Įvadas
Eismo reguliavimas sankryžose yra nuolat tobulinamas, siekiant užtikrinti saugumą, pralaidumą ir patogumą visiems eismo dalyviams. Pastaraisiais metais Lietuvoje įvyko nemažai svarbių pokyčių, susijusių su sankryžų eismo reguliavimu, ypač atkreipiant dėmesį į viešojo transporto prioritetą. Šiame straipsnyje aptarsime naujausius pakeitimus, jų įtaką eismui ir perspektyvas ateityje.
Istorinis kontekstas ir pokyčiai Kelių eismo taisyklėse
Lietuvoje pirmasis rankomis valdomas šviesoforas buvo įrengtas dar 1947 m. Vilniuje, o 1953 m. ten pat pastatytas ir automatinis šviesoforas. Iš pradžių šviesoforai buvo įrengiami pagal TSRS standartus, kuriuose buvo numatyta, kad nedegant papildomai sekcijai į dešinę, draudžiama važiuoti papildomos sekcijos rodyklės kryptimi, net jei dega pagrindinis žalias signalas. Šis reglamentavimas išliko ir atkūrus nepriklausomybę.
Tačiau, siekiant didinti sankryžų pralaidumą, buvo nuspręsta atsisakyti šio ribojimo. Kaip rašė 15min, nuo lapkričio 1-osios buvo atsisakyta Kelių eismo taisyklių 75 punkto, kuris papildomos sekcijos rodyklės kryptimi leisdavo važiuoti tik įsijungus šios sekcijos signalui. Inžinierius Dalius Santockis įsitikinęs, kad toks pokytis bus tik į naudą. „Galima pasidžiaugti, kad 2019 m. lapkričio 1 d. Lietuva pirmoji iš buvusių tarybinių šalių atsisako KET 75 punkto. O tai reiškia, kad kai papildoma sekcija išjungta, bet dega pagrindinis žalias skritulio formos signalas (be rodyklių), leidžiama sukti į dešinę praleidžiant pėsčiuosius ir dviratininkus. Toks lankstus eismo reguliavimo būdas suteikia galimybę vairuotojams sukti į dešinę trimis atvejais“, - pasakoja D.Santockis. Taigi sukti į dešinę galėsime degant žaliam signalui (be rodyklių) su išjungta papildoma sekcija (reikia praleisti pėsčiuosius ir dviratininkus). Taip pat degant žaliam signalui su įjungta papildoma sekcija. O taip pat ir degant raudonam signalui su įjungta papildoma sekcija.
Atitinkamai pakoreguotos Kelių šviesoforų įrengimo taisyklės, pagal kurias nuo 2019 m. lapkričio 1 d. leidžiama įrengti šviesoforus, kurių pagrindinis žalias signalas yra be rodyklių, su papildoma sekcija į dešinę. „Labai svarbu nepamiršti, kad pagrindinė tai leidžianti sąlyga yra ta, kad tuo metu turi degti žalias skritulio formos šviesoforo signalas be rodyklių. T.y. neatnaujintose sankryžose, kuriose pagrindinis žalias signalas ir toliau lieka su juodomis rodyklėmis, privaloma paisyti pagrindinio žalio signalo rodyklių krypčių: jeigu dega pagrindinis žalias signalas su juodomis rodyklėmis, o papildoma sekcija išjungta, galima važiuoti tik pagrindinio žalio signalo rodyklių kryptimis“, - pabrėžia D.Santockis.
Nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis. Primename, kad KET 76 punktas nebegalios nuo 2020-ųjų sausio 1-osios dienos. Jis nurodo, kad „jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau prieš įvažiuodami į sankryžą jie privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, jeigu jų nėra, - prieš pėsčiųjų perėją, šviesoforą ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinę, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jie kerta“. O nuo lapkričio 1-osios dienos tokių lentelių jau nebebus galima įrenginėti šalies gatvėse.
Taip pat skaitykite: Vairavimo automatine pavarų dėže gidas
Viešojo transporto prioritetas sankryžose
Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama viešojo transporto prioritetui sankryžose. Tai daroma siekiant skatinti gyventojus naudotis viešuoju transportu, mažinti spūstis ir oro taršą.
Prieš porą metų Vilniuje įvesta naujovė: šviesoforai skirti viešajam transportui. Jau dabar galima pamatuoti tokios naujovės rezultatus: viešojo transporto vėlavimai sumažėjo vidutiniškai 12 proc., o kelionėms sutaupoma 3900 keleivių minučių. Neatmetama, kad šviesoforai, skirti tik viešajam transportui, bus įrengiami ir kitose vietose.
Viešojo transporto šviesoforų sekcijos šiuo metu įrengtos keliose miesto vietose. Jų paskirtis gali skirtis, priklausomai nuo vietos, kur jie yra įrengti. Dalyje vietų šios šviesoforo sekcijos skirtos padidinti autobusų ir troleibusų vidutinį greitį. Tai atitinkamai sutrumpina keleivių kelionės laiką, sumažina transporto vėlavimą ir sunaudojamo kuro kiekį. Kitur tokie šviesoforai skirti užtikrinti sklandų ir saugų autobusų ir troleibusų išvažiavimą iš stotelių.
Pirmasis viešojo transporto šviesoforas buvo įrengtas 2022-aisiais metais Kareivių g. sankryžoje. Po metų įrengti dar šeši viešojo transporto šviesoforai. „Kalvarijų-Upės g. (link Žaliojo tilto) ir Savanorių pr. prie S. Konarskio g. (link Centro) įrengti šviesoforai skirti užtikrinti saugesnį ir sklandesnį viešojo transporto išvažiavimą iš stotelių. Keturi pernai sostinėje įrengti viešojo transporto šviesoforai Kalvarijų-Žvalgų g. (link Centro), Kalvarijų-J. Treinio g. (link Centro), Kalvarijų-Apkasų g. (link Centro), Konstitucijos pr.-Lietuvos statutų g. (link Kalvarijų g.) leidžia padidinti viešojo transporto greitį, sumažinti sustojimų skaičių, išnaudojant esamus sankryžų ciklus ir nebloginti situacijos (nemažinant žalų signalų laikų) kitiems eismo dalyviams. Įrengus sekciją viešajam transportui, šviesoforinis reguliavimas sankryžoje nesikeitė. Vairuotojai nejaučia nepatogumų, nes žalio signalo trukmė nesikeitė. Viešasis transportas gali važiuoti papildomai tuo metu, kuomet juda šalutinė gatvė ir nėra paspaustas pėsčiųjų mygtukas“, - sako Eglė Marcišauskė, JUDU (SĮ „Susisiekimo paslaugos“) Eismo organizavimo skyriaus vadovė.
Viešojo transporto šviesoforų sekcijos pasiteisino. Jos sumažino autobusų ir troleibusų vėlavimus, o keleiviams sutaupė nemažai laiko. Tuo pačiu tokios sekcijos netrukdo ir kitiems eismo dalyviams. „Įvertinus pernai įrengtų viešojo transporto pravažumą didinančių specialių šviesoforų (Kalvarijų-Žvalgų g. (link Centro), Kalvarijų-J. Treinio g. (link Centro), Kalvarijų-Apkasų g. (link Centro), Konstitucijos pr.-Lietuvos statutų g. (link Kalvarijų g.)) rezultatus, autobusų ir troleibusų vėlavimai atkarpose, kur įrengti šie šviesoforai, vidutiniškai sumažėjo 12 proc. Remiantis keleivių srautų duomenimis, darbo dienomis dėl šios eismo reguliavimo priemonės, kelionėms viešuoju transportu sutaupoma apie 3900 keleivių minučių, savaitgaliais - apie 1550“, - komentuoja specialistė.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie vilkiko vairavimą
Šiuo metu bendrovė rengia A juostų plėtros planą. Plėtra bus vykdoma išanalizavus, kur keleiviai patiria didžiausius laiko nuostolius ir kur keleivių srautai yra didžiausi. Atsižvelgiant į specialistų vertinimus, bus nagrinėjama, kur galima įrengti viešojo transporto šviesoforų sekcijas saugiai ir išnaudojant esamus šviesoforų ciklus pagerinti viešojo transporto eismą. Primename, kad viešojo transporto šviesoforai suteikia galimybę viešajam transportui pajudėti pirmiau nei automobiliams. Kai pagrindinio šviesoforo signalas yra raudonas, viešajam transportui įsijungia specialus signalas, leidžiantis pajudėti iš vietos pirmiau, kol automobiliai dar laukia žaliojo šviesoforo signalo.
Išmaniosios eismo valdymo sistemos
Tobulėjant technologijoms, atsiranda vis daugiau galimybių diegti išmanias eismo valdymo sistemas, kurios gali optimizuoti eismą sankryžose, įskaitant ir viešojo transporto eismą.
Vokietijos technologijų įmonė „Siemens“ sukūrė išmanų eismo valdymo sprendimą, kuris reguliuojamose sankryžose suteikia prioritetą pagalbos tarnybų automobiliams ir viešajam transportui. „Europos ar JAV didmiesčiuose iki šiol naudotos analoginės eismo prioretizavimo sistemos, kurios dėl didelių įdiegimo sąnaudų mažesniems miestams buvo ekonomiškai nenaudingos. „Sitraffic Stream“ yra kur kas pigesnė alternatyva, pritaikoma miestuose su keliasdešimčia tūkstančių gyventojų. Šį sprendimą būtų nesunku integruoti ir į Vilniaus eismo valdymo sistemą, kur naudojama „Siemens“ įranga.
Naujasis „Sitraffic Stream“ sprendimas neseniai įdiegtas apie 120 tūkst. gyventojų turinčioje Islandijos sostinėje Reikjavike. Šiame mieste „Sitraffic Stream“ sistema valdo 6 judrias sankryžas. Minėti davikliai transporto priemonės judėjimą fiksuoja 5 metrų tikslumu ir duomenis apie jos buvimo vietą realiuoju laiku perduoda į „Sitraffic Stream“ valdymo centrą. Kai transporto priemonė su šiuo davikliu priartėja prie valdomos sankryžos, sistema iš anksto įjungia žalią šviesoforo signalą ir sudaro galimybę kirsti sankryžą nesustojus. Miesto autobusams ši sistema taip pat leidžia judėti sklandžiau ir mažiau laiko praleisti transporto spūstyse. Be to, remiantis šios sistemos duomenimis, autobusų stotelėse realiuoju laiku pateikiama informacija apie autobusų atvykimo laiką.
Bandomasis „Sitraffic Stream“ projektas prieš dvejus metus buvo įgyvendintas nedideliame Vokietijos mieste Bėblingene, kuriame gyvena apie 50 tūkst. žmonių. Šiame mieste prie eismo valdymo sistemos buvo prijungtos 4 sankryžos, o davikliais aprūpinti keli gaisrinės automobiliai ir miesto autobusai.
Taip pat skaitykite: Saugus vairavimas atbuline eiga
Konkrečios Vilniaus sankryžos ir jų atnaujinimas
Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė teigia, kad papildomų lentelių su žalia rodykle pašalinimas Vilniuje vykdomas palaipsniui. Kaip teigia M.Bielinytė, alternatyvų jau yra ne vienoje sostinės gatvėje - čia demontuotas lenteles pakeitė kitokie šviesoforai. Pavyzdžiui, Ukmergės g.-Geležinio Vilko g., Pilaitės g.-V.Pociūno g., Ukmergės-Perkūnkiemio g., Žalgirio g.-Linkmenų g., Rinkinės g.-Šeimyniškių g., S.Batoro g.-Pergalės g.-Pramonės g., Ukmergės g.-Fabijoniškių g., Kauno g.-Žemaitės g.-Naugarduko g. ir kitose intensyvaus transporto eismo judėjimo gatvėse ir jų sankryžose įrengti šviesoforai arba papildomos šviesoforų sekcijos, kurios reguliuoja posūkius į dešinę. „O Dariaus ir Girėno-Šaltkalvių-Kapsų g., Antakalnio-Žolyno g., Rygos-Taikos g. ir kitose intensyvaus pėsčiųjų judėjimo sankryžose įgyvendinti kitokie sprendimai: panaikinus papildomas lenteles su žalia rodykle į dešinę, pakeistas eismo organizavimas ir šviesoforinis reguliavimas, apsaugant pėsčiuosius“, - sako M.Bielinytė.
Situacija Kaune
D.Santockio duomenimis, šiose Kauno sankryžose bus šviesoforai su papildomomis sekcijomis. Pasak jo, Kaune beveik visos išvardintos sekcijos jau įrengtos. Laukiama lapkričio 1 d., kad būtų galima jas įjungti.
Ateities perspektyvos
Ateityje tikimasi dar didesnio viešojo transporto prioritetizavimo sankryžose, diegiant išmanias eismo valdymo sistemas, kurios galėtų realiu laiku reguliuoti šviesoforų ciklus, atsižvelgiant į viešojo transporto judėjimą ir keleivių srautus. Taip pat svarbu toliau plėtoti A juostas ir diegti kitas eismo organizavimo priemones, kurios užtikrintų greitą ir patogų viešojo transporto judėjimą.
tags: #ank #vaziavimas #per #aitobusu