Ar Daug Sporto Duoda Naudos: Privalumai Ir Rizika

Pastaraisiais metais Pasaulio sveikatos organizacija ir daugelis kitų sveikos gyvensenos organizacijų vis aktyviau ragina žmones daugiau judėti, o šie kvietimai nelieka neišgirsti. Judėti, regis, tampa savotiškai madinga - kas bėgte, kas dviračiu, riedučiais ar su sportinio ėjimo lazdomis. Iš tiesų tai yra sveikintina iniciatyva, nes šiuolaikinis pasaulis pernelyg užsisėdėjo, o tai - didžiulė problema. Statistika rodo, kad apie 70 proc. neinfekcinių lėtinių ligų sukelia būtent nejudrus gyvenimo būdas. Dar praėjusio amžiaus pabaigoje retai išgirsdavome, kad paauglį kamuoja aukštas kraujospūdis ar lėtiniai sąnarių negalavimai, tačiau šiandien panašios diagnozės medikų jau nebestebina. Prie kompiuterių augančios kartos vis prasčiau vystosi fiziškai, jas kamuoja įvairūs sveikatos negalavimai, kuriais skųstis galėtų nebent jų seneliai. Užtat nė neverta diskutuoti apie fizinio aktyvumo svarbą. Tačiau ar visada daugiau reiškia geriau? Šiame straipsnyje panagrinėsime sporto naudą ir galimą riziką, siekiant padėti jums priimtiInformuotus sprendimus dėl savo fizinio aktyvumo.

Kita vertus, sporto medikai ir kineziterapeutai pastebi, kad žmonėms labai trūksta kūno kultūros žinių, išmanymo apie savo kūną, jo fizines galimybes. Tai trukdo pasirinkti tinkamą aktyvią veiklą ir jos krūvį. Jei norite pradėti sportuoti, bet nežinote, kaip tai daryti tinkamai, būtų geriausia, jei prieš tai pasitartumėte su specialistu - kineziterapeutu ar sporto mediku. Neretas pradėjęs sportuoti trykšta nekantrumu ir entuziazmu, nori sportuoti kuo daugiau, kuo greičiau didinti krūvį. Vis dėlto patarčiau skubėti lėtai, leisti kūnui apsiprasti su nauja veikla. Kad ir kokią sporto rūšį pasirinktumėte, fizinį krūvį didinkite pamažu. Sportuodami neturėtumėte jausti diskomforto. Įvertinkite savo fizines jėgas. Jei sportuodami jaučiate skausmą sąnariuose, nugaroje, širdies plote ar pan., liaukitės sportuoti. Taip nutikus pravartu pasitarti su specialistu. Fizinę veiklą reikia rinktis ypač apgalvotai ir atsakingai. Tinkamai pasirinktas sportas ar mankšta gali suteikti be galo daug naudos, o netinkamai - labai smarkiai pakenkti.

Sporto Poveikis Sveikatai

Daugelis sportą sieja su raumenimis ir dailiomis kūno formomis. Tačiau sportas yra daug daugiau - tai bendros gyvenimo kokybės dalis. Vis daugiau ilgaamžiškumo ekspertų ir sporto trenerių akcentuoja, jog sportas ir fizinė veikla ne tik nulemia tai, kaip atrodote, bet ir suteikia kokybės gyvenimui, ypatingai vėlesniame amžiuje. Jūsų aktyvumas dabar gali nulemti kiek kilometrų per dieną nueisit, kai jums bus 80 ir daugiau metų, ar galėsit pakelti ir nešioti savo anūkus bei jūsų galimybę keliauti ir toliau pažinti pasaulį. Ir nors visi žinom, jog judesys yra būtinas sveikatai palaikyti, nedaugelis įsigilina į tikrąją priežastį, kodėl sportas yra būtinas ilgaamžiškumui.

Tam yra kelios priežastys:

• Ląstelių atsinaujinimas ir mitochondrijų veikla: Sportas gerina ląstelių atsinaujinimą ir mitochondrijos veiklą (tai ląstelės dalis, atsakinga už energijos pasisavinimą). Kuomet senstame, sulėtėja ląstelių atsinaujinimas, todėl padidėja su amžiumi susijusių ligų rizika, kaip širdies ir kraujagyslių ligos, antro tipo cukrinis diabetas, Alzheimerio liga bei lėtiniai ir kiti sutrikimai. Sportas skatina ląstelių atsinaujinimą ir taip gali padėti atitolinti ar visai išvengti šių negalavimų.
• Raumenų stiprinimas: Raumenys yra itin aktyvus audinys, atsakingas už kūno tvirtumą ir aktyvumą. Vyresniame amžiuje daug greičiau prarandame raumenų masę, todėl padidėja traumų ir fizinio nepajėgumo rizika. Kuo labiau treniruojame raumenis ir palaikome didesnę jų masę kūne, tuo didesnė tikimybė, jog vyresniame amžiuje išvengsite kritimų ir rimtų traumų.
• Širdies veiklos gerinimas: Reguliariai suaktyvinant širdies darbą, gerėja deguonies ir naudingųjų medžiagų pernešimas kūne bei stiprėja širdies raumuo. Kuo tvirtesnė širdis, tuo atsparesnė ji tokiems veiksniams kaip stresas, temperatūros pokyčiai, ligos, fizinis krūvis ir t.t.
• Riebalinės masės mažinimas: Riebalai mūsų kūne gali veikti kaip endokrininės sistemos disruptoriai. Todėl kuo daugiau riebalinės masės yra žmogaus kūne, ypatingai pilvo srityje, tuo didesnė uždegimo, lėtinių ligų ir reprodukcinės sistemos sutrikimų rizika. Reguliarus sportas padeda deginti riebalus ir palaikyti optimalų riebalinio audinio kiekį kūne.
• Psichikos sveikata: Fizinis aktyvumas - priemonė, padedanti mūsų psichikos sveikatai. Sportas ir fizinis aktyvumas teigiamai veikia smegenų būklę, nes gerėja kraujotaka. Kai nuolat kultivuojamas fizinis aktyvumas, jautrumas nerimui sumažėja. Sportas padeda turint nerimo sutrikimų, nes taip nukreipiamas dėmesys.

Sporto Nauda Ir Privalumai

• Ilgesnis ir sveikesnis gyvenimas: Dešimtis kartų padidėja tikimybė, kad gyvensite ilgiau ir sveikiau. Reguliarūs pratimai sumažina insulto, širdies ligų, hipertonijos, per didelio cholesterolio lygio, diabeto ir kai kurių vėžio rūšių riziką.
• Lieknesnis kūnas: Dietų laikymasis dažniausiai baigiasi tuo, kad netenkama daug skysčių ir raumenų masės, o nekenčiami kilogramai sugrįžta beveik iš karto, kai grįžtate prie savo mitybos įpročių.
• Daugiau energijos: Būsite stipresni ir ištvermingesni, turėsite daugiau energijos.
• Stipresni kaulai: Tiek moterų, tiek vyrų kaulai pradeda retėti maždaug nuo 35 metų.
• Strėnų skausmų prevencija: Užkirsite kelią strėnų skausmams (arba bent jau sumažinsite tikimybę). Preso ir apatinių nugaros raumenų stiprinimas - puiki strėnų skausmų profilaktikos priemonė.
• Retesnis sergamumas:
• Geresnis miegas: Įrodyta, kad sportuojantys žmonės užmiega greičiau, jų miegas yra gilesnis.
• Aštrus protas senatvėje: Sportas padės išsaugoti aštrų protą iki pat senatvės.
• Geresnė nuotaika: Patirsite daugiau gyvenimo malonumo.
• Imuninės sistemos stiprinimas: Reguliari fizinė veikla teigiamai veikia imuninę sistemą. Dar geriau, kai sportuojame gryname ore, nesvarbu, kokios oro sąlygos. Tokiu būdu organizmas skatinamas prisitaikyti prie pačių įvairiausių oro sąlygų, rečiau sergama ūminėmis infekcinėmis ligomis, gerinamos adaptacinės savybės.
• Protinių procesų suaktyvinimas: Viena treniruotė maždaug dvigubai pagerina smegenų aprūpinimą krauju, deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, o tai, savo ruožtu, gerina protinę veiklą, pavyzdžiui, tampa lengviau mokytis, įsiminti informaciją, kurti tekstus ir pan. Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliarus sportas mažina neurodegeneracinių ligų išsivystymo riziką, vadinasi, ženkliai sumažėja tokių sveikatos sutrikimų kaip senatvinė silpnaprotystė arba Alzheimerio liga, išsivystymo senatvėje rizika.
• Laimingumo jausmas: Daugiau judantys žmonės yra ne tik energingesni ir laimingesni, bet ir džiaugiasi kur kas stipresne fizine bei emocine sveikata. Gera forma, geri sveikatos rodikliai ir gera nuotaika padeda nuoširdžiau džiaugtis gyvenimu. Taigi būti aktyviam tikrai apsimoka!

Rizikos Ir Pavojai

Nors sportas yra labai naudingas, svarbu žinoti galimą riziką ir pavojus:

Taip pat skaitykite: Vaikų sportas ir sveikatos patikrinimas

• Traumos: Ne visada sportas tampa pavojingas dėl konkrečios sporto šakos specifikos. Nemažai traumų sportuojant kyla dėl to, kad žmonės pervertina savo fizines galimybes ir patys prišaukia bėdą. Dar viena problema - diletantizmas.
• Persitempimas: Pasirodo, bėgikai yra labai linkę persistengti. Pasirinkti tinkamą judėjimo būdą ir „kiekį“ ypač svarbu 40-mečiams ir vyresniems, nes tokiame amžiuje sporto šakos, smarkiai apkraunančios kelius, pečius ir kitus sąnarius, labai padidina susižalojimų riziką.
• Širdies problemos: Bėgimas upės pakrante, kai lauke spaudžia šaltukas, yra rimtas išbandymas širdies veiklai, todėl socialiniuose tinkluose besipuikuojantys apledėję drąsuoliai gali sulaukti labai liūdnų pasekmių. Tik gerai treniruotas ir stiprios sveikatos žmogus gali be rizikos bėgioti lauke žiemos sezono metu, o tai gali įvertinti tik specialus funkcinio pajėgumo tyrimas.
• Netinkamas fizinis krūvis: Manantys, kad bet kokia fizinė veikla yra naudinga, labai klysta. Kiekvienas organizmas yra individualus ir ne kiekvienam tinka tai, kas tinka draugui ar kaimynui.

Kaip Pradėti Sportuoti Saugiai Ir Efektyviai

Jei norite pradėti sportuoti, bet nežinote, kaip tai daryti tinkamai, būtų geriausia, jei prieš tai pasitartumėte su specialistu - kineziterapeutu ar sporto mediku. Neretas pradėjęs sportuoti trykšta nekantrumu ir entuziazmu, nori sportuoti kuo daugiau, kuo greičiau didinti krūvį. Vis dėlto patarčiau skubėti lėtai, leisti kūnui apsiprasti su nauja veikla. Kad ir kokią sporto rūšį pasirinktumėte, fizinį krūvį didinkite pamažu. Sportuodami neturėtumėte jausti diskomforto. Įvertinkite savo fizines jėgas. Jei sportuodami jaučiate skausmą sąnariuose, nugaroje, širdies plote ar pan., liaukitės sportuoti. Taip nutikus pravartu pasitarti su specialistu.

Štai keletas patarimų, kaip pradėti sportuoti saugiai ir efektyviai:

1. Pasitarkite su specialistu: Prieš pradedant bet kokią naują sporto programą, ypač jei turite sveikatos problemų, pasikonsultuokite su gydytoju ar kineziterapeutu.
2. Nusistatykite realius tikslus: Pradėkite nuo mažų, pasiekiamų tikslų ir palaipsniui juos didinkite.
3. Atsižvelkite į savo fizines galimybes: Rinkitės tokią sporto šaką ar fizinę veiklą, kuri atitinka jūsų fizinį pasirengimą.
4. Apšilkite prieš treniruotę: Prieš kiekvieną treniruotę atlikite apšilimo pratimus, kad paruoštumėte raumenis ir sąnarius.
5. Atsivėsinkite po treniruotės: Po treniruotės atlikite atsivėsinimo pratimus, kad sumažintumėte raumenų skausmą ir pagreitintumėte atsistatymą.
6. Klausykite savo kūno: Jei jaučiate skausmą, nustokite sportuoti ir pailsėkite.
7. Būkite nuoseklūs: Stenkitės sportuoti reguliariai, kad pasiektumėte norimų rezultatų.
8. Derinkite skirtingas veiklas: Sujunkite kasdienę fizinę veiklą, aerobinę veiklą ir jėgos pratimus, kad judesys atneštų žymių rezultatų ir turėtų didžiausią poveikį.

Sporto Programos Sudarymas

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, suaugęs žmogus per savaitę turėtų skirti 150-300 minučių vidutinio intensyvumo veiklai, t.y. pakelti savo širdies dužių skaičių 50%-60% aukščiau nei, kad jis yra ramybės būsenoje, ir skirti bent dvi dienas per savaitę jėgos pratimams. Tačiau šias 150 minučių taip pat sudaro ir įprasta kasdienė veikla kaip vaikščiojimas, darbavimasis namuose ar sode, žaidimas su vaikais, lipimas laiptais ir pan.

Mokslų daktaras Andy Galpin paaiškino, kuo sportas skiriasi nuo įprastos fizinės veiklos ir koks jo vaidmuo siekiant ilgaamžiškumo. Jis atkreipė dėmesį, jog neįmanoma pasiekti optimalių ilgaamžiškumo ir sveikatos rezultatų, jei sportuosite vieną valandą per dieną ir visą likusį laiką praleisite sėdėdami. Kad pasiektumėte savo tikslų, reikia sujungti kasdienę fizinę veiklą, aerobinę veiklą ir jėgos pratimus, kad judesys atneštų žymių rezultatų ir turėtų didžiausią poveikį.

FØRMA sveikatingumo ir ilgaamžiškumo studijoje vadovaujamasi keliais pagrindiniais žingsniais, kurie padeda pasiekti ilgalaikių tikslų:

Taip pat skaitykite: Sporto ir vitaminų ryšys

1. Svarbu pajausti, kada kūnas „įsijungia”, ir skatinti jungtį tarp proto ir judesio bei mokytis, kaip veikia skirtingi raumenys ir kaip juos suaktyvinti.
2. Veiksmo atlikimas pasitelkiant pagalbą, kuomet treneris padeda pajausti, kuriuos raumenis reikia naudoti kiekvieno pratimo metu.
3. Suvokimas, jog aš suprantu ir suvokiu, ką darau ir galiu visus pratimus atlikti savarankiškai.

Priklausomai, nuo jūsų galimybių ir laiko sportui, vadovaujamasi NASM arba “National Academy of Sport Medicine” metodu. Jį galime paskirstyti savaitės ar mėnesio eigoje, bet dažniausiai pratimus atliekame vienos viso kūno treniruotės metu.

• 1 etapas: stabilizavimo ištvermė - kuomet paruošiate raumenis, sąnarius ir visą kūną fiziniam krūviui.
• 2 etapas: jėgos ištvermė - šiame etape yra atliekami sudėtingesni pratimai, naudojant kūno svorį. Tai yra pritūpimai, atsispaudimai ir pan. Progresyviai didinant pratimų sudėtingumą ir krūvį.
• 3 fazė: raumenų masės vystymas - šiame žingsnyje naudojame jėgos pratimus ir svorius, siekiant stiprinti raumenis.
• 4 etapas: maksimali jėga - šioje fazėje naudojami itin sunkūs svoriai ir pasipriešinimo priemonės, siekiant pasiekti maksimalią kūno jėgą (t.y. kuomet fiziškai nebegalite pakelti didesnio svorio).
• 5 etapas: galia - paskutinė dalis, kurios metu sujungiame maksimalią jėgą, greičio ir ištvermės pratimus.

Tinkamos Sporto Šakos Pasirinkimas

Fizinę veiklą reikia rinktis ypač apgalvotai ir atsakingai. Tinkamai pasirinktas sportas ar mankšta gali suteikti be galo daug naudos, o netinkamai - labai smarkiai pakenkti. Svarbu atsižvelgti į savo fizinį pasirengimą, sveikatos būklę ir asmeninius pomėgius.

• Bėgimas: Bėgimas - itin veiksmingas lieknėjimo būdas. Tiesą sakant, kad bėgiojant krinta svoris - ne mitas. Ar teko kada matyti maratonininką su antsvoriu? Tačiau jei metų metus jį, patogiai sėdėjusį ant sofos ir skanavusį bandeles, staiga priversite bėgti, organizmą ištiks šokas. Akimirksniu pakils pulsas, gali sustreikuoti širdis. Turintiems antsvorio ir norintiems jo atsikratyti aktyvi veikla yra būtina. Bet jokiu būdu nesiūlyčiau pradėti nuo intensyvaus bėgimo. Iš pradžių puikiai tiks paprasčiausias greitesnis ėjimas ar pasivažinėjimas dviračiu. Žinoma, būtina tai daryti reguliariai. Labai svarbu keisti ir mitybos įpročius. Kai svoris sumažės, o kūnas įpras judėti, galima pagalvoti ir apie bėgimą. Iš pradžių galite kaitalioti ėjimą ir trumpą bėgimą, paskui pereiti į lengvą ristelę, na, o dar vėliau gal ir maratonas prieš akis, kas žino… Bet kuriuo atveju svarbu atminti: jei norite, kad bėgimas būtų naudingas sveikatai ir nežalotų kūno, būtina išmokti bėgioti taisyklingai.
• Joga: Joga - ideali sveikatinimo sistema. Kai kalbame apie jogos sistemą, įsivaizduojame sveikata, jaunyste ir harmonija trykštantį jogą ar jogę puikiai išlavintu lieknu ir lanksčiu kūnu. Jogos sistema iš tikrųjų gali duoti nuostabių rezultatų, bet derėtų suvokti, kad tai ilgas ir nuoseklus procesas. Tai, kas žmones taip žavi žvelgiant į patyrusius jogus, apima ne vien fizinį, bet ir dvasinį, filosofinį aspektą, tam tikrus gyvenimo būdo ir mitybos ypatumus. Joga yra tinkama fizinio aktyvumo forma, jeigu deramai įvertinamos žmogaus galimybės, jo amžius, ligos. Pradedantiesiems būtina profesionalaus jogos instruktoriaus priežiūra, nes pasitaiko išties nemažai atvejų, kai atlikdami jogos asanas žmonės patiria didelių sužalojimų vien dėl to, kad netinkamai įvertino savo jėgas ir panoro peržengti fizinių galimybių ribas. Joga puikiai treniruoja lankstumą ir jėgą.
• Treniruokliai: Kai kuriems žmonėms sveikas ir gražus kūnas asocijuojasi su tvirtais raumenimis. Vaikinai ypač yra linkę treniruoti pilvo presą, rankų raumenis, merginas žavi dailūs sėdmenys ir šlaunys be celiulito. Tokie žmonės renkasi treniruoklių salę. Mankšta treniruoklių salėje yra gera fizinio aktyvumo forma pradedančiam sportininkui, jei tik šis nepervertina savo galimybių. Mankštinantis treniruoklių salėje (ir ne tik) labai svarbu nepamiršti, kad žmogų sudaro ne vien tik kelios raumenų grupės. Kai viena raumenų grupė yra daug stipresnė už kitas, gerokai padidėja traumų tikimybė.
• Plaukimas: Gydytojas Kyle Yostas, Marilando universiteto sporto medicinos specialistas, aiškina, jog plaukimą galima vadinti ir jėgos, ir aerobine treniruote, todėl jis stiprina visą kūną, didina ištvermę.

Sportas Vaikams

Pripažinkime šių dienų faktą: mūsų vaikai auga visai kitu laikmečiu nei mes. Dabartiniai tėvai savo vaikystės laisvalaikį leisdavo žaisdami ir sportuodami lauke, ypač vasarą, tuo tarpu mūsų vaikai dienas leidžia prilipę prie ekranų. Bet taip neturėtų būti. Todėl tėvai turėtų skirti daugiau laiko sudominant savo vaiką sportu ir įtraukiant jį į sportinę veiklą. Sporto nauda vaikams yra labai didelė ir tam yra daug priežasčių. Tai padeda jiems ugdyti socialinius ir komandinio darbo įgūdžius, kartu tai gerina psichinę sveikatą ir fizinį pasirengimą.

• Socialiniai ir komandinio darbo įgūdžiai: Kai jūsų vaikai sportuoja, jie dalyvauja realioje socialinėje veikloje. Kadangi jiems reikia reguliariai bendrauti tiek su komandos draugais, tiek su treneriais, jūsų vaikai neišvengiamai tobulės ir tobulins savo socialinius įgūdžius. Sporto veikla vaikams suteikia galimybę integruotis į bendruomenę. Jie gali dalyvauti sporto klubuose, komandinėse varžybose arba mokyklos sporto komandose. Komandinis sportas veikia tik tuo metu, jei visi komandos nariai dirba kartu siekdami bendro tikslo - nesvarbu, ar tikslas būtų laimėti čempionatą, ar tiesiog laimėti kitas rungtynes. Reguliariai treniruodamiesi ir rungtyniaudami su kitomis komandomis vaikai išmoks kaip padrąsinti vieni kitus ir dirbti kartu, kad pasiektų bendrą komandinį tikslą.
• Draugystė: Yra labai įprasta, kad buvę komandos nariai palaiko ryšį vienas su kitu netgi po ilgo laiko, kai baigia sportuoti. Kaip komandos narys, visus metus vaikas treniruojasi kartu su kitais ir tuo pačiu auga kartu. Kartu išgyvena sunkius ir gerus laikus, ir tokį ryšį yra labai sunku nutraukti. Jūsų vaiko komandos nariai tampa antrąja šeima ir žmonėmis, kurie visada palaikys juos, kad ir kas nutiktų.
• Gebėjimas įveikti nesėkmes: Užsiimti sportine veikla nėra tik malonumas. Jūsų vaikas neišvengiamai susidurs su tam tikromis nelaimėmis ir pralaimėjimais, tačiau gera žinia yra ta, kad tai taip pat išmokys juos tai priimti ir įveikti. Sportas suteikia galimybę vaikams išmokti įveikti iššūkius ir įveikti kliūtis. Per treniruotes ir varžybas jie susiduria su pralaimėjimais, o tai moko jų elgtis su nesėkmėmis, stiprinti ištvermę ir kovoti.
• Užimtumas: Trumpam pagalvokite, kaip jūsų vaikai leidžia laiką po mokyklos pamokų ir atliktų namų darbų. Ar jie sėdi priešais ekraną, ar užsiima aktyviu ir naudingu hobiu? Sportas yra geras būdas užimti vaikus, tuomet jie neturi laiko nuobodžiauti ir užsiimti veikla, kuri ugdo blogus įpročius.
• Disciplina ir atsakomybė: Komandinis sportas dažnai reikalauja didelio atsidavimo ir disciplinos. Sportas moko vaikams disciplinos ir atsakomybės jausmo. Norint pasiekti gerus sporto rezultatus, reikia nuolatinio laiko ir pastangų įdėjimo. Vaikai mokosi laikytis taisyklių, atidžiai klausyti trenerių, laikytis grafiko ir būti atsakingais už savo asmeninę pažangą.
• Sveikatos įpročiai: Sportas skatina vaikus įgyti ilgalaikius sveikatos ir aktyvaus gyvenimo būdo įpročius. Jei vaikai nuo mažumės įsisavina reguliaraus fizinio aktyvumo įpročius, jie yra linkę ir suaugę gyventi sveikai ir aktyviai.
• Fizinis aktyvumas: Savaime suprantama, kad bet kokia sportinė veikla padeda jūsų vaikui išlikti fiziškai aktyviam. Kaip minėta anksčiau, dabartinis mūsų gyvenimas tapo labai sėslus, o tokie pasikeitimai kelia daug pavojų sveikatai. Fizinis pasyvumas ne tik padidina tikimybę sunkiai susirgti, bet ir neigiamai veikia psichinę sveikatą. Fizinis aktyvumas skatina endorfinų, arba "laimės hormonų", išsiskyrimą, kurie pagerina nuotaiką ir sumažina stresą.
• Koncentracija ir mokymosi gebėjimai: Sportas gali padėti vaikams pagerinti koncentraciją ir mokymosi gebėjimus. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda gerinti smegenų funkcijas ir protinį darbą.
• Emocijų valdymas: Sportas moko jūsų vaikus priimti tolygiai tiek laimėjimus, tiek pralaimėjimus. Ir nors priimti laimėjimą yra daug lengviau psichologiškai nei susitaikyti su pralaimėjimu, svarbu, kad jūsų vaikas išmoktų kuo lengviau pereiti tą netekties jausmą ir judėti toliau. Sporto veikla moko vaikus būti įsipareigojusiems ir ištvermingiems. Norint pasiekti aukštus rezultatus, reikia pastovumo, kantrybės ir pastangų. Sportuodami vaikai išmoksta valdyti savo emocijas, veikti savo tikslų link ir nenusileisti sunkumams.

Taip pat skaitykite: Riebalai ir sportas: kiek reikia?

tags: #an #reikia #daug #daug #sporto