono situacija
Utenoje situacija sudėtingesnė. Dar 2008-aisiais koncesijos sutartį dėl Utenos hipodromo su miesto valdžios atstovais sudarė įmonė „Kasandros grupė“, kuri įgijo teisę 25 metus valdyti hipodromo aikštyną bei kartu ten esantį beisbolo stadioną. 2015-aisiais tarp beisbolininkų ir beisbolo stadioną valdžiusios „Kasandros grupės“ perbėgo juoda katė.
Taip pat skaitykite: Lietuvos beisbolo simbolika
Dėl to Utena prarado sporto šakos masiškumą mieste. Neliko visų pakopų komandų, o žaidžiančių vaikų praktiškai neliko. Tačiau LBA vis dar turėjo viltį atgaivinti Utenos beisbolo stadioną. Buvo planuojama renovuoti Utenos beisbolo stadioną, kad jame būtų galima surengti atkrintamųjų seriją su Izraeliu.
Beisbolo infrastruktūros svarba
Tinkama beisbolo infrastruktūra yra būtina norint populiarinti šią sporto šaką Lietuvoje ir siekti aukštesnių rezultatų tarptautinėje arenoje. Nauji stadionai ir atnaujintos aikštės suteiks galimybę:
- Organizuoti aukšto lygio varžybas Lietuvoje.
- Gerinti treniruočių sąlygas sportininkams.
- Pritraukti daugiau jaunų žmonių į beisbolą.
- Didinti beisbolo populiarumą visuomenėje.