Puntuko akmuo, taip pat žinomas kaip Dvaronių akmuo, yra antrasis pagal dydį riedulys Lietuvoje. Šis įspūdingas gamtos objektas stūkso Anykščių pašonėje, Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje, netoli Šventosios upės. Tai ne tik geologinis gamtos paminklas, paskelbtas tokiu 2000 m., bet ir vieta, apipinta mitais bei turinti istorinę reikšmę. Iki 1957 m., kol Puokėje nebuvo aptiktas Barstyčių akmuo, Puntukas buvo laikomas didžiausiu Lietuvos akmeniu. Šalia Puntuko įrengtas Anykščių šilelio medžių lajų takas, o į pietvakarius nuo Anykščių, priešingoje Šventosios upės pusėje, yra akmuo Puntuko brolis ir Karalienės liūnas.
Geologinė charakteristika ir matmenys
Puntuko akmuo - pagal petrologinę sudėtį amfibolitinis biotitinis granitas (rapakivis). Šis milžinas sveria apie 265 tonas, jo ilgis siekia 7,54 m, plotis - 7,34 m, o aukštis - 5,7 m (iš kurių 1,5 m slypi po žeme). Puntuko tūris yra 100 m³, o tankis - apie 2,7 g/cm³. Didžiausia horizontali apimtis siekia 21,39 m.
Kilmė ir formavimasis
Archeologų nuomone, Puntuko akmenį paliko Skandinavijos kalnų ledynai, slinkę šia teritorija prieš 20-14 tūkstančių metų. Tai liudija apie ilgą ir sudėtingą akmens kelionę iki dabartinės jo vietos.
Bareljefai ir istorinė reikšmė
Puntuko akmenyje iškalti Lituanicos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefai bei jų testamento žodžiai lietuvių tautai. Šiuos bareljefus Antrojo pasaulinio karo metu, 1943 m. vidurvasarį, per 180 dienų iškalė skulptorius Bronius Pundzius, 10-ųjų skrydžio metinių proga. Šis faktas suteikia akmeniui ne tik gamtinę, bet ir istorinę reikšmę, įamžinant didvyrišką lakūnų atminimą.
Legendos ir mitai
Puntuko akmuo apipintas įvairiomis legendomis ir mitais, kurie atspindi vietos gyventojų pasaulėžiūrą ir ryšį su gamta.
Taip pat skaitykite: Motokroso varžybos Mickūnuose
Velnias ir bažnyčia: Vienas populiariausių mitų pasakoja, kaip velnias nešė akmenį, norėdamas sugriauti Anykščių bažnyčią, tačiau pragydus gaidžiams, jis akmenį pametė.
Karžygys Puntukas: Kitas mitas teigia, jog akmuo pavadintas lietuvių karžygio Puntuko vardu, ant kurio šis buvo sudegintas. Sakoma, kad Puntukas norėjęs pagrobti šventąją ugnį saugojusią vaidilutę, ir už tai buvo nubaustas.
Anykštos giminė: Dar viena legenda pasakoja, kad Puntuko akmuo seniau gulėjo giliai girioje, kur gyveno Anykštos giminė. Nelabieji, pykdami ant galingos žynės Anykštos, sumanė ją pribaigti ir užversti jos pirkią akmeniu. Tačiau Dundulis, pamatęs nelabųjų darbą, trenkė į juos iš giedro dangaus, ir akmuo nukrito ant Puntuko pirkios, kuris buvo piktas ir nedoras žmogus.
Kiti akmenys Lietuvoje
Lietuvoje yra ir kitų įdomių akmenų, kurie turi savo istorijas ir legendas. Štai keletas iš jų:
- Barstyčių akmuo: Didžiausias riedulys Lietuvoje, esantis Puokės kaime.
- Bražuolės akmuo: Stambus riedulys, esantis Joteliūnų kaime, kuris galėjo būti žemių riboženklis.
- Velnio akmuo: Riedulys, esantis Dzūkijoje, vadinamas Dzūkijos Puntuku.
- Vištyčio akmuo: Masyvus riedulys, esantis Vištyčio regioniniame parke.
- Kriaučiaus akmuo: Masyvus riedulys, esantis Kelmės rajone.
- Akmuo „Milžinas“: Riedulys, esantis Pagramančio regioniniame parke.
- Naujosios Įpilties akmuo: Mitologinis akmuo Kretingos rajone.
- Skleipių akmuo: Stambus riedulys Mažeikių rajone.
- Lūžų akmuo: Mitologinis akmuo Zarasų rajone.
- Vosgėlių akmuo: Masyvus riedulys, aštuntas pagal dydį Lietuvoje.
Vosgėlių akmuo: aštuntas pagal dydį Lietuvoje
Vosgėlių akmuo yra masyvus riedulys, geologinis gamtos paminklas, aštuntas pagal dydį Lietuvoje. Paskelbtas saugomu 1968 m. Riedulys guli Utenos rajone, Leliūnų seniūnijoje, Vosgėlių kaime, sodų bendrijos teritorijoje. Riedulys turi netaisyklingą apzulintą formą su iškilia suapvalinta ketera. Riedulio matmenys (virš žemės paviršiaus esančios dalies) aukštis - 3,23 m, ilgis - 7,61 m, plotis - 5,21 m. Didžiausia horizontali apimtis - 18,55 m. Riedulys kadaise lindėjo alksnynu apaugusioje žemėje. Atkasus jį, norėta suskaldyti ir panaudoti paminklo laiptams bei atraminėms sienelėms įrengti. Riedulio paviršiuje matosi žmonių, norėjusių jį suskaldyti, palikti pėdsakai.
Taip pat skaitykite: Krepšinis ir futbolas Lietuvoje
Kiti mitologiniai akmenys
- Šilalės akmuo su dubeniu: Mitologinis akmuo Skuodo rajone.
- Benaičių akmuo: Dar vadinamas Kūlių bobele, esantis Kretingos rajone.
- Laumės valtis: Mitologinis akmuo Utenos rajone.
- Antatiškių akmuo: Dar vadinamas Šiaučiuku, esantis Molėtų rajone.
- Juodasis akmuo: Dar vadinamas Meilės akmeniu, esantis Mažeikių rajone.
- Tyrelio akmuo: Kai kurių tyrėjų spėjimu į akmens viršuje esančią duobutę buvo pilamas šventintas vanduo, aukojamų gyvūnų kraujas ar dedamas maistas.
- Prūdytės akmuo: Apipintas padavimais ir legendomis, esantis Kiaužerių miške.
- Ignotiškio akmuo: Dar vadinamas Ožakmeniu, esantis Rokiškio rajone.
- Akmuo vad. Mokas : Toteminis ir mitologinis akmuo Mokas yra vienas didžiausių riedulių Lietuvoje.
Puntuko brolis
Puntuko brolis - akmuo Pašventupio kaime, prie Šventosios upės, Penionių miške. Akmens matmenys: 6 m, 4 m ir 1,7 m. Riedulys yra mažesnis už Puntuką ir visai kitos kilmės.
Rauško akmuo
Aukščiausią auto magistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda vietą žymi granito plokštė bei išskirtinis gamtos paminklas - Rauško akmuo. Akmuo buvo rastas ir atkastas melioratorių Rauško kaime 1973 m. bei įkurdintas Rauško kaimo viduryje.
Akmuo Rapolas
Akmuo Rapolas - valstybės saugomas gamtos paveldo objektas, gamtos paminklas Panevėžio rajone, apie 1,5 km į rytus nuo Krekenavos.
Taip pat skaitykite: Komfortas slidinėjimo trasoje
tags: #antras #pagal #dydi #diziausias #riedulys