Olimpinės žaidynės - tai didžiausias pasaulinis sporto įvykis, kuriame dalyvauja daugybė tautų atletai ir kuris turi didelę simbolinę reikšmę. Olimpinės žaidynės apima vasaros ir žiemos žaidynes, rengiamos kas ketveri metai. Olimpinės žaidynės - tai ne tik sporto varžybos, bet ir šventė, skatinanti tautų brolybę ir taiką.
Istorija ir Atgimimas
Olimpinių žaidynių ištakos siekia antikos Graikiją, kur vyko sporto varžybos, skirtos dievams pagerbti. Šios žaidynės buvo prisimintos Renesanso epochoje, tačiau tik XIX a. pabaigoje prancūzas baronas Pierre'as de Coubertinas inicijavo jų atgaivinimą.
Pirmosios šiuolaikinės vasaros olimpinės žaidynės įvyko 1896 m. Atėnuose. Jose dalyvavo tik vyrai - 245 atletai, atstovaujantys 14 šalių. Sportininkai varžėsi 9 sporto šakų 43 rungtyse. Nuo 1900 m. žaidynėse pradėjo dalyvauti ir moterys. Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės įvyko 1924 m. Šamoni mieste Prancūzijoje.
Popiežiaus Pijaus X indėlis
Visuotinai pripažįstama, kad Jonas Paulius II iš Krokuvos buvo popiežius sportininkas, tačiau jis pats kartą įvardijo savo pirmtaką šv. Pijų X, iš Treviso kilusį Giuseppe Sarto, kaip pirmąjį moderniaisiais laikais deklaravusį sporto ir Olimpiadų svarbą visapusiškam žmogaus asmens ugdymui. Italijos knygynuose neseniai pasirodė Treviso leidyklos „Editrice San Liberale“ knyga „Šv. Pijus X, sportas ir olimpiados“, kurios autoriai, be kita ko, priminė, jog Pijus X labai teigiamai vertino ir rėmė moderniųjų olimpinių žaidynių tėvo de Coubertino pastangas. De Coubertinas lankėsi Italijoje 1905 metais ryšium su Italijos siūlymu surengti 1908 metų žaidynes Romoje ir atsiminimuose pabrėžtinai paminėjo popiežių Pijų X ir jo išsakytą pritarimą žaidynių idėjai. Popiežius Pijus X 1905 m. spalio 8 dieną grupei jaunų sportininkų pasakė trumpą kalbą apie sporto naudą ir svarbą.
Tradicijos ir Simboliai
Olimpinės žaidynės turi savo tradicijas ir simbolius, kurie yra svarbūs kiekvienam sportininkui ir žiūrovui:
Taip pat skaitykite: Futbolo akademijų vertinimas
- Olimpinė ugnis: įžiebiama Olimpijoje ir nešama per pasaulį deglo estafetėje iki žaidynių atidarymo ceremonijos.
- Olimpinė vėliava: balto fono su penkiais spalvotais žiedais, simbolizuojančiais penkis žemynus.
- Olimpinis devizas: Citius, Altius, Fortius (Greičiau, Aukščiau, Tvirčiau) - reiškia olimpinius siekius.
- Olimpiniai medaliai: aukso, sidabro ir bronzos, įteikiami varžybų nugalėtojams ir prizininkams.
Vasaros Olimpinių Žaidynių Sporto Šakos
2020 m. Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse (kurios dėl COVID-19 pandemijos įvyko 2021 m.) programą sudarė 33 sporto šakos:
Badmintonas, baidarių ir kanojų irklavimas, banglenčių sportas, beisbolas/softbolas, boksas, buriavimas, dviračių sportas, dziudo, fechtavimas, futbolas, gimnastika, golfas, imtynės, irklavimas, karatė, krepšinis, laipiojimo sportas, lengvoji atletika, plaukimo sportas, rankinis, regbis, riedlenčių sportas, stalo tenisas, sunkioji atletika, šaudymas, šaudymas iš lanko, šiuolaikinė penkiakovė, tekvondo, tenisas, tinklinis, triatlonas, žirgų sportas, žolės riedulys.
Pasirengimas Paryžiaus Olimpiadai
Liko lygiai trys mėnesiai iki XXXIII vasaros olimpinių žaidynių, kurių atidarymas Paryžiuje įvyks liepos 26 d. Šiais metais, pirmą kartą per olimpinių žaidynių istoriją bus pasiekta ir lyčių lygybė: kvotos paskirstytos po 50 proc. vyrams ir moterims. Be to, pirmą kartą žaidynių atidarymo ceremonija vyks ne stadione, bet Paryžiaus miesto centre, Senos upėje.
Lietuvos Sportininkų Pasirengimas
Šiuo metu yra žinoma, jog 2024 m. Paryžiaus olimpiadoje Lietuva turės mažiausiai 42 sportininkus 13-oje skirtingų sporto šakų. Jau aišku, kad Lietuvos garbę olimpiadoje gins akademinio irklavimo, baidarių ir kanojų irklavimo, breiko, buriavimo, dviračių sporto, gimnastikos, imtynių, jojimo, krepšinio 3×3, lengvosios atletikos, šiuolaikinės penkiakovės, plaukimo ir tinklinio sporto atstovai.
Lietuvos sportininkai, jau turintys kelialapį į Paryžiaus olimpines žaidynes:
Taip pat skaitykite: Mitybos ir sporto svarba
- Danas Rapšys (Plaukimas)
- Rūta Meilutytė (Plaukimas)
- Mykolas Alekna (Lengvoji atletika)
- Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė (Šiuolaikinė penkiakovė)
- Andrius Gudžius (Lengvoji atletika)
- Aleksas Savickas (Plaukimas)
- Kotryna Teterevkova (Plaukimas)
- Simonas Maldonis, Mindaugas Maldonis, Ignas Navakauskas ir Artūras Seja (Baidarių ir kanojų irklavimas)
- Mindaugas Maldonis ir Andrej Olijnik (Baidarių ir kanojų irklavimas)
- Viktorija Senkutė (Irklavimas)
- Dovilė Rimkutė ir Donata Karalienė (Irklavimas)
- Kamilė Kralikaitė ir Ieva Adomavičiūtė (Irklavimas)
- Giedrius Bieliauskas (Irklavimas)
- Dominika Banevič (Breikas)
- Rasa Leleivytė (Dviračių plentas)
- Raitelė Justina Vanagaitė ir žirgas Nabab (Žirginis sportas)
- Danas Rapšys, Tomas Navikonis, Tomas Lukminas ir Rokas Jazdauskas (Plaukimas)
- Viktorija Andrulytė (Buriavimas)
- Mindaugas Venckaitis (Graikų-romėnų imtynės)
- Ieva Gumbs (Lengvoji atletika)
- Robert Tvorogal (Sportinė gimnastika)
- Olivija Baleišytė (Dviračių trekas)
- Vasilijus Lendel (Dviračių trekas)
- Rytis Jasiūnas (Buriavimas)
- Gintautas Matulis, Šarūnas Vingelis, Evaldas Džiaugys ir Aurelijus Pukelis (3×3 krepšinis)
- Domantas Stankūnas ir Dovydas Stankūnas (Irklavimas)
- Edis Matusevičius (Lengvoji atletika)
- Monika Paulikienė ir Ainė Raupelytė (Paplūdimio tinklinis)
- Gintarė Venčkauskaitė (Šiuolaikinė penkiakovė)
- Andrius Šidlauskas (Plaukimas)
Dėl savo šanso dar kovos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė.
Lietuvos Dalyvavimas Olimpinėse Žaidynėse
Lietuvos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1924 m. Paryžiuje. Žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvos čiuožėjas K. Bulota debiutavo 1928 m. Sankt Moritze (Šveicarija).
Sėkmingiausios olimpinės žaidynės Lietuvai buvo 2000 m. Sidnėjuje, kur iškovoti net penki medaliai: du aukso ir trys bronzos. Aukso medalius pelnė Virgilijus Alekna (disko metimas) ir Daina Gudzinevičiūtė (šaudymas tranšeto rungtyje).
Rezultatai Tokijo Olimpiadoje
2021 m. Tokijo olimpiadoje Lietuvai atstovavo 37 sportininkai. Vienintelį medalį - sidabro - Lietuvai iškovojo penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Tai buvo vienas iš prasčiausių Lietuvos sportininkų pasirodymų per visą nepriklausomybės istoriją.
Miuncheno tragedija
1972 m. Miuncheno olimpinėse žaidynėse įvyko tragedija, kai arabų teroristai įkaitais paėmė Izraelio sportininkus. Šis įvykis sukrėtė pasaulį ir paskatino valstybes kurti specialiųjų operacijų padalinius kovai su terorizmu.
Taip pat skaitykite: Sporto vadybos teorija ir praktika