Įvadas
Lietuvos irklavimo sportas turi turtingą istoriją ir didžiuojasi įspūdingais pasiekimais. Ši sporto šaka Lietuvoje gyvuoja jau daugiau nei pusę amžiaus, o jos tradicijos ypač stiprios Trakuose, kurie dažnai vadinami Lietuvos irklavimo sostine. Straipsnyje apžvelgiama Lietuvos irklavimo istorija, svarbiausi įvykiai, žymiausi sportininkai ir dabartinė situacija.
Irklavimo ištakos Lietuvoje
Pirmasis irklavimo sporto klubas Lietuvoje - „Neptūnas” - buvo įkurtas 1885 m. Klaipėdoje, kuri tuo metu priklausė Prūsijai. Klubas rugtyniavo Prūsijos čempionatuose, į Lietuvos sporto lygą neįstojo, nors Klaipėdos kraštas jau buvo prijungtas prie Lietuvos. 1908 m. įkurta irklavimo sekcija Vilniuje. 1934 m. įsteigta irklavimo sekcija Kaune, o 1936 m. surengtas I Lietuvos irklavimo čempionatas, kuriame 2000 m nuotolyje varžėsi dvivietės su vairininku. Tais pačiais metais pradėjo irkluoti moterys. Iki 1940 m. visai kūno kultūrai ir sportui (taip pat ir irklavimui) vadovavo Kūno kultūros rūmai, nuo 1940 - 1943 m. irklavimo komiteto pirmininku buvo S. Dautartas, o nuo 1943 m. - S.
Irklavimo ištakos Trakuose
Irklavimo tradicijos Trakuose siekia 1930 m., kai buvo įkurtas jachtklubas. Pokariu čia atsirado „Žalgirio“ ir „Dinamo“ irklavimo bazės, kurios vėliau tapo Lietuvos olimpinio centro Trakų baze. Šios bazės suvaidino svarbų vaidmenį ugdant talentingus irkluotojus, garsinusius Lietuvą tarptautiniu mastu. Trakai pasaulyje minimi kaip viena iš geriausių irklavimo bazių, turinti kitoms valstybėms niekuo nenusileidžiančią akvatoriją.
Irklavimo plėtra ir sportininkų ugdymas
Lietuvos irklavimo sportas apima įvairias amžiaus grupes ir lytis. Irkluotojais gali tapti tiek mažo, tiek didelio ūgio mergaitės ar berniukai, realizuodami save tam tikroje valčių klasėje. Svarbu, kad visi norintys turėtų galimybę išbandyti šią sporto šaką.
Jaunųjų irkluotojų ugdymas vyksta ne tik Trakuose, bet ir kituose miestuose, pavyzdžiui, Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Kupiškyje ir Telšiuose. Vienas iš ryškiausių pavyzdžių - Vidas Kupčinskas, kuris atstovavo Lietuvai 1996 m. Atlantos olimpinėse žaidynėse. Jo atkaklumas ir disciplina įkvėpė daugelį jaunų sportininkų.
Taip pat skaitykite: Irklavimo sporto raida Lietuvoje
Kitas žymus irkluotojas - Jonas Pinskus, Maskvos olimpinių žaidynių bronzos prizininkas. Treneris J. Pinskus, turėdamas prastas irklavimo sąlygas Šiauliuose, sugebėjo išugdyti net tris olimpiečius.
Taip pat verta paminėti Sandrą Brazauskaitę, dalyvavusią Seulo olimpiadoje, ir Violetą Bernotaitę, gynusią Lietuvos garbę Barselonoje.
Lietuvos irklavimo istorijoje įrašytas ir Algirdas Šocikas, kuris 10 kartų tapo SSRS čempionu ir Europos čempionatų prizininku. Jo pasiekimai įkvėpė daugelį jaunų irkluotojų siekti aukštumų.
Svarbūs įvykiai ir varžybos Lietuvoje
Trakuose pradėta vykdyti Lietuvos sporto klubų taurės regata. Birštone pradėta vykdyti A. Jau šį savaitgalį, liepos 9-10 dienomis, Trakuose vyks Europos jaunių (iki 18 metų) irklavimo čempionatas, kuriame varžysis ir puikią fizinę formą demonstruos per 600 sportininkų iš 32 Europos šalių. Lietuvai šiame čempionate atstovaus 35 sportininkai, kurie irkluos 11 valčių. Skirtingai nei pasaulio jaunių akademinio irklavimo čempionatai, šis Galvės ežere vyksiantis renginys - nemokamas, tad laukiami visi, norintys stebėti jaunųjų irkluotojų pasirodymus iš arti ir palaikyti mūsų šalies sportininkus.
Pagal dydį mūsų šalies delegacija - 5-oje vietoje. Gausiausią delegaciją į Trakus atsiuntė Vokietija, jos komandoje - net 49 sportininkai. Iš Ukrainos atvyko 45 jaunieji irkluotojai, iš Rumunijos - 40. „Esame išugdę daug itin pajėgių jaunosios kartos irkluotojų. O kadangi čempionatas vyksta namuose, turime puikią progą ir parodyti mūsų augančius talentus, ir sykiu išleisti į varžybas gausesnę lietuvių delegaciją, mat atkrinta su kelionėmis į kitas šalis susiję rūpesčiai“, - sakė Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas Dainius Pavilionis.
Taip pat skaitykite: Jėga, ištvermė ir koordinacija irklavime
Jis pastebėjo, jog galimybė sukviesti irkluotojus iš visos Europos į Trakus - Lietuvos irklavimo šventovę - yra puiki proga ne tik garsinti Lietuvą, bet ir populiarinti akademinio irklavimo sportą mūsų šalyje.
Pasak Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus Edžio Urbanavičiaus, kiekvienos aukšto lygio tarptautinės varžybos, vykstančios mūsų šalyje, Lietuvai yra didelis įvertinimas: „Labai džiaugiuosi, kad ne tik išsaugojome puikią irklavimo bazę Trakuose, bet ir sugebame ją efektyviai išnaudoti. Trakuose tarptautiniai čempionatai organizuojami praktiškai kasmet. Savaitgalį į Trakus susirinks ne tik čempionato dalyviai, sirgaliai - atvyksta ir palaikymo komandos ar artimieji. Tad miestas ruošiasi ne tik renginiui, bet ir rūpinasi tinkamai priimti didesnius nei įprasta žmonių srautus. Pasak Trakų merės Editos Rudelienės, nors surengti tokio masto čempionatą Trakų mieste yra nemenkas iššūkis, dedamos visos pastangos, kad čia praleistas laikas būtų malonus tiek sportininkams, tiek miesto svečiams.
„Labai džiaugiamės, kad jau ne pirmą kartą tenka garbė priimti tokią gausią delegaciją savo mieste. Pasiruošimas vyksta intensyviai, bendraujame su organizatoriais dėl automobilių parkavimo, sportininkų įrangos laikymo ir apgyvendinimo. Čempionatas žada būti išties įspūdingas“, - sakė E. Gegužę Lietuvoje viešėjęs Tarptautinės irklavimo federacijos FISA prezidentas Jean-Christophe Rolland ir techninė delegatė Svetla Otzetova Trakų bazės pasirengimą ir techninę infrastruktūrą įvertino itin palankiai - kaip tinkančius organizuoti aukšto lygio sportinėms varžyboms.
Šia proga Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas neslepia ambicingų ateities užmojų ir teigia, kad Trakuose vyksiantis Europos jaunių irklavimo čempionatas yra žingsnis į priekį, siekiant kitais metais čia surengti pasaulinį jaunių (iki 18 metų) irklavimo čempionatą, 2019 metais - pasaulio jaunimo (iki 23 metų), o 2021 metais - ir suaugusiųjų pasaulio irklavimo čempionatą.
„Irklavimo sportas pamažu plinta po visą Lietuvą - turime bazes, veikiančias Kupiškyje, Telšiuose, planuojame jas atidaryti Šilutėje, todėl natūralu, kad yra noras tobulėti ir rengti pasaulinio lygio čempionatus, turėti aukščiausius standartus atitinkančią infrastruktūrą“, - sakė D. Pavilionis.
Taip pat skaitykite: Irklavimo tradicijos Lietuvoje
Jam pritarė ir kelionių organizatoriaus „Baltic Tours“ vadovas Sigitas Fabijonavičius, kurio vadovaujama įmonė yra ilgametė irklavimo sporto rėmėja: „Galvės ežere esanti irklavimo trasa laikoma viena vaizdingiausių pasaulyje, o turizmo paslaugų vadybos kokybė Lietuvoje vertinama itin gerai. Džiugu, kad turizmo sektorius Lietuvoje klesti ir turime ką pasiūlyti svečiams iš užsienio. Anksčiau ir pats profesionaliai akademiniu irklavimu užsiėmęs S. Fabijonavičius neabejoja, kad auganti perspektyvių Lietuvos irkluotojų karta turi visus reikiamus duomenis būti Europos irklavimo elito tarpe, o šis čempionatas yra proga tai įrodyti.
Liepos 9-10 dienomis vyksiančiame Europos jaunių čempionate vienvietes irkluos Eglė Bezzubovaitė ir Armandas Kelmelis, dvivietes - Renata Jarockaitė su Rusne Džiugyte ir Matas Jakubauskas su Arnu Kazlausku, porines dvivietes - Aistė Andriulevičiūtė su Milda Kisnieriūte ir Justinas Balašaitis su Mantu Juškevičiumi, keturvietes - Gedvilė Česnavičiūtė, Kamilė Kralikaitė, Vytautė Urbonaitė, Gabija Vogulytė bei Paulius Antanavičius, Domantas Stankūnas, Dovydas Stankūnas ir Titas Mašanauskas, porines keturvietes - Ieva Medelinskaitė, Agnė Ginevičiūtė, Viktorija Vareikaitė, Raminta Morkūnaitė bei Gytis Olekas, Paulius Černevičius, Matas Daugėla ir Aimontas Kaminskas, o vaikinų aštuonvietę su vairininku - Augustinas Jankevičius, Valdas Venckus, Vilius Valaitis, Žilvinas Vasiliauskas, Dignas Stulpinas, Aras Mikelionis, Osvaldas Beniušis, Rokas Bendžius ir Povilas Rubinas.
Liepos 9-ąją, šeštadienį, atrankos varžybos prasidės 9 val. 30 min. Liepos 10-ąją pusfinaliai prasidės 9 val., o A finalų pradžia - 13 val.
Nuo 1962 vyksta Gintarinių irklų regata (nuo 1963 tarptautinė), nuo 1968 - Danės regata.
1995 Birštone pradėtos rengti A. Kikilo taurės, Trakuose - Lietuvos sporto klubų taurės regata. 1999 įvyko oficialus uždarų patalpų žiemos čempionatas Concept II treniruokliais, 2001 - pirmasis Lietuvos irklavimo federacijos žiemos turnyras.
Kas yra akademinis irklavimas?
Irklãvimas, akadèminis irklãvimas, irklavimo sporto šaka - lenktynės sportinėmis irklinėmis (akademinėmis) valtimis. Irkluojama sverto principu veikiančiais pritvirtintais vienmenčiais irklais, sėdint ant judamų sėdynių nugara judėjimo kryptimi. Valtys (pavienės ir porinės) būna 8 klasių. Pavienių valčių, kurias kiekvienas sportininkas irkluoja 1 irklu, yra 5 klasės: dvivietė su vairininku (2+; tik vyrų; minimalus svoris 32 kg) ir be jo (2−; 27 kg), keturvietė su vairininku (4+; tik vyrų; 51 kg) ir be jo (4−; 50 kg), aštuonvietė su vairininku (8+; 96 kg); porinių valčių, kurias kiekvienas sportininkas irkluoja 2 irklais,-3 klasės: vienvietė (1×; 14 kg), dvivietė (2×; 27 kg), keturvietė (4×; 52 kg).
Skiriamos amžiaus grupės: jauniai, jaunimas (iki 23 metų), suaugusieji ir meistrai (A - minimalus daugiau kaip 27 m., B - metų vidurkis ≥36, C - ≥43, D - ≥50, E - ≥55, F - ≥60, G - ≥65, H - ≥70, I - daugiau kaip 70). Pagal svorį išskiriami lengvojo svorio irkluotojai: vyrų įgulos svorio vidurkis neturi būti daugiau kaip 70 kg, kiekvieno įgulos nario (ir vienvietinininko) - daugiau kaip 72,5 kg, moterų įgulos - daugiau kaip 57 kg, narės (ir vienvietininkės) - daugiau kaip 59 kg. Vairininko - vyrų ir vaikinų (jaunių) įgulų - minimalus svoris 55 kg, moterų, merginų (jaunių) ir mišrių įgulų - 50 kg; mažiau sveriantis gali turėti iki 10 kg papildomą sunkmeną.
Yra olimpinės rungtys: vyrų - 1×, 2×, 2−, 4×, 4−, 8+; moterų - 1×, 2×, 2−, 4×, 8; lengvasvorių vyrų - 2×, 4−; lengvasvorių moterų - 2×, ir neolimpinės rungtys: vyrų - 2+; moterų - 4−; lengvasvorių vyrų - 1×, 2−, 4×, 8+; lengvasvorių moterų - 1×, 4×.
Irklavimo raida pasaulyje ir Lietuvoje
Irklavimas atsirado Didžiojoje Britanijoje. 1715 čia surengtos pirmosios lenktynės, nuo 1829 organizuojamos tradicinės regatos. 19 amžiaus viduryje irklavimas jau buvo kultivuojamas daugelyje Europos šalių, Šiaurės Amerikoje, Australijoje. 1892 įkurta Tarptautinė irklavimo federacija (pranc. Fédération Internationale des Sociétés d’Avirons, FISA), vienijanti 130 šalių (2008). Pirmasis Europos irklavimo čempionatas surengtas 1893 (vėliau čempionatai tapo atviri ir rengti iki 1973; nuo 2007 rengiami uždari suaugusiųjų čempionatai). Į olimpinių žaidynių programą vyrų irklavimas įtrauktas 1900, moterų - 1976; nuo 2008 irklavimas yra ir parolimpinių žaidynių programoje. Nuo 1962 rengiami pasaulio vyrų irklavimo čempionatai, nuo 1974 - moterų, nuo 1974 čempionatai rengiami kasmet; pasaulio čempionatai yra jaunių, jaunimo (iki 23 metų) ir suaugusiųjų. Be to, dar rengiami trys Pasaulio taurės etapai.
Lietuvoje 1885 įkurtas pirmasis irklavimo sporto klubas Klaipėdoje (ji priklausė Prūsijai) - Neptūnas (kelis dešimtmečius sėkmingai varžėsi Prūsijos čempionatuose ir kitose regatose). 1908 įkurta irklavimo sekcija Vilniuje (1913 turėjo 72 narius, 10 valčių), 1912 surengta irkluotojų išvyka iš Vilniaus į Kauną, vyko regatos Verkiai-Vilniaus centras. 1912 Kauno Sakalo sporto organizacijoje įkurta irklavimo sekcija, 1913 Nemune atidaryta valčių prieplauka (atidaryme dalyvavęs Raudondvario grafas B. Tiškevičius padovanojo kelias valtis), buvo 10 valčių. 1912 ar 1913 irklavimo klubas įkurtas Šilutėje. 1920 įsteigtai Vilniaus irklavimo draugijai priklausė ir irklavimo klubų. 1923 Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos Neptūnas į Lietuvos sporto lygą neįstojo ir toliau dalyvavo Prūsijos čempionatuose, 1926 ir 1929 Klaipėdoje organizavo regatas su jos irkluotojais (Kauno irkluotojai nebuvo kviečiami), 1929 dalyvavo Rygos regatoje, 1932 - reikšmingose regatose Vokietijoje, bet kaip atskira komanda, ne kaip Lietuvos atstovai, o 1934 visiškai pasitraukė iš Lietuvos (ir Klaipėdos krašto) sporto.
1931 Kaune prie Lietuvos jachtklubo (įkurtas 1921) įsteigta irklavimo sekcija, Kauno irkluotojai dalyvavo Rusnės, 1932 - Klaipėdos regatoje. 1936 Kaune surengtas pirmasis Lietuvos čempionatas: valtimis su vairininku vyrai varžėsi 2000 m nuotolyje (laimėtojai ir jų rezultatai nurodyti skliaustuose) lengvomis dvivietėmis (Petraitis, Staškevičius, vairininkas S. Maziliauskas, 8.12,7), sunkiomis dvivietėmis (S. Vasauskas, S. Dautartas, vairininkas J. Jasinskas, 7.48,1), lengvomis keturvietėmis (Miškys, Bertė, Griningas, Peteraitis, vairininkas Arbušauskas, 6.28,3), sunkiomis keturvietėmis (įgula nenustatyta, 6.34,0). 1937 pradėjo irkluoti ir moterys, jos dalyvavo 1938 Lietuvos čempionate. Irklavimas buvo įtrauktas į pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados programą, varžytasi 2000 m nuotolyje valtimis su vairininku (laimėtojai ir jų rezultatai nurodyti skliaustuose) - sunkiomis dvivietėmis (Bulkė, Jurkštas, vairininkas M. Kapleraitis, 11.27,9), turistinėmis dvivietėmis (Petraitis, Lincevičius, vairininkas M. Kapleraitis, 11.56,1), lenktyninėmis keturvietėmis (V. Kmitas, J. Obelienis, S. Vasauskas, J. Gedminas, vairininkas M. Bursevičius, 9.50,8), lengvomis keturvietėmis (Miškys, Bertė, Peteraitis, Griningas, vairininkas Ruzgys, 9.10,3), sunkiomis keturvietėmis (Griningas, Peteraitis, Bertė, Miškys, vairininkas Ruzgys, 8.54,0), 1 km nuotolyje lengvomis keturvietėmis (M. Kazlauskaitė, Runkytė, V. Krepsaitė, Kavolytė, vairininkas Malčius, 5.13,2). Vilniuje ir Kaune buvo pastatytos irklavimo bazės.
Irklavimui (ir visai kūno kultūrai ir sportui) iki 1940 12 vadovavo Kūno kultūros rūmai, nuo 1940 09 Irklavimo komiteto pirmininkas S. Dautartas, nuo 1943 - S. Per II pasaulinį karą irklavimo inventorius buvo išgrobstytas, irklavimo bazės sunaikintos. 1945 įkurta Lietuvos irklavimo federacija (LIF), Vilniuje pradėjo veikti Lokomotyvo draugijos irklavimo bazė, 1946 09 surengtos pirmosios po karo irklavimo varžybos - Vilniaus čempionatas, 1948 irklavimas pradėtas kultivuoti Kaune, 1949 - Klaipėdoje. 1949 09 25-28 Vilniuje (Neryje) įvyko Lietuvos vyrų ir moterų bei jaunių čempionatai. Vyrų irklavimo čempionais tapo: vienviečių valčių - J. Ščiupakas, keturviečių klinkerių - V. Puodžius, E. Vaitkevičius, A. Šiekštelė, J. Zaveckas, vairininkas A. Žebriūnas, keturviečių skifų - I. Demontas, P. Zinkevičius, M. Glaudelis, P. Kregždys, vairininkas S. Giedraitis, moterų vienviečių valčių - T. Gavrilova, keturviečių klinkerių - O. Kiušaitė, Z. Šablinskaitė, I. Muraškaitė, K. Šumilovaitė, vairininkas E. Putninas, keturviečių skifų - O. Kiušaitė, Z. Šablinskaitė, I. Muraškaitė, K. Šumilovaitė, vairininkas E. Putninas. Lietuvos irkluotojai 1952 pradėjo dalyvauti SSRS čempionatuose (jauniai laimėjo pirmuosius žetonus), 1956 - SSRS tautų spartakiadose. 1954 įvyko pirmasis Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų irklavimo čempionatas: dalyvavo 7 aukštosios mokyklos, laimėjo Lietuvos kūno kultūros instituto komanda, vienvietėmis valtimis - jos nariai V. Palileikaitė ir V. Kučinskas. Šios tradicinėmis tapusios varžybos turėjo lemiamą įtaką irklavimo plėtotei Lietuvoje (studentai pradėjo labai sėkmingai varžytis Lietuvos, SSRS, Europos, pasaulio čempionatuose, olimpinėse žaidynėse). Žalgirio aštuonvietės irkluotojos studentės: A. Čepaitė-Rainienė, D. Balčūnaitė-Vaisberg, I. Bačiulytė-Vaitkevičienė, V. Talaikytė-Šukevičienė, T. Pervenis, V. Aguotytė, G. Herbstaitė-Paulekevičienė, G. Talaikytė-Liutkevičienė, vairininkė N. Kalvelytė (treneris E. Vaitkevičius), tapo pirmosiomis irklavimo SSRS sporto meistrėmis, SSRS čempionate A. Bagdonavičius (Vilniaus universitetas) ir Z. Jukna (Vilniaus pedagoginis universitetas; vairininkas J.
Nuo 8 dešimtmečio Žalgirio, Dinamo ir kitos draugijos itin rūpinosi jaunųjų irkluotojų rengimu. Įsteigta specialių ir internatinių mokyklų - Trakuose 1973, Birštone 1977, daugėjo trenerių. 1973 pradėtos Lietuvos jaunimo žaidynės, nuo 1975 - moksleivių čempionatai, nuo 1988 - jaunių žaidynės. Lietuvos irkluotojai nuo 1960 sėkmingai dalyvavo olimpinėse žaidynėse, nuo 1961 - Europos, nuo 1962 - pasaulio čempionatuose (iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990, SSRS įgulose). XVII olimpinėse žaidynėse (1960 Roma) A. Bagdonavičius ir Z. Jukna (2+, treneris R. Vaitkevičius), XXI olimpinėse žaidynėse (1976 Monrealis, Montreal) V. Butkus (4×; treneris A. Arelis), K. Koženkova (8+, treneris E. Vaitkevičius) tapo vicečempionais, XIX olimpinėse žaidynėse (1968 Meksikas, Mexico) A. Bagdonavičius, V. Briedis, J. Jagelavičius, Z. Jukna (8+, treneris R. Vaitkevičius), XXI olimpinėse žaidynėse (1976 Monrealis) G. Šidagytė-Ramoškienė ir E. Kaminskaitė (2−, treneriai E. Vaitkevičius ir J. Aleksandravičienė), XXII olimpinėse žaidynėse (1980 Maskva) J. Narmontas ir I. Pinskus (8+, treneriai R. Rudžionis, G. 1962 vyrų aštuonvietė, kurios didžiąją daugumą sudarė Vilniaus Žalgirio irkluotojai (A. Bagdovaničius, V. Briedis, J. Jagelavičius, Z. Jukna, P. Karia, R. Vaitkevičius, tr. R. Vaitkevičius), pasaulio čempionate Liucernoje (Šveicarija) pelnė sidabro medalius, tradicinėje Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės sukakties iškilmių regatoje Filadelfijoje įveikė Jungtinių Amerikos Valstijų aštuonvietę, 1963 tapo Europos vicečempione. 1964 Lietuvos aštuonvietė (A. Bagdonanvičius, V. Briedis, J. Jagelavičius, Z. Jukna, P. Karia, R. Vaitkevičius, treneris R. Vaitkevičius) laimėjo Henlio (Henley) regatos Grand Challenge Cup taurę. 1969 G. Šidagytė-Ramoškienė (treneris J.
Irklavimas atkūrus nepriklausomybę
1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir 1991 Lietuvos irklavimo federaciją priėmus į Tarptautinę irklavimo federaciją (FISA), irkluotojams atsirado daugiau galimybių dalyvauti Europos, pasaulio čempionatuose, tarptautinėse regatose ir ktitose varžybose (nebereikėjo užimti aukščiausių vietų SSRS varžybose). XXV olimpinėse žaidynėse (1992 Barselona) dalyvavo 8 irkluotojai (E. Petkus, J. Bagdonas, vairininkas V. Mačiulskis, 2+; treneris K. Bartkus, užėmė 9 vietą), XXVI olimpinėse žaidynėse (1996 Atlanta) - 3 irkluotojai. 1997 E. Petkus ir J. Bagdonas (2−; treneris K. Bartkus) laimėjo Pasaulio taurę, B. Šakickienė ir K. Paplavskaja (2×; treneris A.
Lietuvos irklavimo federacijos prezidentai
Lietuvos irklavimo federacijos prezidentai: J. Obelienius (1946-1951), J. Pavilionis (1951-1957), A. Slanksnys (1957-1977), S. Rudžionis (1977-1985), B. Zaikauskas (1985-1989), E. Savickas (1989-1997), A.
tags: #akademinis #irklavimas #trakai