Įvadas
Krepšinis Lietuvoje - ne tik sporto šaka, bet ir nacionalinė vertybė, vienijanti žmones ir įkvepianti naujoms kartoms. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius aspektus, susijusius su krepšinio aikštėmis, mokyklomis ir marškinėliais, pradedant nuo jaunųjų talentų ugdymo programų ir baigiant unikalių krepšinio relikvijų kolekcionavimu. Aptarsime projektus, skirtus mergaitėms, krepšinio mokyklų veiklą ir net krepšinio kolekcionavimą, kuris padeda išsaugoti Lietuvos krepšinio istoriją.
Jaunųjų talentų ugdymas: „NIKE Vikruolių taurė“
Lietuvos krepšinio federacija (LKF) aktyviai rūpinasi jaunąja karta ir tęsia projektą mergaitėms - „NIKE Vikruolių taurė“, kuriame savo jėgas galės išmėginti mergaitės iki 10-ies metų. Šis projektas skirtas pačioms jauniausioms krepšininkėms, siekiant suteikti galimybę pajusti pirmąsias rungtynių emocijas - jaudulį, džiaugsmą, atsakomybę, norą nugalėti, bei užkrėsti ryžtu tobulėti.
Projekto idėja gimė įsiklausius į mergaičių trenerių pastebėjimus bei analizuojant esamą padėtį vaikų sporte. Moksleivių krepšinio lygos čempionatas prasideda nuo U12 amžiaus kategorijos, vadinasi 10-11 metų mergaitės jau pirmą kartą rungtyniauja oficialiame Lietuvos čempionate. Tačiau krepšinio treniruotes jos pradeda lankyti būdamos 7-9 metų. Projektu „Vikruolių taurė“ norima padovanoti pačioms jauniausioms krepšininkėms šventę ir suteikti galimybę pajusti pirmąsias rungtynių emocijas.
Žaidimų pavyzdžiai
Štai keletas žaidimų pavyzdžių, naudojamų „NIKE Vikruolių taurė“ projekte:
Lapių medžioklė: Dvi komandos paskiria po „medžiotoją“, kuri renka „lapės uodegas“. Likusios žaidėjos (4 vienos ir 4 kitos komandos) užsikiša skirtukus už šortų gumos nugaroje taip, kad gautųsi „lapės uodega“ (du trečdaliai skirtukų privalo būti išorėje; aprangos marškinėliai privalo būti sukišti į šortus), bei sugula ant pilvų ant galinės linijos, veidu į aikštelę (pečiai ant galinės linijos), abejose aikštelės pusėse. „Medžiotojos“ skirtukų neturi. Jos stovi veidu viena į kitą centriniame aikštelės rate toje aikštelės pusėje, kurioje ant galinės linijos sugulusios varžovės. Po signalo „medžiotojos“ sumuša dešinėmis pėdomis ir apsisukusios bėga rinkti „lapių uodegų“. „Lapės“ negali išbėgti iš „miško“ - už trijų taškų metimo linijos. Žaidimas stabdomas po 20 sek., arba kuriai nors „medžiotojai“ surinkus visų 4 žaidėjų „uodegas“. Liesti savo „uodegą“ žaidimo metu griežtai draudžiama. Juo labiau, ją laikyti. Žaidėja, išbėgusi iš žaidimui numatyto aikštelės ploto (peržengusi nors viena koja galinę liniją ir trijų taškų metimo liniją), netenka „uodegos“ ir iškrenta iš žaidimo.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Perdavimų estafetė ratu: Po 5 kupstelius sustatoma abiejose aikštelės pusėse šia tvarka: po kupstelį ant abiejų baudos aikštelės „blokelių“, bei trys kupsteliai ant 3 taškų linijos ties 45* ir ties viduriu. Kūgelis pastatomas ties baudos metimo linijos viduriu. Žaidėjos atsistoja taip, kad kupstelis būtų tarp kojų. Ties 3 taškų linija esančios žaidėjos stovi veidu į krepšį, ant „blokelių“ esančios žaidėjos stovi nugara į krepšį. Viduryje ties 3 taškų linija esanti žaidėja turi kamuolį. Po signalo ji atlieka tiesų (be atšokimo nuo grindų) perdavimą dešine ranka, žengdama žingsnelį dešine koja perdavimo kryptimi, dešiniame krašte stovinčiai žaidėjai. Pastaroji atlieka perdavimą dešine ranka su atšokimu nuo grindų, žengdama žingsnelį dešine koja perdavimo kryptimi, priešais ją ant blokelio stovinčiai žaidėjai. Sugavusi kamuolį „blokelio“ žaidėja perduoda tiesų perdavimą kaire ranka, žengdama žingsnelį kaire koja perdavimo kryptimi, ties viduriu stovinčiai žaidėjai. Šioji atlieka tiesų perdavimą kaire ranka, žengdama kaire koja žingsnelį perdavimo kryptimi, kairiame krašte stovinčiai žaidėjai. Šioji perduoda kamuolį kaire ranka su atšokimu nuo grindų, žengdama žingsnelį kaire koja perdavimo kryptimi, priešais ją ant „blokelio“ stovinčiai žaidėjai. Ši atlieka tiesų perdavimą dešine ranka, žengdama žingsnelį dešine koja perdavimo kryptimi, viduryje esančiai žaidėjai. Vienas perdavimų ratas apsisuko. Viduryje esanti žaidėja, sugavusi kamuolį deda jį ant grindų. Tai signalas visoms žaidėjoms bėgti prie ant baudos linijos esančio kūgelio, paliesti jį vidine ranka ir bėgti į dešinėje pusėje buvusios komandos draugės vietą (sukamasi per vieną vietą prieš laikrodžio rodyklę). Estafetė tęsiama tol, kol visos žaidėjos buvo visose pozicijose. Perdavimai privalo būti atliekami kaip nurodyta apraše.
Katės ir pelės: Komandos paskiria du „katinus“, kurie gaudo „pelę“. Kamuolys - „pelė“. Varžovų komandos „katinas“- gynėja, stovi baudos aikštelės centre. 4 žaidėjos - puolėjos - ant baudos aikštelės linijų (dvi šonuose, viena ant galinės ir viena ant baudų metimo linijos). Puolėjos, judėdamos tik „savo“ linija, turi viena kitai perduoti kamuolį jį ridendamos grindimis. „Katinas“ turi prispausti kamuolį prie grindų perdavimo metu - pagauti „pelę“. Sustabdžius kamuolį žaidimas tęsiamas toliau. Žaidimas trunka 20 sek. Laimi komanda, kurios „katinas“ pagavo daugiau „pelių“. Viena žaidėja gali laikyti kamuolį 5 sek. Perdavimo metu kamuoliui atitrūkus nuo grindų, perdavimas neužskaitomas. Kamuoliui išriedėjus iš žaidimo zonos, viena iš puolėjų turi jį paimti. Žaidimas tęsiamas toliau.
Kamuolio perdavimas ir teniso kamuoliukų rinkimas: Kūgeliai išdėstomi ant 3 tšk. linijos abejose aikštelės pusėse: dešiniame krašte, ties 45, ir ties viduriu, priešais krepšį. Lankai padedami abejose aikštelės pusėse: ant 3 tšk. linijos, kairiame krašte, ties 45, ir centriniame aikštės rate. Po 5 teniso kamuoliukus sudedama ties 3 tšk. linija kairiajame krašte esančiame lanke. Dviejų komandų žaidėjos užima vietas savo aikštelės pusėje šia tvarka: Dvi žaidėjos be kamuolio dešiniame krašte (veidu į krepšį), dvi žaidėjos su vienu kamuoliu per vidurį (veidu į krepšį), ir viena žaidėja be kamuolio kairiame krašte (veidu į krepšį). Po signalo viduryje su kamuoliu stovinti žaidėja perduoda kamuolį nuo grindų, dešine ranka, dešiniame krašte stovinčiai žaidėjai, kuri bėga laikydama kamuolį abiem rankom ir meta į lentą. Žaidėja pagauna savo kamuolį ir jį perduoda nuo grindų, dešine ranka, kairiajame krašte prie lanko su teniso kamuoliukais stovinčiai žaidėjai. Pastaroji, jei komandos draugės mestas į lentą kamuolys lietė lentą, pagauna kamuolį, paima į kitą ranką teniso kamuoliuką ir bėgdama jį nuneša į lanką, esantį centriniame aikštelės rate. Tada padeda kamuolį tarp kojų žaidėjai, laukiančiai viduryje prie 3 tšk. linijos. Jei kamuolys nelietė lentos, ties lanku su teniso kamuoliukais stovinti žaidėja pagavusi jai perduotą kamuolį bėga tiesiai prie komandos draugės viduryje ir padeda kamuolį jai tarp kojų. Teniso kamuoliukai į lanką turi būti padedami (o ne metami) taip, kad iš jo neiššoktų. Užskaitomi tik kamuoliukai, esantys lanko viduje.
Estafetė su kamuoliais ir lankais: Lankai išdėstomi abejose aikštelės pusėse šia tvarka: baudos aikštelės viduje, ant „šypsenėlės“; kairėje tarp baudos aikštelės ir 3 tšk. linijos, pirmojo „ūso“ lygyje; kairėje ant 3 tšk. linijos, šiek tiek aukščiau nei 45; dešinėje ant 3 tšk. linijos, 0; dešinėje ties 3 tšk. linija, 45*. Vienas lankas padedamas kairiame centro linijos ir šoninės linijos susikirtimo kampe, vienas lankas - kitoje aikštelės pusėje, dešiniame centro linijos ir šoninės linijos susikirtimo kampe. Dviejų komandų žaidėjos su kamuoliais stovi savo aikštelės pusėje, ant baudos aikštelės linijų. Po signalo visos bėga laikrodžio rodyklės sukimosi kryptimi su kamuoliu rankose ir ties „alkūnėmis“, „blokeliais“ ir baudos aikštelės-galinės linijos susikirtimo vietose perima kamuolį iš rankos į ranką tarp kojų, bei keičia bėgimo kryptį. Po dvigubo švilpuko signalo žaidėjos turi padėti savo kamuolį į bet kurį savo aikštelės pusėje esantį lanką, paimti draugės padėtą kamuolį iš bet kurio kito lanko, pernešti jį į varžovių pusėje esantį laisvą lanką ir sustoti viena koja lanke, esančiame ties centro ir šoninės linijos susikirtimu savo aikštelės pusėje esančiame lanke. Kamuolys į lanką tiek vienoje, tiek kitoje aikštelės pusėje turi būti padedamas, o ne metamas.
Kamuolio varymas ir pataikymas į lentą: Kūgeliai pastatomi ant centro linijos, vienodais tarpais („autobusai“). Viename „autobuse“ yra 3 vietos, antrame - 2 vietos, trečiame - 4 vietos (vietų yra viena mažiau nei žaidimo dalyvių). Dvi komandos su kamuoliais skirtingose aikštelės pusėse, baudos aikštelėje. Po signalo žaidėjos ridena kamuolį baudos aikštelės išorėje kaire ranka, judėdamos laikrodžio rodyklės sukimosi kryptimi. Po antrojo signalo žaidėjos ima savo kamuolį, pataiko į lentą, pagauna savo kamuolį ir bėga sėsti į „autobusą“. Kamuoliu reikia pataikyti į aikštelės pusėje esantį lentos plotą, arba lanką. Pataikymas į apatinę lentos briauną, arba į galinės linijos pusės lentos plotą neįskaitomas.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
Sostinės krepšinio mokykla (SKM): nuo darželinukų iki profesionalų
Prieš septynerius metus dviejų jaunų vilniečių Andriaus Čerškaus ir Andriaus Jančiausko įkurta Sostinės krepšinio mokykla (SKM) šiuo metu vienija 3 tūkst. vaikų. SKM direktorius A.Čerškus teigia, kad mokyklos kryptys yra dvi: profesionalumas ir mėgėjų krepšinis. Mokykla investuoja daug pinigų į varžybas, vaikų rengimą, trenerius, siekdama išugdyti gerus sportininkus, kurie galėtų pretenduoti į rinktines ir profesionalų klubus. Kita kryptis - mėgėjų krepšinis, kur vaikai, kuriems krepšinis yra tik laisvalaikis, neverčiami siekti aukštų rezultatų, bet stengiamasi, kad jie būtų aktyvūs ir sveiki piliečiai.
Istorija
A.Čerškus prisimena, kad būdamas dvyliktokas rado skelbimą internete, kad ieškomas krepšinio treneris Lietuvos moksleivių rūmuose. Jis nusprendė pabandyti, nes ilgai žaidė krepšinį. Jau tą pačią dieną jis sulaukė kvietimo, pasirašė sutartį ir pradėjo treniruoti vaikus. Jam buvo nedrąsu, tad pasikvietė bendražygį iš mokyklos. Taip du jauni treneriai - dvyliktokas ir vienuoliktokas - pradėjo dirbti su nedideliu būriu vaikų.
Sostinėje tuo metu dominavo dvi krepšinio mokyklos - Šarūno Marčiulionio krepšinio akademija ir Vilniaus krepšinio mokykla (VKM). Jaunieji treneriai nutarė tarp jų įsisprausti. Jie pradėjo organizuoti vasaros stovyklas ir matė, kad neblogai sekasi dirbti su vaikais, o vaikams taip pat patinka. SKM tapo tarpiniu variantu, nes Š.Marčiulio akademijoje mokestis už treniruotes buvo didokas, o VKM visi norintys netilpo.
Darželinukų krepšinio čempionatas
Beveik prieš šešerius metus SKM tapo pirmoji šalyje, pradėjusi rengti darželinukų krepšinio čempionatą. Nors iš pradžių net mokyklos vadovai į tai žiūrėjo skeptiškai, trenerio Alfredo Lukaševičiaus idėja pasiteisino. Pasirodo, tai buvo SKM sėkmės paslaptis. Vaikai ėmė plūsti į krepšinio mokyklą ir ji tapo didžiausia krepšinio mokykla šalyje. Vaikai nuo ketverių metų darželyje pradeda gainioti krepšinio kamuolį, jie auga su SKM ženklu, dalyvauja mokyklos renginiuose.
Darželių krepšinio čempionatas veikia pagal Eurolygos turnyro sistemą. Sužaidę reguliarųjį sezoną vaikai varžosi „Top 16“ etape ir taip keliauja iki finalo. Mažieji krepšininkai kamuolį meta į 220 centimetrų aukštį iškeltą krepšį. Taisyklės taip pat šiek tiek skiriasi nuo suaugusiųjų krepšinio. Pavyzdžiui, vaikams čia leidžiama du kartus sužingsniuoti.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas
SKM direktorius teigia, kad darželiuose, ypač berniukams, trūko veiklos, kur jie galėtų pašėlti. Šokiai, keramika, karatė - trūko dinamikos. Krepšinis - tokia sporto šaka, kuri suteikia emocijų, azartą, patiriamas pergalės skonis, komandinis jausmas.
Trenerių rengimas
SKM trenerių kolektyve - keturios dešimtys krepšinio specialistų. Jų parengimu ir kvalifikacijos kėlimu rūpinasi žinomas Lietuvos krepšinio treneris, buvęs moterų krepšinio rinktinės strategas Rūtenis Paulauskas. Mokykla pradėjo nuo labai jaunų trenerių, iš pradžių kvietė ir savo draugus, išlaikiusius specialius trenerių kursus ir įgijusius reikiamą kvalifikaciją. Dabar pas SKM dirba tik kvalifikuoti specialistai, o kolektyvas yra mišrus. Nors pagrindą sudaro jauni, 20-30 metų treneriai, tačiau turima ir vyresnių.
Kiekvieną mėnesį treneriams yra rengiami kursai, kuriuos veda žinomi krepšinio specialistai. Nuo Kęstučio Kemzūros iki Arvydo Gronskio. Buvo atvykę ir specialistai iš JAV. SKM tikslas - parengti ne tik vaikus, bet ir trenerius, kad jie neužsisėdėtų vaikų krepšinyje, o eitų į vyrų sportą ir taptų aukšto lygio treneriais.
Vasaros stovyklos
SKM auklėtinių skaičius per septynerius metus nuo 20 išaugo iki 3 tūkst. Mokykla savo patalpų neturi, sales nuomojasi 25-iose Vilniaus mokyklose, dirba ir keturiose dešimtyse darželių. SKM plečiasi į Kauną, Panevėžį, Šiaulius. Jauni mokyklos vadovai aplink SKM buria bendruomenę. Vaikai kartu su šeimomis kviečiami į žygius gamtoje, įvairius renginius, kuriuose veiklos randa ir tėvai.
Kiekvieną vasarą treneriai jaunuosius krepšininkus pakviečia į krepšinio stovyklas, kurios vyksta Vilniuje, Anykščiuose, Nidoje, Karklėje ir Ignalinoje. Į Karklę pas SKM auklėtinius buvo atvykęs ir „Toronto Raptors“ bei Lietuvos rinktinės puolėjas Jonas Valančiūnas.
SKM direktorius pasakoja, kad daugelis įsivaizduoja, kad stovyklose vaikai tik sportuoja ir ilsisi. Tačiau čia viskas yra atvirkščiai. Treneriai yra jauni, todėl mažųjų stovyklų pagrindas yra pramogos. Vaikai ne tik treniruojasi, bet ir dalyvauja vandens kare, pagalvių mūšyje, kone kiekvieną dieną organizuojame išvykas tai į Trakus, tai vedame į Vilniaus „Žalgirio“ rungtynes. Žinoma, su vyresniaisiais esame griežtesni. Vaikai nuo 10 metų turi laikytis sportinio režimo, drausmės.
Treniruotės pagal Alleno Iversono metodiką
SKM treneris Arvydas Menkevičius rengė treniruotę pagal legendinio NBA krepšininko Alleno Iversono metodiką. Dvigubo krypties keitimo su kamuoliu metodika pagrįsta treniruotė buvo skirta 1998-1999 metais gimusiems SKM auklėtiniams.
A.Iversono judesiai išskirtiniai, todėl juos išmokti praverstų kiekvienam krepšininkui. Neįtikėtina technika, talentu ir greičiu pasižymėjęs A.Iversonas per 1996-2006 metus, kai vilkėjo „Philadelphia 76ers“ marškinėlius, pateko į NBA istoriją. 183 centimetrų ūgio ir 75 kilogramų svorio atakuojantysis gynėjas pasaulyje išgarsėjo kamuolio varymu. Vienas ryškiausių jo žaidimo elementų - „čiurnų laužymas“, kai staigiai keisdamas judėjimo kryptis krepšininkas priverčia suklupti varžovą.
Krepšinio aikščių atnaujinimas ir prieinamumas
Lietuvos krepšinio federacija (LKF) kartu su partneriais aktyviai prisideda prie krepšinio aikščių atnaujinimo ir įrengimo visoje Lietuvoje. Šiemet buvo sutvarkytos bene dvi dešimtys aikštelių prie ugdymo įstaigų ir viešosiose erdvėse. LKF yra pasiryžusi prisidėti prie aikščių įrengimo bei renovacijos drauge su vietos savivaldomis ir privačiais rėmėjais, siekiant, kad galimybė žaisti krepšinį saugiose ir šiuolaikiškai įrengtose aikštėse būtų prieinama kuo daugiau Lietuvos gyventojų.
Krepšinio atributikos kolekcionavimas: istorijos išsaugojimas
Sporto kolekcionierius ir treneris Gytis Kavaliauskas jau antrąjį dešimtmetį kruopščiai renka unikalią krepšinio atributiką, o jo kolekcija laikoma viena įspūdingiausių visoje Lietuvoje. Tarp eksponatų - istoriniai Lietuvos rinktinės ir NBA žaidėjų marškinėliai, kamuoliai, trofėjai ir net autentiški suvenyrai, liudijantys didžiausias Lietuvos krepšinio pergales.
G. Kavaliauskas krepšinio žinias ir istoriją perduoda dirbdamas treneriu savo gimtajame mieste. Jis teigia, kad kolekcionavimas jam padeda išsaugoti Lietuvos krepšinio istoriją ir suteikti žmonėms tą lietuviško krepšinio nostalgijos jausmą.
Kolekcijos pradžia
Kolekcionuoti G. Kavaliauską paskatino tėtis. Pirmųjų marškinėlių jo amžiną atilsį tėtis paprašė Mindaugo Lukauskio, kuris mielai sutiko juos atsiųsti į Ameriką. 2013 m. Niujorke su tėčiu įkūrė krepšinio klubą „Geležinis vilkas“, o pirmųjų žaidėjų, kurie turėjo LKL ir NCAA patirties, taip pat paprašė padovanoti jiems savo marškinėlius. Taip viskas ir prasidėjo.
Kolekcijos turinys
Šiandien G. Kavaliausko sporto kolekciją sudaro paprastos krepšininkų kortelės, pasirašytos kortelės, kortelės su originalių marškinėlių gabaliukais. Jis turi Kobe Bryanto kortelę su jo vilkėtų marškinėlių gabaliuku, taip pat Michaelo Jordano, Kevino Duranto, LeBrono Jameso ir kitų NBA legendų marškinėlių gabaliukus. Jo kolekciją sudaro apie 430 žaidybinių marškinėlių kolekcija. Taip pat jis turi LKL žaidėjų licencijų, senesnių laikų rungtynių programėlių, autografais papuoštų krepšinio kamuolių, NBA žaidėjų pasirašytų nuotraukų, kepurių, kitos fanų atributikos, suvenyrų, nes gyvendamas Niujorke dažnai lankydavosi NBA rungtynėse. G. Kavaliauskas neseniai sulaukė kolekcijos papildymo - 2010 m. „Šiaulių“ komanda LKL laimėjo 3-ąją vietą ir krepšininkams ta proga buvo padaryti bronziniai žiedai, vieną kurių jis gavo iš artimo draugo Igno Ramašausko.
Pagrindinė kolekcionavimo idėja - žaidybiniai marškinėliai ir virtualaus muziejaus kūrimas. G. Kavaliauskas nori, kad žmonės galėtų prisiminti komandas kaip „Statyba“, „Drobė“, NECA, kurių jau nebėra. Viena iš jo motyvacijų - suteikti žmonėms tą lietuviško krepšinio nostalgijos jausmą.
Marškinėliai sudėti spintose arba plastikinėse dėžėse, svarbu, kad nedulkėtų ir gerai išsilaikytų. G. Kavaliauskas turi atskirą tam reikalui sukurtą „Instagram“ paskyrą pavadinimu „Gvjerseys“, kurioje yra padaryti albumai pagal kuriuos galima išrūšiuoti, kokias komandas norite pažiūrėti. Taip pat jis kuria internetinį puslapį, kuriame bus apžiūrėti visą kolekciją.
Emocinė vertė
G. Kavaliauskui didžiausią emocinę vertę teikia daiktai, kurie yra labiausiai susiję su Lietuvos krepšinio istorija. Pavyzdžiui, jis turi 1992 m. Dariaus Dimavičiaus marškinėlius, kuriais jis vilkėdamas su Lietuvos rinktine iškovojo Barselonos žaidynių bronzos medalį. Taip pat jis turi 1996 m. Atlantos olimpinių žaidynių prizininkų Gintaro Einikio, Ryčio Vaišvilos, 2012 m. Londono olimpinių žaidynių Jono Valančiūno žaidybinius marškinėlius. Jam istoriškai labai brangūs „Statybos“ ir „Sakalų“ marškinėliai, nes pats yra vilnietis, dažnai lankydavosi rungtynėse. Su daug žaidėjų jis yra šnekėjęs ir jie jam sakė: „Ką tu darai yra labai nuostabu, nes tu išsaugai istoriją.“ Jie sakydavo, tie marškinėliai einamuoju momentu jiems buvo kaip tiesiog darbo rūbas, bet su metais to rūbo vertė tik auga. Pas jį patys seniausi yra 1965 m. Kauno „Žalgirio“ marškinėliai. Jo manymu, Lietuvos krepšinio istorija taip ir yra išsaugoma.
Gyvendamas Amerikoje, G. Kavaliauskas dažnai lankydavosi NBA rungtynėse. Jis džiaugiasi, kad turėjo galimybę lankytis Niujorko „Madison Square Garden“ arenoje, kur savyje turi begalę istorijų ir ji nebe reikalo vadinama krepšinio Meka. Jis turėjo ten galimybę netgi vieną kartą pamėtyti į krepšį. Per NBA lietuvius jam dažnai pavykdavo gauti „Backstage Pass“ bilietus, su kuriais galima prieiti arčiau aikštės, pakalbėti su žaidėjais. Jam teko laimė kalbėtis su daug NBA žvaigždžių - Russelu Westbrooku, Carmelo Anthony, Kristapu Porzingiu ir daug kitų megažvaigždžių.
Iš NBA žaidėjų marškinėlius yra gauti daug sunkiau. Pati marškinėlių „medžioklė“ vyksta jau sezono pabaigoje, dažniausiai tai būna „alternatyvieji“ marškinėliai, kurių jie jau nebenaudos. Jis turi Lino Kleizos, Jono Valančiūno, Mindaugo Kuzminsko, Dariaus Songailos, Zazos Pachuilos, kuris jam savo marškinėlius atsiuntė kaip Kalėdų dovaną, marškinėlius. Jie buvo pasirašyti Milvokio „Bucks“ žaidėjų. Jis turi ir nemažai nežaidybinės aprangos su autografais, pavyzdžiui, Magico Johnsono, Roberto Parisho, Hakeemo Olajuwono, Ricko Barry.
Kolekcijos vertė
G. Kavaliauskas tiksliai nepasakys, kiek yra išleidęs rinkdamas visus šiuos eksponatus, bet jei per visą gyvenimo istoriją gal keli tūkstančiai eurų ir gautųsi, bet čia maksimum. Iš kitų kolekcionierių jis nusipirkdavau marškinėlius labai geromis kainomis, būdavo, kad juos jam ir padovanodavo. Aišku yra ir kitas vertės matas, toli gražu ne tik pinigai. Pavyzdžiui, pasaulyje egzistuoja tik 2 Virginijaus Praškevičiaus Minesotos „Timberwolves“ marškinėliai, vienus kurių turi G. Kavaliauskas, o kitus - Virgis. Už tuos marškinėlius jis buvo gavęs 7 000 eurų pasiūlymą, bet atsisakė. Paskui turėjo galimybę juos išsikeisti į žaidybinius Tony Parkerio marškinėlius, bet irgi atsisakė. Save ir savo veiklą gerbiantys kolekcionieriai turi elgtis atitinkamai. Jei gavai iš krepšininko dovaną, tai yra jo energetika ir pasitikėjimas, kuris skirtas būtent tau. Tokie marškinėliai jau neturi būti parduodami. Virginijus yra labai artimas jo draugas ir tų marškinėlių tikrai neparduotų - jie visada kabės pas jį ant sienos, nes jie jam verti daugiau nei pinigai.
G. Kavaliauskas su draugais juokauja, kad jo kolekcijos vertė šiandien būtų neblogas įnašas butui nusipirkti. Jo žmona, seneliai, mama tikrai palaiko jo hobį. Aišku, labai palaikė ir a. a. tėtis, nes nuo jo viskas ir prasidėjo. Per kolekcionavimą užsimezga labai daug ryšių. Yra draugų, kurie, aišku, klausia kam jam tų marškinėlių tiek daug reikia. Jis turi savo minčių ir nori atidaryti savo muziejų.
Svajonės
Didžiausia G. Kavaliausko svajonė šioje srityje - tai didžiojo NBA trejeto Jordano, Kobes ir LeBrono parašai. Gauti jų marškinėlius jam būtų pernelyg brangu ir vargu, ar įmanoma, bet parašus - kodėl gi ne? Reikia tikėti, siekti ir gal kažkada tai įvyks. Aišku, turbūt visų Lietuvos sporto kolekcionierių svajonė - 1937 ir 1939 m. Lietuvos rinktinės marškinėliai, kuriais vilkėdami krepšininkai tapo Europos čempionais. Taip pat labai domina Rimo Kurtinaičio, Valdemaro Chomičiaus, Arvydo Sabonio Kauno „Žalgirio“ marškinėliai, su kuriais jie laimėjo Sovietų Sąjungos čempionatą. Tai yra vienetiniai dalykai. Gal kažkada jie pasibels į duris. Dar jis norėtų gauti Šarūno Marčiulionio marškinėlius. Jau turi Augusto Marčiulionio marškinėlius, todėl būtų nuostabu turėti tėvo ir sūnaus duetą.
G. Kavaliauskas mano, kad dar įmanoma gauti tarpukario Lietuvos rinktinės marškinėlius, nes jis tiki, kad jie kažkur yra, gal guli niekam nereikalingi spintoje ar šaltame rūsyje. Tikrai tikiu, kad bent vienas egzempliorius dar tikrai yra. Galbūt patys žmonės nežino, kad jį turi.
Patarimai
G. Kavaliauskas pataria, kad šiais laikais yra labai daug kompanijų, kurios gali atsekti tokius dalykus. Yra aukcionų kompanijos, kurios autentifikuoja dalykus. Kai esi kolekcionierius, jau pradedi atkreipti dėmesį, kad tai yra pirktiniai marškinėliai, kad pagal metus kažkas nesueina. Kuo daugiau kolekcionuoji pats, tuo daugiau dėmesio atkreipi į detales. NBA marškinėliai yra registruojami, autentifikacija tikrai yra. Kiekvieni marškinėliai yra kažkuo išskirtiniai, ar kokia reklama „žemiau“, ar koks siūlas išlindęs. Daug dalykų, pagal kuriuos galima atsekti tuos dalykus.
tags: #aisciai #krepsinio #mokykla #marskineliai