Įvadas
Akademinis irklavimas - viena seniausių sporto šakų Lietuvoje, turinti gilias tradicijas ir pasiekimus. Ši sporto šaka ugdo ne tik fizinę ištvermę ir jėgą, bet ir valią, komandinio darbo įgūdžius, o tai praverčia ne tik sporte, bet ir versle. Straipsnyje apžvelgiama akademinio irklavimo istorija Lietuvoje nuo XIX amžiaus iki šių dienų, aptariami svarbiausi įvykiai, sportininkų pasiekimai ir perspektyvos.
Irklavimo sporto užuomazgos Lietuvoje (XIX a. pabaiga - XX a. pradžia)
Sportinio irklavimo istorija Lietuvoje siekia XIX amžių. 1885 metais Klaipėdoje, kuri tuo metu priklausė Prūsijai, pirmieji entuziastai įsteigė buriavimo ir irklavimo klubą "Neptūnas". Šis klubas tapo pirmuoju irklavimo sporto klubu Lietuvoje. Klubo "Neptūnas" irkluotojai varžėsi Prūsijos čempionatuose.
XX amžiaus pradžioje, 1912 metais, irklavimo sekcija įkurta Vilniuje, o 1912 ar 1913 metais - Šilutėje. 1920 m. įsteigta Vilniaus irklavimos draugija.
Tarpukario Lietuva: irklavimo plėtra ir pirmieji čempionatai (1920-1940 m.)
Klaipėdos kraštui prisijungus prie Lietuvos, susikūrė ir naujas irklavimo klubas "Santara", telkęs neabejingus šiam vandens sportui žmones. 1931 m. prie Lietuvos jachtų klubo (Kaunas; įkurtas 1921) įsteigta irklavimo sekcija. 1932 m. Klaipėdoje įvyko pirmosios Lietuvoje irklavimo tarptautinės varžybos.
1934 m. įsteigta irklavimo sekcija Kaune, o 1936 m. surengtas I Lietuvos irklavimo čempionatas, kuriame 2000 m nuotolyje varžėsi dvivietės su vairininku. Pastatytos irklavimo bazės Vilniuje ir Kaune. Tais pačiais metais pradėjo irkluoti moterys.
Taip pat skaitykite: Irklavimo sporto raida Lietuvoje
Iki 1940 m. visai kūno kultūrai ir sportui (taip pat ir irklavimui) vadovavo Kūno kultūros rūmai, nuo 1940 - 1943 m. irklavimo komiteto pirmininku buvo S. Dautartas, o nuo 1943 m. - S.
Pokario laikotarpis: atgimimas ir nauji iššūkiai (1945-1990 m.)
Po Antrojo pasaulinio karo irklavimas atgimė labai greitai. 1945 m. įkurta Lietuvos irklavimo federacija (LIF), Vilniuje pradėjo veikti Lokomotyvo draugijos irklavimo bazė, 1946 09 surengtos pirmosios po karo irklavimo varžybos - Vilniaus čempionatas, 1948 irklavimas pradėtas kultivuoti Kaune, 1949 - Klaipėdoje. 1949 metais pirmieji Klaipėdos irkluotojai dalyvavo plaukime nuo Vilniaus Nerimi, Nemunu ir Kuršių mariomis iki Klaipėdos.
1949 09 25-28 Vilniuje (Neryje) įvyko Lietuvos vyrų ir moterų bei jaunių čempionatai. Lietuvos irkluotojai 1952 pradėjo dalyvauti SSRS čempionatuose, 1956 - SSRS tautų spartakiadose.1954 įvyko pirmasis Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų irklavimo čempionatas. Žalgirio aštuonvietės irkluotojos studentės tapo pirmosiomis irklavimo SSRS sporto meistrėmis.
Nuo 1962 vyksta Gintarinių irklų regata (nuo 1963 tarptautinė), nuo 1968 - Danės regata. Nuo 8 dešimtmečio Žalgirio, Dinamo ir kitos draugijos itin rūpinosi jaunųjų irkluotojų rengimu. Įsteigta specialių ir internatinių mokyklų - Trakuose 1973, Birštone 1977, daugėjo trenerių.
Nepaisant sudėtingų sąlygų, Lietuvos irkluotojai sugebėjo pasiekti aukštų rezultatų tarptautinėse varžybose.
Taip pat skaitykite: Jėga, ištvermė ir koordinacija irklavime
Lietuvos irkluotojų pasiekimai tarptautinėje arenoje
Lietuvos irkluotojai garsėjo savo pasiekimais ne tik sąjunginėse, bet ir tarptautinėse varžybose. Olimpinėse žaidynėse A. Bagdonavičius ir Z. Jukna (1960 m., Roma) iškovojo sidabro medalius, o A. Bagdonavičius, V. Briedis, J. Jagelavičius, Z. Jukna (1968 m., Meksikas) - bronzos medalius. Vėliau V. Butkus ir K. Koženkova (1976 m., Monrealis) pelnė sidabro, o G. Ramoškienė ir L. Kaminskaitė (1976 m., Monrealis) - bronzos medalius. 1980 m. Maskvoje J. Narmontas ir J. Pinskus iškovojo bronzą.
Pasaulio čempionatuose Lietuvos irkluotojai taip pat ne kartą lipo ant prizininkų pakylos. 1962 m. vyrų aštuonvietė pelnė sidabro medalius, o 1981 m. Z. Gudauskas, J. Narmontas, S. Norušaitis, J. Pinskus ir V. Nižegorodovas tapo pasaulio čempionais.
Europos čempionatuose A. Bagdonavičius ir Z. Jukna (1961 m.) laimėjo pirmą vietą, o Vilniaus Žalgirio moterų aštuonvietė kelis kartus tapo čempionėmis ir vicečempionėmis.
Akademinis irklavimas nepriklausomoje Lietuvoje (nuo 1990 m.)
1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir 1991 Lietuvos irklavimo federaciją priėmus į Tarptautinę irklavimo federaciją (FISA), irkluotojams atsirado daugiau galimybių dalyvauti Europos, pasaulio čempionatuose, tarptautinėse regatose ir kitose varžybose.
Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu irkluotojai toliau garsino šalies vardą tarptautinėse varžybose. Kristina Poplavskaja ir B. Šakickienė (2000 m., Sidnėjus) iškovojo bronzos, o M. Griškonis ir S. Ritter (2016 m., Rio de Žaneiras) - sidabro medalius olimpinėse žaidynėse. Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė (2016 m., Rio de Žaneiras) pelnė bronzą.
Taip pat skaitykite: Irklavimo pasiekimai Trakuose
2002 m. Galvės ežere (Trakai) surengtas pasaulio jaunių irklavimo čempionatas.
Danės regata: tradicija tęsiasi
Rytoj prasideda dvi dienas truksianti 36-oji tarptautinė Danės irklavimo regata. Atsiradusi 1968 metų rudenį pavienių irklavimo entuziastų iniciatyva, ji Lietuvos ir kitų šalių irkluotojams suteikia progą paskutinį kartą prieš baigiant irklavimo sezoną tarpusavyje išbandyti jėgas. Per keletą dešimtmečių Danės regata tapo svarbiu tarptautiniu sporto renginiu, įtrauktu į FISA (tarptautinės irklavimo federacijos) oficialių varžybų kalendorių. Šiemetinėje regatoje laukiama irkluotojų iš Rusijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir tolimesnių šalių.
Šventinis, pakilus Danės regatos pobūdis, pasak Liudo Mileškos, leidžia sudominti vaikus ir palaikyti šios sporto šakos prestižą mieste. Šiuo metu Klaipėdoje treniruojasi apie 250 irkluotojų, juos ruošia aštuoni treneriai. Tarp irkluotojų yra keliolika aukštos klasės sportininkų, apie pusantro šimto jaunių amžiaus moksleivių ir studentų, trisdešimt veteranų.
Irklavimo muziejus Trakuose: istorijos įamžinimas
Trakuose įkurtas irklavimo muziejus, kuriame atsispindi pasaulio ir Lietuvos irklavimo istorija. Muziejuje galima pamatyti senovines valtis, irklus, nuotraukas, medalius ir kitus eksponatus, susijusius su šia sporto šaka. Muziejaus įkūrėja Rima Karalienė tvirtai žinojo, kad nuo pirmos klasės irkluos, tad meilės šiai sporto šakai trumpalaikiu susižavėjimu nepavadinsi. Kolekcijoje - per 300 eksponatų iš viso pasaulio. Tai knygos, laikraščiai, žurnalai, prizai, medaliai, senoviniai treniruokliai, valčių elementai, irklai ir kiti daiktai, liudijantys ilgą šio sporto istoriją. Muziejaus pasididžiavimas - dvi XIX amžiaus angliškos sportinės vienvietės valtys.
Dabartinė situacija ir perspektyvos
Šiuo metu Lietuvoje akademinį irklavimą kultivuoja kelios sporto mokyklos ir klubai. Svarbiausi irklavimo centrai yra Vilnius, Kaunas, Trakai ir Klaipėda.
Nepaisant pasiekimų, Lietuvos akademinis irklavimas susiduria su iššūkiais. Trūksta modernios įrangos, finansavimo ir kvalifikuotų trenerių. Tačiau akademinio irklavimo entuziastai tikisi, kad tiek miesto valdžia, tiek jūrinė miesto bendruomenė palaikys seniausias šalyje tradicijas turinčią vandens sporto šaką, kuri yra sportinės Klaipėdos vizitinė kortelė.
Pasak Klaipėdos irklavimo centro (KIC) vadovo Liudo Mileškos, klubas nėra pajėgus pats įsigyti šiuolaikinius reikalavimus atitinkančias valtis ir kitą įrangą, todėl parama klubui yra tiesiog būtina. Kaip pripažįsta KIC vadovas, privačių rėmėjų pagalba klubui yra esminė. Jų parama leidžia įsigyti patį būtiniausią klubui inventorių.
Lietuvos irklavimo federacija ir treneriai deda daug pastangų, kad populiarintų šią sporto šaką tarp jaunimo ir užtikrintų aukštą sportininkų meistriškumą.
Irklavimo nauda ir įtaka verslui
Tarp buvusių irkluotojų yra nemažai ir verslo žmonių. Juk irklavimas ugdo valios savybes, siekiant tikslo pratina prie komandinio darbo, o tai tikrai ne paskutinės savybės, būtinos sėkmingai plėtoti verslą. Treneris įsitikinęs, kad šis sportas kaip retas kuris kitas ugdo jaunuolių asmenybes, išaugina tas būdo savybes, kurios visada pravarčios gyvenime.
tags: #akademinis #irklavimas #istorija