Žiemos olimpinės žaidynės - tai ne tik sporto šventė, bet ir galimybė šaliai parodyti savo kultūrą, pasiekimus ir vienybės dvasią. Šiame straipsnyje apžvelgsime akrobatinio slidinėjimo istoriją, taisykles ir Lietuvos perspektyvas.
Įvadas
Akrobatinis slidinėjimas - ekstremali žiemos sporto šaka, išsiskirianti įspūdingais triukais ir dideliu adrenalino kiekiu. Ši sporto šaka nuolat tobulėja, įtraukdama vis daugiau naujovių ir pritraukdama vis didesnį žiūrovų susidomėjimą.
Akrobatinio slidinėjimo istorija
Akrobatinis slidinėjimas išsivystė septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Tačiau tuo metu šis slidinėjimo stilius atrodė pernelyg pavojingas, per mažai reglamentuotas taisyklėmis, sportininkai nuolat patirdavo traumas. Tik 1979 m. Tarptautinė slidinėjimo federacija pripažino akrobatinį slidinėjimą oficialia sporto šaka, sukūrė ir susistemino taisykles. O jau 1980 m. buvo surengtos pirmosios Pasaulio taurės varžybos.
Akrobatinis slidinėjimas pirmąkart olimpinėje programoje pasirodė kaip parodomoji sporto šaka 1988 m. Kalgaryje. Tąkart tiek vyrai, tiek moterys varžėsi gūbrinio, akrobatinių šuolių ir baleto rungtyse. Po ketverių metų Albervilyje oficialia olimpine rungtimi tapo gūbrinis, o 1994 m. Lilehameryje - akrobatiniai šuoliai. Kalnų slidžių krosas debiutavo 2010 m. Vankuverio žiemos olimpinėse žaidynėse, akrobatinis nusileidimas ir puslankis į olimpinę programą įtraukti nuo 2014-ųjų Sočio žaidynių, o 2026 m. Milane pirmą kartą vyks vyrų ir moterų gūbrinio dvikovos.
Iš metų į metus žiemos olimpinėse žaidynėse savo vietas vis labiau atranda ekstremalios sporto šakos. Akrobatinis krosas, slidinėjimas nuolydžio stiliumi, slidinėjimas pusvamzdžiu yra laisvo stiliaus rungtys. Krosas į olimpinių žaidynių programą įtrauktas 2010 metais, o kitos dvi minėtos rūšys - 2011 m.
Taip pat skaitykite: Akrobatinio slidinėjimo istorija olimpiadoje
Akrobatinio slidinėjimo taisyklės ir rungtys
Akrobatinis slidinėjimas apima keletą skirtingų rungčių, kurių kiekviena turi savitas taisykles ir reikalavimus:
Gūbrinis: Sportininkai leidžiasi dirbtinai suformuotų gūbrių nusėtu trasos šlaitu, demonstruodami nusileidimo techniką, greitį bei atlikdami akrobatinius elementus ant dviejų trasoje įrengtų tramplinų.
Gūbrinio dvikovos: Dvi kovos, kurios debiutuos 2026 m. Milano ir Kortinos žaidynėse, du atletai varžosi vienas prieš kitą toje pačioje trasoje.
Akrobatiniai šuoliai: Dalyviai įsibėgėję atlieka šuolius nuo maždaug 4 m aukščio tramplinų ir, ore atlikdami seriją triukų, o po jų nusileidžia ant 30 metrų ilgio ir 34-39 laipsnių nuolydžio šlaito. 20 proc. rezultato lemia pakilimas nuo tramplino, 50 proc. - šuolio metu atliekamų triukų sudėtingumas ir technika, 30 proc. - nusileidimas.
Kalnų slidžių krosas: Rungtis vyksta dviem etapais: kvalifikacijoje sportininkai po vieną turi kuo greičiau įveikti šlaite įrengtą trasą su dirbtinai sukurtais elementais - tramplinais, kalneliais ir paraboliniais posūkiais, o atkrintamųjų etape vienu metu trasoje varžosi po keturis sportininkus. Varžybas vainikuoja finalas, kuriame lenktyniauja keturi stipriausieji.
Taip pat skaitykite: Akrobatinio slidinėjimo istorija olimpiadoje
Akrobatinis nusileidimas (Slopestyle): Atletai turi įveikti trasą su įvairiomis kliūtimis - turėklais, vamzdžiais, skirtingo dydžio tramplinais, ir yra vertinami pagal triukų įvairovę, originalumą ir kokybę.
Puslankio varžybos: Dalyviai įvairius triukus atlieka šliuoždami šlaite suformuota pusiau cilindro formos trasa. Pergalę lemia teisėjų skiriami balai. Slidinėjimas pusvamzdžiu - ekstremalaus žiemos sporto rungtis, kurioje sportininkas su slidėmis per tramplinus turi pakilti kuo aukščiau ir atlikti kuo daugiau sudėtingų triukų.
Didžiojo šuolio rungtis: Slidininkai įsibėgėję atlieka šuolį nuo didelės rampos ir, pakilę į orą, atlieką seriją triukų. Juos vertina teisėjai.
Akrobatinis slidinėjimas 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse
2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse vyks 15 akrobatinio slidinėjimo rungčių: akrobatiniai šuoliai (vyrai ir moterys), gūbrinis (vyrai ir moterys), gūbrinio dvikovos (vyrai ir moterys), kalnų slidžių krosas (vyrai ir moterys), puslankis (vyrai ir moterys), akrobatinis nusileidimas (vyrai ir moterys), didysis šuolis (vyrai ir moterys), mišrių komandų akrobatiniai šuoliai.
Lietuvos perspektyvos akrobatiniame slidinėjime
Nors Lietuva nėra tradicinė žiemos sporto šalis, tačiau pastaraisiais metais susidomėjimas akrobatiniu slidinėjimu auga.
Taip pat skaitykite: Akrobatinio slidinėjimo istorija
Kol kas nė vienas lietuvis nedalyvavo olimpinių žaidynių akrobatinio slidinėjimo varžybose. Bet galimybės startuoti Milano ir Kortinos žaidynėse dar neprarado lapkritį Pasaulio taurėje debiutavęs 19-metis Pijus Baniulis. Stimbot Springse (JAV) vykusiame Pasaulio taurės etape lietuvis pasiekė karjeros rekordą, iškovojęs 38-ąją vietą tarp visų 55 Didžiojo šuolio („Big Air“) rungtyje startavusių planetos elitui priklausančių atletų. Į finalą pateko dešimt geriausiųjų.
P.Baniulis pelnė 79 Tarptautinės slidinėjimo ir snieglenčių sporto federacijos (FIS) taškus. Tai taip pat geriausias jo pasiekimas. Pirmasis Lietuvos sportininko šuolis buvo įvertintas 36,50 taško, o antrasis, tapęs įskaitiniu - 48,25 taško. Tiek jis pelnė atlikdamas itin sudėtingą triuką „Triple Cork 1800“ - trigubą salto ir penkis pilnus apsisukimus, sudarančius 1800 laipsnių.
„Per treniruotę varžybų išvakarėse šį triuką pirmą kartą gyvenime atlikau ant sniego. Net nesitikėjau, kad sezono pradžioje tai padarysiu. Deja, varžybų metu nepavyko jo atlikti taip gerai, kaip per treniruotes, tačiau vis tiek labai džiaugiuosi“, - teigė vilties iškovoti kelialapį į 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpines žaidynes dar nepraradęs atletas.
„Tokio lygio varžybose viską lemia detalės. Pijui nepavyko suimti ranka slidės (angl. grab), todėl triukas nebuvo atliktas iki galo. Švarus atlikimas, toks, kaip per treniruotę, būtų garantavęs vietą pirmajame 20-tuke. Lygiai tokį patį triuką, tik sėkmingai, per varžybas atliko ir dukart pasaulio čempionas šveicaras Fabianas Boeshas. Jis gavo 78 balų įvertinimą ir buvo 19-tas. Per treniruotę ir Fabianas, ir Pijus vienas po kito sėkmingai padarė šį triuką. Su „Triple Cork 1800“ gali net pretenduoti į finalą, viskas priklauso nuo atlikimo“, - paaiškino sportininko treneris Mantas Točelis, ne kartą teisėjavęs aukščiausio lygio akrobatinio slidinėjimo varžybose.
Pasaulio taurės varžybose P.Baniulis debiutavo lapkričio pabaigoje Kinijoje, kur vyko du etapai. Pirmajame jų lietuvis užėmė 40-ąją ir pelnė 72,90 FIS taško - tai iki varžybų Amerikoje buvo jo karjeros rekordas.
Treneris neabejoja, kad sėkmingas pasirodymas JAV pridės jo auklėtiniui dar daugiau motyvacijos ir pasitikėjimo savimi. Artimiausi Pasaulio taurės etapai, kuriuose P.Baniulis dalyvaus akrobatinio nusileidimo („Slopestyle“) rungtyje, vyks sausio 7-10 dienomis Aspene (JAV) ir sausio 15-17 d. Lakse (Šveicarija).
Lietuvos akrobatinio slidinėjimo aukšto sportinio meistriškumo programą dalinai finansuoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
Žiemos sporto žvaigždės
Pekino olimpinėse žaidynėse dalyvavo daug žiemos sporto žvaigždžių, įskaitant Gu Ailing Eileen, Wu Dajingą, Johannesą Thingnes Boe, Hanyu Yuzuru, Nathaną Cheną, Mikaelą Shiffrin ir Chloe Kim.
Viena iš jų - K. Sildaru lyg viesulas į akrobatinio slidinėjimo pasaulį įsiveržė dar prieš aštuonerius metus. Kai kurie specialistai prognozavo, kad ji turi realių šansų netgi Sočyje 2014 m. Tačiau tuo metu jai buvo vos 11 metų, tad ji tiesiog pagal taisykles negalėjo dalyvauti žaidynėse. Tačiau tai merginos nesustabdė ir ji toliau stebino akrobatinio slidinėjimo pasaulį. Po keletos metų ji tapo visų laikų jauniausia aukso medalio savininke žiemos ekstremalaus sporto X žaidynėse. Pergales skynė pasaulio čempionate ir kitose aukščiausio rango varžybose.
Pasirengimas Pekino olimpinėms žaidynėms
Likus metams iki 2022 metų Pekino žiemos olimpinių žaidynių, Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas pakvietė sportininkus dalyvauti šiose žaidynėse. Pekinas pateko į istoriją kaip pirmasis miestas, rengęs ir vasaros, ir žiemos olimpines žaidynes.
Pekino olimpinėse žaidynėse vyko septynių sporto šakų 15 disciplinų rungtys. Buvo išdalinti 109 medalių komplektai. Žaidynių programoje debiutavo moterų vienviečių bobslėjaus rogių rungtis, laisvojo slidinėjimo vyrų ir moterų didžiojo šuolio rungtis, mišrių komandų akrobatiniai šuoliai, šuolių su slidėmis bei snieglenčių kroso mišrių komandų varžybos, greitojo čiuožimo trumpuoju taku mišri estafetė. Pekino olimpinės žaidynės pasižymėjo didžiausia lyčių pusiausvyra visų žiemos olimpinių žaidynių istorijoje.
Nors Pekinas buvo laikomas pagrindiniu žaidynes priimančiu miestu-šeimininku, varžybos vyko trijose skirtingose vietovėse: Pekine, Jančinge ir Džangdziakou. Paslaptinguoju sodu (angl. Secret Garden) vadinamame Kinijos kalnų kurorte vyko Pasaulio taurės didžiojo šuolio („Big Air“) rungties varžybos. Bet „Big Air“ olimpinis tramplinas buvo įrengtas buvusios plieno liejyklos teritorijoje Pekine. Tai pirma stacionari akrobatinio slidinėjimo trasa pasaulyje.
Žiemos olimpinės žaidynės Lietuvos žiniasklaidoje
Tyrimai rodo, kad didžiausi Lietuvos interneto naujienų dienraščiai Delfi.lt ir Lrytas.lt daugiausia dėmesio skyrė Lietuvos sportininkų pasirodymams žiemos olimpinėse žaidynėse. Publikacijų šaltinis dažniausiai buvo agentūrų pranešimai, o žanras - interviu. Lrytas.lt publikavo daugiau autorinių publikacijų nei Delfi.lt, nes akreditavo savo žurnalistus visose trejose olimpinėse žaidynėse. Sporto žurnalistai, rašydami apie Lietuvos sportininkus, naudojo ekspresyviąsias antraštes.
Žiemos olimpinių žaidynių apžvalga
Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo 90 nacionalinių olimpinių komitetų ir 2900 sportininkų iš viso pasaulio. Valstybių įskaitoje triumfavo Norvegija, iškovojusi 16 aukso, 8 sidabro ir 13 bronzos medalių. Pagal aukso medalių skaičių antra buvo Vokietija (12), trečia - Kinija (9). Pagal bendrą medalių skaičių geriausia buvo Norvegija (37), antroje vietoje liko Rusijos olimpinis komitetas (32), trečioje - Vokietija (27).
Šiais metais olimpinėse žiemos žaidynėse Pekine dalyvavo gausiausia Lietuvos komanda per visą istoriją - net 13 atletų. Atidarymo ceremonijos metu Lietuvos vėliavą patikėta nešti dailiojo čiuožimo porai Paulinai Ramanauskaitei ir Deividui Kizalai, o uždarymo ceremonijos metu ją nešė slidininkas Modestas Vaičiulis.
Kitos žiemos sporto šakos
Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse atletai varžėsi penkiolikos sporto šakų varžybose, kurias sudarė net 102 rungtys. Tarp jų:
Kalnų slidinėjimas: Šiuolaikinis kalnų slidinėjimas atsirado maždaug 1850 m., kai norvegų legenda Sondre Norheimas išpopuliarino slides su išlenktais galais.
Biatlonas: Biatlonas kilo iš XVII-XIX a. Norvegijoje, Švedijoje, Rusijoje ir Anglijoje vykusių kareivių lenktynių su kliūtimis. Varžybų metu sportininkai slidinėja ir šaudo į taikinius.
Slidinėjimas: Slidinėjimas - viena sudėtingiausių ištvermės sporto šakų. Varžybos gali vykti klasikiniu ir laisvuoju stiliumi.
Šuoliai su slidėmis: Šuoliai su slidėmis atsirado Morgedalyje (Norvegija). Rezultatas skaičiuojamas vertinant šuolio ilgį ir jo atlikimo techniką.
Snieglenčių sportas: Snieglenčių sportas atsirado 1960 m. JAV. Snieglentininkas leidžiasi nuo sniegu padengtų šlaitų ant snieglentės.
Bobslėjus: Bobslėjus atsirado XIX a. pabaigoje, kai dvi senoviškos lenktyninės rogės buvo sujungtos lenta, o prie priekinių rogių pritvirtintas vairavimo mechanizmas.
Kerlingas (akmenslydis): Akmenslydis atsirado XVI a. Škotijoje. Tuo metu jis buvo žaidžiamas ant užšalusių upių ir ežerų ledo. 1838 m. buvo įkurtas Karališkasis Kaledonijos kerlingo klubas (angl. „The Royal Caledonian Curling Club“). Žaidžiant akmenslydį reikia tikslumo ir geros strategijos. Dėl kone matematinio tikslumo ir žaidimo eigos kerlingas buvo pramintas šachmatais ant ledo.
Dailusis čiuožimas: Nors yra žinoma, kad žmonės čiuožė ledu jau XII a., dailusis čiuožimas susiformavo tik XIX a. 1772 m. Roberto Joneso traktatas „Čiuožimas“ yra pirmasis žinomas šaltinis apie dailųjį čiuožimą.
Ledo ritulys: Ledo ritulys atsirado Kanadoje XIX a. viduryje. Pirmosios užfiksuotos varžybos 1855 m. vyko Kingstone. Ledo ritulio komandą sudaro mažiausiai 20 žaidėjų. Tai yra greičiausia komandinė sporto šaka.
Rogės: Rogučių sportas, kaip ir bobslėjus, atsirado Šveicarijoje. Jo šaknys siekia XVI a., bet tik po 300 metų vieno Šveicarijos viešbučio savininkai nusprendė įrengti trasą ir pasiūlyti pramogą turistams.
Greitasis čiuožimas trumpuoju taku: Tai gana nauja sporto šaka. Atsiradusi Europoje XIX a. pabaigoje ji sparčiai paplito JAV ir Kanadoje.
Skeletonas: Skeletono ištakos siekia XIX a., kai Šveicarijoje buvo sukonstruotos pirmosios skeletono rogutės.
Greitasis čiuožimas: Greitojo čiuožimo pradininkais laikomi olandai. Jie pradėjo naudotis užsalusiais kanalais ir čiuožinėjo iš vieno kaimo į kitą dar XIII a.
Olimpinės žaidynės: simboliai ir tradicijos
Olimpinės sporto šakos - tai tokios sporto šakos, kurios pripažintos Tarptautiniame olimpiniame komitete (TOK). Jis taip pat nustato ir olimpinių žaidynių varžybų programą kiekvienoms olimpinėms žaidynėms. Naujos sporto šakos į olimpinių žaidynių programą yra įtraukiamos tik tos, kurios yra pripažintos Pasaulio antidopingo kodekso.
Olimpiniai simboliai yra lauko žiedai, šūkis Citius Altius Fortius (Greičiau, aukščiau, tvirčiau) ir liepsna.
Olimpinių žaidynių tradicinės ceremonijos: olimpinės ugnies įžiebimas Olimpijoje, olimpinio deglo estafetė, nacionalinių vėliavų iškėlimas olimpiniame kaimelyje, žaidynių atidarymas olimpiniame stadione, varžybų nugalėtojų ir prizininkų apdovanojimas, žaidynių uždarymas.
Olimpinių žaidynių simbolis - 5 sunerti vienodo dydžio vienos arba skirtingų spalvų olimpiniai žiedai. Žiedų spalvos iš kairės į dešinę: mėlyna, geltona, juoda, žalia ir raudona. Simbolis vaizduoja olimpinio sąjūdžio veiklą ir reiškia 5 žemynų ir viso pasaulio sportininkų susitikimą olimpinėse žaidynėse.
Olimpinių žaidynių vėliava balto fono be apvadų, jos centre - penkiaspalvis olimpinis simbolis. Pakeliama per žaidynių atidarymo, nuleidžiama per uždarymo ceremoniją.
Olimpinių žaidynių devizas - Citius. Altius. Fortius (Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau) - reiškia olimpinius siekius.
Olimpiniai medaliai yra TOK nustatytos formos (ne mažesni kaip 60 mm skersmens, 3 mm storio) medaliai, kurių vienoje pusėje pavaizduota pergalės deivė Nikė su laurų vainiku, kitoje - sporto šakos vaizdas ir olimpinių žaidynių emblema. Yra aukso (už pirmąją vietą), sidabro (už antrąją) ir bronzos (už trečiąją) olimpiniai medaliai.
tags: #akrobatinis #slidinejimas #png